Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir D. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665, suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“ ir antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su 2017 m. vasario 4 d. skundu, prašydami panaikinti 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl turto arešto) bei 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti). Skunde nurodoma, jog UAB „Vilbeksa“ įregistravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje tik kaip skolininko G. K. nuosavybę, tačiau ½ šio gyvenamojo namo priklauso sutuoktinei D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl antstolė tokiais savo veiksmais pažeidė ir suvaržė pareiškėjos D. K. turtinius interesus ir teises. Todėl yra pagrindas panaikinti 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl turto arešto). Taip pat skunde teigiama, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių yra neteisėtai paskirta gyvenamojo pastato ekspertizė. Be to, nurodoma, jog UAB „Vilbeksa“, atlikdamas gyvenamojo namo kadastrinius matavimus sugadino spyną į pagalbines patalpas, tačiau iki šiol jos nesutvarkė. Dėl šios priežasties turto vertintojai negalės patekti į visas gyvenamojo namo patalpas ir atlikti objektyvaus vertinimo.

Antstolė Daiva Milevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu netenkino pareiškėjų 2017 m. vasario 4 d. (antstolių kontoroje gautas 2017 m. vasario 9 d.) skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, turi imtis visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas. Gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skolininko G. K. vardu buvo įregistruotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo pagrindu. Kadangi skolininko skolos suma yra itin didelė ir iš turto išieškoma priverstinai pagal sutartinės hipotekos sandorį išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai, todėl antstolė areštavo skolininko vardu įregistruotą turtą, kaip priklausantį jam, kadangi įregistruoti jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra pagrindo. Todėl antstolė, vadovaudamasi įstatymo jai suteikta teise, areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas jo vardu ir paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti. Be to, antstolės nuomone, neturi esminės reikšmės kieno varu registruotas turtas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu į šį turtą nukreiptas išieškojimas pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-1308. Taip pat skolininkų teiginys, jog išieškotojui UAB „Vilbeksa“ sugadinus spyną, turto vertintojai negalės patekti į pagalbines patalpas ir objektyviai įvertinti turto, nepagrįstas, nes pagalbinė patalpa yra 6,73 kv. m. dydžio, neįrengta, todėl turto vertinimui tai neturės jokios reikšmingos įtakos. Todėl antstolė mano, jog priimdama prašomus panaikinti patvarkymus nepažeidė jokių teisės normų, užtikrino išieškotojo bei skolininkų interesus, ir panaikinti priimtų patvarkymų nėra pagrindo.

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotasis asmuo UAB „Vilbeksa“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti. Suinteresuotasis asmuo teigia, jog antstolė priimdama ginčijamus patvarkymus laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, todėl skolininkų teisių nepažeidė. Be to, teigiama, jog paskolos sutartį pasirašė abu pareiškėjai, ja buvo įkeista ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, sutartimi įsipareigota įkeisti bet kokius statinius ar inžinerinius tinklus, jeigu jie bus pastatyti ar įrengti. Todėl suinteresuotasis asmuo teigia, jog nėra jokio skirtumo kokia nuosavybės teise – asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių – priklauso turtas pareiškėjams. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog antstolė pagrįstai paskyrė areštuoto turto ekspertizę, o pagalbinių patalpų spynos sugadinimas nereiškia, jog turto vertintojai kitokiu būdu negalės įvertinti šių patalpų ir nuo to nukentės viso turto įvertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pareiškėjai skundžia antstolės D. Milevičienės veiksmus, skunde prašydami panaikinti 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl turto arešto) bei 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti). Teigia, jog antstolė nepagrįstai areštavo visą gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi ½ dalis šio turto priklauso pareiškėjai D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, pareiškėjai nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu dėl ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti skyrimo, kadangi yra sugadinta spyna į pagalbines patalpas ir negalėjimas patekti į šias patalpas neleis objektyviai įvertinti turto.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. „Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą (dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto) ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir 2017 m. sausio 3 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui G. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (v. b. l. 284 - 285). Taip pat iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininko G. K. vardu nurodytas turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistruotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-19665-466/2014). Tuo pačiu sprendimu buvo nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 3-1308 (v. b. l. 235 – 236). Antstolė, priimdama patvarkymą dėl turto arešto bei areštuodama skolininkui priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus ir jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą, nenustatė priežasčių, dėl kurių nurodytas turtas turėtų būti įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, antstolė neturi teisės pakeisti priimto teismo sprendimo bei registre įregistruotų duomenų. Taip pat sutiktina su antstolės 2017 m. vasario 15 d. patvarkyme išsakytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė kieno vardu registruotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi jis visas privalo būti realizuotas išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja D. K. yra laidavusi išieškotojui UAB „Vilbeksa“ už sutuoktinio G. K. prievoles pagal sudarytą paskolos sutartį.

Pagal CPK 178 straipsnį kiekvienas asmuo turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų teigia, jog išieškotojui UAB „Vilbeksa“ sugadinus spyną, turto vertintojai negalės patekti į pagalbines patalpas ir objektyviai įvertinti turto. Nesutiktina su šiais pareiškėjų argumentais, kadangi iš antstolės pateiktų duomenų, matyti, kad nurodyta pagalbinė patalpa yra 6,73 kv. m. ploto, neįrengta, todėl teismas mano, jog šios nedidelės pagalbinės patalpos neapžiūra nesudarys priežasčių esmingai netiksliai įvertinti areštuotą turtą. Be to, nėra įrodymų, jog turto vertintojai tikrai negalės patekti į nurodytą patalpą. Taip pat pareiškėjams išaiškintina, jog atlikus turto vertinimo ekspertizę jie turės teisę ginčyti įvertinto turto vertę, jeigu manys, jog ji yra nustatyta netinkamai. Šiuo metu, nesant atliktos turto vertės ekspertizės, nėra galimybės įvertinti būsimų veiksmų ar įvykių, todėl konstatuoti, kad antstolė, priimdama 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nėra pagrindo.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad 2017 m. sausio 3 d. priimti patvarkymai Dėl turto arešto ir Dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti yra priimti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, pritaikytas turto areštas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jų naikinti pareiškėjų nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Antstolė veikė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų G. K. ir D. K. 2017 m. vasario 4 d. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.