- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1374-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06738-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- G. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir D. K. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665, suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“ ir antstolė D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai G. K. ir D. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl turto arešto) bei 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. 0012/13/00665 (Dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti). Skunde nurodė, jog UAB „Vilbeksa“, pažeisdama CK 3.88 straipsnio nuostatas, įregistravo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tik kaip skolininko G. K. nuosavybę, nors ½ šio gyvenamojo namo priklauso D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pasak pareiškėjų, antstolė turėjo teisę areštuoti tik skolininkui G. K. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo. Dėl minėtų aplinkybių neteisėtai paskirta ir gyvenamojo pastato ekspertizė. Be to, nurodoma, jog UAB „Vilbeksa“, atlikdama gyvenamojo namo kadastrinius matavimus sugadino spyną į pagalbines patalpas, tačiau iki šiol jos nesutvarkė. Dėl šios priežasties turto vertintojai negalės patekti į visas gyvenamojo namo patalpas ir atlikti objektyvaus vertinimo. Antstolė D. M. 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė, jog gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininko G. K. vardu buvo įregistruotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą į minėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu, priklausinį, todėl, antstolės nuomone, faktas, kokio asmens vardu šis turtas yra registruotas neturi esminės reikšmės. Kadangi duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre yra teisingi, kol nenuginčyti, G. K. vardu registruoto turto areštą antstolė laiko pagrįstu ir teisėtu. Mano, jog teiginys, kad išieškotojui sugadinus spyną, turto vertintojai negalės patekti į pagalbines patalpas ir objektyviai įvertinti turto, taip pat yra nepagrįstas, nes pagalbinė patalpa yra 6,73 kv. m. dydžio, neįrengta, todėl turto vertinimui tai neturės jokios reikšmingos įtakos. Antstolės įsitikinimu, panaikinti priimtų patvarkymų nėra pagrindo.Suinteresuotasis asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, jog paskolos sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, jei įkeistame sklype bus atlikti kokie nors statybos darbai ir jų rezultatai įteisinti, įregistruojant statybos baigtumą, šie objektai turi būti tuo pačiu metu įkeisti suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja sutikdama su paskolos sutarties sąlygomis aiškiai sutiko, kad suinteresuoto asmens naudai būtų įkeičiami bet kokie statiniai, pastatomi įkeistame žemės sklype. Pažymėjo, kad turto registracija buvo vykdoma remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas nei viename dokumente nebuvo nurodęs, kad namas jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šį skundą traktuoja kaip bandymą vilkinti skolos išieškojimą, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teigia, kad pagalbinių patalpų spynos sugadinimas nereiškia, jog turto vertintojai, faktiškai atlikdami turto apžiūrą, negalės apžiūrėti šių patalpų ir nustatyti jų vertės pagal kitus požymius. Pasak suinteresuoto asmens, skundžiami patvarkymai pagrįsti bei teisėti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjų G. K. ir D. K. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė.
4.1. Teismas pažymėjo, kad antstolė veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus, todėl teismui 2014 m. lapkričio 4 d. sprendime nenustačius priežasčių, dėl kurių turtas (pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) turėtų būti įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, antstolė neturi teisės pakeisti priimto teismo sprendimo bei registre įregistruotų duomenų. Sutiko su antstolės argumentais, jog aplinkybė, kieno vardu registruotas ginčo pastatas, neturi reikšmės, kadangi jis visas privalo būti realizuotas išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Pažymėjo, jog pareiškėja yra laidavusi išieškotojui už sutuoktinio G. K. prievoles pagal sudarytą paskolos sutartį.
4.2. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog dėl sugadintos spynos turto vertintojai negalės patekti į pagalbines patalpas ir objektyviai įvertinti turto. Teismo manymu, nedidelės, neįrengtos pagalbinės patalpos neapžiūrėjimas nesudarys priežasčių netiksliai įvertinti areštuotą turtą. Sprendė, jog nesant atliktos turto vertės ekspertizės, nėra galimybės įvertinti būsimų veiksmų ar įvykių, todėl konstatuoti, kad antstolė, priimdama 2017 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nėra pagrindo.
4.3. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami patvarkymai priimti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, o pritaikytas areštas ginčo turtui ir jo realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jų naikinti pareiškėjų nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai G. K. ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:Teismas neatsižvelgė į faktą, kad išieškotojas, pažeisdamas CK 3.88 straipsnio nuostatas, VĮ Registrų centre įregistravo gyvenamąjį pastatą tik kaip pareiškėjo G. K. nuosavybę, nors ½ dalis šio namo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. K..2013 m. kovo 25 d. vykdomasis įrašas išduotas dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjui G. K. priklausantį turtą; antstolė neturėjo teisės areštuoti D. K. turto. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėja D. K. turi kito turto, kuriuo kaip laiduotoja galėtų atsiskaityti su išieškotoju UAB „Vilbeksa“. Pareiškėja laisva valia gali nuspręsti, kokiu turtu jai atsiskaityti pagal laidavimo sutartį, todėl antstolė, areštuodama ½ dalį jai priklausančio pastato, pažeidė jos teises bei turtinius interesus.Pareiškėja nėra paskolos gavėja, ji savo turtu neprisiėmė jokių įsipareigojimų, ant sutarties pasirašė tik kaip su paskolos sutartimi susipažinęs asmuo. Teismas rėmėsi suinteresuoto asmens atsiliepime pateikta neatitinkančia tiesos informacija.Teismo išvada, kad turtą galima vertinti jo nematant, yra neteisinga. Pareiškėjas neneigia, kad yra sugadinęs spyną; be to tai įrodo antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, jog vertintojai tikrai negalės patekti į nurodytą patalpą.Teismo išaiškininimas, kad atlikus turto vertinimo ekspertizę, pareiškėjai turės teisę ginčyti įvertinimą, nepagrįstas. Pasak apeliantų, netikslinga atlikti neobjektyvų įvertinimą, iš anksto žinant, kad nustatyta vertė bus ginčijama.
Antstolė D. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkanti su apeliantų atskiruoju skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjų skundo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijami patvarkymai priimti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, o pastatui pritaikytas turto areštas ir jo realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka. Skolininkas savo veiksmais sąmoningai ir piktybiškai vengdamas vykdyti teismo sprendimą sąlygojo pasekmes (spynos į pagalbines patalpas galimą sugadinimą), atsakomybė už kurias tenka jam pačiam. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui priklausantis pastatas yra areštuotas pagrįstai. Pareiškėjų argumentas, jog teismas neatsižvelgė į faktą, kad suinteresuotas asmuo gyvenamąjį namą įregistravo tik kaip pareiškėjo nuosavybę, yra nepagrįstas ir prieštarauja skundžiamoje nutartyje nurodytoms aplinkybėms. Argumentai dėl pareiškėjos valios nuspręsti, kokiu turtu jai atsiskaityti pagal laidavimo sutartį, nėra susiję su bylos dalyku, nes byloje kvestionuojamas antstolės veiksmų teisėtumas ir nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos prievolių, susijusių su laidavimu, vykdymu.Argumentas, kad pareiškėja pasirašė ant paskolos sutarties tik kaip su sutartimi susipažinęs asmuo, nesusijęs su nagrinėjama byla; be to, pasirašius abiems pareiškėjams paskolos sutartį, jos sąlygos yra privalomos jiems abiems. Pareiškėja paskolos sutartyje aiškiai nurodė, kad sutarties sąlygoms ji neprieštarauja, t. y. sutiko, kad suinteresuoto asmens naudai būtų įkeičiami bet kokie statiniai, statomi įkeistame žemės sklype, nepriklausomai nuo to, ar jie priklausys pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių teise. Teigia, kad turto areštas nepažeidžia jos turtinių interesų ir teisių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė priimdama patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pareiškėjai kartu atskiruoju skundu pateikė antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-16-37. Šiuo įrodymu siekia įrodyti, kad pagalbinių patalpų užraktas buvo sugadintas.CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Įvertinus tai, jog 2016 m. balandžio 26 d. surašytą dokumentą pareiškėjai galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; duomenų, kad teismas atsisakė juos priimti nėra, naujus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami pareiškėjams.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. 0012/13/00665 nustatyta, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą (2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 3-1308 dėl priverstinio hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko G. K. hipotekos kreditorei UAB „Vilbeksa“) ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų. Vykdymo proceso metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014, nusprendė suteikti ieškovui UAB „Vilbeksa“ teisę kreiptis (...) dėl nebaigto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, kadastro duomenų nustatymo; teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistravimo atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu (...). Tuo pačiu sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 3-1308 į paminėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), priklausinį (v. b. l. 235 – 236, 278-280). Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-645/2015 buvo paliktas nepakeistas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 20 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistruota G. K. vardu (v. b. l. 278-280). Registre taip pat įregistruotas juridinis faktas, t. y. paminėti teismo sprendimai, turintys įtakos nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui. 2017 m. sausio 3 d. Turto arešto aktu antstolė areštavo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 284 - 285). Taip pat 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto (1/2 žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 298). Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydami panaikinti šiuos patvarkymus, kadangi areštuotas turtas priklauso ne tik G. K., tačiau ir jos sutuoktinei D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; taip pat nurodė, jog dėl sugadintos spynos vertintojai negalės patekti į pagalbinę patalpą ir atlikti objektyvaus vertinimo. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus atmetė. Pareiškėjai dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, jog išieškotoja UAB „Vilbeksa“, pažeisdama CK 3.88 straipsnį, gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistravo tik kaip G. K. nuosavybę, nors ½ dalis šio daikto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. K.. Taip pat teigia, kad vykdomasis dokumentas išduotas dėl išieškojimo nukreipimo į G. K. priklausantį turtą, todėl antstolė neturėjo teisės areštuoti kitam asmeniui priklausančio turto.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįtakojančius ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas analizuoja faktines aplinkybes ir dokumentus, susijusius su antstolio, o ne trečiųjų asmenų veiksmais (pvz. suinteresuoto asmens UAB „Vilbeksa“ veiksmais, įregistruojant turtą). Kita vertus, apeliantai neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo pastatas bei nuosavybės teisė į jį buvo įregistruotas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriame, kaip minėta, nuspręsta suteikti ieškovei teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre įregistravimo atsakovo G. K. vardu. Duomenys, ar turtas nuosavybės teise priklauso asmeninės nuosavybės, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre nenurodyti. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi būtent įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 3-1308 (t. y. pagal antstolės priimtą vykdomąjį dokumentą) į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausinį (neišskiriant jokių jo dalių ir nenurodant savininkų), darytina išvada, kad antstolės veiksmai areštuojant visą pastatą, negali būti laikomi neteisėtais. Apeliantų keliamas klausimas, susijęs su paskolos sutarties pasirašymo aplinkybėmis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjos nurodomas jos teisių ir turtinių interesų pažeidimas turi būti sprendžiamas kitais būdais. Atskirojo skundo teiginiai dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog turto vertintojai tikrai negalės patekti į nurodytą patalpą; nurodo, kad suinteresuotas asmuo neneigia sugadinęs spyną; be to, tai patvirtina A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad šios apeliantų nurodomos aplinkybės yra siejamos su turto vertinimo procedūros vykdymu, ir negali būti vertinamos kaip pagrindas patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo teisėtumo vertinimui. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu nėra galimybės vertinti būsimų veiksmų ar įvykių. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis).Taigi, teisės normos, reglamentuojančios areštuoto turto įvertinimą bei ekspertizės skyrimo tvarką, nenumato ribojimų antstoliui skirti ekspertizę dėl apeliantų nurodomų aplinkybių.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu patvarkymu antstolė įpareigojo turto savininką G. K. suteikti galimybę turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą ir išaiškino, kad tokios galimybės nesuteikus, turtas gali būti vertinamas jį apžiūrėjus tik išoriškai. Taigi, siekdamas objektyvaus turto vertinimo, pareiškėjas gali pats pašalinti patekimo į pagalbinę patalpą kliūtis. Aplinkybės dėl spynos sugadinimo nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas.Kaip minėta, antstolės vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos laidavimo už G. K. prievoles pagal paskolos sutartį, taip pat nėra reikšmingi šio ginčo nagrinėjimui. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.