Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių, suinteresuoti asmenys – D. K., G. K., UAB „Vilbeksa“, A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė D. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių, išieškant skolą vykdomojoje byloje, t. y. baigti G. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto – nebaigto statyti pastato – vienbučio gyvenamojo namo realizavimo procedūrą surašant turto pardavimo iš varžytinių aktą, paskirstant pinigines lėšas ir jas pervedant hipotekos kreditoriui UAB „Vilbeksa“. Vertino, kad nekilnojamas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad varžytinės įvyko, turtas išvaržytas už 124 800 Eur kainą. VĮ Registrų centras 2017-05-16 į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė varžytinių dalyvio mokestį. Paaiškino, kad kartu su skolininko G. K. sutuoktinės D. K. skundu dėl antstolio veiksmų gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-28953-868/2015, kuria D. K. iškelta bankroto byla. Nurodė, kad bankroto byla buvo nutraukta, tačiau nutartis neįsiteisėjo. Nurodė, kad apie pagrindą stabdyti bylą (D. K. bankroto bylos iškėlimą) sužinojo 2017-05-29, jau įvykus turto varžytinėms ir pervedus varžytinių dalyvių mokestį į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014, nusprendė nukreipti išieškojimą į nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai turi būti patenkinti iš viso įkeisto turto, nepriklausomai nuo tuo, ar jis registruotas tik skolininko G. K. ar ir jos sutuoktinės D. K. vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-15 nutartimi netenkino antstolės D. M. prašymo dėl leidimo baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių.Teismas antstolio pareiškimą, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.Nustatė, kad fizinio asmens bankroto byla yra nutraukta, tačiau nėra įsiteisėjusi, kadangi apskųsta atskiruoju skundu. Taip pat nustatė, kad antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/13/00665, kurioje vykdo išieškojimą iš G. K.. Nurodė, kad iškėlus G. K. sutuoktinei D. K. fizinio asmens bankroto bylą, išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti, kadangi turtas, į kurį antstolė nukreipė išieškojimą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paaiškino, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, nutarčiai įsiteisėjus, antstolė galėtų toliau tęsti pradėtus vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi yra apskųsta ir išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą. Sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti antstolės prašymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolė D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suteiki teisę antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje, t. y. baigti G. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto – nebaigto statyti pastato – vienbučio gyvenamojo namo realizavimo procedūrą surašant turto pardavimo iš varžytinių aktą, paskirstant išieškotas piniginės lėšas CPK nustatyta tvarka ir jas pervedant hipotekos kreditoriui UAB „Vilbeksa“.Nurodo, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 20 straipsnio 1 dalį, teismas privalo išklausyti kreditoriaus ir fizinio asmens nuomonę dėl pateikto prašymo, tačiau tai nebuvo padaryta.Teigia, kad teismas teisę užbaigti turto pardavimo iš varžytinių procedūrą susiejo tik su bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo faktu, visiškai nenagrinėdamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, suteikiančių teisę pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai.Paaiškina, kad apie pagrindą stabdyti turto realizavimą antstoliui tapo žinoma 2017-05-29, t. y. jau įvykus turto varžytinėms ir pervedus varžytinių dalyvio mokestį į antstolio depozitinę sąskaitą.Pažymi, kad skolininko sutuoktinė, bankrutuojanti D. K., daugiau nei po pusantrų metų ne pateikdama informacijos apie jai iškeltą bankroto bylą ir nuslėpdama duomenis apie priklausantį turtą bankroto byloje, elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja teise, todėl jos interesai neturi būti ginami.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti antstolės prašymą baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių. Nurodo, kad palaiko antstolės skundo argumentus.Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolė prašo užbaigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių, kuris yra negaliojantis nuo varžytinių paskelbimo momento. Pažymi, kad neslėpė informacijos apie jai priklausantį turtą. Nurodo, kad nebaigtas statyti pastatas nėra įkeistas hipoteka, jo vertė yra didesnė nei D. K. sutuoktinio skola hipotekos kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi D. K. iškelta bankroto byla, kuri 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, buvo nutraukta, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017-08-03 nutartimi minėta nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo panaikinta. Antstolė D. M., vykdanti nebaigto statyti pastato – vienbučio gyvenamojo namo realizavimo procedūrą, kreipėsi į teismą prašydama leisti baigti pradėtą turto pardavimo iš varžytinių procedūrą, surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, paskirstyti pinigines lėšas ir jas pervesti jas hipotekos kreditoriui.Remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, nedalyvaujant vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad nagrinėjant leidimo baigti turto realizavimo procedūros klausimą, yra privalu išklausyti vykdomosios bylos šalių ir suinteresuotų asmenų nuomones ir jų pagrindu priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nutarti priėmė rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims, (kreditoriui, bankrutuojančiam asmeniu bei antstoliui) nesuteikęs galimybės pateikti atsiliepimų į prašymą neišklausęs fizinio asmens ir kreditorių nuomonės (nei raštu nei žodžiu).Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Nagrinėjamu atveju antstolė prašė suteikti teisę baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, nutarčiai įsiteisėjus, antstolė galėtų toliau tęsti pradėtus vykdymo veiksmus, tačiau neaptarė atvejo, jeigu nutartis, kuria D. K. buvo nutraukta bankroto byla, neįsiteisėtų. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, teismas, teisę užbaigti turto pardavimo iš varžytinių procedūrą nepagrįstai susiejo tik su bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo faktu, visiškai nenagrinėdamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, suteikiančių teisę baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės nemotyvavo atsisakymo tenkinti antstolės prašymo.Apeliacinės instancijos teismo vertimu, šiuo atveju yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl prieš tai aptartų aplinkybių (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.