Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadove, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra turimą mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2022 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 196 757,32 Eur, taip pat žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d. (iki prašymo dėl mokestinės paskolos sudarymo dienos) vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, į teismo posėdį šaukiama neatvyko ir S. S., elektroniniu paštu pateikusi teismui rašytinį paaiškinimą su pridedamais dokumentais, kuriame išdėstė argumentus dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn, jai apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai, o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta S. S. bei institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2022 m. balandžio 5 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2022 m. balandžio 1 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 196 757,32 Eur, kurią sudaro: 2 816 Eur akcizų, 1 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 29 199,91 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 516,72 Eur delspinigių, 0,42 Eur delspinigių už nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokestį, 15 772 Eur pelno mokesčio, 4 799 Eur šio mokesčio avanso ir 353,68 Eur delspinigių, 142 933,38 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 365,21 Eur šio mokesčio delspinigių. Be to, pareiškime nurodoma, kad 2022 m. vasario 28 d. VMI priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo išdėstyta Bendrovės mokestinė nepriemoka, o 2021 m. kovo 29 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius mokestinės paskolos sutartį, Bendrovė paskolos sutarties sąlygų tinkamai nevykdo, kadangi 2021 m. balandžio 1 d. jos įsiskolinimas pagal paskolos sutartį 11 474 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju S. S. traukiama administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti GPM, PVM, akcizų, aplinkos taršos, pelno, NT mokesčius, šių mokesčių nesumokėjusi, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 166–167) S. S. nurodo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. Bendrovė yra sumokėjusi 39 153, 28 Eur mokesčių, tačiau, kaip matyti iš aptartų duomenų, ši suma nepadengė turimo pareiškime nurodyto įsiskolinimo sumos. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad minėtame paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog mokesčių administratorius gavo įmokas lygiagrečiai su kitais kreditoriais, S. S. atsakomybės nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

S. S. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad norėdama išsaugoti verslą, siekė tolygiai paskirstyti mokėjimus, atsiskaitydama su tiekėjais. Taigi iš to akivaizdu, kad ji, žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. Tuo tarpu ankstesnės (2021 m. vasario 17 d.) mokestinės paskolos sudarymas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2022 m. sausio 26 d. (iki prašymo dėl naujos mokestinės paskolos sudarymo pateikimo dienos) bendrovė netinkamai vykdė naujai atsiradusias mokestines prievoles.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka S. S. pripažinti kalta padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jos veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. S. S. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad S. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų, be kita ko, už 2018 m. iš esmės analogiško administracinio nusižengimo bei kitų administracinių nusižengimų, susijusių su bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymu, padarymą. Dėl dalies administracinių nusižengimų nėra informacijos apie paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą. S. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys (jos gaunamas NETO („į rankas“) darbo užmokestis, kuris sudaro 1 000,75 Eur, turimi asmeniniai finansiniai įsipareigojimai bei pareigos išlaikyti mažametį vaiką vykdymas) nesuponuoja išvados, jog jos prašomas skirti įspėjimas būtų pakankama bei proporcinga priemonė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pobūdžiui. Įvertinus jau aptartus argumentus, tai, kad S. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, nors ir netinkamai, tačiau iš dalies mokestines prievoles vykdo, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant S. S. mažesnę, tačiau artimą minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusia administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.