Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-4121-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2-4121-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39682-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
R. P., R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4121-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39682-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams R. P. ir R. A. (R. A.) dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir R. A. (toliau – atsakovai) 21 203,66 Eur draudimo išmokos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 505,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. atsakovas R. A. savo vardu VĮ „Regitra“ įregistravo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 4 d. atsakovas R. A. ir UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo įvairių rizikų buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 14 d. gautas pranešimas, jog automobilis padegtas trečiųjų asmenų. Atlikus aplinkybių bei žalos vertinimą, atsakovui R. A. buvo išmokėta 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) draudimo išmoka. 2018 m. liepos 24 d. ieškovė informuota, jog atsakovas R. P. nusipirko automobilį ir įregistravo bei apdraudė jį atsakovo R. A. vardu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-9-211/2018, 2016 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas R. P. prisipažino, jog tyčia sudegino automobilį norėdamas pasipelnyti. Nurodė, kad pinigai buvo pervesti atsakovui R. A., o šis gautas pinigines lėšas atidavė atsakovui R. P..

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovės nurodytu atsakovo R. P. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nedirba. Nežinant atsakovo R. P. gyvenamosios ir darbo vietos adresų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. sausio 2 d. atsakovui R. A. VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), persiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. vasario 6 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui R. A. įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 28 d. atsakovas R. A. savo vardu VĮ „Regitra“ įregistravo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovo R. A. ir UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nuo draudžiamųjų įvykių: autoavarijos, gamtinės jėgos, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, vagystės, plėšimo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įvykį Nr. 19969 atsakovas R. A. informavo ieškovę, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas (duomenys neskelbtini), specialiai buvo padegtas ir sudegė visas. Atlikus aplinkybių bei žalos vertinimą, atsakovui R. A. buvo išmokėta 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) draudimo išmoka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus antrojo poskyrio 2009 m. gruodžio 24 d. raštu dėl nusikalstamos veikos Nr. 10-57-S-37344 UAB DK „PZU Lietuva“ informuota, jog 2009 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2009 m. gruodžio 13 d. apie 02.35 val. (duomenys neskelbtini) pilnai sudegė atsakovui R. A. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2013 m. birželio 7 d. papildomos apklausos protokolu, atsakovas R. P. pareiškė, jog nusprendė nusipirkti antrą tik naujesnių metų automobilį (duomenys neskelbtini), su tikslu užsidirbti vežiojant jaunavedžius ir nuomojant. Kadangi atsakovas R. P. turėjo įsiskolinimų, siekdamas išvengti išieškojimo iš jam priklausančio turto, apdraudė automobilį atsakovo R. A. vardu. Nusipirkęs naujesnį modelį, pastebėjo, kad išlenda daug gedimų, reikia remontuoti. Susinervinęs dėl išlaidų automobiliui, atsakovas R. P. sugalvojo atsikratyti automobiliu ir gauti draudimo išmoką. Nusprendė jį padegti, padarė viską vienas. Atsakovas R. A. nieko nežinojo. Padegęs automobilį pasišalino. Parašė sau grasinančio pobūdžio trumpąją žinutę, kad jo neįtartų. Telefoną, iš kurio rašė, išmetė. Gavęs draudimo išmoką, atsakovas R. A. perdavė pinigus atsakovui R. P.. Niekas apie atsakovo R. P. planą padegti ir gauti draudiminę išmoka nežinojo ir negalėjo numanyti.

2016 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-211/2016 metu atsakovas R. P., duodamas parodymus nurodė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padegė pats, apipildamas jį degiu skysčiu. Kad išvengtų atsakomybės, nusiuntė sau grasinančią žinutę. Atsakovas R. A. nieko nežinojo apie būsimą automobilio padegimą. Draudimo išmoką atsakovas R. A. atidavė atsakovui R. P..

Atsakovui R. P. išsiųsta 2018 m. spalio 18 d. pretenzija 21 203,66 Eur sumai Nr. S04-784084, priimta žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog pagal draudimo taisyklių 13.1.4 punktą, kuriame numatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jei transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia, draudimo išmoka apskritai neturėjo būti išmokėta, o įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Iš atsakovo R. P. reikalauta per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pervesti į ieškovės sąskaitą be teisinio pagrindo įgytą 21 203,66 Eur sumą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos nurodytos sąlygos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė, informuota atsakovo R. A. 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įvykį Nr. 19969, atlikusi aplinkybių bei žalos vertinimą, išmokėjo 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) draudimo išmoką. 2016 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-211/2016 metu atsakovas R. P., duodamas parodymus nurodė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padegė pats, apipildamas jį degiu skysčiu, o gautą 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) draudimo išmoką atsakovas R. A. atidavė atsakovui R. P.. Pagal transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 13.1.4 punktą, nedraudžiamojo įvykio atveju, transporto priemonės valdytojui tyčia padarius žalos ir siekus neteisėtais būdais gauti draudimo išmoką, draudimo išmoka neturėjo būti išmokėta. Išsiųsta 2018 m. spalio 18 d. pretenzija Nr. S04-784084 iš atsakovo R. P. reikalauta įvykį pripažinus nedraudžiamuoju per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pervesti į ieškovės sąskaitą be teisinio pagrindo įgytą 21 203,66 Eur sumą. Nuostolių atsiradimo rizikos ieškovė nebuvo prisiėmusi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. P., gavęs iš atsakovo R. A. 21 203,66 Eur draudimo išmoką, remiantis jo parodymais 2016 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-211/2016 metu, būtų įvykdęs ieškovės reikalavimą ir 21 203,66 Eur sumą grąžinęs. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. P. tyčia padegė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovas R. A., pranešęs apie įvykį, gavo 21 203,66 Eur draudimo išmoką, ir be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, atsakovai privalo solidariai pastarajai atlyginti 21 203,66 Eur nuostolius (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovai prievolės nevykdė geruoju, negrąžindami 21 203,66 Eur draudimo išmokos sumos, ieškovei iš atsakovų priteistinos solidariai 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 21 203,66 Eur draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 505,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už 21 203,66 Eur ieškinio sumą ieškovė turėjusi sumokėti ne 505,00 Eur, tačiau 477,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, visiškai tenkindamas ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovų priteisia solidariai 477,00 Eur žyminio mokesčio, grąžindamas 28,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos solidariai iš atsakovų 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21 203,66 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų ir šešiasdešimt šešių euro centų) draudimo išmoką, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 203,66 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų ir šešiasdešimt šešių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 477,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, 2018 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 254162 sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH28411) permoką – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir nulį euro centų), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė