Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-9830-599/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
2YT-9830-599/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04463-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Pareiškėjas
A. A.
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“
Skolininkas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9830-599/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04463-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, skolininkas G. K. bei skolininko sutuoktinė D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. A. prašė teismo panaikinti antstolės D. Milevičienės 2018-01-12 Patvarkymą ir nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-vienbučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių bei grąžinti pareiškėjui už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą. Pareiškėjas nurodė, jog iš varžytynių parduotas pastatas - vienbutis gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir antstolė nepagrįstai teigia, kad turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagal LR CPK 667 straipsnio nuostatas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017, be to, šios bylos dalyku buvo antstolės Patvarkymai dėl turto arešto bei ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, be to, teisinio pagrindo remtis LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatomis nėra, kadangi turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, be to, teikdama prašymą teismui dėl leidimo pabaigti turto pardavimo iš varžytynių procedūras D. K. bankroto byloje, antstolė pripažino tą aplinkybę, jog šis turtas yra G. K. bei D. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsižvelgiant į tai, varžytynėse buvo parduodamas bankrutuojančios D. K. turtas. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog antstolė iki 2017-05-29 nebuvo informuota apie bankroto bylos D. K. iškėlimą, nesuteikia teisės realizuoti jai priklausančio turto dalies, nenustačius jos dalies atitinkamoje bendrojoje dalinėje (jungtinėje) nuosavybėje, be to, D. K. bankroto bylos iškėlimo faktas yra išviešintas jau 2015 metais, tačiau per tą laiką antstolė viešai prieinamuose nemokamuose šaltiniuose nepatikrino, ar G. K. ir D. K. nėra iškelta bankroto byla. Pareiškėjas nurodė, kad varžytynių laimėtoju jis buvo pripažintas dar 2017-05-15 ir į antstolės depozitinę sąskaitą jis sumokėjo dešimt procentų dydžio turto kainos įmoką, kuri sudaro 12 480,00 Eur sumą, be to, turto perleidimas iš varžytynių užsitęsė nepagrįstai ilgai, o po varžytynių paaiškėjo aplinkybės, trukdančios perduoti jam turtą jau daugiau kaip septynis mėnesius. Vilniaus apygardos teismas klausimą dėl leidimo užbaigti varžytynes grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio nutartis, tikėtina, bus skundžiama. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas antstolei D. Milevičienei užbaigti vykdymo veiksmus, tokiu būdu susiklosčiusioje situacijoje nėra galimybės nei naudotis įmokėta 12 480,00 Eur suma, nei likusia mokėti 112320,00 Eur suma dėl įsipareigojimo sumokėti visą varžytynėse parduoto turto kainą, nei įgyti nuosavybės teisę į šį turtą, kuris įsigytas šeimos poreikių tenkinimui (b. l. 4-7).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė D. Milevičienė pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, jog gyvenamojo pastato - vienbučio gyvenamojo namo nuosavybės teisė G. K. vardu yra įregistruota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014 pagrindu, kuriuo taip pat buvo nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013-03-25 vykdomąjį raštą, reg. Nr. 3-1308 į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą pagal statybos leidimą GN/716/08-0387, esantį (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo, įkeisto 2010-06-16 sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120100009097), priklausinį ir tokiu būdu tai sudaro pagrindą hipotekos kreditorės UAB „Vilbeksa“ reikalavimus tenkinti iš viso įkeisto turto (žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato - vienbučio gyvenamojo namo), nepriklausomai nuo to, ar jis yra registruotas tik G. K., ar ir jo sutuoktinės D. K. vardu. Antstolė taip pat nurodė, jog klausimas dėl turto registracijos tik G. K. vardu, turto arešto ir realizavimo nenustačius jo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13416-820/2017, kuri yra palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017, be to, teismo nutartis dėl D. K. bankroto bylos iškėlimo antstolių kontoroje buvo gauta 2017-05-29, t. y. kaip skundo dėl antstolio veiksmų priedas, todėl apie teisinį pagrindą sustabdyti turto realizavimą, ji sužinojo jau įvykus turto varžytinėms ir po varžytynių dalyvio mokesčio pervedimo į depozitinę sąskaitą, dėl ko turto varžytynės yra pripažintinos teisėtomis, be to, 2017-06-01 ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytynių, Vilniaus apygardos teismas 2018-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-458-653/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-37025-931/2017 panaikino ir D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimo antstolei užbaigti vykdymo veiksmus, taikymo atmetė. LR CPK 717 straipsnio nuostatose nėra numatyta antstolio teisė nutraukti turto realizavimo procedūrą dėl pernelyg ilgai užsitęsusių teisminių procesų, kurių pagrindu nėra galimybės jų pabaigti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad turto atidalijimas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės šiuo atveju buvo būtinas, kadangi 2010-06-16 paskolos sutartį, kartu su tolimesniais jos pakeitimais, pasirašė tiek G. K., tiek D. K. ir D. K. paskolos sutartyje nedviprasmiškai nurodė, jog paskolos sutarties sąlygoms, tame tarpe ir statomo gyvenamojo namo įkeitimui, ji neprieštarauja, sutikdama su paskolos sutarties sąlygomis ji taip pat sutiko, kad UAB „Vilbeksa“ naudai pilna apimtimi būtų įkeičiami bet kokie statiniai, kurie bus pastatomi žemės sklype, nepriklausomai nuo to ar jie priklausys G. K. asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. K. su D. K.. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad G. K. vardu gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo pagrindu (civilinė byla Nr. 2-19665-466/2014) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-11-04 sprendimą, nenustatė priežasčių, dėl kurių nurodytas turtas turėtų būti įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl antstolė neturėjo teises pakeisti priimto teismo sprendimo bei registre įregistruotų duomenų, o kadangi iš įkeisto turto bus patenkintas tik hipotekos kreditoriaus reikalavimas, todėl turto priklausomybės (t. y. skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) nustatymas bei faktas, jog dalis pastato galėtų priklausyti bankrutuojančiai D. K. šiuo atveju esminės reikšmės realizuojant hipoteka įkeistą turtą neturi. D. K. nebuvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre kaip šio turto bendrasavininkė, o taip pat nebuvo nurodyta, kad šis turtas skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kadangi tiesioginio išieškojimo iš D. K. antstolė nevykdė ir D. K. nebuvo bankroto byloje nurodžiusi jokios informacijos apie šį vykdomą išieškojimą, be to, šio pranešimo antstolė taip pat negavo. Antstolė Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-289-868/2015, kuria G. K. sutuoktinei D. K. buvo iškelta bankroto byla, gavo tik 2017-05-29, t. y. kartu su D. K. 2017-05-29 skundu dėl antstolės veiksmų ir tuo metu Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017-05-02 nutartimi ši bankroto byla buvo nutraukta, tačiau minėta nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Tai, kad nutartis apie bankroto bylos iškėlimą D. K. antstolei nebuvo pateikta iki pat 2017-05-29, parodo tą aplinkybę, kad ir G. K. ir jo sutuoktinė D. K., siekdami vilkinti išieškojimo procesą, netinkamai vykdė savo procesines pareigas sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, o apie bankroto bylą pranešė tik tada, kai varžytynės jau buvo įvykusios ir jie nebeturėjo kitų būdų vilkinti išieškojimo procesą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog antstolė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo D. K. gavo 2017-05-29 kartu su D. K. skundu dėl jos veiksmų, todėl yra akivaizdu, kad ji neturėjo galimybės stabdyti varžytinių, kurios jau buvo įvykusios, o varžytinių dalyvio mokestis jau buvo pervestas i antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė, sužinojusi apie D. K. iškeltą bankroto bylą ir negalėdama nutraukti ar sustabdyti jau įvykusių varžytynių, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su tikslu apsaugoti D. K. ir jos kreditorių interesus bei pašalinti formalias kliūtis turto realizavimui užbaigti, prašydama teismo išduoti leidimą baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytynių. Be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta kitas teisminis procesas (civ. byloje Nr. 2VP-9925-871/2018) dėl antstolės prašymo leisti užbaigti šią pradėtą varžytynių procedūrą, kuriame pakartotinai yra sprendžiamas antstolės prašymas, kadangi ankstesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis atmesti antstolės prašymą buvo panaikinta 2018-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-964-232/2018, todėl yra tikimybė, jog jau greitai bus galima pabaigti turto realizavimo veiksmus ir pareiškėjas įgys nuosavybės teisę į ginčo turtą.

Suinteresuotas asmuo D. K. prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti ir nurodė, kad antstolė negalėjo vykdyti turto pardavimą iš varžytynių, kadangi jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato - vienbučio gyvenamojo namo varžytynės buvo pradėtos po to, kai jai buvo iškelta bankroto byla, be to, antstolė negalėjo nežinoti apie jai iškeltą bankroto bylą, kadangi ji dar 2016-02-04 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu civilinėje byloje Nr. 2FB-1027-868/2016 taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtinėms teisėms užregistruoti, perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims jai priklausančią pagal bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę ½ dalį nebaigto statyti statinio, pastatyto pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, G. K. ½ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 16 sklype, iki tol kol įsiteisės nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-552-931/2018 yra nagrinėjamas jos ieškinys dėl turto, kurį varžytynėse neteisėtai pardavinėjo antstolė, padalijimo.

Suinteresuotas asmuo G. K. nepateikė atsiliepimo į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina tai, kad šioje civilinėje byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar iš varžytynių parduotas turtas G. K. ir D. K. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar iš varžytynių yra parduota G. K. nepriklausanti, t. y. priklausanti D. K., turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ar iš varžytynių buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, jame nenustačius G. K. dalies.

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog G. K. ir D. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 2, l. 207). LR CK 3.81 straipsnio 1 dalies pagrindu yra skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir pagal LR CK 3.82 straipsnio nuostatas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, tai jų turtui yra taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Iš viešų registrų nustatyta, jog Vedybų sutarčių registre duomenų apie G. K. nėra (LR CPK 179 str. 3 d.), todėl jo ir D. K. turtui turi būti taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. LR CK 3.87 straipsnio nuostatose yra numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre G. K. vardu yra įregistruotas pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir namo įregistravimo pagrindas – 2016-12-20 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-161220-01558 (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 2, l. 200-201). Teismas daro išvadą, kad namas yra įgytas po santuokos sudarymo, todėl jis yra pripažintinas sutuoktinių G. K. ir D. K. bendrąja jungtine nuosavybe ir šios išvados nepaneigia aplinkybė, jog namas Nekilnojamojo turto registre yra registruotas tik G. K. vardu, kadangi sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja LR CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose bei LR CK 3.90 ir 3.91 straipsnio nuostatose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (LAT 2014-10-31 nutartis Nr. 3K-3-472/2014). Ta aplinkybė, kad namas G. K. ir D. K. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-37025-931/2014 ir ją panaikinusioje Vilniaus apygardos teismo 2018-01-16 nutartyje civilinėje byloje e2S-458-653/2018, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 179 str. 3 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos turinio nustatyta, kad UAB „Vilbeksa“ ir G. K. 2010-06-16 sudarė paskolos sutartį, kurios 4 punkto pagrindu G. K., t. y. vadinamas paskolos gavėju, gautos paskolos grąžinimą užtikrino jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu hipoteka UAB „Vilbeksa“, t. y. vadinamam paskolos davėju, naudai (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 2, l. 200-201). Be to, pagal minėtos sutarties 26 punkto nuostatas šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu įkeistame sklype bus atlikti bet kokie statybos darbai ir tokių darbų rezultatai (pastatai, statiniai, inžineriniai įrenginiai) bus įteisinti, įregistruojant pilną ar dalinį statybos baigtumą, tai šie objektai turi būti tuo pačiu metu (o jeigu tuo pačiu metu neįmanoma – ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų įregistravimo) įkeisti paskolos davėjui, užtikrinant paskolos grąžinimą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą pagal minėtą sutartį, be to, paskolos gavėjas pareiškia, kad jam yra išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, kuris yra įkeičiamas paskolos davėjui pagal šią sutartį ir, kad jis yra pradėjęs gyvenamojo namo statybą, be to, vadovaujantis LR CK 4.171 str. 2 ir 12 dalies nuostatomis yra laikoma, kad yra įkeičiamas gyvenamasis namas ir kiti būsimi statiniai, kurie bus pastatyti šiame sklype (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 2, l. 200-201). Be to, šią sutartį taip pat pasirašė ir D. K., pažymėdama tai, jog paskolos sąlygoms ji neprieštarauja (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 212-215). Iš vykdomosios bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, jog 2010-06-16 sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120100009097, užtikrinant UAB „Vilbeksa“ ir G. K. 2010-06-16 sudarytos paskolos sutarties (t. y. su visais galimais ir būsimais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais) įvykdymą, kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ naudai hipoteka buvo įkeista skolininkui G. K. asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis žemės sklypo (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 11-13). Be to, 2011-04-11 sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100009097 pakeitimu buvo pakeisti sutartinės hipotekos lakšto punktai, numatantys prievolės dydį bei įvykdymo terminą, be to, šalių prašymu buvo įtrauktos pastabos, kad paskolos gavėjas pareiškia, jog jam yra išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, kuris ateityje bus įkeistas paskolos davėjui pagal sudarytą paskolos sutartį, be to, vadovaujantis LR CK 4.171 str. 2 ir 12 dalies nuostatomis yra laikoma, kad ateityje gyvenamasis namas ir kiti būsimi statiniai, kurie bus pastatyti įkeistame žemės sklype, bus įkeisti paskolos davėjui tai pačiai prievolei užtikrinti (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 4-6). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014 turinio nustatyta, jog be kita ko buvo nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013-03-25 išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 3-1308 į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą pagal statybos leidimą GN/716/08-0387, esantį (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo, įkeisto 2010-06-16 sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120100009097), priklausinį, be to, taip pat buvo konstatuota, kad paskolos sutarties ir 2011-04-11 sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo turinys leidžia teigti, jog šalys susitarė, kad ateityje bus įkeisti atsakovui priklausančiame įkeistame žemės sklype pastatyti statiniai, be to, 2011-04-11 sutartinės hipotekos lakšto pakeitime yra nurodyta, kad gyvenamasis namas žemės sklype bus įkeistas ir apie tai šalys susitarė 2010-06-16 paskolos sutarties 26 punkte, paskolos sutarties pakeitimo Nr. 4 1 punkte, todėl yra teigtina, jog nesant sąlygos dėl statinių (būsimų) žemės sklype įkeitimo, ieškovas atsakovui nebūtų suteikęs paskolos (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 235-236). Be to, šį teismo sprendimą palikęs nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2015-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-345/2015 konstatavo, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, jog atsakovas turėdamas statybos leidimą statys gyvenamąjį namą žemės sklype, kurį ateityje įkeis ieškovui pagal sudarytą paskolos sutartį prievolei užtikrinti (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 252-254). Teismas daro išvadą, jog D. K., rašytiniu neprieštaravimu UAB „Vilbeksa“ ir G. K. 2010-06-16 sudarytai paskolos sutarčiai, neprisiėmė sau minėtos sutarties 26 punkto nuostatose įtvirtintos pareigos UAB „Vilbeksa“ naudai įkeisti hipoteka ½ dalyje žemės sklypo įteisintus, įregistruojant pilną ar dalinį statybos baigtumą, statybos darbų rezultatus, t. y. ir jai bendrosios dalinės nuosavybės priklausančią turto dalį, todėl šiame kontekste priimtos minėtos teismo nutartys negali būti aiškinamos, kaip sudarančios teisinį pagrindą išieškoti ir iš D. K. dalies namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, pažymėtina ir tai, kad antstolė D. Milevičienė vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2013-03-25 vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai (v. b. Nr. 0012/13/00665 t. 1, l. 1, 7). Be to, LR CPK 586 straipsnio nuostatose yra numatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama. Teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas D. K. atžvilgiu yra nevykdomas, todėl nenustačius jos dalies bendroje nuosavybėje išieškojimas iš jos turto, t. y. asmeninio ar dalies bendrojoje dalinėje (jungtinėje) nuosavybėje, yra negalimas. Be to, LR CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų yra nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau LR CPK 667 straipsnio nuostatose yra reglamentuojamas skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas ir šios teisės normos sudaro pagrindą išvadai, jog išieškoti iš fizinių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, negalima, kol joje nėra nustatyta konkreti skolininko dalis. Iš LITEKO duomenų turinio nustatyta, jog G. K. dalis namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta (LR CPK 179 str. 3 d.). Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės byloje nėra (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas daro išvadą, jog antstolės D. Milevičienės argumentas apie tai, kad klausimas dėl namo realizavimo, nenustačius G. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13416-820/2017, kuri yra palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1374-577/2017 yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 176 str. - 179 str.). Pažymėtina tai, jog šioje byloje buvo sprendžiami klausimai, ar antstolė D. Milevičienė turėjo teisę areštuoti visą namą ir skirti ekspertizę jo rinkos vertei nustatyti, o taip pat pagalbinio pastato spynos sugadinimo įtaka namo vertinimui, tačiau minėtomis teismo nutartimis G. K. dalis namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta ir nenustačius G. K. dalies namo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas iš viso namo nėra galimas. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju iš varžytinių buvo parduota G. K. nepriklausanti ir D. K. priklausanti namo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi namas buvo parduotas iš varžytynių nenustačius G. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir tokie antstolės D. Milevičienės veiksmai dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių yra pripažintini nepagrįsti bei neteisėti. Teismas taip pat daro išvadą, kad kiti proceso dalyvių argumentai teisiškai yra nereikšmingi teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui bei teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2011-02-15 nutartis Nr.3K-3-52/2011).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje nustatytas pažeidimas, vykdant varžytines, yra laikytinas esminiu pažeidimu ir tokiu būdu negalima laikyti, kad sekančiai einantys varžytinių atliekami veiksmai yra teisėti bei pagrįsti, todėl antstolės D. Milevičienės 2018-01-12 Patvarkymas „Dėl iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo prašymo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą“ Nr. 0012/13/00665 yra naikintinas ir antstolė D. Milevičienė įpareigotina nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - vienbučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių bei įpareigotina grąžinti pareiškėjui už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290-291 straipsniais, 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2018-01-12 Patvarkymą „Dėl iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo prašymo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą“ Nr. 0012/13/00665 ir antstolę D. Milevičienę įpareigoti nutraukti turto, t. y. ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - vienbučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių bei įpareigoti grąžinti pareiškėjui A. A. už šį turtą jo sumokėtą 12 480,00 Eur sumą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė