Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo

G. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Ž. J. ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus,

A. V. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą,

D. K. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą.

G. V., A. V. ir D. K. byloje paskirtas kardomasias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys G. V., A. V. ir D. K. atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kalinant jį tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., kambaryje nesunkiai sužalojo žmogų – Ž. J., o būtent, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip 2 smūgius sėdinčiam Ž. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus veide, kairėje alkūnėje, veido sumušimą ir nosies kaulų lūžimą ir jį nesunkiai sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2. G. V., A. V. ir D. K. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinant juos tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdami kartu, visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, G. V., po Ž. J. kambaryje suduotų smūgių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu būdu nukentėjusįjį pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kojomis ne mažiau kaip 2 smūgius gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės, ištempė jį į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

3. G. V., A. V. ir D. K. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai (2020 m. sausio 13 d. prašymu dėl kaltinimo pakeitimo prokurorė pakeitė kaltinimą G. V., A. V. bei D. K. dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo), kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje (esančioje adresu: (duomenys neskelbtini)) priklausančioje G. V., veikdami kartu, visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, G. V., po Ž. J. kambaryje suduotų smūgių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu būdu nukentėjusįjį D. G. pargriovė ant grindų ir kartu su D. K. ir A. V. visi bendrai tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis D. G. į įvairias kūno vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, D. G. ištempė į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su D. K. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti, išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nagrinėjamo prokurorės apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

9. Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą viena iš pagrindinių nuostatų yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kaltinant asmenį, turi būti nustatyta veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Šių požymių buvimas turi būti grindžiamas įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.

Dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo.

10. Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas dėl G. V. kaltės, tai yra nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sužalojo.

11. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (1 t., b. l. 1 – 2), kadangi 2019 m. kovo 3 d. Ž. J. atvykusi pas brolį į svečius, sumušė atvykęs G. V., suduodamas jam tris kartus, sėdinčiam ant kėdės į veido sritį ir suduodamas rankomis du kartus gulinčiam į galvos sritį (dėl patirtų sužalojimų Ž. J. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių). 2019 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog buvo gautas iš greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis pranešimas, kad nuvykus pagal iškvietimą dėl akies sumušimo, į (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatytas Ž. J. (1 t., b. l. 26).

12. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas), baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

13. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju, svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad G. V. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas vertindamas įrodymų patikimumą padarė išvadą, jog šioje byloje abejonių nekelia tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ž. J. sužalojimo užfiksuotas faktas, kad kaltinime nurodyti kūno sužalojimai nukentėjusiajam buvo konstatuoti 2019 m. kovo 3 d., kai buvo atlikta jo apžiūra ir padaryta nosies rentgenograma (1 t., b. l. 133, 137). Pažymėtina, jog nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti. Diagnozė – nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas.

15. Atsižvelgtina į tai, kad specialisto išvada dėl nukentėjusiajam konstatuoto kūno sužalojimo savaime G. V. kaltės neįrodo, nes ji nepatvirtina – nei kas nukentėjusįjį sužalojo, nei kada tiksliai tai buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad remiantis jo surašyta specialisto išvada negalima paneigti, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d., nes nustatyti tikslią nukentėjusiojo sužalojimo padarymo dieną, šioje byloje – neįmanoma (5 t., b. l. 150 – 151). Teismo medicinos eksperto paaiškinimai teismui neleido padaryti išvados, kad specialisto surašyta išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo patikimai patvirtina sužalojimo padarymo laiką, būtent 2019 m. kovo 3 d.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visuma nustatyta, kad kiti įrodymai, taip pat apylinkės teismui neleido patikimai paneigti G. V. nuo pat pradžių nuosekliai nurodomos galimybės, kad nukentėjusiojo Ž. J. nosis galėjo būti sulaužyta ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min. Pažymėtina, kad apie G. J. 2019 m. kovo 2 d., suduotus smūgius į nosį Ž. J. – G. V. ir jo žmona A. V. nuosekliai tvirtino nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. Pats nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojas G. J. šią aplinkybę iš pradžių iš viso vengė nurodyti, o vėliau jų duoti parodymai neatitinka ne tik G. V. ir jo žmonos parodymų, bet ir kitų liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. V. išteisinimo.

17. Vertinant teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymėtina, jog įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18. Vienintelis šioje byloje nešališkas liudytojas – J. I., kuris nei su G. V., nei su nukentėjusiuoju nėra susijęs giminystės ar draugystės ryšiais, – patvirtino, kad 2019 m. kovo 2 d. išeidamas į lauką matė kaip Ž. J. koridoriuje stumdėsi su G. J., o po kelių minučių grįžęs matė, kaip jie abu buvo kruvini, valėsi kraujus, matė pas Ž. J. ant veido kraują (6 t., b. l. 27).

19. Iš Bendrojo pagalbos centro garso pokalbių stenogramos matyti, jog Ž. J. pranešė 2019 m. kovo 3 d. 15:24:02 val., kad jį sumušė (t. y., „in akį dėjo“), kraujas bėga (2 t., b. l. 170 – 173). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Bendrosios pagalbos centro garso pokalbių stenogramos matyti, jog Ž. J. 2019 m. kovo 2 d. 23:19:23 val. kvietė pareigūnus, nes jam su peiliu ranką sužalojo brolis, jam reikia greitosios (3 t., b. l. 61 – 64).

20. 2019 m. kovo 3 d. tyrėjo Š. P. tarnybiniame pranešime nurodoma (3 t., b. l. 109 – 110), kad 2019 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėję Ž. J., jokių sužalojimų nenustatė. Tačiau, jis tapo agresyvus, – patrulius pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais (t. y., pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus). Bandant jį sulaikyti, – muistėsi, spardėsi, vengė būti sulaikytas ir surakintas antrankiais. Taigi, patrulis panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Ž. J. buvo nustatytas vidutinis – 1,74 promilių girtumo laipsnis.

21. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti (3 t., b. l. 111 – 115), jog už tai, kad 2019 m. kovo 2 d. būdamas neblaivus išplūdo necenzūriniais žodžiais pagal iškvietimą atvykusius uniformuotus patrulius ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, jam buvo paskirta bauda. Taip pat, už tai, jog 2019 m. kovo 2 d. būdamas neblaivus paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą – melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje (t. y., jam ranką peiliu sužalojo brolis), jam paskirta bauda. Kadangi, atvykus pareigūnams, smurto artimoje aplinkoje faktas nenustatytas, medikams apžiūrėjus išorinių smurto pažymių ant pranešėjo kūno nebuvo. Ž. J. paaiškino, kad nežino, kodėl kvietė policija, buvo girtas.

22. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas Š. P. parodė, kad su Ž. J. ir D. G. būna daug įvykių, todėl sunku prisiminti konkrečias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitytas minėtas tarnybinis pranešimas, kurį jisai patvirtino. Papildomai nurodė, jog medikai apžiūrėjo Ž. J., kuris buvo agresyvus. Medikai, jokių sužalojimų nenustatė, ant jo nebuvo jokių vizualių sužalojimų, jokių žaizdų nesimatė, rūbai nebuvo kruvini. Taip pat, liudytoja J. B. parodė, kad dirba medike greitosios pagalbos tarnyboje, todėl nurodė, jog atvykę apžiūrėti asmenį, jeigu yra sužalojimu – fiksuoja kvietimo kortelėje.

23. 2019 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad Ž. J. labai agresyvus, iš burnos stiprus alkoholio kvapas, išoriškai sužalojimų nėra. Preliminari diagnozė – kitaip nepatikslintas alkoholio vartojimas (3 t., b. l. 68 – 70). 2019 m. kovo 3 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog Ž. J. teigia vartojęs alkoholį, sužalojo kaimynas suduodamas ranka per veidą, be sąmonės nebuvo. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities žaizda (3 t., b. l. 71).

24. Byloje esančių įrodymų visuma nepaneigia galimybės, kad ir 2019 m. kovo 3 d. Ž. J. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip tai buvo padaręs 2019 m. kovo 2 d.

25. Nukentėjusiojo Ž. J. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir nesutampa su kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas jų nelaikė patikimais įrodymais. Teismas pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia G. V. versijos, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir jam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min.

26. Nepašalinus abejonės, kad nukentėjusiajam Ž. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d., – G. V. išteisintinas dėl nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sveikatos surikdymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-97-895/2019).

28. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti fakto apie G. V. kaltę dėl nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sužalojo buvimą negalima, todėl abejonės turi būti taikomos G. V. naudai.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad, nesurinkus byloje neginčytinų įrodymų dėl G. V. veiksmų tyčia sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl G. V. nekaltumo ir jį išteisino.

Dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo

30. Prokurorės apeliaciniame skunduose iš esmės yra keliamas klausimas dėl G. V., A. V. ir D. K. kaltės, t. y. nukentėjusiojo D. G. nesunkaus sužalojimo.

31. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (2 t., b. l. 3), kadangi 2019 m. kovo 3 d. pas R. J. sodybos kieme atvyko pažįstamas G. V. kartu su sūnumi ir žentu, sugriebė jį už kaklo ir išsitempę į kiemą, prie asfalto pargriovė ant žemės ir spyrė 2 – 3 kartus į kairį šoną. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.

32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad byloje esančių įrodymų, taip pat nepakanka ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti pagal G. V., A. V. ir D. K. pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo. Kadangi, įrodymų visuma dėl šio kaltinimo, taip pat leidžia tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, bet nėra pakankama neabejotinai išvadai, kad G. V., A. V. ir D. K. dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.

33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota diagnozė – kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas (2 t., b. l. 73, 77). Teismo medicinos ekspertas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šonkaulio lūžimas laikomas senu praėjus maždaug mėnesiui, todėl D. G. kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas nebūtų laikomas senu ir tuo atveju, jei jis padarytas vasario mėnesio pabaigoje (5 t. b. l. 150 – 151). Pažymėtina, kad pats D. G. teisme teigė galėjęs šonkaulį susilaužyti ir vasario mėnesio pabaigoje, kai buvo griuvęs ant ledo (5 t., b. l. 81 – 83). Taigi, jis galėjo būti sulaužytas bet kuriuo metu laikotarpyje maždaug nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. kovo 3 d.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visuma nustatyta, kad D. G. užfiksuotų sužalojimų padarymo tikslaus laiko, taip pat nėra galimybės nustatyti objektyviais įrodymais, nes teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog neįmanoma identifikuoti, ar sužalojimai buvo padaryti 2019 m. kovo 3 d., kadangi apžiūrai D. G. atvyko tik 2019 m. kovo 7 d. (5 t., b. l. 150 – 151). Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. V., A. V. ir D. K. išteisinimo.

35. Kaip minėta, pats nukentėjusysis D. G. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai tvirtina, jog 2019 m. kovo 3 d. niekas jo nemušė ir nespardė, o ikiteisminio tyrimo metu tuo jį įtikino broliai J. D. G. teisme paaiškino, kad dažnai geria ir dažnai griuvinėja pats, todėl šonkaulį galėjo susilaužyti ir pats kažkur nugriuvęs, o veidą apsidraskyti galėjo nugriuvęs jau po to, kai girtas išėjo iš G. V. sodybos. Jis nurodė 2019 m. vasario mėn. pabaigoje buvo griuvęs ant ledo ir galbūt galėjo susilaužyti šonkaulį, tik ne iš karto pradėjo jausti skausmą, nes iki 2019 m. kovo 3 d. ne vieną dieną gėrė, jo girtavimai būna daugiadieniai, o būdamas girtas skausmų nejaučia. Patvirtino, kad tik praėjus kelioms dienoms po 2019 m. kovo 3 d. pradėjo jausti skausmą ir nuvažiavo pas šeimos daktarą (5 t., b. l. 81 – 83).

36. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog dėl alkoholio žmogus gali nejausti skausmo, nes alkoholis slopina skausmą ir praktikoje būna atvejų, kad žmonės skausmą pradeda jausti tik po kelių dienų, kai baigiasi intoksikacija (5 t., b. l. 150 – 151). Taigi, nukentėjusiojo D. G. paaiškinimas, kad būdamas girtas nejaučia skausmo, o geria po kelias dienas iš eilės – mediciniškai pagrįstas ir tai neleido atmesti galimybės, kad praėjus kelioms dienoms po 2019 m. kovo 3 d. pradėtas jausti skausmas dėl daugiadienio gėrimo gali būti ir ne 2019 m. kovo 3 d. poveikio D. G. kūnui pasekmė. Tik pašalinus tokią abejonę galėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje.

37. Tokioje situacijoje, kai G. V., A. V. ir D. K. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigia, kad nukentėjusiojo D. G. 2019 m. kovo 3 d. nemušė, o pats nukentėjusysis tai patvirtina nagrinėjant bylą teisme, būtina sąlyga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti yra tokios galimybės neabejotinas paneigimas patikimais ir jokių abejonių nekeliančiais kitais įrodymais, kurie patvirtintų D. G. sumušimą būtent 2019 m. kovo 3 d.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys D. G. parodymai yra visiškai nepatikimi ir atitinka jo parodymus teisme, kad jis nepamena jokių konfliktų ir muštynių 2019 m. kovo 3 d. G. V. sodyboje ir nejautė, kad tuo metų būtų buvęs sumuštas (5 t., b. l. 81 – 83). Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas ikiteisminio tyrimo metu leidžia manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš tiesų klaidino tyrėjus įtikintas Ž. J. ir G. J. papasakoti tai, ką neva matė jie, o ne tai ką patyrė ir jautė jis pats. Todėl, teismas neturėjo pagrindo vadovautis visiškai nepatikimais D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir atmesti jo parodymus teisme.

39. Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklauso metu Ž. J. parodė (1 t., b. l. 58 – 59), jog 2019 m. kovo 3 d. jisai, R. J., G. J. ir D. G. išgėrė 10 – 0,5 litro talpos skardinių alaus ir dar 3 – 1 litro talpos alaus. Vėliau nusipirko 2 butelius – 0,5 litro degtinės. Apie 16 val. atvažiavo A. V. ir D. K., tačiau po pokalbio su R. J. jie išvažiavo. Po 5 ar 10 min., jie grįžo ir atsivežė G. V..

40. Nenuoseklūs ir prieštaringi Ž. J. parodymai, kai vieną kartą jis aiškiai patvirtina, kad G. V., A. V. ir D. K. nemušė D. G., o sekančiose apklausose jau teigia priešingai, kai nuolat painiojasi, kad D. G. spardė, yra visiškai nepatikimi.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojo G. J. nurodoma parodymų pakeitimo priežastis 2019 m. birželio 13 d. iš karto po akistatos su D. K. dėl tariamos baimės nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o toks parodymų kaitaliojimas rodo tik logiškai nepaaiškinamą liudytojo blaškymąsi ir painiojimąsi tarp savo nenuoseklių parodymų.

42. Pirmosios instancijos teismas, taip pat pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia G. V., A. V. ir D. K. versijos, jog nukentėjusysis D. G. galėjo susižaloti ar būti sumuštas ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min.

43. Remiantis teisme išklausytais teismo medicinos eksperto paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų negalėjo nustatyti, kad nukentėjusysis D. G. buvo sužalotas būtent 2019 m. kovo 3 d. ir niekaip negalėjo būti sužalotas kitu metu, o šios abejonės nėra galimybės pašalinti remiantis itin prieštaringais ir nenuosekliais Ž. J., G. J., R. J. bei paties D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

44. Be to, byloje yra gausu duomenų, kad D. G. iš tiesų dažnai patiria įvairius sužalojimus, kaip teigia jis pats, ir dažnai jį sužaloja tie patys Ž. J. ir G. J..

45. Iš Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1332-393/2018), – G. J. pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio metu D. G. sulaužė dešinės pusės X šonkaulį. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-635-393/2019), – G. J. pripažintas kaltu dėl to, jog 2018 m. spalio 23 d. D. G. padarė įvairius kūno sužalojimus, tarp jų V bei VII kairės pusės šonkaulių lūžimus. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-516-780/2019), – Ž. J. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. vasario 12 d. D. G. sudavė smūgį į krūtinės sritį ir padarė odos nubrozdinimą pakaušio srityje.

46. Taigi, D. G. iki 2019 m. kovo 3 d. tris kartus jau buvo sužalotas G. J. ir Ž. J., už ką šie yra nuteisti, o 2019 m. kovo 3 d. dar buvo atliekami du iš šių tyrimų, todėl tai paaiškina G. V. nurodyto jų priešiškumo D. G. priežastį 2019 m. kovo 2 d. švęsto gimtadienio metu, kai jie piktinosi D. G..

47. Taip pat, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš liudytojų V. J. ir S. J. apklausų paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta aplinkybė, kad 2019 m. kovo 2 d. D. G. ir Ž. J. konfliktavo (duomenys neskelbtini) miestelyje ir besistumdydami buvo nugriuvę ant asfalto (5 t., b. l. 142 – 143, 6 t., b. l. 6 – 7).

48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos, kuriose sprendžiami „šeiminiai“ konfliktai, yra specifinės tuo, jog dalyvių parodymai, jų patikimumas bei elgesys turi būti vertinamas itin preciziškai, kadangi situacijoje, kuomet proceso šalių parodymai esmingai skiriasi, o kaip yra šiuo atveju, be nukentėjusiųjų parodymų, kurie iš esmės negali būti vertinami dėl nenuoseklumo kaip absoliučiai patikimi, kitų kaltinimo versiją patvirtinančių įrodymų nėra pakankamai, visos abejonės bei neaiškumai vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumas ir nepaneigta aplinkybė, jog konstatuoti sužalojimai galėjo būti patirti ir pačiam susižalojus, nesuteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta G. V., A. V. ir D. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

50. Remiantis visu tuo, kas pirmiau išdėstyta, yra daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl kurių reikėtų išteisinamąjį nuosprendį naikinti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.