Kauno apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas neištikimas, nelojalus ieškovei, turi kitą moterį, su kuria gyvena Kaune – S. U.. Todėl santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, bendras gyvenimas su atsakovu negalimas. Dėl to reikalauja 3 000 neturtinės žalos atlyginimo. Ginčo dėl nepilnametės dukters K. M. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nėra. Prašomas priteisti išlaikymas dukrai iš atsakovo – po 300 Eur periodinėmis išmokomis atitinka vaiko amžių, poreikius, atsakovo turtinę padėtį. Vaiko išlaikymo poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 600 Eur. Po santuokos nutraukimo butas (duomenys neskelbtini), 22 700 Eur vertės, natūra priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant 11 350 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas 2021 m. kovo 22 d. atliko pervedimą savo motinai I. M. 33 000 Eur iš bendrų šeimos santaupų atsakovo banko sąskaitoje, iš jo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jis teigia paskolinęs tėvams 27 000 Eur, darytina išvada, kad atsakovas tėvams buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, iš bendrų šeimos pajamų jo sąskaitoje paskolino 60 000 Eur be sutuoktinės sutikimo. Todėl ieškovei priklauso 30 000 Eur piniginė kompensacija, jq sumokant per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovo sąskaitos SEB banke išraše matyti pinigų likutis – 22 186,74 Eur, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo ½ šių lėšų dalis – 11 093 Eur. Piniginė prievolė AB „Bigbank filialui“ pagal 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine ieškovės prievole, kitos prievolės pagal nurodytas vartojimo kredito sutartis po santuokos nutraukimo turėtų likti šalių prievolėmis po ½ dalį, nes piniginės lėšos, gautos pagal šias vartojimo kredito sutartis, panaudotos šeimos buto remontui, baldų, buitinės technikos, užuolaidų jame pirkimui.

Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti. Byla šalių ir jų atstovų sutikimu išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui K. M., trečiųjų asmenų atstovams (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Išvada teikianti institucija 2021 m. sausio 27 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių šeima nėra žinoma, duomenų apie netinkamą pareigų vykdymą nepilnametės dukters atžvilgiu Skyriuje nebuvo gauta. Atsakovas, ieškovės paaiškinimu, gyvena Kaune, prie dukters išlaikymo neprisideda, dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ginčo nėra. Išklausius nepilnametės K. M. nuomonę, ji nurodė, kad norėtų gyventi su mama, su tėčiu nenorėtų. Apsilankius vaiko gyvenamojoje vietoje nustatytam, kad vaikui šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (e.b. 2 t., b.l. 64–66).

Nustatyta, kad ieškovė A. M. (iki santuokos - (duomenys neskelbtini), gimusi 1971 m. lapkričio 2 d., ir atsakovas S. M., gim. 1970 m. birželio 11 d., susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t., b.l. 10). Šalys susilaukė 6 vaikų, viena duktė K. M., gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametė (e.b. 1 t., b.l. 11). Šalys kartu negyvena nuo 2021 metų spalio 2 d., atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t., b.l. 56).

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškiniu – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai.

Atsakovas pripažino, kad apie tai, kad pamilo kitą moterį, ieškovei jis pasakė 2017 metais. Savo neištikimybės faktą ieškovei atsakovas pripažįsta, šalių pilnamečiai vaikai teismo posėdyje parodė, kad tėvas susirado kitą moterį, jie juos abu matė kavinėje, atsakovas net neneigia, kad jis turi draugę S. U., su ja gyvena Kaune nuo 2021 m. spalio 2 d. Liudytojai S. M., A. M., M. M.. E. M. taip pat patvirtino, kad tėvas turi kitą moterį, jis Kaune bare buvo užtiktas su ja, tėvai dažnai pykosi, gyveno blogai, abu mušdavosi, kvietė policiją, tėvas maistą iš namų nešė į kitus namus (A. M. parodymai dėl maisto). Ieškovės į bylą pateiktos susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) žinutės taip pat patvirtina ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes. Todėl teismas mano, kad aplinkybės apie atsakovo neištikimybę įrodytos. Teismas privalo nagrinėti atsakovo argumentus apie santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo taip pat yra, nes ieškovė su juo nuo 2012 metų intymiai nebendrauja, jį žemina, stumdo, nepagrįstai viskuo kaltina, negražiai vadina, nuogą fotografuoja ir be jo sutikimo platina nuotraukas draugams, įrašinėja jo pokalbius, grasina jo draugei (duomenys neskelbtini), grasina pranešti Karo policijai, kad dubliuoti jo ir (duomenys neskelbtini) telefonai (1 t., b.l. 43, 46–54, 59, 61, 66–71). Ieškovė, atsakovo tvirtinimu, pažinčių svetainėje yra nuo 2012 metų, susirašinėja su jaunystės draugu azerbaidžaniečiu (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui žinutėmis grasina, o ieškovė grasina, kad atsakovas „paragaus tikro vyro kumštį“ (1 t., b.l. 36, 39, 40, 43). Tuo pačiu atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė jau nuo 2017 metų jį ir draugę S. U. persekioja, terorizuoja skambučiais anksti ryte, naktį, grasina palikti be santaupų, kad jis nematys vaikų ir anūkų (1 t., b.l. 34). Atsakovas nurodė, kad dėl to pašlijo jo sveikata, dėl streso nustatytas dermatitas, hipertenzija. Atsakovas pripažįsta, kad jis su (duomenys neskelbtini) bendrauja nuo 2017 metų. Šiuos ieškovės kaltės argumentus jis pateikė procesiniuose dokumentuose, paaiškino teismo posėdyje. Šalių pilnamečiai vaikai teisme patvirtino, kad tėvai bardamosi, mušdavosi, stumdydavosi, buvo kviečiama policija. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas patvirtina, kad abi moterys nesirenka mandagaus bendravimo tarpusavyje formos (1 t., b.l. 55, 73–75, 76–77, e.b. 5 t., b.l. 95–108). Ieškovė pripažino, kad socialiuose tinkluose ji bendravo su Snieguole, kad ji ieškovės neužblokuotų, registruodavosi vis kitu vardu. Kai kyla ginčas dėl šeimos tėvo, sutuoktinio, ieškovė nesirenka mandagaus, formalaus bendravimo, nuo jos neatsilieka ir ponia (duomenys neskelbtini). Ieškovės veiksmai atsakovo atžvilgiu, konfliktai su atsakovu, teismo nuomone, yra jo neištikimybės jai pasekmė. Įžeidinėjimai žinutėse, susirašinėjimas vyko 2019, 2020 m., po atsakovo neištikimybės paaiškėjimo, 2021 m. spalio 24 d. ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono Policijos komisariatą dėl jos automobilio apgadinimo, tuo įtardama atsakovą bei jo draugę. Ieškovė ir (duomenys neskelbtini) žinutėmis susirašinėjo ir 2021 m. spalio 3 d., atsakovui jau išėjus gyventi atskirai, buvo siunčiamos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, nemandagiai bendraujama (e.b. 5 t., b.l. 95–108). (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) pasivadinusi įvairiais vardais : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e.b.5 t., b.l. 95–108). Ieškovė nepaneigė jos rašyto laiško, siųsto 2020 m. rugpjūčio 2 d., (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.76–77), tačiau teigė, kad atsakovo pateiktos teismui žinutės netikros. Atsakovas teigė, kad žinutės tikros, atspausdintos iš seno telefono. Kai kurių žinučių turinys neleidžia suprasti, kas jas rašė ir kam, galima tik spėti, iš kokio įrenginio (numerio) ir kam jos siųstos, kas jas siuntė, negalima nustatyti. Ieškovė teigia, kad atsakovas su (duomenys neskelbtini) įsibrovė į jos anketą puslapyje „odnoklasniki“ ir jos vardu susirašinėjo su kitais asmenimis, grasino jos vaikystės draugui, nemandagiai bendravo (1 t., b.l. 107). Tačiau tai patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti. Su ieškove, nuo 2012 metų, kaip teigia atsakovas, gyventi buvo sunku, nepakeliama, tačiau atsakovas su ja neišsiskyrė, nepateikė siūlymo santuoką nutraukti, nepateikė teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo, ieškojo pažinčių su moterimis ir rado. Atsakovas nurodė, kad A. M. nuo 2012 metų yra užsiregistravusi pažinčių svetainėje, bendrauja su kitais vyrais (1 t., b.l. 36, 38, 39, 40, 44,45). Ieškovė nurodė, kad užsiregistravimo paskirtis sekti sutuoktinį. Byloje negalima daryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės tikslo sekti sutuoktinį pažinčių svetainėje, matyti, kad ji raštu bendravo su kitais vyrais. Kitoks, artimas ieškovės bendravimas su kitais vyrais nenustatytas, neįrodytas, jos neištikimybė sutuoktiniui neįrodyta. Kaip minėta, byloje neįrodyta, kad atsakovas su drauge ieškovės vardu bendravo su kitais vyrais, tačiau žinutės, kurios vyrams rašytos, yra siuntėjo S. N. duomenų, kad žinutės tikros, siųstos iš A. M. telefono, iš jos paskyros, nėra pagrindo teigti, kad ji buvo neištikima atsakovui. Ar susirašinėjimas, pateiktas atsakovo, yra tikrai A. M. ( 1 t., b.l. 41–43), nėra nustatyta. Byloje žinučių siuntėjai ir gavėjai nepatikrinti, informacinių technologijų ekspertizė neatlikta. Teismas mano, kad ieškovės registravimas svetainėje, bendravimas su kitais vyrais nebuvo šalių santuokos nutrūkimo priežastis.

Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad šalys pykosi 2019 metais (2019 m. gegužės mėn. nuogo S. M. nuotrauka bute su žinute, kad „į fb įmesiu, paskelbsiu, kad vyrą radau pas kalę chatoj“ (e.b.5 t., b.l. 110). Atsakovas teigia, kad fotografavo ir rašė ieškovė. 2021 m. kovo 20 d. A. M. kreipėsi į gydytoją, nes vyras trenkė į kairę plaštaką, jai skauda II pirštą (e.b. 1 t., b.l. 69). Ieškovė kreipėsi į policiją, ikiteisminis tyrimas 2021 m. balandžio 26 d. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nesant S. M. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties (e.b. 1 t., b.l. 50–52). 2021 m. lapkričio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl A. M. automobilio apgadinimo ( e.b. 1 t., b.l. 53), tačiau nepateikta įrodymų, ar šis tyrimas baigtas, ar nustatytas įtariamasis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė medicininius duomenis iš e.sveikatos, medicinos dokumentų išrašus/siuntimus apie jų ligas, jiems išrašytus receptinius, kompensuojamuosius vaistus, siuntimus atlikti tyrimus pagal įvairias programas (žarnyno, gimdos kaklelio piktybinių navikų ir kt.). Šiais duomenimis šalys įrodinėja, kad jiems gyvenant kartu nuo vienas kito veiksmų pablogėjo sveikata, atsirado tam tikrų ligų ar jų paūmėjimų. Abiems nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, ieškovei – nerimas, dėl ko paskirtos prailginto veikimo atpalaidavimo tabletės, atsakovui – dermatitas, dviburio vožtuvo nepakankamumas, aortos vožtuvo nepakankamumas, dusulys, kitos atsakovo ligos, teismo nuomone, nesusijusios su santuokos metu patirtais išgyvenimais (atsakovo radikulopatija, nugaros skausmas, plokščiapadystė, nosies pertvaros problemos, prikurtimas) ( e.b. 3 t., b.l. 25–27, 57–58, 5 t., b.l. 17–48, 174–178, 179). 2022 m. birželio 30 d. ieškovė apsilankė pas šeimos gydytoją, teigdama, kad vyras daro jai psichologinį spaudimą, stumdėsi, ji naktį nemiegojo, pradėjo skaudėti galvą ( e.b. 5 t., b.l. 179).

Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. spalio 2 d., atsakovas gyvena su kita moterimi, negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi 2021 m. spalio 2 d. (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis), yra darbingos, pakankamai sveikos, gali save išlaikyti.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žala vertina tokia suma, nes atsakovas jai nebuvo ištikimas, ji pergyveno, jos sveikata pablogėjo, pašlijo, atsakovo draugė jai rašo, žemina, įžeidinėja, prasidėjo širdies problemos, jaučia įtampą, nerimą, kreipėsi į Asociaciją „Moterų linija“, kur jai teikiama kompleksinė specializuota pagalba (e.b. 6 t., b.l. 4). Atsakovas ją žemina nepilnametės dukters akivaizdoje, tuo pačiu žalodamas ir dukters sveikatą. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas savo kaltės dėl santuokos išrimo nepaneigė, ieškovės kaltės neįrodė. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas ieškovei priteisia 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydis sumažinamas, nes neįrodyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, pilnamečių šalių vaikų parodymais, abu tėvai mušėsi, stumdėsi, ieškovei pablogėjo miegas, atsirado nerimas, jai skirti atpalaiduojantys vaistai, tačiau depresija nenustatyta. Be to, ieškovė pati susirašinėjo su atsakovo drauge, pykosi su ja, palaikė šį bendravimą, todėl ir dėl šio bendravimo jos sveikata galėjo pablogėti. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, iš sutuoktinio, pripažinto kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisiama 1 000 Eur – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.e2A-1510-555/2021, Nr.e2A-1419-259/2021, Nr.e2A-534-324/2022, Nr.e2A-1604-273/2020).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl pavardžių neprieštarauja. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. K. M. išreiškė norą gyventi su mama, pateiktas jos nuomonės išklausymo aktas ( e.b. 2 t., b.l. 68–69), Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaikų interesams. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M. ( CK 3.169, 3.174 straipsniai).

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, atsakovas savo bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, todėl ši tvarka nenustatytina.

Atsakovas nepaneigė, kad K. M. per mėnesį reikalinga 600 Eur išlaikymo suma, tačiau nurodė, kad išlaidos akiniams per didelės, be to, ieškovė iš valstybės gauna 70 Eur išmoką vaikui, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai po 250 Eur kas mėnesį būtų pakankamas. Be to, atsakovas prašo jį įpareigoti kas mėnesį į dukters sąskaitą papildomai pervesti po 30 Eur jos išlaidoms, taip norėdamas atstatyti santykius su dukra. Su šiais atsakovo argumentais dėl valstybės išmokų vaikui teismas sutinka, nors ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė, augindama vaiką, turi nenumatytų išlaidų, kurios jai nėra atlyginamos, todėl išlaikymas neturėtų būti mažinamas. Nustatyta, kad už K. M. akinius sumokėta 94 Eur, 64 Eur ( e.b. 3 t., b.l. 50).

Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama tam tikro dydžio bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šalių turtinė padėtis nėra vienoda, ieškovės darbo užmokestis už 2021 metų rugsėjo mėnesį buvo 823, 01 Eur į rankas, 2017 m. gruodžio 12 d. neterminuota darbo sutartimi, ieškovė (duomenys neskelbtini) dirba valgyklos maisto pusgaminių ruošėja (e.b. 1 t., b.l. 55, 3 t., b.l. 22–24). Atsakovo gautas (duomenys neskelbtini) vidutinis atlyginimas už 2021 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 1 368,53 Eur bei kitos išmokos, įskaitytos į atlyginimą – už spalį 248 Eur, už lapkritį 240 Eur, už gruodį 248 Eur (e.b. 2 t., b.l. 148) . Šalys pakankamai sveikos, atsižvelgiant į jų amžių ir pateiktus medicininius dokumentus, darbingos, gali dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Šalys turi turto, atsakovas – piniginių lėšų sąskaitoje, ieškovė turės sumokėti sutuoktiniui kompensaciją už jai tenkančio buto dalį, atsakovas turės sumokėti ieškovei už santuokos metu sutaupytų piniginių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams be sutuoktinės sutikimo. Šalys turi kreditorių, tačiau daugiau nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiama ir į tai, kad vaiko motina, su kuria gyvena vaikas, paprastai turi nenumatytų išlaidų, kurios jai nėra atlyginamos, todėl iš 300 Eur sumos, prašomos priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui, nėra atimama 70 Eur, ir nustatoma, kad išlaikymo suma kas mėnesį turėtų būti 230 Eur. Todėl iš atsakovo dukters K. M. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021 m. lapkričio 25 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina A. M., kuri privalo lėšas naudoti išimtinai vaiko interesais (CK 3.185, 3.186, 3.190 straipsniai). Teismas įpareigojimo atsakovui, kurio jis prašo įpareigoti jį kas mėnesį parvesti į dukters sąskaitą po 30 Eur daliniam jos išlaikymui, nenustato. Atsakovas be jokio teismo įpareigojimo, jeigu jis geranoriškai nusiteikęs dukters atžvilgiu, pats gali mokėti į jos sąskaitą tam tikrą pinigų sumą geriems santykiams palaikyti, be to, kils problemų priverstinai vykdant tokį teismo įpareigojimą. Todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas netenkinamas.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto padalijimo, piniginių lėšų, buvusių atsakovo sąskaitoje, padalijimo

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Dėl dalijamo turto vertės šalys nesusitarė, ieškovė 2022 m. vasario 24 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad buto vertė 22 700 Eur. Teismas mano, kad tokia buto vertė neatitinka turto rinkos kainos, galiojančios bendrosios nuosavybės pabaigoje. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė yra vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti, tačiau jei šalys su tokia turto verte bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nesutinka, jei įvertinimas atliktas seniai, po to rinkoje vyko turto vertės pokyčiai, tai turto vertei nustatyti pasitelktini kiti įrodymai, taip pat ekspertų išvados. Atsakovas byloje pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuria nustatyta, kad buto vertė 2022 m. vasario 3 dienai yra 61 000 Eur. Turto vertinimo ataskaita atlikta realiai apžiūrėjus turtą, todėl ji turi didesnę įrodomąją galią, nei Registrų centro nustatyta masinio vertinimo metu turto rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaita nepaneigta, nepateikta kita nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, turto vertinimo ekspertizės aktas, todėl teismas nustato, kad šalių santuokoje įgyto 3 kambarių buto rinkos vertė yra 61 000 Eur. Byloje nustatyta, kad šalys viename bute negyvena, negyvens, turtas natūra abiem šalims negali būti padalintas bei negalima nustatyti šalių naudojimosi butu tvarkos. Turtas, šalims prašant, padalijamas ieškovei ir atsakovui po vieną antrąją dalį, natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 30 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį (CK 3.116 straipsnis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Automobilis SEAT TOLEDO, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1 150 Eur vertės, priteistinas ieškovei A. M., o automobilis CITROEN (F5) C5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1 325 Eur vertės, priteistinas atsakovui S. M..

Ieškovės nuomone, atsakovas pripažino, kad paskolino tėvams buto pirkimui 27 000 Eur, nes pats tai atsiliepime nurodė. Šią pinigų sumą, kurią atsakovas panaudojo be jos sutikimo ir taip sumažino šeimos turtą, ji prašo šią sumą, kaip ir 33 000 Eur, padalinti jai ir atsakovui po ½. Atsakovas nurodė, kad jokios tėvams paskolintos 27 000 Eur sumos nebuvo, buvo tik 33 000 Eur, ši 27 000 Eur suma įeina į 33 000 Eur ir atskirai paskolinta tėvams nebuvo. Atsakovas nurodė, kad jo pagalba pirkto tėvų buto (duomenys neskelbtini), kaina yra 54 560,50 Eur (e.b. 2 t., b.l. 50–52 – buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties dalis). Atsakovo teigimu, jis davė tėvams 33 000 Eur, likusius tėvai turėjo patys. Jis nereikalavo, kad 33 000 Eur paskolą tėvai grąžintų, tėvai sakė, kad tą butą perrašys jam ar jo vaikams. Jis nedavė tėvams dar papildomai 27 000 Eur, tokios sumos nebuvo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad davė tėvams 27 000 Eur (1 t., b.l. 31). Atsakovas paaiškino, kad jis buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, ieškovė šeimos beveik neišlaikė, nuolat buvo vaikų auginimo atostogose. Toks teiginys nepagrįstas, juo labiau, kad ieškovė augino jų šešis vaikus, todėl, natūralu, kad buvo vaikų auginimo atostogose. Atsakovas savo darbe, tikėtina, neprašė išleidžiamas vaikų auginimo atostogų. Ieškovės pateiktais duomenimis apie jos draudimo laikotarpius, Socialinio draudimo pažymėjimo kopija nustatyta, kad ji nuo 1993 m. kovo 1 d. dirbo, gavo darbo užmokestį, motinystės išmokas, ligos išmokas, vaiko priežiūros išmokas (e.b. 3 t., b.l. 38–49, 53–56). Atsakovas, remiantis jo paaiškinimais, sąskaitos išrašais, turėjo pakankamai daug pinigų, kad galėtų 33 000 Eur duoti tėvams buto pirkimui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šeimos poreikiams nenaudojo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas melavo vaikams, o tikėtina, ir sutuoktinei, nes sūnui (duomenys neskelbtini) žinute pranešė, kad jis mamos (babos) butą perką už 75 000 Eur ir dar banko paskolą ima, o sūnus rašė, kad tėvas jokios banko paskolos be motinos (A. M.) sutikimo imti negali ( e.b. 1 t., b.l. 74–75).

Ieškovė prašo padalinti 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovo sąskaitoje SEB banke buvusius 22 186,74 Eur po ½ ir jai priteisti iš atsakovo 11 093 Eur. SEB banko pateiktu S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu (laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) nustatyta, kad pinigų galutinis likutis 22 186,74 Eur, o sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašu (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) – 78,00 Eur ( 1 t., b.l. 11–24, e.b. 1 t., b.l. 123–135). Toks pinigų likutis atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra dėl 33 000 Eur pervedimo I. M. 2022 m. kovo 22 d. ir kt. išlaidų. Ieškovė dėl 27 000 Eur ir 33 000 Eur (viso 60 000 Eur) padalijimo pareiškė reikalavimą.

Ieškovė teigia, kad atsakovas savo motinai per penkis kartus 2021 m. kovo 20 d. įnešdamas į motinos sąskaitą po 2 000 Eur, pervedė motinai bendrą 10 000 Eur sumą, šie pinigai yra bendri ieškovės ir atsakovo ( 2 t., b.l. 33–34). Atsakovas ir teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M. paaiškino, kad tai buvo I. M. sutaupyti pinigai, S. M. pagalba įnešti į jos sąskaitą, panaudoti buto pirkimui. 2021 m. kovo 22 d. S. M. į motinos sąskaitą pervedė 33 000 Eur ( paskirtis paskola buto pirkimui), kurie, kaip nustatyta, buvo panaudoti I. M. buto pirkimui. Dėl jų padalijimo ieškovė reikalavimą pareiškusi. 2021 m. kovo 27 d. I. M. Kauno m. savivaldybės administracijai pervedė 54 060,50 Eur už perkamą butą (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 33–34, e.b. 5 t., b.l. 126–144). 2020 m. liepos 15 d. I. M. sūnui R. M. pervedė 2 000 Eur (dovana) ( 2 t., b.l. 29). Byloje pateikta pirkimo pardavimo sutarties dalimi nustatyta, kad I. M. ir F. M. 2020 m. liepos 8 d. pardavė už 20 000 Eur žemės sklypą ir sodo pastatą, pinigus gavo : 2 000 Eur grynais, o 18 000 Eur pervesta į I. M. sąskaitą ( e.b. 2 t., b.l. 53–55). Todėl teismas mano, kad I. M. galėjo turėti 2021 m. kovo 20 d. 10 000 Eur santaupų, kad S. M. pagalbą juos įnešti į savo sąskaitą buto pirkimui. 2020 m. liepos 15 d. 2 000 Eur dovana sūnui (duomenys neskelbtini) nepaneigia, kad I. M. galėjo turėti ir 10 000 Eur, 2021 m. kovo 27 d. panaudotų buto pirkimui, ir kitų santaupų, panaudotų buto pirkimui.

Bylos duomenimis, atsakovo sąskaitos išrašais nenustatyta, kad jis pervedė motinai 27 000 Eur, matyti tik 33 000 Eur. 27 000 Eur, ieškovės atstovo paaiškinimu, sudaro 10 000 Eur, kuriuos po 2 000 Eur atsakovas įnešė į motinos sąskaitą, ir kt. 20 000 Eur I. M., gavusi už sodo pardavimą, buto pirkimo metu neturėjo, 2 000 Eur dovanojo sūnui (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur sumokėjo meistrui už buto remontą, 1 000 Eur sumokėjo brokeriui, kitus pinigus išleido kitur. Bendros 27 000 Eur sumos išgryninimas iš atsakovo sąskaitos, pervedimas motinai turėjo būti matomas sąskaitos išrašuose. Už buto remontą meistrui turėjo būti mokama tik įsigijus butą – t.y. po 2021 m. balandžio 7 d. Buto, kurį pirko I. M. ir F. M., kaina pagal notarinę sutartį 54 560,50 Eur. Todėl teismas abejoja, kad atsakovas tėvams davė 60 000 ( 27 000 + 33 000) Eur šio buto pirkimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo motina pati turėjo dalį pinigų. Žinant atsakovo būdą, kai jis savo šeimai, vaikams neduodavo pakankamai pinigų, nėra pagrindo manyti, kad jis tėvams duotų netgi didesnę sumą pinigų, nei kainuoja butas. Atsakovo paaiškinimais negalima tikėti, tai jau įrodyta bylos medžiaga. Pažadai, kad tėvai jam butą dovanos ar paliks testamentu (kaip rašo atsakovas ieškovei e.b. 4 t., b.l. 181), gali būti neišpildyti, tėvai butą gali palikti abiems savo sūnums (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Teismas ieškovės reikalavimą padalinti šalims po ½ 27 000 Eur netenkina. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas be ieškovės sutikimo pervedė motinai 33 000 Eur ir taip sumažino santuokoje įgyto turto ( santaupų banko sąskaitoje) dydį, ieškovei iš atsakovo priteisiama ½ šios sumos – 16 500 Eur.

Byloje nustatyta, kad šalys gyvena atskirai nuo 2021 m. spalio 2 d., atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 25 d. buvo 22 186,74 Eur likutis. Todėl jis šeimos byloje privalo būti dalinamas. Atsakovo atstovė prašo šio likučio nedalinti, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyrium nuo 2021 m. spalio 2 d., į šią sąskaitą buvo gautas atsakovo atlyginimas. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Toks prašymas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkinamas. Atsakovas gavo atlyginimą ir avansą : 2021 m. spalio 11 d. – 810,54 Eur, 2021 m. spalio 20 d. avansą – 600 Eur, 2021 m. lapkričio 10 d. atlyginimą – 776,25 Eur, 2021 m. lapkričio 19 d. avansą 600 Eur (viso : 2 786,79 Eur). Todėl ši suma, šalims gyvenant skyrium nuo 2021 m. spalio 2 d., negali būti dalinama tarp šalių, ji skirta atsakovo poreikiams tenkinti. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 11 093 Eur tenkinamas iš dalies, jai priteisiant iš atsakovo 9 700 Eur ( 22 186,84 - 2 786,79=19 400,05/2) santuokoje buvusių šeimos piniginių lėšų.

Byloje kyla ginčas, ar ieškovės prievolės kreditoriams yra asmeninės ieškovės prievolės, ar solidarios šalių prievolės ar dalinės šalių prievolės.

Ieškovė prievoles pagal jos sudarytas 2019 – 2020 metų vartojimo kredito sutartis prašo po santuokos nutraukimo priteisti po ½ prievolės dalį ieškovei ir atsakovui (e.b. 1 t., b.l. 13–35 vartojimo kredito sutartys). Tik prievolę pagal vieną – 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį su AS „Bigbank“ filialu prašo pripažinti jos asmenine prievole. Šios 2019 m. gegužės 17 d. paimtos iš Bigbank AS filialo paskolos paskirtis, kaip nurodyta sutarties sąlygose, asmeninė, skirta asmeniniams poreikiams tenkinti. 2020 m. gegužės 8 d. ieškovės su UAB „Pro Invest Gruop“ sudarytos sutarties 11 p. numatyta, kad sutartis sudaryta gavus sutuoktinio sutikimą ar leidimą. Tai patvirtino ieškovė savo parašu, sudarydama šią sutartį. Teismui užklausus Bigbank AS filialo, ar gali pateikti duomenis, kaip vertino A. M. sutuoktinio kreditingumą, kas tuos duomenis kreditoriui pateikė, Bigbank AS filialas atsakė, kad pateikti negali, paaiškino, kuo remiantis tvarkė asmens duomenis, vertino ieškovės sutuoktinio pajamas, kokiose duomenų bazėse duomenys buvo tikrinti ( e.b. 5 t., b.l. 120–121). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė, imdama paskolas 2019 m. spalio 8 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. spalio 5 d. turėjo atsakovo sutikimą imti šias paskolas. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro ūkio tvarkymo išlaidomis, su šeimos namų ūkio tvarkymu, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kiti sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 p.). Ieškovė įrodinėja, kad minėtos paskolos buvo paimtos šeimos buto remontui, baldų, buitinės technikos pirkimui. Atsakovas teigia, kad remontas bute padarytas 2017–2018 metais, todėl 2019–2020 metais imti paskolas tam tikslui nereikėjo, paskolas ieškovė ėmė savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas remonto darymo faktą įrodinėja motinos I. M. parodymais, liudytojų pilnamečių vaikų parodymais, teismui pateikta jo nuotrauka, kurią fotografavo 2019 metais gegužės mėnesį ieškovė ir atsiuntė jam. Nuotraukoje matyti jis išėjęs iš dušo, o remontas, atsakovo nuomone, kambaryje jau padarytas, sienos nudažytos, naujos grindys ir durys, tik neaiškiai matyti naujos spintos ir lovos kraštai. Ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose neva matyti jų butas iki remonto, senos, 20 metų, jose matyti jų maži vaikai, nuotraukos neįrodo, kad bute remontas padarytas 2019–2020 metais. Tačiau atsakovas klysta dėl šių ieškovės pateiktų nuotraukų, nes jomis, ieškovės paaiškinimu, įrodinėjamas buto, jame esančių baldų stovis, vaizdas iki remonto, o ne remonto padarymo laikas ir remonto faktas (e.b. 3 t., b.l. 13–18). Ieškovė pateikė buto nuotraukas, kuriose matoma, kad butas, palyginti su nuotraukomis, kur matyti butas ir šalių maži vaikai, atnaujintas, yra nauji virtuvės, svetainės, miegamojo baldai, užuolaidos, matyti naujos grindys, kambarių durys, nauja vonia, klozetas, prieškambaris, tačiau nėra nuotraukų datos ( e.b. 3 t., b.l. 37). Pateiktais užsakymų dokumentais, baldų nuotraukomis bute ieškovė įrodinėja, kad ji užsakė ir pirko baldus, vonią, klozetą su bakeliu, „gyvatuką“, po remonto baldai bute yra. Pirkta miegamojo lova už 462 Eur, balta, ji matoma miegamajame, taip pat matoma bute nauja spinta, komoda iš JYSK, kurios vertė 169 Eur (e.b. 3 t., b.l. 28). Rankšluosčių džiovintuvas, kurio užsakymo kaina 75,75 Eur, yra buto vonioje, nauja vonia, kurios kaina 113,36 Eur, yra bute ( e.b. 3 t., b.l. 29). Unitazas su bakeliu, kurių kaina 399 Eur, yra bute (e.b. 3 t., b.l. 30). Skalbimo mašina, kurios kaina 449 Eur, yra bute, yra ir spintelė 136,30 Eur vertės ( e.b. 3 t., b.l. 31). Dujinė viryklė, kaina 399 Eur ir gartraukis, kurio kaina 74,49 Eur, yra buto virtuvėje ( e.b. 3 t., b.l. 32). Virtuvėje matyti kėdė, 42,39 Eur vertės ir stiklinis stalas (e.b. 3 t., b.l. 33). Svetainėje matyti minkštas kampas, kurio vertė pagal užsakymą 830 Eur ir sekcija MODENA, kurios vertė 399 Eur (e.b. 3 t., b.l. 34). Svetainėje matyti stiklinis staliukas ( 112 Eur ) ir stalas (340 Eur) ( e.b. 3 t., b.l. 35). Miegamajame matyti lova, spinta ( 369 Eur, balta, (duomenys neskelbtini) spintelė prie lovos, užuolaidos ( e.b. 3 t., b.l. 36). Ieškovė nepateikė įrodymų, kada šios nuotraukos nufotografuotos, ji teigia, kad remontas bute padarytas 2019 – 2020 metais, atsakovas – 2017–2018 metais. Iš nuotraukų negalima spręsti, ar remontas padarytas ir baldai pirkti 2017– 2018, ar 2019 – 2020 metais, kad nuspręsti, ar ieškovei 2019– 2020 metais reikėjo imti paskolas remontui, baldams, ir ar šios vartojimo kredito sutartys sudarytos šeimos poreikiams ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje, nuotraukos data – 2019 m. gegužės mėn., kurioje jis ieškovės nufotografuotas stovintis nuogas (e.b. 5 t., b.l. 110), matyti naujos miegamojo durys, tokios pat, kurios matyti ir ieškovės pateiktose buto nuotraukose. Tačiau ši nuotrauka neįrodo, kada šios durys pirktos ir įdėtos – ar 2017 – 2018 metais, ar 2019 metais vėliausia gegužės mėn. Durys galėjo būti pirktos ir iš šalių santaupų, o ne iš banko paskolų. Kyla klausimas, ar naujos durys miegamajame galėjo būti sudėtos tik baigus remontą, ar jo nebaigus ir net nepradėjus. 2018 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) rašo (duomenys neskelbtini): „Padariau remontą ir drošk į visas keturias puses ir t.t.“ ( e.b. 2 t., b.l. 157), todėl galima teigti, kad bute remontas jau buvo baigtas. 2018 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) klausia (duomenys neskelbtini) dėl remonto koridoriuje ( e.b. 3 t., b.l. 19–21), iš to galima spręsti, kad tuomet remontas bute dar nebuvo baigtas arba nebaigtas tik koridoriuje. Ieškovė, jos liudytojos, pilnamečiai šalių vaikai teigia, kad remontas bute buvo daromas ilgai, galėjo ir 2018 m. ir 2019 metais. Liudytoja I. M. parodė, kad remontas sūnaus bute buvo padarytas gal 2018 – 2019 metais vasarą. 2021 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) rašo(duomenys neskelbtini), kad paėmė paskolą kitoms procedūroms, dabar atrodo idealiai, bet mokės jis ( e.b. 2 t., b.l. 156). Teismo posėdyje ieškovė nepripažino fakto, kad ji paskolą paėmė atlikti kokias nors kosmetines procedūras sau, teigė, kad tai netiesa. 2021 metais ieškovė jokios paskolos nepaėmė, teismui tai patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė. Kaip jau minėta, paskolas ieškovė paėmė, kaip ji teigia, buto remontui, baldams, 2019–2020 metais, tik pirma paskola paimta jos asmeniniams poreikiams 2019 m. gegužės 17 d., o kitos, jos paaiškinimu, jau šeimos poreikiams – 2019 m. spalio, 2020 m. kovo, gegužės, spalio mėnesiais. Tačiau atsakovas šioje byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis 2017 – 2018 metais mokėjo už remontą, baldus, nepateikė 2018 – 2019 metų banko sąskaitos išrašo, kur matyti, kad jis banko kortele atsiskaitė pirkdamas 2017– 2018 metais butui baldus ar statybines medžiagas, mokėjo meistrams, atlikusiems buto remontą. Tik vieną kartą, liudytojos S. M. parodymais, 2019 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas vyko į Kauną pirkti baldų butui, tačiau tai nepatvirtina, kad remontas jau buvo atliktas ar neatliktas, ar visi kiti baldai jau buvo nupirkti, ar nenupirkti, ar tai buvo paskutinio šeimai reikalingo baldo pirkimas. Atsakovas pateiktomis žinutėmis įrodinėja, kad ieškovė tarėsi dėl remonto 2018 metais lapkričio 12 d., ir tai, jo nuomone, buvo paskutinis buto remonto etapas, nes natūralu, kad koridoriuje remontas baigiamas vėliausia. Tačiau pirmą kreditą ieškovė paėmė tik po metų. Nebūtinai ieškovė turėjo imti kreditą buto prieškambario remontui, nors teigė, kad pinigų neturėjo, o atsakovas nedavė. Byloje nenustatyta, kad šalių pilnamečiai vaikai ženkliai finansiškai rėmė mamą ir davė pinigų buto remontui, baldų, buitinės technikos pirkimui. Pati ieškovė pilnamečiams vaikams pervedinėjo pinigus. A. M. sąskaitos SEB banke 2019 m. spalio 8 d. – 2021 m. lapkričio 25 d. išrašais nustatyta, kad ji pervedinėjo pinigus tretiesiems asmenims (L. J., N. V., J. P., R. M., I. S., R. C., L. Č., L. V., J. P.. A. J., I. M., I. L., G. T., O. P., E. M., D. M. ir kt.), tretieji asmenys pervedinėjo pinigus ir jai (I. M., O. P.). Ieškovės SEB banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (pateikti teismui 2022 m. vasario 28 d. reg. (duomenys neskelbtini), e.b. 4 t., b.l. 3–148) nustatyta, kad ieškovei 2020 m. gruodžio 22 d. P. L. pervedė 200 Eur Kalėdinei dovanai, o 2021 m. rugpjūčio 16 d. P. L. pervedė 190 Eur dovaną, ieškovė pervedinėjo pinigus pilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pilnamečiai vaikai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedinėjo pinigus jai, ji pervedinėjo pinigus marčiai V. M., mokėjo kas mėnesį pakankamai dideles pinigų sumas Bitei ir Telia Lietuva, apsipirkinėjo įvairiuose parduotuvėse (aukso išparduotuvėje 2020 m. spalio 19 d. už 178 Eur), kitose parduotuvėse (drabužių, batų) daugelį kartų. Matyti, kad gavusi iš kredito bendrovių paskolas, ji dalį pinigų išsigrynindavo, dalis likdavo sąskaitoje, į šią sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas, vaiko pinigai, S. M. pervedė komunalinėms paslaugoms apmokėti (2021 m. balandžio 21 d. 200 Eur). Ieškovės sąskaitos išrašais nustatyta, kad ji apsipirko Replena-baldai (už 59 Eur 2020 m. balandžio 16 d.), Ermitažas ( 2020 m. gruodžio 14 d. už 20,85 Eur), K. S. Kaunas ( 2019 m. spalio 14 d. už 129 Eur, 47,94 Eur), todėl tikėtina, kad šios prekės pirktos butui, remontui. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai daiktus ir už kokią sumą pirko butui, kokias pinigų sumas, kada ir kam sumokėjo už remontą, tik pateikė teismui suremontuoto buto nuotraukas be datų, baldų, buitinės technikos nuotraukas, įvairių prekių užsakymus be datų. Ieškovei, liudytojams nurodant, kad remontas bute atliktas, baldai pirkti už paskolas, neatmetami argumentai, kad paskolos buvo paimtos 2018 – 2019 metais. Ieškovės sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji 2019 m. spalio 9 d., gavusi 2019 m. spalio 8 d. iš „Mokilizingas“ 3 775,00 Eur, 997,12 Eur ji pervedė „Pro Invest Gruop“. Daroma išvada, kad pinigai panaudoti ankstesnės, nei 2020 m. gegužės 8 d. paskolos, kuri šioje byloje nevertinama, duomenys apie ją nepateikti, paimtos iš UAB „Pro Invest Gruop“, refinansavimui. Iš ieškovės sąskaitų išrašų matoma, kad per paskolų paėmimo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. spalio 5 d. jos pirktos prekės galimai baldams ar buto remontui nėra tokios ženklios, kad imti vartojimo kredito paskolas. Šios sumos galėjo būti sumokamos ir iš ieškovės gaunamų pajamų. Teismas mano, kad didesnės vertės pirkiniai – baldai, statybinės medžiagos dažniausia apmokami atsiskaitant kortele. Ieškovės ir atsakovo santykiams blogėjant ( 2019 m. gegužės mėn. ji fotografuoja nuogą S. M. ir teigia, kad nuotrauką paviešins), jai įtariant vyrą neištikimybe, nėra suprantama, kodėl ji 2019 m. gegužės mėn. – 2020 m. metais nekaupia čekių, patvirtinančių baldų pirkimą, remonto darymą. Kur panaudoti ieškovės išgryninti iš sąskaitų pinigai nenustatyta.