- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-850-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01074-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Alma Urbanavičienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“, O. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Citadele Factoring“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ ir O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadele Factoring“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AGRODETALĖ“ ir O. Ž. dėl turto išreikalavimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Citadele Factoring“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš lizingo gavėjos UAB „AGRODETALĖ“ (toliau – ir lizingo gavėja) svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius 2018 metų gamybos traktorius „Belarus“: traktorių BELARUS 952.2 (duomenys neskelbtini) (19 759,30 Eur vertės); traktorių BELARUS 952.2 (duomenys neskelbtini) (19 759,30 Eur vertės); traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (17 787 Eur vertės); traktorių BELARUS 892.2 (duomenys neskelbtini) (18 120 Eur vertės); traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (14 822,50 Eur vertės); traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (14 822,50 Eur vertės), 2) priteisti iš laiduotojo O. Ž. (toliau – ir laiduotojas) 321 584,97 Eur nuostolių bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „AGRODETALĖ“ 2018 m. sausio 25 d. sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – lizingo sutartis), kuria lizingo gavėja įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą: lizingo sutartyje neapibrėžtą kiekį 2017–2019 metų gamybos „Belarus“ traktorių (toliau – ir turtas), kurių specifikacijos buvo nurodytos atskirai sudarytose traktorių pirkimo–pardavimo sutartyse bei mokėjimo grafikuose. Lizingo sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti tarp ieškovės ir O. Ž. 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laidavimo sutartis), kuria laiduotojas laidavo už lizingo gavėjos lizingo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Ieškovės teigimu, lizingo gavėja savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį vykdė netinkamai – vėlavo mokėti mėnesines įmokas. Ieškovė informavo lizingo gavėją apie įsiskolinimus telefonu ir raštu. Nuo įmokos mokėjimo termino praėjus daugiau nei trisdešimt dienų, vadovaudamasi lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.2.4 papunkčiu, ieškovė 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį bei pareikalavo, kad atsakovai sumokėtų visas lizingo sutarties nutraukimo dieną turėtas sumokėti įmokas, o ieškovei realizavus turtą – padengtų realizuoto turto ir įmokų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką, skirtumą. Apie lizingo sutarties nutraukimą atsakovai buvo informuoti ieškovės 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 01-13-9/505, kuris jiems įteiktas pasirašytinai 2019 m. spalio 2 d. Atsakovai sutarties nutraukimo neskundė. Prašomų išreikalauti traktorių nuosavybės teisė vis dar priklauso ieškovei, todėl jie išreikalautini natūra. Ieškovė apskaičiavo, kad išreikalautino turto bendra vertė – 105 100,60 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad laiduotojas, nesilaikydamas laidavimo sutarties 2.1, 3.1.4 ir 4.1 punktų reikalavimų, iki šiol neįvykdė įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį ir nesumokėjo lizingo gavėjos, už kurios įsipareigojimų įvykdymą laidavo ieškovei, skolos. Po lizingo sutarties nutraukimo ieškovė taip pat kreipėsi į notarę J. K., kuri 2019 m. gruodžio 5 d. atliko notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 931 946,40 Eur skolos pagal Lizingo sutartį bei 6 proc. palūkanų išieškojimo iš Lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto atsakovų ir trečiųjų asmenų turto. Nurodyto vykdomojo įrašo pagrindu antstolė B. P. (toliau – ir antstolė) pradėjo vykdomąsias bylas Nr. 0171/20/00056, Nr. 0171/20/00055, Nr. 0171/19/04452 (toliau – ir vykdomosios bylos). Ieškinio pateikimo dieną vykdymo procese jau yra realizuotas visas lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas, išskyrus du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė, atsižvelgiant į skolos likutį, yra nedidelė (abiejų sklypų bendra vertė – apie 24 000 Eur) ir jos nepakanka visai lizingo gavėjos skolai vykdomosiose bylose padengti.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad šioje byloje laiduotojui pareikšto reikalavimo dėl nuostolių (pradelstų įmokų) priteisimo dydis atitinka vykdomosiose bylose likusį pagrindinės skolos likutį (neatitinka tik prašomų priteisti delspinigių suma, nes šioje byloje ji apskaičiuota už paskutines 180 dienų iki ieškinio pateikimo, taip pat šioje byloje iš laiduotojo neprašoma priteisti lizingo gavėjai vykdomosiose bylose apskaičiuotų procesinių palūkanų). Šioje byloje iš laiduotojo priteistina 321 584,97 Eur skola, kurią sudaro: 226 651,09 Eur pradelstų įmokų pagal lizingo sutartį, 94 581,45 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo pradelstų įmokų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., ir 352,43 Eur vykdymo procese patirtų išlaidų notarui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę UAB „AGRODETALĖ“ grąžinti ieškovei 2018 metų gamybos traktorius „Belarus“: traktorių BELARUS 952.2 (duomenys neskelbtini) (19 759,30 Eur vertės), traktorių BELARUS 952.2 (duomenys neskelbtini) (19 759,30 Eur vertės), traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (17 787 Eur vertės), traktorių BELARUS 892.2 (duomenys neskelbtini) (18 120 Eur vertės), traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (14 822,50 Eur vertės), traktorių BELARUS 820 (duomenys neskelbtini) (14 822,50 Eur vertės); iš atsakovo O. Ž. ieškovės naudai priteisė 321 584,97 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (321 584,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisė 4 414,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ 2018 m. sausio 25 d. sudarė lizingo sutartį, kuria lizingo gavėja įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą – lizingo sutartyje neapibrėžtą kiekį 2017–2019 metų gamybos „Belarus“ traktorių, kurių specifikacijos buvo nurodytos atskirai sudarytose traktorių pirkimo–pardavimo sutartyse bei mokėjimo grafikuose. Ieškovės ir lizingo gavėjos sudarytomis traktorių pirkimo–pardavimo sutartimis lizingo gavėja pardavė traktorius ieškovei tam, kad galėtų ieškovės išmokėtomis lėšomis atsiskaityti už traktorius su jų gamintojo įmone Minsk Tractor Plant Ltd, o po to, per tam tikrą laiką sumokėjusi visas mokėjimo grafikuose nurodytas įmokas, išsipirkti traktorius atgal iš ieškovės. Tai patvirtina lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas, kuriame numatytas ieškovės įsipareigojimas perduoti nupirktus traktorius lizingo gavėjai valdyti ir naudotis lizingo sutartyje numatyta tvarka, su sąlyga, kad, lizingo gavėjai įvykdžius visas lizingo sutarties sąlygas, traktoriai pereis lizingo gavėjos nuosavybėn.
7. Teismas pažymėjo, kad lizingo gavėja nevykdė piniginių prievolių lizingo sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovė, nuo įmokos mokėjimo termino praėjus daugiau nei trisdešimčiai dienų, vadovaudamasi lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.2.4 papunkčiu, 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį bei pareikalavo, kad atsakovai sumokėtų visas lizingo sutarties nutraukimo dieną turėtas sumokėti įmokas, o ieškovei realizavus turtą – padengtų realizuoto turto ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką, skirtumą. Atsakovai neginčijo lizingo sutarties nutraukimo.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog lizingo dalykas (traktoriai) tiek jų perdavimo atsakovei (lizingo gavėjai) metu, tiek vėliau nuosavybės teise priklausė ir priklauso ieškovei. Nutraukus lizingo sutartį, atsakovė (lizingo gavėja) neteko teisinio pagrindo toliau naudotis lizingo sutarties dalyku buvusiu turtu (traktoriais). Atsakovės (lizingo gavėjos) pareiga – nutraukus lizingo sutartį grąžinti ieškovei traktorius – įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnyje, tiek šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.2 papunktyje. Apie lizingo sutarties nutraukimą ir pareigą grąžinti ieškovei turtą (traktorius) atsakovai buvo tinkamai informuoti ieškovės 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 01-13-9/505, kuris jiems įteiktas pasirašytinai 2019 m. spalio 2 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų bendradarbiavę su ieškove ir ėmęsi priemonių operatyviai sugrąžinti jai daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai). Priešingai, pati ieškovė turėjo imtis veiksmų turtui (traktoriams) surasti, tačiau lizingo dalyku buvę traktoriai ieškovei iki šiol neperduoti, taip pat nežinoma jų buvimo vieta. Tik pačios ieškovės pastangomis buvo surinkti duomenys, kad lizingo dalyku buvusių traktorių dalis yra perleista tretiesiems asmenims be ieškovės žinios, todėl ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl šešių traktorių, kurie, turimais duomenimis, dar yra jos nuosavybė, išreikalavimo.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės (lizingo gavėjos) įpareigojimas grąžinti ieškovei lizingo sutarties dalyką (traktorius) savaime nereiškia nepagrįsto ieškovės praturtėjimo atsakovų sąskaita. Ieškovė yra vienintelė teisėta jų savininkė, be kita ko, turinti teisę disponuoti šiais daiktais. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepagrįsto praturtėjimo situaciją būtų galima konstatuoti tuo atveju, jeigu lizingo dalyko vertė (realizavimo kaina) viršytų ieškovei iš atsakovo (laiduotojo) priteistiną skolos sumą, kurią sudaro pagal lizingo sutartį nesumokėtos įmokos ir delspinigiai. Tokiu atveju ieškovė turėtų pareigą grąžinti skirtumą atsakovui.
10. Teismas nusprendė, kad, atsakovei (lizingo gavėjai) padarius esminį lizingo sutarties pažeidimą ir ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, ji, būdama vienintelė teisėta lizingo sutarties dalyko (traktorių) savininkė, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės (lizingo gavėjos) grąžinti sutarties dalyku buvusius traktorius, o atsakovė (lizingo gavėja) turi pareigą grąžinti ieškovei šiuos daiktus. Dėl to teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl jos turto (traktorių) išreikalavimo iš lizingo gavėjos.
11. Dėl atsakovo kaip laiduotojo prievolės ieškovei teismas nurodė, kad, lizingo gavėjai nevykdant savo prievolių ieškovei, ši įgijo teisę pradelstų įmokų (226 651,09 Eur) reikalauti iš laiduotojo ir prašyti tokios sumos, kurią ieškovė būtų gavusi, jeigu lizingo gavėja tinkamai būtų įvykdžiusi lizingo sutartį. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.7 punkte numatyta, kad, klientui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjui atsiradusių nuostolių, klientas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 procento skolos sumos dydžio delspinigius ir atlyginti visas su lizingo davėjo patirtų nuostolių išieškojimu susijusias išlaidas (tarp jų – bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas). Ieškovės reikalavimą iš laiduotojo priteisti 94 581,45 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., teismas pripažino pagrįstu ir patenkino, pažymėjęs, kad prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį.
12. Teismas nurodė, kad šioje byloje laiduotojui pareikšto reikalavimo dėl nuostolių (pradelstų įmokų) priteisimo dydis atitinka vykdomosiose bylose likusį pagrindinės skolos likutį (neatitinka tik prašomų priteisti delspinigių suma, nes šioje byloje ji apskaičiuota už paskutines 180 dienų iki ieškinio pateikimo, taip pat šioje byloje iš laiduotojo neprašoma priteisti lizingo gavėjai vykdomosiose bylose apskaičiuotų procesinių palūkanų). Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese skola pagal lizingo sutartį išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jau yra realizuotas visas lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas, išskyrus du žemės sklypus, kurių bendra vertė – apie 24 000 Eur, taigi akivaizdu, jog jos nepakaktų visai lizingo gavėjos skolai vykdomosiose bylose padengti. Vykdymo procese atsakovai buvo nuolat informuojami apie įkeisto turto pardavimo eigą, rezultatus bei skolos pagal lizingo sutartį likutį. Nurodyta informacija atsakovams buvo teikiama tiek antstolės patvarkymais, tiek ieškovės atstovų elektroniniu paštu siunčiamais laiškais. Laiduotojas pats aktyviai dalyvavo vykdymo procese (butas su garažu (duomenys neskelbtini), parduotas laiduotojo pasiūlytam pirkėjui, o buto (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina nustatyta laiduotojui savo iniciatyva atlikus pakartotinį turto vertinimą), antstolio veiksmų bei skolos dydžio vykdomosiose bylose neginčijo. Teismo nuomone, tai įrodo, kad atsakovai su likusia skola pagal lizingo sutartį yra susipažinę ir jai neprieštarauja.
13. Atsakovų argumentus, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių priteisimo, nes prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
14. Teismas pažymėjo, kad prieš sudarant lizingo sutartį bei laidavimo sutartį ieškovė tinkamai atliko savo pareigas pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų (ieškovės prieš laidavimo sutarties pasirašymą surinktų duomenų apie laiduotojo finansinę būklę, lizingo gavėjos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus) teismas nustatė, kad ieškovė prieš laidavimo sutarties sudarymą rinko informaciją apie laiduotoją bei vertino jo finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, taigi nepažeidė imperatyvaus FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog laidavimo sutartis yra niekinė.
Atsiliepimas
15. Atsakovai teigė, kad, ieškovei nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, atsakovo kaip laiduotojo prievolė pagal laidavimo sutartį baigėsi, nes ieškovė, praėjus trims mėnesiams po prievolės įvykdymo termino pabaigos, nepareiškė ieškinio. Teismas dėl šių argumentų pažymėjo, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Laidavimo sutarties 2.1 punkte laiduotojas neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti ieškovei kaip kreditorei visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (tarp jo – piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį (su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais). Teismas padarė išvadą, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo, todėl atsakovų poziciją dėl praleisto termino laikė nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutarties nuostata, jog laidavimas pasibaigia tik visišku ir galutiniu prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymu, suponuoja tai, kad laiduotojo prievolė pagal laidavimo sutartį išlieka iki visiško prievolių įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo (laiduotojo) ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 321 584,97 Eur skolos sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Patenkinus ieškovės reikalavimą išreikalauti traktorius ir priteisus pagal lizingo sutartį nesumokėtų įmokų skolą, ieškovė gaus gerokai daugiau, negu jai priklauso, o tai nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
17.2. Nuostoliams, kilusiems iš lizingo sutarties neįvykdymo, padengti ieškovė pareiškė atskirą reikalavimą laiduotojui, todėl tų pačių nuostolių kompensavimas, ieškovei susigrąžinant ir lizinguotą turtą (traktorius), lemia nepagrįsto praturtėjimo situaciją, šie reikalavimai kartu negali būti tenkinami. Be to, visus pagal Lizingo sutartį gautus traktorius lizingo gavėja yra perleidusi tretiesiems asmenims, ir ši informacija ieškovei buvo žinoma. Kadangi ieškovė nutraukė lizingo sutartį ir taip atėmė iš lizingo gavėjos galimybę disponuoti turtu, jai atsirado pareiga pačiai susigrąžinti turtą iš trečiųjų asmenų tam, kad būtų sąžiningai užbaigtas sutarties vykdymas (CK 6.158 straipsnis). Remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi, būtent ieškovė turi teisę nuginčyti sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir taip susigrąžinti reikalaujamus traktorius.
17.3. Ieškovės ir laiduotojo sudaryta laidavimo sutartis privalėjo būti pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė, sudarydama šią sutartį, tinkamai neįvertino laiduotojo mokumo, taigi pažeidė imperatyvią FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą finansų įstaigos pareigą, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laidavimo sutarties sudarymo metu laiduotojas, be lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto turto, neturėjo jokio kito turto, iš kurio ateityje galėtų įvykdyti lizingo gavėjos neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad ieškovė vykdė patikrą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė tinkamai įvykdė FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą finansų įstaigos pareigą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė tinkamai įvertino laiduotojo finansinę būklę ir nepažeidė nurodytos imperatyvios pareigos. Ieškovei netinkamai įvykdžius imperatyvią pareigą įsitikinti, kad laiduotojo finansinė bei ekonominė būklė yra tinkama ir laiduotojas sugebės perimti ir įvykdyti lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus, teismas privalėjo laidavimo sutartį pripažinti niekine ir vien šiuo pagrindu atmesti laiduotojui pareikštą ieškinį.
17.4. Net jeigu laidavimo sutartis galiotų, nagrinėjamu atveju teismas atsakovo laidavimą turėjo pripažinti pasibaigusiu, nes ieškovė laiku nesikreipė į teismą. Tiek lizingo, tiek laidavimo sutartyse įmokų už lizinguotą turtą sumokėjimo pabaiga – 2019 m. lapkričio 25 d. Tai – prievolių pagal lizingo sutartį galutinis įvykdymo terminas. Be to, Lizingo sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 8 d. Laiduotojo prievolė įvykdyti sutartimi priimtas prievoles kilo nedelsiant po lizingo sutarties nutraukimo. Ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, pareikšti ieškinį laiduotojui, todėl atsakovo laidavimas pasibaigė (CK 6.88 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai CK 6.574 straipsnio pagrindu patenkintas tiek ieškinio reikalavimas dėl lizingo objekto išreikalavimo, tiek reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš laiduotojo (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-169-236/2021). Apeliantų argumentai dėl galimos nepagrįsto praturtėjimo situacijos prieštarauja teismų praktikoje analogiškose bylose suformuluotiems išaiškinimams.
18.2. Laidavimo sutartis, kurios pagrindu byloje pareikšti reikalavimai atsakovui O. Ž., yra nuginčijamas sandoris, kuris iki šiol nenuginčytas, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų dėl tokiu sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymo.
18.3. Skundo argumentai dėl laidavimo sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar realiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo nurodytus argumentus, pagrįstai juos atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliantų (atsakovų) paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
21. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys įpareigoti atsakovę UAB „AGRODETALĖ“ grąžinti lizingo dalyku buvusius šešis traktorius ir priteisti iš atsakovo O. Ž. kaip laiduotojo 321 584,97 Eur nuostolių, kilusių dėl neįvykdytos lizingo sutarties. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami sutartiniai lizingo (finansinės nuomos) ir laidavimo teisiniai santykiai.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
22. Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Citadele Factoring“ (lizingo davėja) ir atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ (lizingo gavėja) 2018 m. sausio 25 d. sudarė finansinio lizingo sutartį dėl 2017–2019 m. gamybos „Belarus“ traktorių, kurių specifikacijos buvo nurodytos atskirai sudarytose traktorių pirkimo–pardavimo sutartyse (pardavėja – įmonė Minsk Tractor Plant Ltd), bendra finansuojama suma – 1 400 000 Eur, galutinė turto išpirkimo termino data – 2019 m. lapkričio 25 d. Sutarties papildomose sąlygose šalys susitarė, kad kliento įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymas užtikrinamas O. Ž. laidavimu (lizingo sutarties papildomų sąlygų 1 punktas), taip pat nekilnojamojo turto, išvardyto lizingo sutarties papildomų sąlygų 2 punkte, hipoteka.
23. Ieškovė UAB „Citadele Factoring“ ir atsakovas O. Ž. 2018 m. sausio 25 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo solidariai su lizingo gavėja UAB „AGRODETALĖ“ atsakyti už šios lizingo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą.
24. 2019 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 67 vienetus 2018 m. gamybos traktorių „Belarus“; šie traktoriai 2019 m. sausio 11 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktu buvo perduoti lizingo gavėjai. 2019 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 9 vienetus 2018 m. gamybos traktorių „Belarus“; nurodyti traktoriai 2019 m. kovo 20 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktais buvo perduoti lizingo gavėjai.
25. Lizingo gavėja netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį bei pareikalavo, kad atsakovai (lizingo gavėja ir laiduotojas) sumokėtų visas lizingo sutarties nutraukimo dieną turėtas sumokėti įmokas, o ieškovei realizavus turtą padengtų už realizuotą turtą gautos kainos ir įmokų, likusių sumokėti pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką, skirtumą.
26. Nei lizingo gavėja, nei laiduotojas neginčijo lizingo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo.
27. Ieškovei nutraukus lizingo sutartį, atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ (lizingo gavėja) negrąžino nė vieno iš lizingo sutarties dalyku buvusių traktorių.
28. Po Lizingo sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į notarę J. K., kuri 2019 m. gruodžio 5 d. atliko notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 931 946,40 Eur skolos pagal lizingo sutartį bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto turto. Šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėtas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00056, Nr. 0171/20/00055, Nr. 0171/19/04452. Vykdymo proceso metu yra realizuotas lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas, išskyrus du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė – apie 24 000 Eur.
29. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu lizingo davėja UAB „Citadele Factoring“ reikalauja, kad lizingo gavėja UAB „AGRODETALĖ“ grąžintų šešis lizingo davėjai nuosavybės teise iki šiol priklausančius traktorius, taip pat prašo iš lizingo sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinusio laiduotojo (atsakovo O. Ž.) priteisti nuostolius, kilusius dėl neįvykdytos lizingo sutarties, kuriuos sudaro: 226 651,09 Eur nesumokėtų pagal lizingo sutartį įmokų, 94 581,45 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., ir 352,43 Eur vykdymo procese patirtų išlaidų notarui, iš viso – 321 584,97 Eur.
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę (lizingo gavėją) grąžinti lizingo sutarties dalyku buvusius traktorius
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Citadele Factoring“ (lizingo davėja), vienašališkai nutraukusi lizingo sutartį, tiek pagal įstatymo, tiek šalių sudarytos lizingo sutarties nuostatas įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ (lizingo gavėja) grąžintų sutarties dalyku buvusius traktorius, o atsakovė turi pareigą grąžinti nurodytus traktorius ieškovei, kuri yra vienintelė teisėta jų savininkė.
31. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde teigia, kad nuostoliams, kilusiems iš lizingo sutarties neįvykdymo, padengti ieškovė pareiškė atskirą reikalavimą laiduotojui, todėl atsakovės (lizingo gavėjos) įpareigojimas grąžinti ieškovei ir lizinguotą turtą (traktorius), lemia nepagrįsto praturtėjimo situaciją, šie reikalavimai kartu negali būti tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
32. CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo sutarties esminio pažeidimo teisinius padarinius, numatyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiškas nuostatas ginčo šalys perkėlė ir į lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.2 ir 12.5.6 punktus.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė (lizingo davėja) savo teises, pažeistas atsakovei UAB „AGRODETALĖ“ (lizingo gavėjai) netinkamai vykdant lizingo sutartį, pasirinko ginti nutraukdama šią sutartį, todėl, vadovaudamasi tiek CK 6.574 straipsnio, tiek lizingo sutarties nuostatomis, turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėja grąžintų turtą – traktorius, be to, kad lizingo gavėja ir (ar) jos prievolių pagal lizingo sutartį tinkamą įvykdymą užtikrinę asmenys atlygintų tokio dydžio nuostolius, kurie ieškovę grąžintų į padėtį, kokia būtų buvusi atsakovei tinkamai įvykdžius nurodytą sutartį.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad šie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017; kt.).
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi išimtinai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).
36. Kasacinio teismo yra pažymėta ir tai, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Todėl šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių tam, kad išvengtų nuostolių, juos sumažintų ar neleistų jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).
37. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) UAB „AGRODETALĖ“ teigia, kad ji lizingo sutarties dalyką (traktorius) perleido tretiesiems asmenims, todėl pati ieškovė turi juos išsireikalauti iš trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
38. Byloje nustatyta, kad didelė dalis lizingo sutarties dalyku buvusių traktorių be ieškovės (lizingo davėjos) žinios buvo perleista tretiesiems asmenims. Atsakovė (lizingo gavėja) UAB „AGRODETALĖ“ nei ieškovei, nei teismui nepateikė traktorių pirkimo–pardavimo sutarčių ir kitų dokumentų. Nors apeliantė (atsakovė) UAB „AGRODETALĖ“ teigia, kad tretiesiems asmenims ji perleido visus lizingo sutarties dalyku buvusius traktorius, tačiau iš byloje esančios valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymos matyti, jog šešių ginčo traktorių vienintelė teisėta savininkė yra ieškovė (lizingo davėja). Šioje byloje ieškovė reikalauja grąžinti jai teisėtai vis dar priklausančius šešis traktorius.
39. Ieškovei nutraukus lizingo sutartį, apeliantės (atsakovės) UAB „AGRODETALĖ“ pareigą grąžinti ieškovei lizingo sutarties dalyku buvusius traktorius įtvirtina tiek aptartas teisinis reglamentavimas (CK 6.574 straipsnis), tiek šalių sudaryta lizingo sutartis (lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.2 papunktis). Apie lizingo sutarties nutraukimą ir pareigą grąžinti ieškovei traktorius apeliantai (atsakovai) buvo informuoti pasirašytinai, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų bendradarbiavę su ieškove ir ėmęsi priemonių operatyviai sugrąžinti jai traktorius (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės teigimu, lizingo dalyku buvę šeši traktoriai jai iki šiol neperduoti, taip pat nežinoma jų buvimo vieta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovę (lizingo gavėją) grąžinti ieškovei šešis ginčo traktorius, kurių perleidimo tretiesiems asmenims dokumentų nėra ir kurie vis dar yra ieškovės (lizingo davėjos) nuosavybė (CK 6.574 straipsnis; lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.2 papunktis).
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, patenkinus tiek ieškovės reikalavimą išreikalauti traktorius, tiek iš laiduotojo priteisus pagal lizingo sutartį nesumokėtų įmokų skolą, ieškovė gaus gerokai daugiau, negu jai priklauso, tai lemia nepagrįsto praturtėjimo situaciją ir nesuderinama su protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
41. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad, bylos duomenimis, šeši iš lizingo sutarties dalyku buvusių traktorių iki šiol teisiškai yra ieškovės (lizingo davėjos) nuosavybė, tačiau atsakovė (lizingo gavėja) jų nėra grąžinusi ieškovei. Ieškinio padavimo metu ieškovei nebuvo žinoma nei ginčo traktorių buvimo vieta, nei jų būklė ir vertė. Šios aplinkybės nepaaiškėjo ir teismo proceso metu. Esant tokiai situacijai, kai neaišku, kada ieškovei (lizingo davėjai) bus sugrąžinti ir apskritai ar bus sugrąžinti lizingo sutarties dalyku buvę bei iki šiol jai nuosavybės teise priklausantys šeši traktoriai, be to, nežinoma nei jų būklė, nei galima rinkos vertė, ieškovė turi pagrindą reikalauti tiek nurodytų šešių ginčo traktorių grąžinimo, tiek nuostolių, apskaičiuotų pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką nesumokėtų įmokų sumą, atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste abiejų pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas savaime nesuponuoja nepagrįsto praturtėjimo situacijos. Tokia situacija galėtų susiklostyti tik tuo atveju, jeigu ieškovei būtų sugrąžinti šeši ginčo traktoriai ir jų verte (realizavimo kaina) būtų viršyta ieškovei iš atsakovo kaip laiduotojo priteista pagal lizingo sutartį nesumokėtų įmokų ir apskaičiuotų delspinigių suma. Esant tokioms aplinkybėms, vykdymo procese iš atsakovo kaip laiduotojo išieškomą nuostolių sumą būtų pagrindas sumažinti ieškovei sugrąžintų ginčo traktorių verte (jų realizavimo kaina), o jeigu iš atsakovo priteista nuostolių suma jau būtų išieškota, ieškovė turėtų pareigą grąžinti atsakovui (laiduotojui) iš jo išieškotos visų nuostolių sumos ir ieškovei grąžintų šešių ginčo traktorių vertės (jų realizavimo kainos) skirtumą.
42. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai įpareigojo atsakovę UAB „AGRODETALĖ“ grąžinti ieškovei lizingo dalyku buvusius šešis traktorius, nepaisant to, jog ieškovė kartu pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, apskaičiuotų pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką nesumokėtų įmokų sumą, priteisimo iš atsakovo O. Ž. kaip laiduotojo.
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu ir laidavimo pabaigos
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2018 m. sausio 25 d. sudaryta laidavimo sutartimi atsakovas O. Ž. įsipareigojo ieškovei atsakyti visu savo turtu solidariai su atsakove UAB „AGRODETALĖ“, jeigu ši laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį, taip pat tai, kad šalys susitarė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško lizingo sutarties sąlygų įvykdymo, patenkino ieškovės reikalavimą dėl 226 651,09 Eur nesumokėtų pagal lizingo sutartį įmokų, 94 581,45 Eur delspinigių ir 352,43 Eur vykdymo procese patirtų išlaidų notarui, priteisimo iš atsakovo kaip laiduotojo.
44. Apeliantas (atsakovas) O. Ž., kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo konstatuotą jo kaip laiduotojo turtinę prievolę ieškovei, apeliaciniame skunde teigia, kad laidavimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl prieštaravimo imperatyviai FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto normai. Pasak apelianto, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laidavimo sutarties sudarymo metu laiduotojas, be lizingo sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto turto, neturėjo jokio kito turto, iš kurio ateityje galėtų įvykdyti lizingo gavėjos neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigas pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nepažeidė šioje normoje nustatyto imperatyvaus reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija.
45. Pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo, be kita ko, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei ir atsakovui O. Ž. sudarant laidavimo sutartį nesiekta FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įvardytų teisinių santykių, t. y. ieškovė neskolino atsakovui, neprisiėmė už jį finansinių įsipareigojimų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą įsitikinti atsakovo finansine būkle ir jos ateities prognozėmis. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, prieš sudarydama laidavimo sutartį, rinko prieinamą informaciją apie atsakovą bei vertino jo finansines galimybes prisiimti laiduotojo įsipareigojimus. Taigi ir tuo atveju, jeigu ieškovė, sudarydama su atsakovu sutartį, būtų turėjusi FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą pareigą, nebūtų pagrindo konstatuoti šios pareigos pažeidimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad laidavimo sutartis yra niekinė dėl prieštaravimo imperatyviai FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto normai, atmestini kaip nepagrįsti.
47. Apeliantas (atsakovas) O. Ž. taip pat teigia, kad ieškovė praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, pareikšti ieškinį laiduotojui, todėl apelianto laidavimas yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos laidavimo sutarties sąlygas, tokius argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
48. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
49. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
50. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 2.1 ir 6.1 punktais apeliantas (atsakovas) kaip laiduotojas įsipareigojo ieškovei atsakyti visu savo turtu solidariai su UAB „AGRODETALĖ“ ir ta pačia suma iki visiško UAB „AGRODETALĖ“ prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Šalims susitarus dėl laidavimo galiojimo iki prievolių pagal lizingo sutartį visiško įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.
51. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 321 584,97 Eur sumos bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo kaip laiduotojo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami lizingo ir laidavimo teisiniai santykiai, sutarčių aiškinimo taisyklės, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-823/2020 40 punktą).
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nespręstinas.
55. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2022 m. birželio 23 d. rezoliucija nutarta 4 175 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 4 175 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 2 087,50 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) ir O. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 087,50 Eur (po du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.