Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovei S. S. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. gauto pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 2–7; 120–121).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-470-1165/2022 S. S. nubausta 1 800 Eur bauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra turimą mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri 2022 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 196 757,32 Eur, taip pat žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. (iki prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo dienos) vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 2–5).

3. S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-470-1165/2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (2 t., b. l. 10–13).

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.930¹ straipsnio normą, nes nenustatė lėšų trūkumo fakto, kaip būtinosios sąlygos šiai normai taikyti, t. y. nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar lėšų trūkumo faktas buvo ginčo sandorių momentu, nevertino bendrovės turimų lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, fakto ir jų dydžio, nenustatė turimų lėšų ir vykdytinų įsipareigojimų konkretiems kreditoriams dydžių ginčo mokėjimų datomis, ir, neturėdamas jokių konkrečių duomenų apie šiuos dydžius, be jokio teisinio pagrindo konstatavo lėšų trūkumą, taigi neatskleidė bylos esmės pagal dalį pareikštų reikalavimų. Skundžiamame nutarime nėra konstatuota, kad mokėjimų atlikimo dienomis bendrovė neturėjo lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti.

3.2. Pirmosios instancijos teismas iškreipė įrodinėjimo pareigos paskirstymą procese, tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, neprašė pateikti įrodymus, pagrindžiančius tas aplinkybes, kurias vėliau vertino, ir taip iš esmės formaliai išnagrinėjo bylą. Teismas ėmė formuoti ydingą praktiką, kai CK 6.930¹ straipsnio taikymas yra siejamas ne su lėšų trūkumo faktu ginčo sandorių (atliekamų mokėjimų) momentu, o su kreditorių nepatenkintų reikalavimų faktu. Teismai nukrypo nuo rungtyniškumo principo procese bei nepagrįstai administracinėn atsakomybėm traukiamam asmeniui perkėlė pareigą įrodinėti pareiškimo nepagrįstumą. Skundžiamame nutarime tik išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis byloje esančių įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, o svarbios teisiškai reikšmingos aplinkybės net neaptariamos, taigi teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais.

3.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekados nevengė vykdyti savo mokestinių prievolių VMI. 2021 m. kovo 29 d. tarp šalių buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri šiai dienai nėra nutraukta ir yra vykdoma. Tai patvirtina ir faktas, kad vien tik laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iš viso sumokėjusi VMI 39 153,28 Eur mokesčių, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 6 d. (kol vyko šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso VMI sumokėjo dar 9 300,00 Eur. Aplinkybę dėl papildomai sumokėtų 9 300,00 Eur VMI naudai patvirtina pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų išrašai. VMI gaudavo įmokas kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais (tiekėjais), jokių išimčių VMI atžvilgiu Bendrovė nedarydavo.

3.4. Skundo autorė pažymi, kad tam, jog dengti mokestines nepriemokas, Bendrovė visų pirma, po ilgalaikio veiklos ribojimo, turėjo ir turi uždirbti apyvartinių lėšų, stengiasi tai daryti visomis įmanomomis priemonėmis, stengiasi išlaikyti 15 darbuotojų, laiku mokėti jiems darbo užmokesčius. Įmonė, kuri jau turėjo galiojančią sudarytą mokestinės nepriemokos sutartį su VMI ir kurią vykdė, savo banko sąskaitose disponavo 287 853,16 Eur suma, kadangi tuo metu išvis nebuvo aiški situacija verslo rinkoje dėl kilusių sunkumų šalyje, įmonei buvo reikalinga saugi „piniginė pagalvė“ apyvartinėms lėšoms, atsiskaitymams su darbuotojais išmokant jiems darbo užmokestį, apmokant išlaidas tiekėjams, logistikos kaštams dengti ir pan. Tam, jog dengti mokestines nepriemokas, kurias didžiąja dalimi lėmė ilgalaikė pandemija šalyje, įmonei būtina generuoti apyvartines lėšas. Tam, kad generuoti apyvartines lėšas, reikia jas uždirbti, t. y. reikia atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams. Nemokant tiekėjams, su jais neatsiskaitant, t. y. faktiškai nevykdant veiklos, nebūtų uždirbama jokių apyvartinių lėšų, dėl ko nebūtų išvis iš ko mokėti mokesčių VMI. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams (iš esmės tiekėjams, tikslu apskritai vykdyti veiklą ir uždirbti piniginių lėšų mokestinių nepriemokų dengimui), tuo pačiu laikotarpiu atliekant mokėjimus ir VMI, nelaikytina pirmenybės teikimu atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo labiau nelaikytina CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimu.

3.5. Nurodo, kad Bendrovė turi piniginių lėšų ir gali atsiskaityti su visais kreditoriais vienu metu, bet tą padarius Bendrovėje išvis nebeliktų apyvartinių lėšų („pinginės pagalvės“), todėl kiltų reali grėsmė įmonės išlikimui itin konkurencingoje ir neapibrėžtoje rinkoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. vasario 17 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį, atidėta mokestinių nepriemokų suma nelaikoma pradelsta, todėl VMI naudai nėra mokėtina. Kadangi nėra mokėtina, tai tos nemokėtinos sumos apimtyje CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nėra taikoma.

3.6. Jeigu vis tik teismas spręstų, kad apeliantės veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, skundžiamu nutarimu jai skirta 1 800,00 Eur bauda yra per griežta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė ir nesiekia išvengti atsiskaitymų biudžetui, o priešingai – Bendrovės veiklą ir atsiskaitymus organizavo taip, kad užtikrintų Bendrovės veiklos tęstinumą, išsaugotų darbo vietas bei atsiskaitytų su biudžetu, ką įrodo ir tai, kad toliau yra mokamos įmokos biudžetui, o ne steigiamos naujos bendrovės.

3.7. Nurodo, kad šiuo atveju tokiu būdu ūkio subjekto vadovas, kuris, siekdamas išvengti finansinių sunkumų ir išlaikyti verslą, pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetą, yra baudžiamas neproporcingai didele finansine nuobauda. Toks perdėtas nubaudimas sukelia neigiamus rezultatus tiek įmonei, tiek jos vadovei, nes apeliantė niekaip negalėtų sumokėti net 1 800,00 Eur baudos dėl savo sunkios turtinės / finansinės padėties, kadangi augina mažametį sūnų M. G., gimusį (duomenys neskelbtini) m., o mėnesinė alga – tik 1 000,75 Eur (į rankas). Iš šių gaunamų mėnesinių piniginių lėšų ji turi patenkinti ne tik savo, bet ir savo mažamečio sūnaus būtiniausius poreikius bei susimokėti mokesčius ir turimus finansinius įsipareigojimus. Teismo paskirta 1 800,00 Eur dydžio bauda S. S. būtų nepakeliama finansinė našta. Mano, kad tokio dydžio baudos skyrimas pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pažeistų teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo principus, būtų proporcingai neadekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.

4. Atsiliepimu į skundą VMI atstovė prašė palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti (2 t., b. l. 29–30).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl S. S. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. S. pagrįstai pripažino padariusią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatavęs, jog S. S. veika (neveikimas) dėl kreditorės teisių pažeidimo atitinka šio administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu S. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui – 196 757,32 Eur. 2022 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo duomenys patvirtina apeliantės žinojimą apie turimą mokestinę nepriemoką (1 t., b. l. 35–37). VMI 2022 m. vasario 28 d. sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–40) ir 2022 m. vasario 25 d. išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–46) patvirtina nustatytą faktą, jog Bendrovė nevykdo laiku sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridėtų priedų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. spalio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiais bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Vadovaujantis šiais duomenimis, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais), t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo išvada dėl S. S. kaltumo yra pagrįsta išsamiai ištirtais ir tinkamai įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie skundžiamame nutarime yra aptarti ir nurodyti, todėl atmestini skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo ir formalaus jos išnagrinėjimo.

11. Nors ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė S. S. tvirtina, kad įmonė disponavo 287 853,16 Eur suma ir atlikinėjo einamuosius mokėjimus tiek tiekėjams, tiek ir VMI, tačiau esant susidariusiai mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, turėdama galimybę ją sumažinti ar netgi eliminuoti, to nepadarė. Apeliantė, sąmoningai teikdama pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apeliantės padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

12. Skundo argumentai, kad nenustatytas Bendrovės lėšų trūkumo faktas, atmestini, kadangi byloje esantys duomenys dėl Bendrovės skolos egzistavimo nepaneigti. Šią aplinkybę patvirtina ir pati apeliantė, teikdama 2022 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais. Šiuo atveju apeliantė, turėdama įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais.

13. Net jei ir tokiais veiksmais S. S. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina apeliantę veikus tyčia – S. S., kaip Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino, bet nelikvidavo, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Nurodydama 2021 m. vasario 17 d. mokestinės paskolos sutarties sudarymo faktą ir tvirtindama jos tinkamą vykdymą, nepateikė rašytinių įrodymų apie VMI nurodyto įsiskolinimo eliminavimą. Iš VMI atsiliepimo turinio matyti, jog bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra padidėjęs – VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. birželio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro jau net 235 600,97 Eur. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, eliminavo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, o tik po skolos likvidavimo, atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.

14. Analizuojant bylos medžiagą nenustatytas rungtyniškumo principo bei įrodinėjimo pareigos pažeidimas, kadangi VMI pateiktas pareiškimas dėl bylos iškėlimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sudarytos visos procesinės galimybės savo poziciją pagrįsti rašytiniais įrodymais ir paneigti pateikto teismui VMI pareiškimo argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė teikė rašytinius paaiškinimus bei priedus, kurie teismo tinkamai ištirti ir įvertinti darant galutinę teismo išvadą nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad atliktas bylos medžiagos vertinimas nesutampa su apeliantės vertinimu nesuponuoja skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui išvados dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, jas įvertino ir padarė teisingas išvadas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, nepadarant nei teisės aiškinimo, nei teisės taikymo klaidų.

Dėl administracinės nuobaudos.

15. Apeliantės vertinimu, jai paskirta administracinė nuobauda per griežta, pažeidžianti teisingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principus.

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

17. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

19. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

20. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

21. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. S. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, o pati apeliantė yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už iš esmės analogiško administracinio nusižengimo bei kitų administracinių nusižengimų, susijusių su bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymą, turinti galiojančių nuobaudų, nesant jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus apeliantės pastangas mažinti susidariusį įsiskolinimą valstybei, jos gaunamas pajamas ir turimus šeiminius bei finansinius įsipareigojimus, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. S. paskyrė mažesnę, tačiau artimą sankcijoje nustatytos baudos vidurkiui, administracinę nuobaudą – 1 800 Eur baudą. S. S. nurodytos aplinkybės dėl gaunamo darbo užmokesčio (1 000,75 Eur), turimų asmeninių finansinių įsipareigojimų bei pareigos išlaikyti mažametį vaiką vykdymo teismui nesuponavo išvados, jog jos prašomas skirti įspėjimas būtų pakankama bei proporcinga priemonė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pobūdžiui. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatymą), apylinkės teismo išvadai dėl apeliantei paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta nepažeidžiant teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, sietinos su paskirtos baudos švelninimu nėra išskirtinės, kad būtų pagrindas spręsti dėl paskirtos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl S. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.