- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-430-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- G. J., R. B., V. L., V. J., D. B.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas, Diana Oseckienė, Danguolė Bajorinienė
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-430-71/2011
Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01865-2009-3
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei D. J., ieškovės atstovei advokatei Dianai Oseckienei, atsakovei G. J., jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, atsakovų R. B., V. L., V. L., V. L. atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B., V. L., V. L., V. L., G. J., V. J. apeliacinius skundus ir pagal atsakovės D. B. pareiškimą dėl prisidėjimo prie G. J. apeliacinio skundo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams V. J., G. J., D. B., R. B., V. L., V. L., V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais paskolų sandorius, sudarytus tarp jos sutuoktinio V. J. ir V. L., V. L., V. A. J., G. J., D. B., R. B., V. L., kadangi šie sandoriai buvo sudaryti be ieškovės D. J. t.y. atsakovo V. J. sutuoktinės, sutikimo ir vėliau nebuvo patvirtinti (1 t., 1–6 b. l.).
Atsiliepimas
Ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, jos sutuoktinis V. J. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas V. J. iš atsakovės V. L. 1996-01-10 buto pirkimui ir remontui pasiskolino 16 000,00 Lt, iš atsakovo V. A. J. 1996-01-12 – 10 000,00 Lt buto pirkimui, iš atsakovės iš G. J. 2002-09-17 – 10 000,00 Lt namo pirkimui, iš V. A. J. 2004-05-30 – betono žiedus šulinio kasimui už 200 Lt, iš atsakovų D. B. ir R. B. 2005-06-10 – 10 000,00 Lt namo remontui, 2005-08-01 iš V. L. – 2000,00 Lt šviestuvų pirkimui, 2006-07-02 iš D. B. ir R. B. – 10 000,00 Lt namo remontui. Visos šios sutartys sudarytos V. J. su atsakovo giminaičiais ir nė vienos jų ieškovė D. J. nepasirašė. Teismui D. J. nurodė, kad nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Atsakovai, sudarę paskolos sutartis su jos vyru V. J. buvo nesąžiningi, nes tikrai žinojo, kad V. J. yra sudaręs santuoką ir turi sutuoktinę. Apie paskolos paėmimo galimybę su sutuoktiniu V. J. niekada net nesvartė, nekalbėjo, atsakovas niekada nėra sakęs, kad jo tėvai ar giminaičiai jam davė, paskolino ar dovanojo pinigų, apie pinigų paskolinimą ar dovanojimą niekada nėra užsiminę ir V. J. tėvai ar jo giminaičiai. Atsakovui paskolinti 58 200,00 Lt ir dovanoti 60 000,00 Lt yra labai didelės sumos, todėl tokių sumų panaudojimas šeimos poreikiams tikrai būtų ženkliai pagerinę šeimos turtinę padėtį. Nei atsakovas V. J., nei kiti atsakovai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, jog pinigai iš tiesų buvo skolinti, jog pinigai realiai buvo perduoti atsakovui V. J., jog paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais. V. J. kreditoriai nurodė, jog liudijimų verstis pinigų skolinimu neturi, jog jų pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijose nebuvo užfiksuota jų skolinta V. J. suma. Kadangi paskolos sutartys sudarytos ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl negali būti solidariosios sutuoktinių prievolės.
Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 65–68 b. l.)su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po santuokos sudarymo savo lėšų neturėjo, gyveno pas tėvus. Vėliau nusprendė įsigyti butą, kurio pirkimui ir remontams iš V. L. ir V. L. pasiskolino 16 000 Lt. Susitarti su L. dėl paskolos buvo nuvykę kartu su ieškove, o paskolą paėmė ir sutartį pasirašė vienas pats, kadangi ieškovei vykti nebuvo būtinybės. Iš savo tėvo V. A. J. jis pasiskolino 10 000 Lt taip pat buto įsigijimui. Vėliau ieškovė panoro gyventi nuosavame name, arčiau jos tėvų, turėtą butą šalys pardavė ir pirko gyvenamąjį namą, kurio įsigijimui iš atsakovo motinos G. J. pasiskolino 10 000 Lt. Iš D. B. ir R. B. pasiskolino 10 000 Lt namo stogo remontui, o iš V. L. pasiskolino 2000 Lt šviestuvų pirkimui, 2006-07-02 iš D. B. ir R. B. – 10 000 Lt namo remontui, už dalį šių pinigų nupirko garažo vartus ir plastikinius langus. Pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti.
Atsakovai V. J. ir G. J. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 77–79 b. l.) prašė atmesti ieškovės D. J. ieškinį dėl V. A. J. 10 000 Lt paskolos ir dėl atsakovės G. J. 10 000 Lt paskolos. Nurodė, kad skolindami pinigus sūnui, žinojo, kad jis yra susituokęs, ir kad turėjo pareikalauti ieškovės patvirtinimo, kad pinigai skolinami šeimos poreikiams. Namo pirkimui neužteko šalių turėtų pinigų, todėl 2002-09-17 G. J. paskolino 10 000 Lt. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad jos šeima turėjo pakankamai lėšų ir pajamų buto pirkimui, jo remontui, o vėliau ir namo pirkimui. Ieškovė neįrodė, kad V. J. skolintus pinigus panaudojo ne šeimos reikmėms.
Atsakovai D. B. ir R. B. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 82–84 b. l.) prašė atmesti ieškovės D. J. ieškinį dėl 10 000 Lt suteiktos 2005-06-10 paskolos ir dėl 10 000 Lt paskolos, suteiktos 2006-07-02. Nurodė, kad 2005-06-10 J. šeimai paskolino 10 000 Lt stogo dengimui, o 2006-07-02 – dar 10 000 Lt namo remontui. Šeimai trūko pinigų ir ieškovė D. J. 2004-2005 metų vasarą buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas V. J. jiems nėra giminaičiai, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad paskolos sutartys sudarytos su tėvais ir giminaičiais. Ieškovės pateikti įrodymai leidžia tvirtinti, kad jos šeimos turtinė padėtis neleido jiems be kitų pagalbos įsigyti ir susiremontuoti namą.
Atsakovė V. L. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 86–87 b. l.) prašė atmesti ieškovės D. J. ieškinį dėl 2 000 Lt paskolos. Nurodė, kad ji paskolino 2000 Lt šviestuvams įsigyti. Vėliau tuos šviestuvus matė pakabintus J. namo svetainėje. Minėtus šviestuvus ieškovė įtraukė į dalintino turto sąrašą, todėl mano, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui.
Atsakovai V. L. ir V. L. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 88–90 b. l.) prašė atmesti ieškovės D. J. ieškinį dėl 16 000 Lt paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad skolindami pinigus V. J. žinojo, kad jis yra susituokęs, ir kad turėjo pareikalauti ieškovės patvirtinimo, kad pinigai skolinami šeimos poreikiams. Ieškovė D. J. ir atsakovas V. J. 1996 m. sausio mėnesį atvyko pas atsakovus, prašydami paskolinti pinigų buto pirkimui, nurodė, kad lėšų butui paskolins ir V. J. tėvai ir 1996-01-10 buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria V. J. paskolino minėtą pinigų sumą. Mano, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, t. y. buto pirkimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pripažino negaliojančiais ieškovės D. J. atžvilgiu paskolų sandorius, kuriais buvęs ieškovės D. J. sutuoktinis V. J. 1996-01-10 iš V. L. ir V. L. pasiskolino 16 000,00 Lt buto pirkimui, 1996-01-12 pasiskolino iš V. A. J. 10 000,00 Lt buto pirkimui, 2002-09-17 pasiskolino iš G. J. 10 000,00 Lt namo pirkimui, 2004-05-30 pasiskolino iš V. A. J. betono žiedus šulinio kasimui už 200 Lt, 2005-06-10 pasiskolino iš D. B. ir R. B. 10 000,00 Lt namo remontui, 2005-08-01 pasiskolino iš V. L. 2 000,00 Lt šviestuvų pirkimui, 2006-07-02 pasiskolino iš D. B. ir R. B. 10 000,00 Lt namo remontui, kadangi visi šie sandoriai yra sudaryti be atsakovo V. J. sutuoktinės D. J. sutikimo ir vėliau nebuvo jos patvirtinti.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovų V. J., G. J., D. B., R. B., V. L., V. L., V. L. ieškovei D. J. po 631,99 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš R. B., V. L., V. L. ir V. L. valstybei po 330,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžino ieškovei D. J. iš teismo depozitinės sąskaitos 276,02 Lt permoką už ekspertizę į ieškovės sąskaitą (3 t., 30-38 b. l.).
Teismas nustatė, kad visos pateiktos sutartys nėra pasirašytos ieškovės D. K., pažymėjo, kad dvi paskolos sutartys yra sudarytos dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str., o kiti sandoriai sudaryti jau galiojant naujajam Civiliniam kodeksui. Teismas laikė, kad šioje byloje ieškovė įrodė atsakovų nesąžiningumą.
Atsiliepimas
Byloje nustatyta, kad ieškovė apie esančias paskolos sutartis sužinojo po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, iki to laiko nė vienas atsakovas nebuvo pareikalavęs grąžinti paskolas, nors sutartys buvo sudarytos dar 1996 m., atsakovai pripažino, kad su ieškove nebendraudavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad sandoris sudarytas 1996 m., kurio sudaryme atsakovai prisipažino, kad ieškovė nedalyvavo, jos nuomonės apie sandorį nepareikalavo. Pagal byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo ir turėjo žinoti, jog nėra sutuoktinės sutikimo, nes sandorių sudaryme ieškovė nedalyvavo, atsakovams buvo žinoma, jog V. J. turi sutuoktinę ir galėjo pasielgti apdairiai ir pareikalauti sutuoktinės sutikimo. Teismas laikė neįrodyta, kad pinigai pagal paskolos sutartis buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nes pateikti rašytiniai įrodymai bylose nedidelėms sumoms, o atsakovai teigia skolinę 58 000 Lt. Byloje pateikti įrodymai, jog dar 60 000 Lt buvo dovanoti, todėl ieškovės teiginius, kad reikalo skolintis šeimos poreikiams nebuvo, nes sutuoktinis vertėsi nelegaliu verslu, pardavinėjo metalą, teismas laikė pagrįstais ir patvirtintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Santuokos nutraukimo byloje atsakovas V. J. paaiškino, jog 1996 m. reikėjo jam dar atlyginti 24000 Lt už tris sudaužytas mašinas, dėl avarijos, kuri buvo 1995 m., todėl teismas sprendė, kad atsakovas V. J. turėjo asmeninių problemų, kurių išsprendimui ir buvo reikalingi pasiskolinti pinigai. Teismas vertino, kad nesant kito sutuoktinio sutikimo, paėmęs paskolą sutuoktinis turi įrodyti, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl laikė, kad atsakovas to neįrodė ir pažymėjo, kad to neįrodžius solidarioji atsakomybė neatsiranda. Teismas nurodė, kad atsakovai tarpusavyje sudarytas sutartis pripažįsta, tvirtina, jog pinigus skolino, ekspertizės aktai patvirtina, kad sutartys pasirašytos tų asmenų, kurie nurodyti sutartyse, todėl laikė, kad pripažinti negaliojančiomis sutarčių, sudarytų tarp atsakovų, nėra teisinio pagrindo, tačiau ieškovės atžvilgiu jas pripažino negaliojančiomis, kadangi teismas nustatė, jog ieškovė sutikimo sudaryti sutartis nedavė, jai nebuvo žinoma ir ieškovė įrodė atsakovų nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, tai, kad ieškovei nebuvo žinoma apie paskolas ir nebuvo jos sutikimo paskoloms paimti, o iš iš mokesčių inspekcijos gauta informacija patvirtina, kad ieškovė būdama valstybės tarnautoja privalo deklaruoti pasiskolintas ir negrąžintas paskolas, tačiau iš informacijos matyti, kad ieškovė paskolų nedeklaravo, nes apie jas nežinojo. Teismas akcentavo, kad šioje byloje nagrinėjamas sandorių nuginčijimo klausimas, todėl teismas nesivadovauja 2008 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu, kaip prejudiciniu faktu. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas sudarytus sandorius ieškovės atžvilgiu negaliojančiais, nesant sutuoktinės sutikimo. Teismui nustačius, jog atsakovai buvo nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, sudarydami sandorius, ir nesant įrodymų, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, kitoje dalyje ieškinį atmetė, nes atsakovai paskolos sandorius pripažįsta.
Nors ieškinį teismas tenkino iš dalies, bet laikė, kad iš esmės ginčas išspręstas ieškovės naudai, todėl ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis. Kadangi atsakovai G. J., V. J. ir D. B. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleisti, nes jiems suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su žyminiu mokesčiu, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš atsakovų, neatleistų nuo bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (3 t., 41–46 b. l.) atsakovai R. B., V. L., V. L. ir V. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą dalyje kuria teismas pripažino negaliojančiais 1996-01-10, 1996-01-12, 2002-09-17, 2004-05-30, 2005-06-10 paskolų sandorius sudarytus V. J. su V. L., V. L., V. A. J., G. J., D. B., R. B. ir V. L. panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti. Likusioje dalyje sprendimo nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė D. J. teigia apie ginčijamus paskolos sandorius sužinojusi tik 2008-04-24, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme. Atsakovas V. J. santuokos nutraukimo byloje teismo prašė pripažinti jį su ieškove D. J. solidariais skolininkais prieš kreditorius, todėl ieškovei tapo aišku, kad byloje kyla ginčas dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, todėl tam, kad teismas teisingai paskirstytų skolinius sutuoktinių įsipareigojimus, būtent tuomet, iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dienos, ieškovė D. J. turėjo nuginčyti LR CK 3.92 str. 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, arba pateikdama patikslintą ieškinį toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, tačiau ieškovė per visą santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laiką tokia teise nepasinaudojo;
2. Pirmos instancijos teismas padarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimą, nes neteisingai aiškino prejudicinio fakto reikšmę ir neteisingai jį taikė. Ginčijami paskolos rašteliai buvo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas toje byloje priimtame sprendime įvertino pateiktas teismui rašytines paskolos sutartis ir padarė išvadą, jog pinigai buvo imami šeimos turto įsigijimui ar pagerinimui, tai nėra paneigta byloje surinkta medžiaga. Teismas pakankamai atidžiai ištyrė pateiktus įrodymus dėl paskolų sudarymo, įvertino visas aplinkybes, jog pinigų skolinimasis buvo pagrįstas ir pripažino ieškovę D. J. ir atsakovą V. J. solidariais skolininkais prieš kreditorius, todėl darytina išvada, jog šioje byloje ginčijami skolų rašteliai buvo santuokos nutraukimo bylos įrodinėjimo dalis;
3. Santuokos nutraukimo byloje D. J. turėjo tokį pat procesinį statusą kaip ir šioje byloje – buvo ieškovė. Atsakovu dabar patrauktas V. J. – turėjo tokią pačią procesinę padėtį santuokos nutraukimo byloje. Šioje byloje atsakovais patraukti D. B., G. J., V. A. J., R. B., V. L., V. L., V. L. santuokos nutraukimo byloje turėjo trečiųjų asmenų statusą ir faktiškai byloje buvo atsakovo V. J. pusėje, nes palaikė jo interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys;
4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tuo tarpu ieškovė D. J., pareiškusi tapatų ieškinį, siekia iš naujo nustatyti faktą, kad visos skolos kreditoriams yra asmeninės atsakovo V. J. skolos.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. (3 t., 60–62 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą kaip neteisėtą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šiaulių miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje apklausė visus kreditorius, išanalizavo šeimos turtinę padėtį iki santuokos ir po santuokos sudarymo ir 2008-11-27 sprendimu pripažino, kad V. J. ir D. J. yra solidariai atsakingi kreditoriams D. B., R. B., V. L., V. L., V. L., G. J., V. A. J.. Ieškovė D. J. apskundė šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau neginčijo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta solidarioji D. J. ir V. J. atsakomybė, taigi, įsiteisėjus 2008-11-27 sprendimui, sprendimas įgijo res judica galią, tapo neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas trap tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas priimdamas nagrinėti D. J. ieškinį, pažeidė LR CPK 293 str. 3 punktą;
2. Šiuo metu yra priimti du teismo sprendimai, todėl neaišku, kurį teismo sprendimą reikėtų vykdyti, ar Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27sprendimą, kur prieš kreditorius atsakingi abu sutuoktiniai, ar 2011-04-08, kur prieš kreditorius atsakingas vienas sutuoktinis;
3. Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas ieškovės D. J. ieškinį nagrinėjimui, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui šiuo klausimu, pažeidė visų proceso dalyvių, išskyrus D. J., teisėtus lūkesčius į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinių santykių stabilumą.
Apeliaciniu skundu (3 t., 52–54 b. l.) atsakovė G. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-04-08 sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ištyręs visus įrodymus, teismas 2008-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad V. J. ir ieškovė D. J. solidariai atsako kreditoriams, tarp jų ir G. J., V. A. J.. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jis įgijo re sjudica galią, tapo neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiaulių miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu – dėl sutuoktinių J. įsipareigojimų kreditoriams;
2. Esant dviems sprendimams, tampa neaišku, kurį teismo sprendimą vykdyti, ar 2008-11-27 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur prieš kreditorius atsakingi abu sutuoktiniai, ar 2011-04-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur prieš kreditorius atsakingas vienas sutuoktinis;
3. 2009-07-29 G. J. ir V. A. J., kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės teismą su ieškiniais, kuriuose atsakovais įvardinti ieškovė D. J. ir V. J.. Civilinės bylos buvo sustabdytos, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės D. J. ieškinį, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Skirtingi teismų sprendimai tuo pačiu klausimu, apsunkina ir Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjams priimti sprendimus, tenkinti ar ne kreditorių reikalavimus pagal anksčiau įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliantės G. J. apeliacinio skundo (3 t., 56–57 b. l.) atsakovė D. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą dalyje, kuria buvo pripažinti negaliojančiais ieškovės D. J. atžvilgiu paskolų sandoriai, sudaryti su kreditoriais V. L. ir V. L., V. A. J., G. J., D. B., R. B. ir V. L. ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. J. prašo atmesti apeliantų apeliacinius skundus, palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., 89-93 b. l.). Ieškovė D. J. nurodė, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tapačios, šalys skirtingos, ieškinio dalykas skiriasi, atsakovas V. J., būdamas atsakovas ir pateikdamas paskolos sutartis, byloje priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nebuvo pareiškęs, todėl visiškai neteisūs yra apeliantai, teigdami, kad tik civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ieškovė D. J. turėjo realią galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta jai teise ginčyti be jos sutikimo ir žinios sudarytus jos sutuoktinio V. J. paskolų sandorius. Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu negali būti galutinai išspręstas buvusių sutuoktinių ginčas dėl atsakomybės kreditoriams, nes šioje byloje nebuvo ginčijamos paskolų sutartys. Nepagrįstai ir neteisėtai apeliantai nurodo, jog dėl to paties dalyko – kreditorinių įsiskolinimų pasiskirstymo yra priimti du skirtingi sprendimai. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose klaidina teismą nurodydami visiškai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, 2011-04-08 sprendimu tenkino ieškovės D. J. pareikštą ieškinį ir nėra pagrindo naikinti šį sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas V. J. palaiko apeliantų apeliacinius skundus ir teigia, kad teismas sprendimu kreditorinius įsipareigojimus perkėlė tik atsakovui, nors byloje neįrodyta, kad pagal šeimos pajamas buvo sukurtas ir santuokos nutraukimo metu padalintas turtas (3 t., 96–97 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė G. J. palaiko apeliantų apeliacinius skundus ir teigia, kad ieškovės naujas ieškinys dėl sandorių nuginčijimo, nesant kito sutuoktinio sutikimui, po santuokos nutraukimo negali būti nagrinėjamas, kadangi šeimyniniai santykiai nutrūkę, o ginčai, susiję su paskolomis santuokos metu yra išspręsti santuokos nutraukimo byloje (3 t., 98–99 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai R. B., V. L., V. L., V. L. prašo patenkinti apeliantų G. J. ir V. J. apeliacinius skundus (3 t., 100-102 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atsakovų V. J., G. J. (atsakovo V. A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), procesinių teisių perėmėja), R. B., V. L., V. L. ir V. L. apeliacinių skundų ir atsakovės D. B. prisidėjimo prie apeliantės G. J. apeliacinio skundo.
Dėl ieškinių tapatumo nustatymo kriterijų ir bylos nutraukimo pagrindo
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti D. J. ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jį pradėdamas nagrinėti, pažeidė LR CPK 293 str. 3 p., kadangi išnagrinėjo civilinę bylą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu – dėl sutuoktinių J. įsipareigojimų kreditoriams, įvardintiems santuokos nutraukimo byloje ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinių skundų argumentų ir teigia, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant civilinio proceso įstatymo reikalavimų, priėmė D. J. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jį išnagrinėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą (LR CPK 259 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (LR CPK 279 str. 4 d.). LR CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą LR CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010), todėl pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį minėtu pagrindu (2009 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2-147/2009).
Teisėjų kolegija teigia, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalys nėra tapačios. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų šalys buvo D. J. – ieškovė, o V. J. –atsakovas, G. J., V. A. J., D. B., R. B., V. L., V. L. ir V. L. – tretieji asmenys šioje civilinėje byloje nepareiškę savarankiškų reikalavimų. Tuo tarpu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais šalys yra – ieškovė D. J., atsakovai V. J., G. J., V. A. J., D. B., R. B., V. L., V. L. ir V. L.. Apeliantai (išskyrus V. J., kuris buvo atsakovas) ir atsakovė D. B. išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik byloje dalyvaujantys asmenys – suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, jiems ieškovė taip pat nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų, todėl jie nebuvo ginčo šalimis. Be to, atsakovas V. J., būdamas atsakovu ir pateikdamas paskolos sutartis, byloje priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nepareiškė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalykas nėra tapatus. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalykas – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimas, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo jam priteisimas. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalykas – paskolų sandorių pripažinimas negaliojančiais. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė D. J. nereiškė reikalavimo dėl paskolų sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dienos, ieškovė D. J. turėjo nuginčyti LR CK 3.92 str. 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją arba pateikti patikslintą ieškinį toje pačioje santuokos nutraukimo byloje. LR Civilinio kodekso 3.96 straipsnis suteikia teisę sutuoktiniui, nedavusiam sutikimo sudaryti sandorį ir vėliau tokio sandorio nepatvirtinusiam, jį nuginčyti per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti sandorį ir vėliau tokio sandorio nepatvirtinęs, turi teisę savarankiškai spręsti kaip jam ginti savo pažeistas teises – ar toje pačioje byloje, ar kitoje byloje. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodyta, jog ”ieškovė neginčijo sudarytų sandorių po to, kai ji sužinojo, apie jų sudarymą”, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodyta – ”byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ar dėl jų teisėtumo vyktų teisme ginčai”. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo ir kt. Reikalavimų, pripažino, kad reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo šioje byloje pareikšti nebuvo. Teismas nevertino sutarčių, netyrė įrodymų, o ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nežinoma apie atsakovo nurodytas paskolas, jog ji jokių skolų neturėjo, jog paskolos sudarytos be jos sutikimo, nereiškia, jog negali būti pareikšti savarankiški reikalavimai dėl šių paskolos sandorių nuginčijimo, todėl visiškai neteisūs yra apeliantai, teigdami, kad tik civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ieškovė D. J. turėjo realią galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta jai teise ginčyti be jos sutikimo ir žinios sudarytus jos sutuoktinio V. J. paskolų sandorius.
Dėl prejudicinio fakto reikšmės
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu negali būti galutinai išspręstas buvusių sutuoktinių ginčas dėl atsakomybės kreditoriams, nes šioje byloje nebuvo ginčijamos paskolų sutartys. Todėl apeliantų argumentai, kad buvusių sutuoktinių ginčas dėl atsakomybės kreditoriams yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris nustatė, kad sutuoktiniai atsako kaip solidarieji skolininkai ir tai yra prejudicinis faktas, laikytini nepagrįstais ir atmestinais.
Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas ju visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).
LR CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė D. J. paskolų sutarčių neginčijo, kreditoriai minėtoje byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė, ginčijamų paskolų sutarčių pagrindu atsiradusi skolų grąžinimo prievolė nėra pasibaigusi, nė vienas iš kreditorių reikalavimų įvykdyti prievolę civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pareiškę, todėl apeliantai neteisūs teigdamai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti prejudiciniai faktai, kurių pagrindu buvusių sutuoktinių ginčas dėl atsakomybės kreditoriams yra išspręstas.
LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nenuginčyta, laikoma, kad sandoriai sudaryti sutuoktiniui sutinkant. Esant paskolų sandoriams ir jeigu nėra nuginčyta LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, laikoma, kad abu sutuoktiniai prieš kreditorius atsako kaip solidarieji skolininkai. Būtent civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime, Šiaulių apygardos teismo nutartyje ir buvo nurodyta, kad abu sutuoktiniai pagal paskolų sandorius ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl ieškovė D. J. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu nuginčyti LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu revizavo įsiteisėjusį ir nepanaikintą 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, o tuo pačiu ir apeliacinės instancijos 2009-04-21 nutartį, laikytini nepagsrįtais. Visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apeliantai teigia, jog dėl to paties dalyko – kreditorinių įsiskolinimų pasiskirstymo yra priimti du skirtingi sprendimai. Neginčijant paskolų sandorių, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimu nustatyta abiejų solidarioji sutuoktinių prieš kreditorius atsakomybė. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorių, sudarytų nesant kito sutuoktinio sutikimo, nuginčijomo ir pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu pripažinus nuginčytą LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, nėra pagrindo teiginiui, kad tuo pačiu klausimu yra priimti du skirtingi procesiniai teismo sprendimai, todėl apeliantų teiginiai, kad pažeisti visų proceso dalyvių, išskyrus D. J., teisėti lūkesčiai į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinių santykių stabilumą yra nepagrįsti.
Apeliantų G. J. ir V. J. argumento dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriuose kreditoriai kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovais įvardindami ieškovę D. J. ir V. J., teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, kadangi tai nėra nagrinėjamos apeliacijos objektas.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti arba naikinti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinius skundus ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo išdėstytiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, ir kt.).
Atmetus apeliantų apeliacinius skundus iš jų priteistinos 2300 Lt atstovavimo išlaidos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 328,57 Lt ieškovei apeliacinėje instancijoje (3 t., 95 b. l.).
Kadangi atsakovai G. J., V. J. ir D. B. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleisti, nes jiems suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, priteistinos iš atsakovų, neatleistų nuo bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš R. B., V. L., V. L. ir V. L., po 7,86 Lt valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. J., G. J., D. B., R. B., V. L., V. L., V. L. ieškovei D. J. po 328,57 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis litus, 57 centus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš R. B., V. L., V. L. ir V. L. valstybei po 7,86 Lt (septynis litus, 86 centus) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.