Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-317-264/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-10
Bylos Nr.: 2A-317-264/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00601-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
Ieškovas: V. Z.
Atsakovas: G. B., R. B.
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centro, VĮ Registrų centro Marijampolės filialas Nacionalinės žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. 2A-317-264/2016;Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00601-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 2.3.2.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-15-443/2015 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams G. B., R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas V. Z. patikslintame ieškinyje (II tomas b. l. 34 – 37) prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B. perleido nuosavybės teises R. B. į ¼ dalį pastato – arkinio sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)); panaikinti teisinę registraciją į R. B. vardu registruotą ¼ dalį pastato – arkinio sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) perleistą jam (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoriu G. B.; taikyti vienašalę restituciją ir atstatyti nuosavybės teises G. B. į ¼ dalį pastato – arkinio sandėli (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)); pripažinti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 išrašą bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais; panaikinti teisinę registraciją į G. B. vardu registruotą ¼ dalį pastato – arkinio sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)); priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas G. B. nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo neteisėtai, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, dėl ko turto įregistravimo sandoris turi būti naikinamas. Atsakovas G. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu minėtą arkinį sandėlį perleido savo sūnui atsakovui R. B., kuris kaip dovaną gautą turtą 2013-03-08 įregistravo savo nuosavybėn. Šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu, nes juo buvo siekiama apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B.. Atsakovas G. B. turtą, kurį vėliau dovanojimo būdu perleido savo sūnui R. B., įgijo neteisėtai, todėl iš neteisėto sandorio negali kilti teisėtos pasekmės, tai yra negali būti pripažintas teisėtu turto dovanojimo sandoris, kai pats pirminis turto įgijimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį (II tomas b. l. 97 – 100) prašė atmesti patikslintą ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį (II tomas b. l. 102 – 106) prašė atmesti patikslintą ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį (II tomas b. l. 53 – 54) nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra prieštaraujantys vienas kitam, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados ko konkrečiai prašo ieškovas. Trečiojo asmens nuomone, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo įvykdyti nebus galima dėl ko ieškovo reikalavimai turi būti tikslinami.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į 2014-09-18 patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 86 - 87) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į 2015-05-20 patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. Z. atsakovui G. B. 1 610 Eur ir atsakovui R. B. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 39,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl senaties termino. Teismas sprendė, kad ieškinys ir vėliau sekę patikslinti ieškiniai pateikti nepažeidžiant bendro 10 metų ieškinio senaties termino.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovui kreipusis į policijos įstaigą Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, nėra kliūtis išnagrinėti šią bylą civilinio proceso tvarka, todėl bylos sustabdymui nėra CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl patikslinto ieškinio pagrindo. Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio rezoliucinę dalį ieškovas grindė tiek CK ketvirtosios knygos normomis dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo, tiek CK šeštosios knygos normomis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismo vertinimu, ieškovo atstovui nurodžius, kad vadovautis reikėtų tik patikslintu ieškiniu, iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas siekė pagrįsti savo ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui R. B. buvo perleistas arkinis sandėlis šalis, todėl siekdamas susigrąžinti reikalaujamą kaip jam priklausančią ¼ dalį ginčo arkinio sandėlio, ieškovas turėjo savo ieškinį įrodinėti pagal vindikacijos taisykles.

Dėl patikslinto ieškinio nepagrįstumo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis buvo įsigijęs ¼ dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad būtent šio arkinio sandėlio ¼ dalis jam buvo perduota. (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopijoje nėra nurodyti jokie išvardinto turto identifikacijos duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie turto požymius, jo buvimo vietą – neaišku kokį turtą buvo nutarta padalinti. Teismui nebuvo pagrindo teigti, jog ¼ dalis arkinio sandėlio ieškovui turėjusi atitekti pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 3 iš tiesų yra ¼ dalis arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B.. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopija negali būti pripažinta įrodymu byloje, nes atsakovui G. B. teismo apžiūrai pateikus originalų (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 3 buvo nustatyta, jog šis protokolas nebuvo pasirašytas J. B.. Teismui kilo abejonės, ar (duomenys neskelbtini) protokole Nr. 3 išvardintas turtas buvo jį pasirašiusių asmenų apskritai pasidalintas. Visi liudytojai 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad arkinis sandėlis, apie kurį buvo apklausiami, yra ne (duomenys neskelbtini), o nurodė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gatves. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad ir šiai dienai nėra aišku ar apskritai ieškovas (duomenys neskelbtini) įvykusio susirinko metu teisėtai įgijo kokį nors turtą, koks tai turtas ir kur jis šiuo metu yra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojų 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai iš dalies gali būti vertinami tik išimtinai kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi dalies jų parodymus galimai įtakojo ir tam tikras šališkumas proceso dalyvių (ieškovo ir atsakovų) atžvilgiu. Ne vienas liudytojas teismo posėdžio metu turėjo ir iš anksto kai kuriais klausimais suformuotą nuomonę. Teismas taip pat įvertino ir ilgą praėjusį nuo aptariamų procesų laikotarpį, kuris irgi galėjo būti netikslių ar net visiškai klaidingų liudytojų parodymų priežastimi. Liudytojų parodymai prieštaravo vieni kitiems ir nebuvo galimybės tų prieštaravimų pašalinti. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad jis įgijo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą, t.y. į ¼ dalį būtent arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B., turėjo iki jį užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir ieškinio pareiškimo momentu.

Dėl daikto valdymo teisės praradimo be savo valios ir dėl sąlygos, jog daiktą valdo atsakovas. Teismas nurodė, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad daikto – ¼ dalies arkinio sandėlio, valdymo teisę prarado be savo valios ir, kad jam nuosavybės teise priklausantį daiktą valdo atsakovas. Teismas darė išvadą, kad net jei ieškovas ir turėjo įgyti kažkokio arkinio sandėlio ¼ dalį, objektyvių įrodymų, kad jis tą arkinio sandėlio dalį įgijo ir, kad turėjo būtent ¼ arkinio sandėlio byloje nėra. Teismas nurodė, kad ieškovo nesiėmimas jokių veiksmų savo teisėms ir teisinių interesams įgyvendinti ir apginti galėtų būti vertinamas tik kaip ieškovo neapdairumas ar aplaidumas.

Dėl atsakovo daikto valdymo neteisėtumo. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad ¼ dalį arkinio sandėlio atsakovas valdo neteisėtai. Ieškovo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas yra suklastoti, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo arkinis sandėlis atsakovui R. B. buvo padovanotas, siekiant apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B.. Teismas ieškovo reikalavimus dėl ¼ dalies pastato-arkinio sandėlio, vertino kaip nepagrįstus.

Dėl ieškinio įvykdytinumo. Teismas konstatavo, kad ieškovui net du kartus patikslinus ieškinį, jo reikalavimai vis dėlto nebuvo suformuluoti tinkamai ir negali būti įvykdomi, kas taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertindamas byloje surinktą medžiagą, įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.) teismas ieškovo patikslintą ieškinį laikė nepagrįstu ir atmestinu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, atmetęs ieškinį iš ieškovo atsakovui G. B. priteisė 1610 Eur, o atsakovui R. B. – 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat valstybei iš ieškovo priteisė 39,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. Z. apeliaciniame skunde (III tomas b. l. 58 – 68) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimą panaikinti, ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialiąsias, tiek procesines teisės normas. Buvo netinkamai išanalizuota ieškovo nuomonė, netinkamai įvertinti įrodymai, todėl jais vadovaujantis neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės. Buvo pažeistos CPK 178 str., 185 str. 2 d. numatytos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo nuosavybės teisių į ¼ dalį arkinio sandėlio yra nepagrįsta, priimta neteisingai, neobjektyviai vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitas faktines aplinkybes. Byloje tiek liudytojų parodymais, tiek ir kitais duomenimis buvo įrodyta, kad apeliantas turtą, t.y. ¼ dalį pastato - arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo teisėtai, juo naudojosi bei jį valdė, tačiau dėl aplaidumo neįregistravo asmenine nuosavybe teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo pasinaudodamas bei elgdamasis nesąžiningai atsakovas G. B. visą pastatą įregistravo asmenine nuosavybe bei vėlesniu sandoriu perleido sūnui. Tačiau tai nepatvirtina, kad apeliantas turto iki jį įregistruojant atsakovui G. B. neturėjo bei nevaldė nuosavybės teisėmis.

2. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Liudytojų S. S., D. K., K. B., J. B., I. L., A. M., A. S., M. A. Ž., Z. M. E. J. parodymais remiantis, vertinant juos bendrame kontekste su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo neginčytinai įrodyta, jog ieškovas nuosavybės (valdymo) teisę į ¼ dalį arkinio sandėlio įgijo jo nurodytomis aplinkybėmis, dėl ko ieškinys laikytinas pagrįstu, ieškovo reikalavimai tenkintini.

3. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-01-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina jog „tikėtina, kad pateiktose tyrimui dokumentų kopijose: išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl arkinio sandėlio (2 lapai); išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl trąšų sandėlio (2 lapai); išraše iš Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl šakniavaisių sandėlio (2 lapai), rankraštiniai įrašai parašyti vieno asmens, bet ne I. L..“ Būtent šių dokumentų, kurių tikrumas yra paneigtas, kad ir nekategoriška išvada, pagrindu atsakovas G. B. įregistravo asmenine nuosavybe ginčo turtą.

4. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos I. L. parodymus, kur ji teigia, kad galimai šie dokumentai jai buvo pateikti pasirašyti galimai tarp kitų dokumentų ir jis nėra surašytas jos ranka, nors pats parašas yra jos, patys protokolai bei perdavimo-priėmimo aktai, t.y. jų šablonai buvo surašyti iš anksto ir tikrai ne tokie, kaip kad pateikti G. B.; liudytojo Z. M. parodymai, kur jis teigia, kad G. B. jam pateiktus dokumentus dėl arkinio sandėlio jis pasirašė tikrai ne (duomenys neskelbtini), o jau daug vėliau, kai netgi nedirbo žemės ūkio bendrovės vadovu, pasirašė dėl to, kad G. B. jam sakė, kad reikia juos nugriauti po gaisro. Liudytojai S. S., Z. M., K. B., D. K. savo parodymuose teismui nurodė, kad jiems pradėjus vadovauti žemės ūkio bendrovėms - (duomenys neskelbtini), šios bendrovės gavo po dalį viso buvusio kolūkio, kuriam iširus susikūrė minėtos keturios bendrovės, turto dalis, tame tarpe ir arkinio sandėlio dalį. Tai reiškia, kad „išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo- priėmimo akte nurodytos akivaizdžiai neteisingos aplinkybės, kadangi tuo metu, t.y. 1994 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė apskritai nedisponavo visu arkiniu sandėliu, o valdė tik ¼ dalį jo, todėl atsakovas G. B. neturėjo galimybės iš vienos žemės ūkio bendrovės įsigyti visą turtą, nes jis priklausė keturioms bendrovėms, su kuriomis turėjo būti sudarytos atskiros sutartys ar kiti dokumentai, kurių pagrindu turtas būtų perleistas vienam asmeniui.

5. Teismas nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į liudytojų E. J., A. M. Ž., J. B. parodymus. Liudytojas E. J. aiškiai nurodė aplinkybes, kad dalybų metu, kurios vyko 1997m. pagal turimus pajus buvo pasidalintas turtas, o ieškovas gavo ¼ dalį arkinio sandėlio. Kiti grupės nariai gavo kitą turtą, priklausomai nuo savo turimų pajų kiekio. Iš pradžių buvo sudarytas žodinis susitarimas, o vėliau parengtas ir rašytinis protokolas, kurį pasirašė E. J. kaip motinos M. J. atstovas. Tiek liudytojos A.M. Ž. tiek J. B. parodymai patvirtina jog buvo sudarytas turto pasidalijimas tarp pajininkų, kuris atitinka apelianto nurodytas aplinkybes dėl to, kad toks susitarimas buvo, kad jis buvo sudarytas iš pradžių žodžiu, o vėliau - surašytas ir raštu. Tai, kad liudytojas J. B. šį susitarimą, įvardintą kaip „Protokolas“ pasirašė vėliau, iš esmės situacijos nekeičia, kadangi susitarimo dalyviai disponavo pasidalijimo metu jų gautu turtu.

6. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į liudytojo Z. M. parodymus, kad atsakovo G. B. prašymu pasirašinėjo dokumentus dėl arkinio sandėlio jau tuo metu, kai nebuvo bendrovės vadovu, nes pastarasis jam pasakė, kad bus griaunama, kai ta bendrovė sudegė, bus valomi pastatai, reikės ten valymą daryti, kad gali reikėti tokią komisiją surašyti, kai liudytojas buvo buvęs ŽŪB pirmininkas.

7. Nors teismas sprendime pasisakė, kad byloje neįrodyta, kad apeliantui buvo perduota t.y. jis įgijo nuosavybės teisę į ¼ dalį pastato - arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dokumentuose, kuriuos pateikė apeliantas nėra nurodyta jokių inventorinių (unikalių) ar kitokių identifikuojančių požymių, o liudytojai nurodė skirtingus pastato adresus, tačiau toks teismo motyvas taip pat atmestinas. Liudytojai savo parodymuose nurodė, kad kalba apie arkinį sandėlį, kuris yra (duomenys neskelbtini), šiuo sandėliu, anot liudytojų naudojosi apeliantas, šiuo metu valdo B., be to taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad bendrovės turėjo arkinį sandėlį (dirbtuves) technikai laikyti, bei kitą arkinį sandėlį, skirtą laikyti grūdams, kuriuo šiuo metu ir disponuoja B.. Šių aplinkybių visuma visiškai paneigia atsakovo G. B. poziciją, kad jis turtą-arkinį sandėlį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, o tuo pačiu teisėtai bei pagrįstai jį įregistravo savo asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsakovai R. B. ir G. B. atstovaujami advokatės L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (III tomas b. l. 75 – 86) prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Teismas buvo pakankamai atidus, sprendime išsamiai ir detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, remdamasis jų visuma teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą. Iš teismo sprendimo nėra matyti, kad teismas kuriems nors įrodymams būtų teikęs išankstinę galią. Apeliantas nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę. Teismo sprendime kiekvienas iš šalių viso proceso metu pateiktų įrodymų vertinamas kitų įrodymų visumoje. Be to, liudytojais buvo asmenys, su kuriais ieškovas pažįstamas, palaiko vienokius ar kitokius santykius. Teismas, priimdamas 2015-10-08 sprendimą aiškiai motyvavo ir detaliai nurodė visas aplinkybes, dėl kurių buvo atmesti kai kurie įrodymai, taip pat dėl ko kai kurie įrodymai turėjo menkesnę įrodomąją galią faktinių bylos aplinkybių ir kitų įrodymų visumoje.

2. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad remiantis liudytojų S. S., D. K., K. B., J. B., L L., A. M., A. S., M. A. Ž., Z. M.. E. J. parodymais, vertinant juos bendrame kontekste su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo neginčytinai įrodyta, jog ieškovas nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą, t.y. į ¼ dalį arkinio sandėlio įgijo jo nurodytomis aplinkybėmis. Šioje byloje liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, dažnai buvo nurodoma, jog svarbių aplinkybių liudytojai nežino arba neprisimena, kas yra visiškai nenuostabu, nes kalbama apie įvykius, kurie vyko beveik prieš 20 metų. Be to tarp liudytojų teiginių buvo daug prieštaravimų tokių kaip pavyzdžiui Z. M. paaiškino, kad daug turto (duomenys neskelbtini) ŽŪB buvo neišpirkta, o tuo tarpu I. L. nurodė, jog neišpirkto lyg ir negalėjo būti. Liudytojas J. B. teigė, jog turi iš anksto suformuotą nuomonę, nes apie šį ginčą kalba visas kaimas. Dauguma liudytojų (S. S., D. K., K. B., J. B., Z. M.) 2015-08-13 teismo posėdyje paaiškino, kad arkinis sandėlis, apie kurį buvo apklausiami, yra ne (duomenys neskelbtini), o nurodė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) gatves. Vadovaudamasis šių aplinkybių visuma teismas padarė išvadą, kad ir šiai dienai nėra aišku ar apskritai ieškovas (duomenys neskelbtini) įvykusio susirinko metu teisėtai įgijo kokį nors turtą, koks tai turtas ir kur jis šiuo metu yra. Be to, teismo 2015-08-13 posėdžio metu ne vienas liudytojas patvirtino, kad skylant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei ji turėjo daug nekilnojamojo turto, tame tarpe ir ne vieną arkinį sandėlį.

3. Kaip ir nurodo pats apeliantas bei kas matyti iš liudytojų parodymų, nei vienas iš jų neginčijo, jog parašas po dokumentais (protokolai ir priėmimo – perdavimo aktai, B. pateikti dokumentai dėl arkinio sandėlio) būtų ne jų (I. L., Z. M.), o tikslių aplinkybių kaip pasirašė kaip ir daugelio kitų su byla susijusių faktinių aplinkybių nei vienas negalėjo nurodyti.

4. (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopijoje nėra nurodyti jokie išvardinto turto identifikacijos duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie turto požymius, jo buvimo vietą - neaišku kokį turtą buvo nutarta padalinti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog ¼ dalis arkinio sandėlio, ieškovui turėjusi atitekti pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 3, iš tiesų yra būtent ¼ dalis arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B.. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopija negali būti pripažinta įrodymu (Lietuvos Respublikos CPK 184 str. 2 d.) šioje byloje, nes atsakovui G. B. teismo apžiūrai pateikus originalų (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 3 buvo nustatyta, jog šis protokolas nebuvo pasirašytas J. B., o 2015-08-13 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino: „<...> iš esmės tuo metu, kada buvo pasirašomas šis protokolas Nr. 3, (duomenys neskelbtini) paties J. B. nebuvo, ieškovui buvo pateiktas, buvo padaryta kopija su parašais tų asmenų, kurie dalyvavo, ir pats V. Z. vėliau ant savo turėtos kopijos paėmė J. B. parašą <...>". Tokias (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopijos pasirašymo aplinkybes patvirtino ir pats liudytojas J. B.. Teismas pagrįstai nelaikė šio įrodymo tinkamu ir 2015-10-08 priėmė nutartį, kuria nutarė pranešti Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrai apie teismui kilusias abejones dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo (duomenys neskelbtini) ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo protokolo Nr. 3 suklastojimo ar disponavimu suklastotu dokumentu. Šios nutarties pagrindu Šakių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų klastojimo. Pažymėtina, jog ši aplinkybė taip pat akivaizdžiai parodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai sąžiningas. Ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopiją pripažinus netinkamu įrodymu, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes iš esmės įrodinėjo asmeniniu liudijimu ir liudytojų parodymais.

Atsiliepimas

5. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė ¼ dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kaip teigė iki 2003 m. jam priklausiusia arkinio sandėlio ¼ dalimi buvo geranoriškai leidęs naudotis atsakovui G. B..

6. Teismas negalėjo neatsižvelgti į trečiojo asmens VĮ „Registrų centras" (2 t., b. 1. 53-54), atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus pastebėjimus, jog teismui patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, jį įvykdyti nebus galima dėl to, kad jame suformuluoti reikalavimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, apie ieškinio dalyką t. y. ko konkrečiai prašo ieškovas.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas atsiliepime į apeliacinį skundą (III tomas b. l. 73 – 74) nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir registracijos atliktos jų pagrindu panaikinimo į ¼ dalį pastato yra prieštaraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados ko konkrečiai prašo ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai išanalizavo ieškovo nuomonę, netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai konstatavo faktines aplinkybės, kad buvo pažeistos CPK 178 str., 185 str. 2 d. numatytos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas teigdamas, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose, nenurodė nuo kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos buvo nukrypta.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, išklausė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus, analizavo ir vertino rašytinius įrodymus. Tai, kad apeliantas kai kuriuos liudytojų parodymus vertina pagal savo požiūrį, neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas liudytojų parodymus perteikė netiksliai, ar vertino netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovas G. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo asmeninės nuosavybės teise pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas išrašas iš (duomenys neskelbtini) ŪB valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. 1, bei (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas (1 t., b. l. 24-25 ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas G. B. šį turtą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr.1502 pagrindu padovanojo atsakovui ( sūnui) R. B., kuris jį (duomenys neskelbtini) įregistravo asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 33-34). Ieškovas ginčija šiuos aktus, teigdamas, kad jam priklausantį turtą – ¼ dalį arkinio sandėlio pasisavino atsakovas G. B., įregistravęs nuosavybės teises į arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotų dokumentų pagrindu, todėl neįgijo teisės jį perleisti (padovanoti) R. B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovui net du kartus patikslinus ieškinį, jo reikalavimai nebuvo suformuluoti tinkamai ir negali būti įvykdomi, kad ieškovas neįrodė daikto – ¼ dalies arkinio sandėlio valdymo teisės praradimą be savo valios, ieškinį atmetė

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Apelianto teigimu, atsakovas G. B. ginčo pastato dalį įsiregistravo suklastoto dokumento pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutiki su šiais apelianto argumentais.

CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v . UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) ŽŪB valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 1 (1 t., b. l. 24) buvo svarstytas atsakovo G. B. prašymas dėl arkinio sandėlio prie (duomenys neskelbtini) gamybinio centro, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, atidavimo pajaus sąskaita, išeinant iš bendrovės. Nutarta G. B. atiduoti pajaus sąskaita, išeinant iš bendrovės, nurodytą arkinį sandėlį, kurio likutinė vertė 1250 Lt. (duomenys neskelbtini) perdavimo-perėmimo akto kopija (1 t., b. l. 25) patvirtina, kad minėtas arkinis sandėlys prie (duomenys neskelbtini) gamybinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ŽŪB vadovo Z. M. perduotas sandėlį perėmusiam G. B.. Apeliantas teigia, kad minėti dokumentai buvo suklastoti ir tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (I tomas b. l. 82 – 84) bei liudytojų parodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ginčijami aktai suklastoti. Kaip matyti ekspertams buvo pateikti du klausimai: 1) ar pateiktose tyrimui dokumentų kopijose: išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl arkinio sandėlio; išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl trąšų sandėlio; išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte dėl šakniavaisių sandėlio, rankraštiniai įrašai parašyti vieno asmens; 2) ar pateiktose tyrimui dokumentų kopijose rankraštiniai įrašai parašyti I. L. ar kito asmens (asmenų). Išvadoje nurodoma, kad rankraštiniai įrašai parašyti vieno asmens, bet ne I. L.. Taip pat nurodoma, kad rankraštiniai įrašai padaryti ne I. L. kategoriškai teigti negalima, kadangi tirti buvo pateiktos dokumentų kopijos. Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad ši specialisto išvada nekategoriška. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. L. neginčijo, kad ant (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo-perėmimo akto yra būtent jos parašas. Tikslių pasirašymo aplinkybių nenurodė. Ant (duomenys neskelbtini) protokolo Nr.1 pasirašęs liudytoju apklaustas A. M. taip pat neginčijo, kad parašas jo, tikslių dokumento sudarymo ir pasirašymo aplinkybių nenurodė. Ant (duomenys neskelbtini) protokolo Nr.1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – perėmimo akto pasirašęs ir liudytoju apklaustas Z. M. parodė, kad parašas ant perdavimo – perėmimo akto yra jo, tikslių dokumentų pasirašymo aplinkybių nenurodė. Ant (duomenys neskelbtini) perdavimo – perėmimo akto pasirašiusi ir liudytoja apklausta A. S. parodė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) posėdyje, tačiau aplinkybių dėl ginčo turto perdavimo nenurodė. Kaip matyti nurodyti liudytojai neginčijo, kad ant (duomenys neskelbtini) protokolo Nr.1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – perėmimo akto yra pasirašę, tačiau nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti tikslių šių dokumentų pasirašymo aplinkybių. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacine tvarka apeliantas nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad minėti dokumentai yra suklastoti. Aplinkybė, kad minėtus dokumentus surašė vienas asmuo, bet ne I. L., nepaneigia priimtų dokumentų turinio tikrumo, be to (duomenys neskelbtini) protokolą Nr.1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – perėmimo aktą pasirašę asmenys pripažino, kad juose esantys parašai yra jų. Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad išraše iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo akte nurodytos akivaizdžiai neteisingos aplinkybės, kadangi tuo metu, t.y. 1994 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė apskritai nedisponavo visu arkiniu sandėliu, o valdė tik ¼ dalį. Apeliantas šiems argumentams pagrįsti remiasi liudytojų S. S., Z. M., K. B., D. K. parodymais. Tačiau apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemės ūkio bendrovės - (duomenys neskelbtini) gavo po dalį viso buvusio kolūkio, kuriam iširus susikūrė minėtos keturios bendrovės, turto dalis, tame tarpe ir arkinio sandėlio dalį. Pastebėtina, kad nurodytų liudytojų parodymai nėra konkretūs. Nei vienas iš nurodytų liudytojų negalėjo paaiškinti kokio turto dalis bendrovės įgijo po kolūkio iširimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas ginčo pastato dalį įsiregistravo suklastotų dokumentų ((duomenys neskelbtini) protokolo Nr.1 ir (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo akto) pagrindu.

LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 9 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, nors vieną iš kurių nustačius, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 17 d. išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sudarytu įrašu, galiojančiu nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise G. B. (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistravo pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-21). CK 4.26 str. 2d. nustatyta, kad valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Taigi, apeliantui neįrodžius ir teismui nenustačius, kad atsakovas G. B. nuosavybės teisę į ginčo pastato dalį įgijo ir įregistravo suklastotų dokumentų pagrindu, apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas ginčo pastato dalį įgijo teisėtai, o atsakovas elgdamasis nesąžiningai šį turtą įsiregistravo asmenine nuosavybe vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neįrodyti bei nesudarantys pagrindo panaikinti atliktą teisinę registraciją į G. B. vardu registruotą ¼ dalį pastato – arkinio sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)).

Apeliantas siekia įrodyti, kad ¼ dalį pastato - arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) įgijo teisėtai, juo naudojosi bei jį valdė (duomenys neskelbtini) įvykusio pajininkų grupės atsiskyrusios nuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atsiėmusios už pajus priklausantį turtą bendro susirinkimo protokolo Nr. 3 pagrindu.

Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas V. Z., siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmiausia privalėjo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą, šiuo atveju į ¼ dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama gražinti daiktą, ir tokią teisę turi ieškinio pareiškimo momentu. (duomenys neskelbtini) įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo (duomenys neskelbtini) ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo protokole Nr. 3 nurodyta, kad dalijant pagal įneštų pajų sumą apeliantui atiteko ¼ dalis arkinio sandėlio. Tačiau iš pateikto protokolo negalima identifikuoti koks konkrečiai turtas buvo dalijamas. Protokole nenurodyta nei dalijamo turto unikalūs numeriai, nei kadastriniai numeriai, nei turto buvimo vieta ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ¼ dalis arkinio sandėlio, ieškovui V. Z. turėjusi atitekti pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 3, iš tiesų yra ¼ dalis arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopija yra su J. B. parašu, o kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas atsakovo pateiktas šio protokolo originalas yra be šio asmens parašo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopija negali būti pripažinta įrodymu (Lietuvos Respublikos CPK 184 str. 2 d.) šioje byloje. J. B. taip pat patvirtino, kad ant ieškovo turimos (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 3 kopijos pasirašė vėliau, gal prieš tris metus, prieš kelis metus (2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje). Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė pranešti Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrai apie teismui kilusias abejones dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo (duomenys neskelbtini) ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo protokolo Nr.3 suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu( III tomas b. l. 48 – 49). Liudytojas E. J. pasirašė šiame protokole už M. J., tačiau įgaliojimo tokiems veiksmams atlikti nepateikė. Liudytoja M. Ž. nurodė, kad pasirašė protokolą, tačiau realiai daiktų negavo ir nebandė jų susigrąžinti. Be to, teisme apklausti liudytojai dėl arkinio sandėlio net negalėjo tiksliai nurodyti, kokioje gatvėje jis yra, taip pat iš liudytojų apklausos matyti, kad buvo ne vienas sandėlis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra aišku ar apskritai ieškovas V. Z. (duomenys neskelbtini) įvykusio susirinko metu teisėtai įgijo kokį nors turtą, koks tai turtas ir kur jis šiuo metu yra. Apeliantui neįrodžius, kad jis įgijo ginčo pastato dalį, jo reikalavimai CK 4.95 str. ir CK 6.237 str. normų pagrindu nebetenka prasmės.

Apeliantas ginčydamas sandorius patikslintame ieškinyje taip pat rėmėsi CK 1.80 str. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, jei konstatuojama sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluotos taisyklės, kuriomis vadovaujantis sprendžiama, ar teisės norma imperatyvi. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, svarbus yra lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ginčydamas sandorius CK 1. 80 straipsnio pagrindu nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su imperatyvių teisės normų pažeidimu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) R. B. turi asmeninės nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, Nr. 1502, pagrindu į pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-34). Darytina išvada, jog nenustačius, kad atsakovo G. B. teisinė registraciją į ginčo turtą atlikta neteisėtų dokumentų ((duomenys neskelbtini) protokolo Nr.1 ir (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo akto) pagrindu, apeliantui neįrodžius, kad jis (duomenys neskelbtini) įvykusio pajininkų grupės atsiskyrusios nuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atsiėmusios už pajus priklausantį turtą bendro susirinkimo protokolo Nr. 3 pagrindu įgijo ginčo turto dalį, nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris neatitiko ar prieštaravo teisės normoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovai prašo priteisti 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta atsakovus atstovaujančios advokatės atstovavimo sutartis, sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas apie atsakovo G. B. sumokėtas 1100 Eur už advokato teiktas paslaugas (III tomas b. l. 87 – 89). Prašomą priteisti sumą sudaro susipažinimas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir surašymas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 928,07 Eur ( 713,90 x 1,3 = 928,07 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,90 Eur)). Pažymėtina, kad susipažinimas su Lietuvos Apeliacinio Teismo praktika apima ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Be to vieną iš atsakovų (G. B.) ta pati advokatė atstovavo ir pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovui G. B. iš ieškovo priteistinos 928,07 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 928,07 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,29 Eur (šešis eurus ir 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas