- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-60-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01913-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „TF bankas“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, K. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovo S. M. patikslintą priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „TF bankas“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, K. M. , išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo S. M. (toliau – atsakovas) 1991 m. gruodžio 28 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę M. , atsakovui – M. ; nepilnametės dukters K. M. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai K. M. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo ir K. M. bendravimo tvarka neribojama; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už šeimos lėšų panaudojimą, nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimui, t. y. 30 000 Eur kompensaciją, ieškovei šią sumą sumokant per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 22 700 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui išmokant 11 350 Eur kompensaciją, šią sumą atsakovui sumokant per penkis metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; santuokoje įgytą automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 150 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; santuokoje įgytą automobilį Citroen (F5) C5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 325 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; kreditinį įsipareigojimą AS „Bigbank“ filialui pagal 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr.SL-LTC-19006753, ieškinio padavimo dieną bendras kredito likutis – 2 342,53 Eur, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės prievole; kreditinį įsipareigojimą AB „Mokilizingas“ pagal 2019 m. spalio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr.VLL91008VUPA, ieškinio padavimo dieną bendra kredito likutis – 3 738,24 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ½ prievolės dalį ieškovei ir ½ prievolės dalį atsakovui; kreditinį įsipareigojimą AB „Bigbank“ filialui pagal 2020 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr.CL-LTC-2008054, ieškinio padavimo teismui dieną bendras kredito likutis – 1 793,10 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ½ prievolės dalį ieškovei ir ½ prievolės dalį atsakovui; kreditinį įsipareigojimą UAB „Pro Invest Group“ pagal 2020 m. gegužės 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr.118762, ieškinio padavimo teismui dieną bendras kredito likutis – 2 499,66 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ½ prievolės dalį ieškovei ir ½ prievolės dalį atsakovui; kreditinį įsipareigojimą AB „TF Bank“ pagal 2020 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr.707128992, ieškinio padavimo teismui dieną bendras kredito likutis – 2 401,20 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ½ prievolės dalį ieškovei ir ½ prievolės dalį atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovei 11 093 Eur šeimos piniginių lėšų, pagal atsakovo AB SEB banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą 2021 m. gruodžio 10 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai ir 11 093 Eur – ½ šeimos piniginių lėšų 22 186,74 Eur, buvusių atsakovo AB SEB banko sąskaitoje 2021 m. gruodžio 21 dieną.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas yra neištikimas, nelojalus ieškovei, turi kitą moterį, su kuria gyvena Kaune, todėl santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir bendras gyvenimas su atsakovu negalimas. Dėl to reikalaujama 3 000 neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ginčo dėl nepilnametės dukters K. M. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nėra. Prašomas priteisti išlaikymas dukrai iš atsakovo – po 300 Eur periodinėmis išmokomis atitinka vaiko amžių, poreikius, atsakovo turtinę padėtį. Vaiko išlaikymo poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 600 Eur. Po santuokos nutraukimo butas (duomenys neskelbtini), 22 700 Eur vertės, natūra priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant 11 350 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas 2021 m. kovo 22 d. atliko pervedimą savo motinai I. M. 33 000 Eur iš bendrų šeimos santaupų atsakovo banko sąskaitoje. Atsakovas tėvams buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, iš bendrų šeimos pajamų jo sąskaitoje paskolino 60 000 Eur be ieškovės sutikimo, todėl ieškovei priklauso 30 000 Eur piniginė kompensacija. 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovo sąskaitoje AB SEB banke buvo 22 186,74 Eur pinigų likutis, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo ½ šių lėšų dalis – 11 093 Eur. Piniginė prievolė AB „Bigbank filialui“ pagal 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine ieškovės prievole, kitos prievolės pagal nurodytas vartojimo kredito sutartis po santuokos nutraukimo turėtų likti šalių prievolėmis po ½ dalį, nes piniginės lėšos, gautos pagal šias vartojimo kredito sutartis, panaudotos šeimos buto remontui, baldų, buitinės technikos, užuolaidų jame pirkimui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nesutiko, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų šalių kaltė. Nurodė, kad atsakovas sveikas ir darbingas, todėl gali mokėti dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį. Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą šalys pasidalino iki santuokos nutraukimo. Sutiko su atsakovu dėl automobilių padalijimo ir jų vertės. Buto pirkimo - pardavimo sutartyje rinkos kaina nurodyta 60 400 Eur. 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovas atliko 33 000 Eur pavedimą iš savo banko sąskaitos savo motinai I. M. , nurodydamas, kad tai paskola buto pirkimui. 2021 m. gruodžio 21 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad tėvams paskolino 27 000 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tėvams iš viso paskolino 60 000 Eur iš bendrų šeimos lėšų ieškovei nežinant ir be jos sutikimo. Todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista kompensacija už šeimos lėšų panaudojimą – 30 000 Eur. 2021 m. gruodžio 10 d. likutis atsakovo sąskaitoje buvo 22 186,74 Eur, todėl ieškovei priteistina ½ šių lėšų dalis – 11 093 Eur.
4. Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Ieškovė jį nuolat žemino, įžeidinėjo, nepagrįstai kaltino. Šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal atsakovo atliktą individualų vertinimą 2022 m. vasario 3 dieną yra 61 000 Eur. Atsakovas sutiko su dukters gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, jos išlaikymui sutiko mokėti po 250 Eur kas mėnesį, nes, jo nuomone, ieškovės gaunama 70 Eur kas mėnesį išmoka turėtų būti įskaityta į išlaikymo sumą. Nustatyti bendravimo tvarkos su dukra atsakovas neprašė. Kadangi atsakovas išsikėlė iš šeimos buto 2021 m. spalio 2 d., todėl likutis jo sąskaitoje turėtų būti vertinamas 2021 m. spalio 2 d., o ne 2021 m. gruodžio 10 d. Atėmus 2 786,79 Eur atsakovo darbo užmokestį už šį laikotarpį, likučio suma turėtų būti 19 399,95 Eur, todėl santuokinių lėšų dalis, atitenkanti ieškovei būtų 9 700 Eur. Atsakovas sutiko, kad priešpriešiniai reikalavimai būtų įskaityti tokiu būdu, kad už ieškovei atitenkančią didesnę buto dalį (30 500 Eur) įskaitant atsakovo mokėtinas kompensacijas už turto sumažinimą (16500+9700), t. y. 26 200 Eur, ieškovei liktų daugiau turto už 4 300 Eur. Neskaitant, kad ieškovei lieka ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir visas buto apstatymas – baldai, buitinė technika ir pan., kas taip pat turi savo vertę. Ieškovė be atsakovo sutikimo ėmė paskolas 2019 – 2020 metais, šiuos pinigus ieškovė leido asmeniniams poreikiams, todėl šios prievolės kreditoriams paliktinos solidariomis šalių prievolėmis, tačiau asmeniškai prievoles turėtų vykdyti ieškovė.
Šalies argumentai
5. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; įpareigoti atsakovą papildomai pervesti kas mėnesį periodines išmokas po 30 Eur tiesiogiai K. M. jos daliniam išlaikymui į dukters sąskaitą iki jos pilnametystės; nenustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos, ieškovę įpareigoti netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra bei neformuoti vaiko neigiamos nuomonės apie tėvą; po santuokos nutraukimo butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2022 m. vasario 3 d. yra 61 000 Eur, padalinti lygiomis dalimis ir asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti ieškovei, įpareigojant ieškovę atsakovui išmokėti 30 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; santuokoje įgytą automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 150 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei; automobilį Citroen (F5) C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 325 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; kreditinį įsipareigojimą AS „Bigbank“ filialui pagal 2019 m. gegužės 17 d. sutartį palikti asmenine ieškovės prievole; likusius kreditinius įsipareigojimus AB „Mokilizingas“, AS „Bigbank“ filialui, UAB „Pro Invest Group“, AB TF bankui po santuokos nutraukimo palikti solidariomis šalių prievolėmis, tačiau nustatyti, kad asmeniškai prievoles vykdys ieškovė; neturtinės žalos ieškovei nepriteisti, nustatyti, kad atsakovas sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, kurioje 9 700 Eur šeimos piniginių lėšų dalis tenka ieškovei pagal atsakovo AB SEB bankas sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, likutį vertinant 2021 m. spalio 2 dienai bei kompensaciją už santuokoje įgytų lėšų sumažinimą pagal 2021 m. kovo 22 d. bankinį pavedimą motinai I. M. , ieškovei tenkanti dalis 16 500 Eur, iš viso 26 200 Eur; atlikti priešpriešinį įskaitymą už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį su puse buto (duomenys neskelbtini), 30 500 Eur vertės ir nustatyti, kad ieškovei atitenkanti didesnė turto dalis sudaro 4 300 Eur; įvertinus ieškovės paimtų kreditų asmeninį pobūdį – kompensacijos nemokėtinos; po santuokos nutraukimo šalims palikti M. ir M. pavardes, išlaikymo šalims viena iš kitos nepriteisti; priteisti iš ieškovės visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, šalių santuoką, sudarytą 1991 m. gruodžio 28 d. ir įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 4399), nutraukė dėl atsakovo kaltės; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „M. “, atsakovui – „M. “; nustatė nepilnametės K. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. M. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021 m. lapkričio 25 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 150 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei; automobilį Citroen (F5) C5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 325 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui; padalino santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 61 000 Eur rinkos vertės, ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, butą natūra priteisė ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisė 30 500 Eur piniginę kompensaciją; priteisė ieškovei iš atsakovo 26 200 Eur piniginę kompensaciją už šeimos pinigines lėšas, buvusias atsakovo banko sąskaitose, už šeimos lėšų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo; užskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, atsakovui iš ieškovės priteisė 4 300 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis kas mėnesį per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo prievolę „Bigbank“ AS filialui pagal 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį pripažino asmenine ieškovės prievole; prievoles UAB „Mokilizingas“ pagal 2019 m. spalio 8 d. vartojimo kredito sutartį, „Bigbank“ AS filialui pagal 2020 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį, UAB „Pro Invest Group“ pagal 2020 m. gegužės 8 d. vartojimo kredito sutartį, TF Bank pagal 2020 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį, pripažino solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, nustatant, kad po santuokos nutraukimo jas vykdys ieškovė; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai ir ieškovei išdavė vykdomąjį raštą; kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 463,11 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 75,60 Eur žyminį mokestį ir 28,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 7,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1991 m. gruodžio 28 d. Šalys susilaukė 6 vaikų, viena duktė K. M. , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė. Šalys kartu negyvena nuo 2021 m. spalio 2 d., atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
8. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, kad dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, išklausęs jų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė lojalumo ir pagarbos sutuoktinei pareigas ir yra faktinis bei teisinis pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas spendė, kad šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. spalio 2 d., atsakovas gyvena su kita moterimi, todėl negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu.
9. Dėl neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis sumažinamas, nes neįrodyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, nenustatyta ieškovės depresija. Teismas vadovavosi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose iš sutuoktinio, pripažinto kaltu dėl santuokos nutraukimo, yra priteisiama nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
10. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Kadangi ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nekilo, teismas ieškovei paliko santuokinę, o atsakovui prigimtinę pavardes.
11. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ieškovė prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas tam neprieštaravo. Dukra taip pat išreiškė norą gyventi su ieškove. Vaiko teisių apsaugos institucija taip pat neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas K. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, atsakovas savo bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, todėl ši tvarka nenustatytina.
13. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas nepaneigė, jog dukrai per mėnesį reikalinga 600 Eur išlaikymo suma. Šalių turtinė padėtis nėra vienoda, ieškovės darbo užmokestis 823, 01 Eur į rankas, o atsakovo - 1 368,53 Eur. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad vaiko motina, su kuria gyvena vaikas, paprastai turi nenumatytų išlaidų, kurios jai nėra atlyginamos, todėl sprendė, kad iš 300 Eur sumos, prašomos priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui, neturi būti atimama 70 Eur vaiko išmoka. Teismas sprendė, kad iš atsakovo dukters išlaikymui turi būti priteista po 280 Eur/mėn. Teismas nenustatė įpareigojimo atsakovui pervesti į dukters sąskaitą po 30 Eur/mėn. daliniam jos išlaikymui. Nurodė, kad atsakovas be jokio teismo įpareigojimo gali pats mokėti į jos sąskaitą tam tikrą pinigų sumą.
14. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto padalijimo, piniginių lėšų, buvusių atsakovo sąskaitoje, padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilius Seat Toledo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1 150 Eur vertės bei CITROEN (F5) C5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1 325 Eur vertės. Ginčo dėl automobilių padalijimo bei jų vertės byloje nėra. Ieškovė ginčo butą vertino 22 700 Eur, o atsakovas – 61 000 Eur. Teismas laikė, kad ginčo buto vertė yra atsakovo nurodyta 61 000 Eur vertė, kuri grindžiama Turto vertinimo ataskaita, atlikta realiai apžiūrėjus turtą, todėl turinčia didesnę įrodomąją galią. Teismas nustatė, kad šalys ginčo bute negyvena, negyvens, turtas natūra abiem šalims negali būti padalintas bei negalima nustatyti šalių naudojimosi butu tvarkos, todėl šalims prašant, ginčo butą teismas padalino šalims po vieną antrąją dalį, natūra priteisė butą ieškovei, o atsakovui priteisė iš ieškovės 30 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Automobilį Seat Toledo, teismas priteisė ieškovei, o automobilį Citroen (F5) C5 – atsakovui.
15. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog paskolino tėvams buto pirkimui 27 000 Eur. Šią pinigų sumą atsakovas panaudojo be ieškovės sutikimo ir taip sumažino šeimos turtą, todėl ieškovė prašė šią sumą, kaip ir 33 000 Eur pinigines lėšas, padalinti jai ir atsakovui po ½. Atsakovas nurodė, kad 27 000 Eur paskolintos sumos nebuvo, buvo tik 33 000 Eur, ši 27 000 Eur suma įeina į 33 000 Eur ir atskirai paskolinta tėvams nebuvo. Teismas nustatė, kad buto, kurį pirko atsakovo tėvai kaina pagal notarinę sutartį yra 54 560,50 Eur. Todėl teismas abejojo, kad atsakovas tėvams davė 60 000 Eur (27000 + 33000) šio buto pirkimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo motina pati turėjo dalį pinigų. Kadangi bylos duomenimis, nenustatyta, kad atsakovas pervedė motinai 27 000 Eur, iš jo sąskaitos išrašo teismas nustatė apie 33 000 Eur pervedimą motinai, todėl teismas nurodė, kad žinant atsakovo būdą, kai jis savo šeimai, vaikams neduodavo pakankamai pinigų, nėra pagrindo manyti, kad jis tėvams duotų didesnę sumą pinigų, nei kainuoja butas. Teismas ieškovės reikalavimo padalinti šalims po ½ 27 000 Eur netenkino. Byloje nustačius, kad atsakovas be ieškovės sutikimo pervedė motinai 33 000 Eur ir taip sumažino santuokoje įgyto turto ( santaupų banko sąskaitoje) dydį, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė ½ dalį šios sumos – 16 500 Eur.
16. Teismas nustatė, kad šalys gyvena atskirai nuo 2021 m. spalio 2 d., atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 25 d. buvo 22 186,74 Eur likutis, kuris privalo būti dalinamas. Atsakovas prašė šio likučio nedalinti, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skyrium nuo 2021 m. spalio 2 d., ir į šią sąskaitą buvo gautas atsakovo atlyginimas. Teismas nurodė, kad toks atsakovo prašymas neprieštarauja įstatymui. Teismas nurodė, kad atsakovo gautas atlyginimas ir avansas, iš viso 2 786,79 Eur, negali būti dalinamas tarp šalių, nes ši suma skirta atsakovo poreikiams tenkinti. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai 11 093 Eur, tenkino iš dalies, ir priteisė ieškovei iš atsakovo 9 700 Eur (22 186,84 - 2 786,79=19 400,05/2) santuokoje buvusių šeimos piniginių lėšų.
17. Dėl prievolių padalijimo. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovės prievolės kreditoriams yra asmeninės ieškovės prievolės, ar solidarios šalių prievolės, ar dalinės šalių prievolės. Ieškovė prievoles pagal jos sudarytas 2019 – 2020 metų vartojimo kredito sutartis prašė po santuokos nutraukimo priteisti po ½ prievolės dalį ieškovei ir atsakovui, tik prievolę pagal vieną – 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį su AS „Bigbank“ filialu prašė pripažinti jos asmenine prievole. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė, imdama paskolas 2019 m. spalio 8 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. spalio 5 d. turėjo atsakovo sutikimą imti šias paskolas. Ieškovė įrodinėjo, kad minėtos paskolos buvo paimtos šeimos buto remontui, baldų, buitinės technikos pirkimui. Atsakovas teigė, kad remontas bute padarytas 2017–2018 metais, todėl 2019–2020 metais imti paskolas tam tikslui nereikėjo, paskolas ieškovė ėmė savo asmeniniams poreikiams. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji vartojimo kredito sutartis 2019 m. spalio 8 d. – 2020 m. spalio 5 d. sudarė bei pinigus panaudojo namų ūkio reikmėms pripažino neįrodytomis ir nenustatytomis. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktinių bendro turto nebeliko. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita. Paskolas ieškovė paėmė viena, sutuoktinio sutikimo nėra, kreditoriai jo nereikalavo iš ieškovės, ji kreditoriams tokio sutikimo nepateikė, vartojimo kredito sutartyse nenurodyta jų paskirtis (kokio nors konkretus daikto pirkimui, šeimos poreikiams, asmeniniams poreikiams). Teismas, atsižvelgdamas į visus šalių argumentus, jų pateiktus įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog paskolas ieškovė 2019 m. spalio 8 d. – 2020 m. spalio 5 d. ėmė savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovės prievolės pagal 2019 m. spalio 8 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartis, po santuokos nutraukimo turi būti pripažintos solidariomis šalių prievolėmis, tačiau po santuokos nutraukimo mokėti pagal prievoles turi ieškovė.
18. Dėl kompensacijų priteisimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės atsakovui priteisus 30 500 Eur piniginę kompensaciją už buto dalį, iš atsakovo ieškovei priteisus 26 200 Eur (16 00+9700) piniginę kompensaciją už santuokos metu jo sąskaitoje buvusių pinigų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo, piniginių lėšų, buvusių atsakovo sąskaitoje, dalį, užskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 4 300 Eur piniginė kompensacija (30500-26200), kurios mokėjimą ieškovei, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, nepilnamečio vaiko interesus, teismas išdėstė per dviejų metų laikotarpį, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.
19. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 3 859 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 159 Eur žyminis mokestis ir 2 700 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsakovas patyrė 1 171 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 771 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato pagalbos išlaidos. Teismas konstatavo, kad ieškinys patenkintas 79 procentais, o priešieškinis - 50 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3 048,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 585,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Užskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 463,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad valstybei ieškovė turi atlyginti 7,53 Eur, o atsakovas 28,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo valstybei turi būti priteista 75,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio ieškovė yra atleista.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą šiose dalyse:
1.1. „Priteisti ieškovei iš atsakovo S. M. (toliau - ir atsakovas) 26 200 Eur piniginę kompensaciją už šeimos pinigines lėšas, buvusias atsakovo banko sąskaitose, už šeimos lėšų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo“, keičiant į „Priteisti ieškovei iš atsakovo 41 093 Eur piniginę kompensaciją už šeimos pinigines lėšas, buvusias atsakovo banko sąskaitose, už šeimos lėšų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo“;
1.2. „Užskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, atsakovui iš ieškovės priteisti 4 300 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis kas mėnesį per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, keičiant į „Užskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisti 10 593 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis kas mėnesį per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.
1.3. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas ir pakeisti sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus, išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už santuokinių lėšų panaudojimą be ieškovės sutikimo perkant butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti 30 000 Eur kompensaciją, teismas priteisė 16 500 Eur. Teismo argumentai, kad I. M. galėjo turėti 2021 m. kovo 20 d. 10 000 Eur santaupų, kad nenustatyta, jog atsakovas pervedė motinai 27 000 Eur, o tik 33 000 Eur, kad buto kaina 54 560,50 Eur, todėl abejojama, kad atsakovas tėvams davė 60 000 Eur (27000+33000), prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. I. M. neturėjo 10 000 Eur santaupų grynais pinigais 2021 m. kovo 20 d. Tai patvirtina I. M. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. I. M. gauna senatvės pensiją ir 2020 m. liepos 8 d. buvo gavusi 20 000 Eur už parduotą žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 20 d. 5 kartus po 2 000 Eur (iš viso 10 000 Eur) įnešti pinigai į I. M. s atsiskaitomąją sąskaitą yra atsakovo, nes atsakovo tikslas buvo nusipirkti šį butą, bet išvengiant jo dalijimosi su ieškove. 2021 m. kovo 22 d. atsakovas pervedė savo motinai I. M. 33 000 Eur. Pats atsakovas patvirtino, kad tėvams paskolino 27 000 Eur. 27 000 Eur sumą sudaro galimai ir 10 000 Eur įneštų grynaisiais pinigais, o kitus pinigus atsakovas labai tikėtina perdavė savo tėvams grynaisiais pinigais. Taigi, paties atsakovo atliktas pavedimas 33 000 Eur sumai ir paties atsakovo nurodyta 27 000 Eur pinigų suma patvirtina faktą, kad atsakovas perdavė savo tėvams 60 000 Eur santuokinių lėšų, kurių ½ dalis priklauso ieškovei. Šalių santuokinėmis lėšomis nupirktas butas, (duomenys neskelbtini), už 54 560,50 Eur, kuris atsakovo iniciatyva registruotas tėvų vardu, kad nereikėtų jo dalintis su ieškove santuokos nutraukimo metu. Tai, kad už butą sumokėta 54 560,50 Eur sumą, nekeičia paties fakto, kad atsakovas perdavė tėvams 60 000 Eur santuokinių lėšų. Teismas privalėjo atidžiai vertinti liudytojos I. M. parodymus, kuri buvo suinteresuota patvirtinti visas atsakovo nurodytas aplinkybes. Priešingai nei teigia teismas, būtent dėl to, kad atsakovas neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, sutaupė pinigų, kuriuos ir nusprendė perduoti tėvams, tokiu būdu siekdamas santaupų nesidalinti su ieškove. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 30 000 Eur piniginė kompensacija už santuokinių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui.?
20.2. Dėl atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių lėšų padalijimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 093 Eur šeimos piniginių lėšų, esančių atsakovo AB SEB banko sąskaitoje, o teismas priteisė 9 700 Eur. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas negalėjo tenkinti atsakovo atstovės prašymo, dėl ko neteisėtai išskaičiavo 2 786,79 Eur sumą, motyvuojant, kad ši suma, šalims gyvenant skyrium nuo 2021 m. spalio 2 d., negali būti dalinama tarp šalių, ir skirta atsakovo poreikiams tenkinti. Nors šeimos bylose teismas yra aktyvus, tačiau aktyvus teismo vaidmuo reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai susiję su vaiko teisėmis. Dėl santaupų padalijimo nebuvo sprendžiamas ginčas, susijęs su vaiko teisių apsauga, dėl ko teismas negalėjo išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 11 093 Eur piniginę kompensaciją.
20.3. Dėl įskaitymo mokant šalims viena kitai kompensacijas. Teismo sprendimas dėl užskaitų atlikimo yra neteisingas. Ieškovė atsakovui už jai priteistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), turi sumokėti 30 500 Eur piniginę kompensaciją. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl 30 000 Eur piniginės kompensacijos ir reikalavimą dėl 11 093 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, atlikus įskaitymą, gautųsi, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 10 593 Eur (30000+11093-30500).
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
21.1. Apeliaciniame skunde keliamos versijos dėl atsakovo motinai pervestų piniginių lėšų neturi pagrindo. Teismui buvo pateikti AB SEB banko atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, kuriuose aiškiai matyti, kiek atsakovas turėjo santaupų: vienoje sąskaitoje buvo 33 000 Eur, kuriuos atsakovas pervedė motinai, t. y. iš jų 27 000 Eur buvo skirta tėvams (nurodant jog pinigai skolinami), kad jie išsipirktų iš savivaldybės savo butą ir 6 000 Eur buvo skirti buto remontui. Kitoje sąskaitoje buvo 22 186,74 Eur, kurie, įvertinus momentą nuo kada šalys negyveno kartu, buvo padalinti per pusę. Daugiau jokių kitų piniginių lėšų šiose sąskaitose nebuvo;
21.2. Apeliantės argumentas, kad I. M. neturėjo 10 000 Eur santaupų, neatitinka tikrovės. 10 000 Eur buvo ne vien tik I. M. , bet ir F. M. bendros santaupos. Apeliantės teiginys, kad atsakovo tikslas buvo nusipirkti butą išvengiant dalijimosi su ieškove yra niekuo nepagrįstas. Šiuo butu teisę naudotis atsakovo tėvai įgijo 1996 metais, kai savo privatizuotą dviejų kambarių butą iškeitė į šį tuo metu neprivatizuotą 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau šis butas perėjo Kauno m. savivaldybės žinion, ir savivaldybei pakėlus nuomos kainą, atsakovo tėvai nusprendė šį butą iš savivaldybės išsipirkti. Atsakovas jiems paskolino 27 000 Eur, o 6 000 Eur skyrė buto remontui ir dokumentų tvarkymui, iš viso pervedė 33 000 Eur. Tėvai pažadėjo šį butą testamentu palikti atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimas dėl 30 000 Eur kompensacijos priteisimo už sutuoktinių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams buvo tenkintas iš dalies bei dėl sprendimo dalies, kuria nebuvo padalinta iki bylos iškėlimo teisme į atsakovo banko sąskaitą darbo teisnių santykių pagrindu pervesta 2 786,79 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo
24. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
25. 2022 m. lapkričio 9 d. apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą išklausyti garso įrašą, kuris buvo pridėtas prie prašymo, kartu pateikdama savo rašytinius paaiškinimus dėl teikiamo garso įrašo (dokumento numeris DOK-27574). 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovė papildomai pateikė garso įrašus, žinutes iš socialinių tinklų, kartu pateikdama savo rašytinius paaiškinimus dėl naujai teikiamų įrodymų (dokumento numeris DOK-31884). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nesuformulavo tinkamai motyvuoto prašymo pridėti naujai teikiamus įrodymus prie bylos, nenurodė, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis).
26. Ieškovė byloje viso proceso metu buvo atstovaujama advokato (advokato padėjėjo), t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.
27. Apeliantė nepagrindžia, kad egzistavo objektyvios kliūtys aptariamus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Išklausiusi 2022 m. lapkričio 9 d. pateiktą garso įrašą (dokumento numeris DOK-27574), teisėjų kolegija nustatė, kad įrašyto pokalbio teksto dalis yra nesuprantama. Ieškovė nepateikė garso įrašo stenogramos. Atsakovo atstovė, susipažinusi su pateiktais garso įrašais, taip pat nurodė, kad „pateiktuose įrašuose beveik nieko nesigirdi“. Kartu nurodoma, kad įrašai galimai buvo padaryti neteisėtai (dokumentas numeris DOK-122). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi galimybės identifikuoti įrašytame pokalbyje dalyvavusių asmenų. Taip pat nėra galimybės nustatyti garso įrašo padarymo datos ir aplinkybių, t.y. nėra galimybės nustatyti, ar pateiktas garso įrašas yra padarytas nepažeidžiant įstatymų. Be to, įrašytas pokalbis vyksta nevalstybine kalba. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, kad šis garso įrašas negali būti priimamas, kadangi neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo (CPK 177 straipsnis, 198 straipsnio 2 dalis).
28. Sprendžiant dėl 2022 m. gruodžio 21 d. naujai pateiktų įrodymų bei kartu su jais teikiamų ieškovės rašytinių paaiškinimų (dokumento numeris DOK-31884) pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju klausimai, susiję su sutuoktinio kalte dėl santuokos iširimo ir (ar) neturtinės žalos dėl santuokos nutrūkimo dėl kito sutuoktinio kaltės priteisimu, nėra apeliacijos dalykas. Todėl ieškovės teikiami su apeliacijos dalyku nesusiję įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliacinės instancijos teisme teikti rašytinius paaiškinimus. Nurodytų motyvų pagrindu, o taip pat ir nenustačius pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti visus ieškovės teiktus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus.
Dėl 30 000 Eur piniginės kompensacijos už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą perkant butą
29. Apeliacinio skundo dalyje, susijusioje su ieškinio reikalavimu priteisti kompensaciją dėl bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimo perkant atsakovo tėvų vardu įregistruotą butą, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
30. 2021 m. gruodžio 13 d. į bylą pateiktas banke SEB bankas atsakovo S. M. turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (dokumentas numeris DOK-159398), patvirtinantis, kad atsakovas 2021 m. kovo 22 d. savo motinai I. M. pervedė 33 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola buto išpirkimui“. Ginčijamu teismo sprendimu ieškovei A. M. buvo priteista ½ dalis šios sumos (16 500 Eur) kompensuojant bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
31. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad be 30 punkte nurodytos sumos (33 000 Eur), atsakovas savo tėvams papildomai perdavė dar 27 000 Eur, kurie, kaip ir 33 000 Eur suma buvo panaudoti sumokant už atsakovo tėvų vardu įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.
33. Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad atsakovas 27 000 Eur bendrų sutuoktinių lėšų taip pat panaudojo ginčo butui nupirkti, patvirtina atsakovo procesiniame dokumente jo išdėstyti teiginiai apie tėvams paskolintą 27 000 Eur sumą, 10 000 Eur (5 kartus po 2 000 Eur) grynųjų pinigų įnešimas į atsakovo motinos atsiskaitomąją sąskaitą bei ieškovei ir šalių sūnui E. M. atsakovo rašytos trumposios SMS žinutės, kurios, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad atsakovas ginčo butą laiko savo nuosavybe.
34. 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta: „Kadangi tėvams iki 54 560 eurų sumos pritrūko pinigų, aš tėvams I. ir F. M. paskolinau 27 000 eurų“ (dokumentas numeris DOK-165703). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovo procesiniame dokumente nurodytas teiginys pats savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtą sumą atsakovas tėvams perdavė atskirai nuo 33 000 Eur sumos. Pažymėtina, kad vėlesniuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis tėvams buvo perdavęs iš viso 33 000 Eur. Atsakovas procese taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, jog 2021 m. gruodžio 27 d. atsiliepime į ieškinį nurodyta 27 000 Eur suma patenka į 2021 m. kovo 22 d. bankiniu pavedimu motinai I. M. pervestą 33 000 Eur sumą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.98 straipsnio 3 dalis), turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad atsakovo žinioje buvo 27 000 Eur, kurie šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovei taip pat teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad atsakovas 27 000 Eur bendrų sutuoktinių lėšų perdavė savo tėvams, kurie minėtas lėšas panaudojo ginčo butui įsigyti.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovo S. M. žinioje buvo 27 000 Eur suma (kredito įstaigoje ir (ar) grynaisiais pinigais), kuri šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė A. M. taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ne tik 33 000 Eur sumą, bet ir 27 000 Eur sumą perdavė savo tėvams butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti.
37. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2021 m. kovo 20 d. 5 kartus po 2 000 Eur (iš viso 10 000 Eur) į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą įnešti grynieji pinigai yra atsakovo, nes atsakovo tikslas buvo nusipirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet išvengiant jo dalijimosi su ieškove. Minėtas apeliantės teiginys, nepateikus objektyvių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo pripažįstamas deklaratyviu ir neįrodytu.
38. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde aptartos ieškovei ir šalių sūnui E. M. atsakovo rašytos trumposios SMS žinutės, susiję su ginčo butu, negali būti laikomos objektyviais bei pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų bendrai 60 000 Eur sumai panaudojimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvų vardu įsigyti.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
Dėl atsakovo banko sąskaitoje esančių lėšų padalijimo
41. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 093 Eur šeimos piniginių lėšų, pagal 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovo akcinėje bendrovėje SEB bankas turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Teismas minėtą reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 9 700 Eur.
42. Apeliantės teigimu, atsakovas priešieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. spalio 2 d. Todėl ieškovė neteisėta laiko teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovo atstovės prašymą nedalinti atsakovo SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) po 2021 m. spalio 2 d. sukauptų lėšų (į šią sąskaitą po minėtos datos buvo gautos lėšos iš darbo teisinių santykių), kadangi šalys nuo 2021 m. spalio 2 d. gyvena skyrium.
43. Apeliantė nurodo, kad nesant pareikšto reikalavimo, teismas negalėjo išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir tenkinti tokio atsakovo atstovės prašymo, dėl ko neteisėtai išskaičiavo 2 786,79 Eur sumą motyvuojant, kad ši suma, šalims gyvenant skyrium nuo 2021 m. spalio 2 d., negali būti dalinama tarp šalių. Apeliantė prašo teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovo 11 093 Eur piniginę kompensaciją.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su aptartais apeliantės argumentais.
45. Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
46. Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
47. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
48. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (jo atstovė) procesiniuose dokumentuose pateikė CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2021 m. spalio 2 d. Atsakovas prašė nedalinti tarp sutuoktinių piniginių lėšų (2 786,79 Eur), kurios į jo banko sąskaitą darbo teisinių santykių pagrindu buvo pervestos po 2021 m. spalio 2 d. (žr. 2022 m. balandžio 19 d. priešieškinio 34 punktą ir priešieškinio rezoliucinės dalies 15 punktą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliantės argumentą, jog atsakovas priešieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. spalio 2 d. ir dėl tos priežasties, teismas sprendimu išsprendęs tokį atsakovo prašymą, viršijo pareikštus priešieškinio reikalavimus.
49. Minėta, kad pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo S. M. kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas S. M. buvo pripažintas kaltu dėl šalių santuokos iširimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paankstindamas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą, netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalį, nenumatančią teisės dėl santuokos iširimo kaltu pripažintam sutuoktiniui prašyti teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pakeičiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį (11 093 Eur) atsakovo AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių lėšų (22 186,74 Eur) tenkintas iš dalies, jai priteisiant iš atsakovo 9 700 Eur santuokoje buvusių šeimos piniginių lėšų. Šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas pilnai – ieškovei iš atsakovo priteisiama 11 093 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis).
50. Pilnai patenkinus ieškovės reikalavimą dėl 11 093 Eur priteisimo iš atsakovo, keistina sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo. Iš atsakovo ieškovei priteista 16 500 Eur piniginė kompensacija už santuokos metu jo sąskaitoje buvusių pinigų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), bei piniginių lėšų, buvusių atsakovo sąskaitoje, ½ dalis – 11 093 Eur. Bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma sudaro 27 593 Eur (16 500 Eur + 11 093 Eur). Atlikus priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija sudaro 2 907 Eur (30 500 Eur (ieškovės atsakovui mokėtina piniginė kompensaciją už 1/2 dalį buto) - 27 593 Eur).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl atsakovo banko sąskaitoje esančių lėšų padalijimo, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
55. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, laikytina, kad turtiniai ieškinio reikalavimai yra patenkinti 60 proc. (32 710 + 1393)x100)/56 593). Bendrai ieškinys patenkintas 80 proc. (100 proc. neturtinis reikalavimas + 60 proc. turtinis reikalavimas)/2). Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 501,70 Eur (3 859 x 80 proc.)-585,50). Iš ieškovės valstybei priteisiamos 7,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (35,84 Eur x 20 proc. ), o iš atsakovo – 28,67 (35,84-7,17) Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 92, 96 straipsniai).
56. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2 463,11 Eur padidintina iki 2 501,70 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti iš ieškovės valstybei priteistina suma nuo 7,53 Eur sumažintina iki 7,17 Eur, iš atsakovo valstybei priteistina suma nuo 28,31 Eur padidintina iki 28,67 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 335 Eur žyminio mokesčio (dokumento numeris DOK-121137 priedas, dokumentas numeris DOK-27436). Į bylą pateikta 2022 m. rugsėjo 12 d. Teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir advokatų G. G., M. A. ir advokato padėjėjos S. M. (dokumentas numeris DOK-114292). Prie apeliacinio skundo pateikta 2022 m. rugsėjo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas bendrai 544,50 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Bendra ieškovės patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 879,50 Eur (335 + 544,50). Tenkinta 13,2 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (1 393 x 100) /10 593). Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 116,10 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( 879,50 Eur x 13,2 proc.).
58. Atsakovui nepateikus išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei A. M. iš atsakovo S. M. priteista 26 200 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų eurų) piniginė kompensacija už šeimos pinigines lėšas, buvusias atsakovo S. M. banko sąskaitose, už šeimos lėšų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei A. M. iš atsakovo S. M. 27 593 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) piniginę kompensaciją už šeimos pinigines lėšas, buvusias atsakovo S. M. banko sąskaitose, už šeimos lėšų panaudojimą be sutuoktinės sutikimo“.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria užskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, atsakovui S. M. iš ieškovės A. M. priteista 4 300 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų eurų) piniginė kompensacija, ją sumokant lygiomis dalimis kas mėnesį per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Užskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, atsakovui S. M. iš ieškovės A. M. priteisti 2 907 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septynių eurų) piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis kas mėnesį per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 501,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,60 (septyniasdešimt penkių eurų 60 centų) Eur žyminį mokestį (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.(duomenys neskelbtini)„Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo S.M. asmens kodą).
Priteisti valstybei iš ieškovės A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,17 (septynis eurus 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini)„Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5662, mokant nurodyti mokėtojos A.M. asmens kodą).
Priteisti valstybei iš atsakovo S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,67 (dvidešimt aštuonis eurus 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.(duomenys neskelbtini)„Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtinI) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5662, mokant nurodyti mokėtojo S.M. asmens kodą).“
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 116,10 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.