Kauno apygardos teismo nutartis

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 981) tarp N. P. ir P. P. pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei N. P. paliko pavardę P., atsakovui P. P. – P.; 3) nustatė, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas; 4) priteisė N. P. iš atsakovo P. P. 3 000 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimo; 5) priteisė ieškovei N. P. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini); 6) priteisė lėšas buvusias N. P. banko sąskaitose 2017 m. sausio 1 d. - 213,97 Eur asmeninės nuosavybės teise; 7) priteisė iš N. P. atsakovui P. P. 23 500 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį butą natūra, 106,99 Eur dydžio kompensaciją, už jai atitenkančias pinigines lėšas, iš viso 23 606,99 Eur; 8) priteisė atsakovui P. P. asmeninės nuosavybės po santuokos nutraukimo: transporto priemonę – lengvąjį automobilį Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą „Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – graižtvinį šautuvą „Steyr-Manlicher-H“ Nr. (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – pistoletą „Sig-Sauer“ P-230 Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Neogena“ įmonės kodas 134142192, 100 vnt. akcijų bei UAB „Siroma“, įmonės kodas 134060090, akcijas 40 vnt.; 9) priteisė atsakovui P. P. asmenine nuosavybės teise lėšas buvusias P. P. 2017 m. sausio 1 d. banko sąskaitoje – 28 788,63 Eur, investiciniuose indėliuose 8 688,60 Eur ir 11 584,80 Eur, 14 000 Eur lėšas, išmokėtas atsakovui pagal gyvybės draudimo sutartį; 10) priteisė iš atsakovo P. P. ieškovei N. P. 935 Eur kompensaciją už automobilį, 775 Eur kompensaciją už tris šaunamuosius ginklus, 10 300 Eur dydžio kompensaciją už UAB „Neogena“ akcijas, 31 531,01 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusias pinigines lėšas ir išmokėtą išmoką pagal gyvybės draudimo sutartį, iš viso 43 541,01 Eur; 11) priteisė iš atsakovo P. P. ieškovei N. P. 2 024,98 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusių lėšų panaudojimą asmeniniams poreikiams; 12) priteisė iš P. P. ieškovei N. P. 948,92 Eur kompensaciją už buto komunalinius mokesčius; 13) nustatė, jog prievolė pagal kredito kortelės sutartį Nr. 10-042155-RK asmeninė atsakovo P. P. prievolė; 14) priteisė iš ieškovės N. P. valstybės naudai – 95 eurus žyminio mokesčio, 17,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 332,13 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; 15) priteisė N. P. iš atsakovo P. P. 5 275 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 750 Eur už ekspertizės išlaidas; 16) priteisė iš atsakovo P. P., valstybei 17,56 Eur žyminio mokesčio ir 7,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 10) kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė (11 t., b. l. 9-30).

8. Teismas pažymėjo, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl to, jog pažeidė santuokines pareigas, ir yra kalti dėl santuokos iširimo. Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl P. P. neištikimybės pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad fotografuodamasis atsakovas su V. Č. nevengė artimo fizinio kontakto. Nors P. P. ir liudytoja V. Č. neigė, jog tarp jų yra artimi santykiai (nesantuokiniai ryšiai), tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, jog P. P. 2016 metais įgijo iš kelionių organizatoriaus Novaturas 2 keliones į užsienį su V. Č. naudojantis dviviečiais kambariais. Aplinkybę, kad atsakovas 2017 m. vasarą grįžo iš kelionės į Lietuvą su raudonplauke moterimi, kas atitinka V. Č. išvaizdos apibūdinimą, patvirtino, liudytojos O. P., V. Ž., kurių parodymai esminėse aplinkybėse buvo nuoseklūs, ir sutapo. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnui nurodė, kad konfliktai šeimoje kyla dėl to, jog sutuoktinė sužinojo, kad jis jai neištikimas, protokole nurodytų aplinkybių atsakovas pareigūnui patvirtino savo ranka užrašydamas ir pasirašydamas, jog protokolas surašytas iš jo žodžių ir teisingai. Iš banko išrašo matyti, jog P. P. 2017 m. rugsėjo 2 d. pervedė į V. Č. banko sąskaitą 43 000 Eur. Nors teismo posėdžio metu atsakovas ir V. Č. paaiškino, jog P. P. išgrynino pinigus, jam perduodama grynus pinigus, o iš jo į banko sąskaitą gaudama pinigus bankiniu pavedimu, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių kad liudytoja turėjo tokią sumą pinigų grynaisiais ir grąžino lėšas P. P. byloje nėra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo P. P. teiginius, kad sutuoktinė konfliktiško, nesugyvenamo charakterio, nes žinodamas apie sutuoktinės „nesugyvenamą konfliktišką“ charakterį vis tik išgyveno santuokoje daugiau nei 35 metus, susilaukė su sutuoktine trijų vaikų, todėl teismas sprendė, jog ne ieškovės konfliktiškas charakteris buvo esminė santuokos iširimo priežastis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė savo algą leido išimtinai savo interesams tenkinti, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir pagarbos sutuoktinei pareigas, ir yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtinėms teisėms sukėlimo momento teismas nurodė, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teismas spręsdamas apie momentą, nuo kada šalių santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes šalių turtiniams santykiams, atsižvelgė į tai, kad šalys paaiškino, jog nuo 2017 metų pradžios jų santykiai visiškai pašlijo, todėl sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo 2017 m. sausio 1 d.

11. Teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, tenkino sutuoktinių reikalavimus palikti jiems santuokines pavardes. Sutuoktiniams nereikalaujant išlaikymo vienam iš kito, išlaikymas nenustatytas.

12. Spręsdamas dėl vekselio pripažinimo niekiniu sandoriu, teismas pažymėjo, kad civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju byloje nepakanka įrodymų, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jame nurodytų paskolos teisinių padarinių. Vien tai, kad paskolos sutarties vykdymą patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti bylą nagrinėjant teisme jau kurį laiką, taip pat negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia sandorio sudarymo tik dėl akių faktą. Byloje paskirta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog įrašas apie grąžintą skolą pagal vekselį yra surašytas ir pasirašytas atsakovo A. Š.. Todėl teismas laikė, jog šis sandoris nepažeidė ieškovės teisių ir interesų, dėl to šio sandorio pripažinimas negaliojančiu jokių teisinių materialinių pasekmių ieškovei nesukels. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti 2014 metų vasario 8 d. d. P. P. išduotą paprastąjį vekselį dėl 250 000 Lt (72 405 Eur) skolos negaliojančiu sandoriu kaip nepagrįstą.

13. Spręsdamas dėl prievolės pagal 2014 m. vasario 8 d. vekselį pobūdžio, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šeima turėjo įsigijusi žemės sklypą, kuriame galėjo vykdyti namo statybas. Į bylą pateiktas namo projektas nepatvirtina, kada ir iš ko jis buvo įsigytas, o iš byloje esančių turto deklaracijų matyti, jog sutuoktiniai turėjo santaupų, todėl nėra aišku, kam reikėjo skolintis pinigų gyvenamojo namo statybai. Taip pat neįrodyta, jog pagal vekselį paimtos lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamojo buto remontui ir baldams įsigyti. Liudytojai P. P. ir S. U. parodė, kad buto remontas vyko apie 2009 metus, taigi - iki vekselio pasirašymo. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti, jog 250 000 Lt buvo paskolinti su ieškovės žinia ir buvo panaudoti šeimos interesams tenkinti. Kadangi byloje nėra įrodyta, jog ieškovė patvirtino sandorį, apie jį žinojo ir buvo gautas jos sutikimas sandoriui sudaryti, teismas sprendė, kad 250 000 Lt skola laikytina asmenine P. P. skola ir atsakovui kompensacija iš ieškovės dėl apmokėto vekselio nepriteistina.

14. Dėl 2010 m. liepos 13 d. sudarytos kredito kortelės sutarties 1 448,10 Eur kredito limitui, teismas pažymėjo, kad ši sutartis atnaujinta 2020 m. liepos 3 d. ir galioja iki 2022 m. birželio 30 d. Kadangi atnaujinant kredito kortelės sutartį Nr. 10-042155-RK, įsipareigojimai buvo prisiimti jau po 2017 m. sausio 1 d. – teismas šį įsipareigojimą laikė asmenine P. P. prievole. Kadangi abi atsakovo prievolės pripažintos asmeninėmis, teismas sprendė, jog jos netrauktinos į bendrą sutuoktinių turto ir įsipareigojimų balansą.

15. Teismas pažymėjo, kad nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad sutuoktinių turtas turi būti dalijamas natūra, ir tik esant turtui nedaliam, turtas gali būti natūra priteisiamas sutuoktiniui, įpareigojant jį kitam sutuoktiniui sumokėti kompensaciją. Teismas sprendė, jog nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl turtas sutuoktiniams padalintinas lygiomis dalimis, įvertinant šalių tarpusavio santykius, šalių ryšį su turtu.

16. Spręsdamas dėl buto kaip bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe valdomo turto, teismas pažymėjo, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), iš buto perdavimo – priėmimo akto matyti, jog butas 1999 m. birželio 16 d. buvo perduotas 257-osios DNSB bendrijos nariui P. P., kas patvirtina, jog jis buvo įgytas santuokos metu ir laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, kad šis butas buvo įgytas iš asmeninių P. P. lėšų byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe. Tai, kad gyvendamas santuokoje su ieškove atsakovas gavo didesnį atlyginimą, nelaikytina reikšminga aplinkybe, nes jo darbo užmokestis, kaip ir ieškovės darbo užmokestis, laikytinas taip pat bendra jungtine nuosavybe. Teismas parinkdamas buto padalijimo būdą atsižvelgė į tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, bylos nagrinėjimo metu atsakovas išsikėlė gyventi atskirai, ieškovė neleido jam naudotis butu, nė viena iš šalių neturi kitos gyvenamosios patalpos, tačiau dėl didelių nuoskaudų jiems gyventi drauge nėra galimybės, o nustačius naudojimosi butų tvarką, užprogramuoti nesutarimai ir ginčai ateityje, nes abu sutuoktiniai labai principingi ir nelinkę į kompromisus. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, jog tenkintinas ieškovės reikalavimas jos naudai priteisti butą natūra, o atsakovui priteisti ½ dydžio kompensaciją už buvo vertę. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl buto vertės - 47 000 Eur – todėl teismas sprendė, jog ieškovei priteisus butą natūra, atsakovui priteistina 23 500 Eur kompensacija.

17. Teismas pažymėjo, kad šalys sutarė dėl automobilio ir šaunamųjų ginklų vertės bei padalijimo būdo, todėl teismas sprendė, jog automobilis ir šaunamieji ginklai nuosavybės teise priteistini atsakovui, o ½ jų vertės – 935 Eur dydžio kompensacija už automobilį ir 775 Eur dydžio dydžio kompensacija už šaunamuosius ginklus - priteistina ieškovei.

18. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo vardu yra registruotos UAB „Siroma“ ir UAB „Neogena“ akcijos, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys sutarė, jog UAB Siroma akcijų vertė yra lygi 0, tuo tarpu dėl UAB „Neogena“ akcijų vertės kilo ginčas. Atsakovas prašė nustatant akcijų kainą atsižvelgti į tai, jog įmonės veikos nevykdo, todėl akcijų vertė tiek 2017 metais, tiek ir sprendimo priėmimo momentu, atsakovo įsitikinimu yra 0 Eur, tačiau teismas vadovavosi ekspertizės išvada, jog UAB „Neogena“ 100 vnt. akcijų vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio 1 d. buvo 20 600 Eur. Parinkdamas akcijų padalijimo būdą, teismas atsižvelgė į šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, į kiekvieno sutuoktinio ryšį su įmonėmis, taip pat į kiekvieno sutuoktinio galimybę gauti maksimalią naudą iš išmonės akcijų. Tiek ieškovė tiek ir atsakovas teismo posėdžių metu pasisakė, kad ieškovė niekados nevaldė ir nesidomėjo verslu, verslu užsiėmė tik atsakovas. Jis buvo ne tik akcininkas, bet ir užėmė UAB „Neogena“ komercijos direktoriaus pareigas. Šiuo atveju atsakovo patirtis valdant ir dalyvaujant versle, jo galimybė gauti maksimalią naudą iš akcijų, šalių konfliktiškas bendravimas, buvo pagrindas teismui spręsti, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovui priteistinos įmonių akcijos, o ieškovei – ½ akcijų rinkos vertės 10 300 Eur dydžio kompensacija.

19. Teismas pažymėjo, kad šalių turimos piniginės lėšos banko sąskaitose, lėšos investiciniuose indėliuose, taip pat privataus gyvybės draudimo sutartimi sukauptos lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso šalims lygiomis dalimis. P. P. 2017 m. sausio 1 d. valdė 28 788,63 Eur banko sąskaitoje, 8 688,60 Eur ir 11584,80 Eur investiciniuose indėliuose. Taigi, iš viso 49 062,03 Eur. 2017 m. rugpjūčio 28 d. visos šios lėšos buvo nuimtos iš sąskaitų ir buvo P. P. žinioje. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. P. P. pagal privataus gyvybės draudimo sutartį buvo išmokėta 14 000 Eur, kurios taip pat laikytinos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Tuo tarpu iš SEB banko išrašų matyti, jog N. P. žinioje 2017 m. sausio 1 d. buvo 213,97 Eur bendros jungtinės nuosavybės lėšų. Vadovaujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, jog N. P. priteistina 31 531,01 Eur dydžio kompensacija, o P. P. už N. P. valdytas lėšas priteistina 106,99 Eur kompensacija. Atsakovas byloje darė prielaidą, jog N. P. per eilę metų gali būti sukaupusi santaupas grynais pinigais. Šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, kad N. P. valdo santaupas grynais pinigais byloje nėra, todėl teismas konstatavo, jog santaupos grynais pinigais neegzistuoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas priteisti jam 15 515,50 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės sukauptus grynus pinigus pripažintinas neįrodytu, todėl negali būti tenkinamas.

20. Teismas, spręsdamas dėl bute seife buvusių 12 000 Eur nuosavybės, nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutuoktinių namuose, miegamajame esančiame seife, po konflikto paimant ginklus rasta 12 000 Eur. Atsakovas paaiškino, jog seife laikė UAB „Neogena“ grynuosius pinigus. Pateikė teismui UAB „Neogena“ grynųjų pinigų inventorizavimo aktą, pagal kurį atsakovo namuose saugojamame seife, kur yra registruota UAB Neogena buveinė, yra laikomi grynieji įmonės pinigai, ką patvirtino ir liudytojas UAB „Neogena“ direktorius P. P.. Todėl teismas sprendė, jog seife buvusios lėšos laikytinos UAB „Neogena“ lėšomis ir neturi būti dalijamos, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

21. Teismas pažymėjo, kad vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimą, įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje, t.y. kai sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis AB „Novaturas“ pateikta informacija, 2016 m. kovo 18 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN305124 buvo sudaryta dėl atsakovo ir V. Č. kelionės į Egiptą (laikotarpiu nuo 2016-05-16 iki 2016-05-23) (kaina už du asmenis 949,84 Eur), o 2016-10-12 Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN346120 buvo sudaryta dėl atsakovo ir V. Č. kelionės į Tenerifė (laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2016-11-18) (kaina už du asmenis 2 209,66 Eur). Iš pateiktų sutarčių matyti, jog 2016 m. kovo 18 d. atsakovas sumokėjo 949,84 Eur kelionių agentūrai AB Novaturas, pagal sutartį Nr. KN32016-10-12 ir 1 051,66 Eur kelionių agentūrai AB „Novaturas“ pagal sutartį Nr. KN346120. 2016-10-12 atsakovas iš kitos jam priklausančios banko sąskaitos pervedė dar 1 158 Eur kelionių agentūrai AB „Novaturas“ pagal sutartį Nr. KN346120. 2017 m. liepos 2 d. Turizmo paslaugų tiekimo sutartimi Nr. KN404818 atsakovas įsigijo kelionę laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. į Bulgariją į Bugasą, kaina už 2 asmenis (P. P. ir V. Č.) 890,46 Eur ir ją apmokėjo. Kadangi šios išlaidos patirtos tenkinant išimtinai P. P. asmeninius poreikius – apmokant savo ir V. Č. kelionių išlaidas, iš viso 4049,96 Eur (949,84+1051,66+1158+890,46), teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistina 2 024,98 Eur suma (4 049,96 Eur/2). (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau butas išliko sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe iki šio sprendimo priėmimo dienos, todėl atsakovas turi pareigą prisidėti prie šio turto išlaikymo išlaidų. Tai, kad atsakovas jau kuris laikas negyvena bute, neturėjo rakto, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ½ buto išlaikymo išlaidų. Ieškovė reikalavimo dydį grindė UAB „Kauno energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma, išrašu iš ieškovės banko sąskaitos bei 257-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Iš jų matyti, jog už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. bei 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovė yra sumokėjusi iš viso 1 897,84 Eur būsto išlaikymo išlaidų., todėl iš atsakovo priteistina 948,92 Eur.

23. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad ieškovė N. P. pateikdama ieškinį 2017 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 800 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už galutinius ieškovės reikalavimus atidėtas ieškovei žyminis mokestis yra 2 235 Eur (DOK-106433). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl vekselio nuginčijo atmestas už šį reikalavimą ji turi sumokėti valstybei 50 Eur žyminį mokestį (75-25), o reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, todėl už šį reikalavimą ieškovė turi sumokėti 45 Eur (2000*0,03*0,75). Kita ieškinio dalis buvo tenkinta, tačiau atsakovas ateistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Atsakovas P. P. pateikė įrodymus, jog 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 187,50 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi teismas atidėjo 570 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą P. P. iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas 100 atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atidėtas žyminis mokestis valstybei nepriteitinas.

24. Spręsdamas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 10 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o valstybė patyrė 664,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį. Šalys teismo proceso metu tarpusavyje nebendradarbiavo, daug kartų reikalavimo dokumentų, daug kartų tikslino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, šalys viena kitą kaltino piktnaudžiavimu savo teisėmis, prašė savo naudai priteisti baudas. Todėl teismas vertino, kad vadovaujantis teisingumo protingumo sąžiningumo ir proporcingumo principais šalys turi atlyginti viena kitai po ½ jų patirtų išlaidų, taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 275 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o ir ieškovės valstybės naudai - 332,13 Eur už antrinę teisinę pagalbą. Remiantis šiuo principu iš atsakovo priteista ieškovei 750 Eur UAB „Neogena“ akcijų vertės nustatymo ekspertizės išlaidų. Teismas nepriteisė ieškovei jos patirtų išlaidų už rašysenos ekspertizę, nes reikalavimas dėl vekselio nuginčijimo atmestas.

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas taip pat paskirstė šalims lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnis, 93 ir 96 straipsniai)

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, pasiremdamas iš esmės tik vienu motyvu - menama atsakovo santuokine neištikimybe. Nors atsakovas byloje aiškiai nurodė, kad į užsienį ne kartą yra vykęs su visu būriu politinės organizacijos narių, teismas vis tiek pasirėmė tik ieškovės sukurta versija, kad jis, atsakovas, artimai bendravo su viena iš frakcijos narių - V. Č.. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip akivaizdžią atsakovo fizinę neištikimybę su kita moterimi. Atsakovas visą laiką kategoriškai nesutiko su teiginiais, kad buvo neištikimas ieškovei, tačiau neneigė, kad vykdydamas pakankamai aktyvią savo politinę, darbinę ir visuomeninę veiklą bendravo su įvairiais žmonėmis, taip pat su kitomis moterimis, turi dalykinių susitikimų verslo klausimais ir kt. Atsakovas ir V. Č. turi bendrų verslo interesų, priklauso tai pačiai politinei organizacijai, ne kartą kartu dalyvavo rinkimuose. Kelionės, kuriomis ieškovė įrodinėjo atsakovo neištikimybę, buvo dalykinės. Tai patvirtino UAB „Neogena“ direktorius P. P., teismui yra pateiktas susirašinėjimas su nekilnojamo turto agentu Tenerifėje, į kurią vyko atsakovas kartu su V. Č.. Liudytojos O. P. ir V. Ž. atsakovo nepažįsta, jų parodymai buvo prieštaringi, liudytojų ir atsakovo kelionių trukmė buvo skirtinga, be to abi nurodė, kad bendravimas tarp jo ir matytos moters buvo kaip pažįstamų.

26.2. Atsakovas visą laiką iki pat savo arešto, taip, kaip buvo šeimoje nusistovėję per 35 bendrojo gyvenimo metus, vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas: neišsikėlė gyventi kitur, nepertraukiamai rūpinosi šeimos reikalais, vienasmeniškai užtikrino ir planavo šeimos finansavimą, investicijas, atostogas, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą, rūbus, apmokėjo buities reikalus, rūpinosi suaugusių vaikų reikalais, rėmė juos savo uždirbtais pinigais. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas elgėsi nederamai, ją žemino, tačiau nepateikė nei vieno šių teiginių įrodymo. To nepatvirtino net teisme liudiję ieškovės giminės. Vienintelė aplinkybė, kuri nutraukė sutuoktinių bendrą gyvenimą buvo faktas, kai ieškovė, melagingai apkaltinusi atsakovą smurtu, pasiekė, jog atsakovas būtų areštuotas, tuo jį pažemindama kolegų, draugų tarpe, o paleisto iš areštinės, visomis išgalėmis ir būdais bandė neįleisti į butą. Atsakovas byloje kėlė klausimą dėl pačios ieškovės santuokinės neištikimybės, tačiau šio klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo, nors liudytoja K. J. parodė buvus tokius gandus ieškovės darbovietėje. Be to, teismas neiškvietė į teismo posėdį atsakovo nurodytos liudytojos A. Ž., kuri buvo kartu su ieškove tuomet, kai ieškovės darbovietėje buvo fiksuotas jos nederamų santykių su kitu vyru faktas.

26.3. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nepagrįstai jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo kaltinant smurtu artimoje aplinkoje, nors atsakovui taikytos procesinės prievartos priemonės (sulaikymas savo namuose, išvežimas iš jų matant kaimynams ir vaikams, buvimas 48 val. izoliatoriuje, nepatogumai susiję su priverstiniu gyvenamosios vietos pakeitimu ir kt.) turės ilgalaikes psichologines ir bendros fizinės sveikatos pasekmes. Byloje pateikti medicininiai duomenys, kad atsakovui stipriai pablogėjo sveikata, jis tapo neramus, kamuoja nemiga, nuolatinis stresas dėl ateities. Ieškovės šmeižtas, apkalbos, nepagrįsti skundai ikiteisminio tyrimo institucijoms pasėjo baimę, kad atsakovas bus tokios būsenos pakankamai ilgą laiką, neturės galimybės naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju plotu, savo rankomis sukurta materialine gerove. Konfliktinės situacijos namuose, ikiteisminio tyrimo pradėjimas akivaizdžiai pakenkė atsakovo dalykinei reputacijai ir geram vardui, nes aplinkiniai pradėjo domėtis susiklosčiusia situacija, klausinėjo įvykių aplinkybių, šaipėsi, apkalbinėjo, komentavo.

26.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai sprendė dėl momento, nuo kada šalių santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes šalių turtiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą ieškovės naudai vadovavosi absoliučiai neįrodomomis aplinkybėmis, t. y. kad piniginės lėšos, buvusios atsakovo sąskaitoje 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo nuimtos, kad nebūtų dalijamos ir kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas išsikraustė iš namų ir nebevedė bendro ūkio, t. y. nebemokėjo už buto komunalines išlaidas. Tuo laikotarpiu atsakovo sąskaitoje buvo 43 555,79 Eur, atsakovas niekada nebuvo išsikraustęs gyventi kitur, nes neturi kito gyvenamo ploto, ir teismui yra pateikta pažyma apie atsakovo sumokėtus namo mokesčius už 2017 ir 2018 metus.

26.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė butą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės veiksmų, sukuriant situaciją, kuri priversdavo atsakovą laikinai palikti gyvenamąją vietą dėl nuolatinių ieškovės keliamų konfliktinių situacijų. Atsakovui taip pat yra tekę kreiptis į policiją ir antstolį, jog būtų įleistas į savo butą. Nuo 2018 metų atsakovas ir ieškovė nuolat gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), kur atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą, registruota UAB „Neogena“, kartu gyvena ir sutuoktinių suaugęs sūnus M. P.. Šiuo metu vyksta daugiabučio gyvenamojo namo renovacija ir atsakovas nuolat rūpinasi remonto darbais, derina jų atlikimo laiką, pasirašo įvairius renovacijos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteisti butą ieškovei, neįvertino, kad atsakovas turi rimtų sveikatos sutrikimų (el. b. t. l, 1. 175, 176). Šiuo metu jis neturi jokių pajamų, ką patvirtina gaunama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tuo tarpu ieškovė turi žymiai didesnes pajamas ir galimybes įsigyti atskirą butą. Be to, byloje ieškovė buvo pasiūliusi ir naudojimosi butu tvarką tuo atveju, jei teismas spręstų padalinti butą lygiomis dalimis, kuriai atsakovas neprieštaravo.

26.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal 2014 m. vasario 8 d. vekselį gauta pinigų suma nebuvo panaudota buto remontui. Aplinkybes dėl buto remonto patvirtino liudytojas P. P., nors ir tiksliai neprisiminė remonto datos ir, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, nesakė, kad remontas vyko 2009 metais. Remonto laiko neprisiminė ir kitas liudytojas S. U., tačiau jam pasufleravo ieškovės atstovė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad remontas yra naujai atliktas, juo labiau, kad jo kainą liudytojas P. P. nurodė eurais. Pirmosios instancijos teismas neskyrė ir atsakovo prašomos atliktų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų ekspertizės, tuo sukliudydamas atsakovui įrodyti savo teiginius, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, t. y. buto remontui. Atsakovas savo turimas lėšas tuo metu buvo investavęs į fondus, ką įrodo banko išrašai, o ieškovės banko išrašai nepatvirtina, kad ji savo uždarbį leido šeimos kasdieniams poreikiams. Pasibaigus investicinių sutarčių terminui, atsakovas grąžino A. Š. gautą paskolą, kuri buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.

26.7. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė praturtėjo be pagrindo tris kartus: 1) jai buvo priteistas butas, neįvertinus jo pagerinimų (remonto), kurio išlaidas apmokėjo atsakovas iš skolintų pinigų, 2) ieškovė išvengė prievolės grąžinti už remontą sumokėtus pinigus A. Š., 3) pusę iš atsakovo santaupų sumokėtų A. Š. pinigų sumos už vekselį (31 531,01 Eur), kurio pinigais buvo atliktas remontas, teismas iš atsakovo priteisė sumokėti ieškovei. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu būtent iš ieškovės atsakovui turėjo būti priteista bent jau buto remonto išlaidos, jei ieškovei tektų visas butas, arba pusė remonto sumos, jei butas tarp šalių būtų padalintas po 1/2 dalį. Kadangi vekselio pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, ieškovei kyla pareiga apmokėti pusę vekselio sumos, kurią visą padengė atsakovas (72 405 Eur/2 = 36 202,50 Eur).

26.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl UAB „Neogena“ akcijų vertės. Vertintojas, pateikė dvi išvadas, nurodydamas akte 20 600 eurų vertę, jei daroma prielaida apie sėkmingą veiklos vystymą rinkoje, kuri turi turėti perspektyvų. Antru atveju ekspertas pažymėjo, kad vertinant sutarčių su rangovais nebuvimą 2017 m. sausio 1 d akcijų vertė gali būti lygi - 0 Eur. Nors UAB „Neogena“ nei 2017-01-01, nei šiuo metu jokios veiklos nevykdo, atsakovas dėl sveikatos būklės neketina grįžti į verslą, kuris neturi šansų būti atgaivintas, pirmosios instancijos teismas kažkodėl pasirėmė tik eksperto išvados pirmąja dalimi ir nusprendė, kad UAB „Neogeną“ akcijų vertė yra kaip sėkmingai ir pelningai veikiančios įmonės, t.y. 20 600 eurų. Tuo tarpu akivaizdu, kad planuojamos likviduoti įmonės, kuri eilę metų nevykdo jokios veiklos, akcijų vertė pagal minėtą eksperto išvadą yra nulinė. Be to, pateiktame į bylą ekspertizės akte atliktas ne akcijų, bet įmonės verslo vertinimas, ir vertinama veikiančios bei pelningai dirbančios įmonės vertė, pasiremiant praėjusių laikotarpių įmonės duomenims, kas iš esmės yra prielaidos, nes nėra jokios galimybės prognozuoti įmonės veiklos ateities rezultatų. Todėl 10 300 Eur dydžio kompensacija už UAB „Neogena“ akcijas ieškovei priteista be pagrindo. Iškilus šalių nesutarimui dėl UAB „Neogena“ akcijų vertės, ir šiam turtui esant daliam, siekiant išvengti beprasmių ginčų, šios bendrovės akcijas būtų buvę teisinga ir protinga šalims priteisti po 50 vienetų, ką nuolat siūlė atsakovas.

26.9. Į bylą pateikti dokumentai apie ieškovės advokatės prašymu taikytą draudimą atsakovui lankytis (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. P. nuo 2017-08-29 konflikto pradžios. Galimybę patekti į savo butą ir juo naudotis atsakovas atgavo 2018-06-06, todėl formalus reikalavimas atsakovui, kompensuoti ieškovei buto išlaikymo išlaidas už laikotarpį, kuriuo tos pačios ieškovės iniciatyva buvo uždrausta atsakovui naudotis, tikrai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei komunalinių mokesčių kompensaciją iš atsakovo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad atsakovas taip pat yra sumokėjęs kitus buto mokesčius bendrijai už 2017 ir 2018 metus, apie kurių mokėjimą yra pateikęs teismui 2018-10-15 257-osios DNSB pažymą, tačiau nesprendė, kad jas išieškoti iš ieškovės ir kompensuoti atsakovui tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Tokiu būdu 948,92 Eur kompensaciją už buto komunalinius mokesčius iš atsakovo ieškovei priteista nepagrįstai.

26.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos kelionėms yra jo asmeniniam poreikiams skirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis užtikrina kiekvienam dirbančiam žmogui teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Pats reikalavimas darbdaviams apmokėti darbuotojui atostogų laiką, reiškia kad atostogos sietinos su būtinomis išlaidomis, kurias reikės apmokėti atostogaujančiam, ir darbdaviai įpareigojami tas išlaidas padengti. Taigi, atostogoms skirtos lėšos yra numatytos užtikrinti konstitucinę teisę į poilsį ir negali būti kaip nors ribojamos. Todėl sprendimas priteisti iš atsakovo kompensuoti savo atostogų išlaidų dalį, kaip bendrų šeimos lėšų panaudojimą savo reikmėm, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio normoms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CK 3.115 straipsnio 2 dalį ir savo sprendimu, susiaurino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio normą, tuo pačiu suvaržė atsakovo teisę pilnavertiškai atostogauti ir išleisti atostogoms numatytas lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra jokio norminio akto, kuris suteiktų šalims teisę reikalauti kompensacijos už vienos šalies išleistas lėšas atostogoms iš kitos šalies, kaip ir nėra prievolės sutuoktiniams atostogauti kartu. Juo labiau, kad analogiškos ieškovės išlaidos nebuvo vertintos kaip bendrų lėšų panaudojimas asmeniniams poreikiams. Toks teismo sprendimas galimai formuoja ydingą teismų praktiką, kai sutuoktiniai ateityje galės reikalauti vienas iš kito kompensacijos už kito sutuoktinio apmokėtas bendrais šeimos pinigais, poilsio ar sveikatingumo išlaidas.

26.11. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pirmosios instancijos teismas priteisė N. P. iš atsakovo P. P. 5 275 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 750 Eur už ekspertizės išlaidas, iš viso 6025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos jam priteistos nepagrįstai, nes ieškovės advokatės teisinės pagalbos išlaidos, atsakovo nuomone, yra per didelės, be to, tuo atveju, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas, jos neturėtų būti jam priteistos. UAB „Neogena“ akcijų vertinimo atsakovas neprašė, jam ir taip buvo aišku, kad eilę metų neveikiančios įmonės, kuri ruošiama likvidavimui, akcijų vertė yra nulinė. Todėl ieškovės patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų atsakovas mokėti neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovo santuokinės neištikimybės faktą patvirtina 2017 m. rugpjūčio 30 d. įtariamojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti atsakovo parodymai, liudytojų M. P., V. K., S. U. parodymai. Atsakovui pradinis ieškinys buvo įteiktas 2017 m. spalio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. Č.. Byloje taip pat yra AB „Novaturas“ turizmo paslaugų teikimo sutartys, iš kurių matyti, kad atsakovas su V. Č. kelionių metu gyvendavo viename kambaryje, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM informacija apie sienos kirtimą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visos kelionės buvo dalykinės, verslo reikalais, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, informacijos apie vykusius susitikimus, konferencijas, kitus į keliones vykusius kolegas), atvirkščiai, kelionių informacija, kaip nurodoma aukščiau, patvirtina, kad kelionė buvo poilsinė, į kelionę vyko tik atsakovas ir V. Č., kurie apsistojo viename viešbučio kambaryje, be to, visą kelionės kainą apmokėjo tik atsakovas. Civilinėje byloje yra pateiktos nuotraukos iš socialdemokratų partijos renginių, tačiau jose iškart dėmesį patraukia faktas, kad visose jose šalia atsakovo stovi ta pati moteris - V. Č., o atsakovas su ja nevengia artimo kontakto.

27.2. Atsakovas viso proceso metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės, kaip sutuoktinės, nelojalų elgesį atsakovo atžvilgiu, rėmėsi išimtinai tik deklaratyviais teiginiais, ką skundžiamame sprendime ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad liko neįvertinti atsakovo argumentai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje reiškė prašymą apklausti liudytoją A. Ž., ieškovės viršininkę, kuri neva turėjo paliudyti aplinkybes apie ieškovės užtikimą lovoje naktinio budėjimo metu, tačiau tokia liudytoja byloje taip ir nebuvo apklausta, atsakovas jos atvykimo neužtikrino. Aplinkybę, jog ieškovė visuomet buvo rūpestinga motina ir sutuoktinė, besirūpinanti šeimos buitimi ir šalių vaikais, patvirtino byloje apklaustos liudytojos O. P., K. P.. Be to, būtent ieškovės gaunamas darbo užmokestis buvo leidžiamas šalių nepilnamečių vaikų, paties atsakovo poreikių tenkinimui (drabužiams), maisto, buities ir kitų kasdienių prekių įgijimui, o atsakovo pajamas, išskyrus tas, kurios buvo skirtos mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti arba taupymui, jis leisdavo savo asmeniniam potraukiui vartoti alkoholinius gėrimus finansuoti.

27.3. Aplinkybė apie fizinio smurto panaudojimą negali būti nukreipiama prieš smurto auką, kaip jos kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl tos priežasties, jog atsakovas prieš ieškovę nepanaudojo fizinio smurto, o dėl to, jog nebuvo nustatyta, kad ieškovė pakankamai aiškiai išreiškė pajustą skausmą. Be to, tai, kad atsakovui nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nepaneigia fakto, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp šalių įvyko toks konfliktas, dėl kurio atsakovas buvo išvežtas ir naktį praleido areštinėje. Taigi, akivaizdu, jog konfliktas iš tiesų buvo, tik aplinkybė, kad ieškovė, būdama slaugytoja, nesikreipė medicininės pagalbos, nulėmė tai, kad policijos pareigūnams pritrūko objektyvių duomenų konstatuoti fizinio smurto faktui. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovo atžvilgiu, ieškovės atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl melagingo įskundimo, dėl tokios nusikalstamos veikos nesikreipė ir pats atsakovas, todėl atsakovo pozicija, neva ieškovė melagingai apšmeižė atsakovą ir be pagrindo kreipėsi į policijos pareigūnus, yra nepagrįsta, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kritiškai vertinamas ir atsakovo teiginys, neva ikiteisminio tyrimo pradėjimas jo atžvilgiu buvo pagrindas santuokos užbaigimui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ginčo šalys jau kuris laikas galvoja apie santuokos nutraukimą, taigi priežastys, lėmusios santuokos nutraukimą, atsirado kur kas anksčiau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

27.4. Atsakovas savo pablogėjusią sveikatos būklę grindžia 2017 m. spalio 23 d. UAB „Kalniečių šeimos klinika“ pateiktu medicinos dokumentų išrašu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu (santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama daugiau nei ketverius metus), atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo suprastėjusią sveikatos būklę, vartojamus vaistus. 2017 m. spalio 23 d. medicinos išraše yra nurodoma, jog atsakovui diagnozuotą ligą ((duomenys neskelbtini)) gali pabloginti stresas ir įtampa, rekomenduojama jų vengti, tačiau nurodytame išraše nenurodoma, kad atsakovui diagnozuota liga kilo dėl galimo streso ar įtampos. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pablogėjo jo dalykinė reputacija, nėra aišku, kokie asmenys pradėjo domėtis susiklosčiusia situacija, apklausiami liudytojai byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovo reputacija ir geras vardas pablogėjo, todėl akivaizdu, kad atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto.

27.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai butą priteisė ieškovei, o atsakovui kompensaciją už šį turtą, nes ginčo situacijoje šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovas yra medžiotojas ir turi tris šaunamuosius ginklus, ieškovė realiai ir pagrįstai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jeigu butas būtų padalintas, tai ne tik kad sukeltų pavojų ieškovei, bet ir akivaizdžiai sąlygotų naujų ginčų atsiradimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šalys toliau turėtų naudotis bendromis patalpomis: koridoriumi, virtuve, vonios ir tualeto patalpomis. Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelia naujų ginčų atsiradimui. Atsakovas klaidingai nurodo, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes ten negyvena jau 4 metus ir tikrai turi kitą gyvenamąją vietą. Atsakovui yra priteista kompensacija už ieškovei priteistą butą. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos ir reikalavo, jog butas būtų priteistas jai, išmokant atsakovui kompensaciją, o nuomonę dėl naudojimosi tvarkos pareiškė tik atsiliepdama į atsakovo priešieškinio reikalavimą padalinti butą natūra ir nustatyti naudojimosi juo tvarką.

27.6. Nėra aišku, kokiais pagrindais atsakovas remiasi nurodydamas, jog ieškovei priteisiant butą, nebuvo įvertintos buto remonto išlaidos. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas niekada nekvestionavo buto vertės, 40 700 Eur, tokią pačią buto vertę nurodė ir ieškovė, todėl akivaizdu, kad tarp šalių nekilo jokie ginčai dėl buto vertės. Atsakovas nesutikimą su buto verte nurodė tik apeliaciniame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog tarp šalių nėra ginčo dėl buto vertės, nesant pateiktų kitų įrodymų, kurie pagrįstų kitokią, nei nurodoma VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, buto vertę, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos buto vertės.

27.7. Nesutiktina, jog ieškovė išvengė prievolės grąžinti pinigines lėšas A. Š. pagal vekselį. Atsakovas vekselį į bylą pateikė tik 2019 m. rugsėjo 23 d. kartu su patikslintu priešieškiniu, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos ir prieš tai jau du kartus tikslinęs priešieškinį. Abejonių dėl paskolos realumo kelia ir aplinkybė, kad nei A. Š. nei atsakovas šios paskolos suteikimo/grąžinimo nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat A. Š. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iš tiesų 2014 metais turėjo 250 000 Lt, be to, kaip pats pripažino 2020 m. sausio 9 d. posėdyje, savo santaupų niekada nedeklaravo.

27.8. Jokios logikos neatitinka ir atsakovo teiginiai neva nusprendus remontuoti butą, jo remontui panaudota vekseliu pasiskolinta suma. Tokios versijos, kad 2014-2017 metais būtų atliekami buto remontai, nepagrindžia nė vienas rašytinis bylos dokumentas, tokios versijos nepagrindė ir paties atsakovo teisme prašytas apklausti liudytojas UAB „Neogena“ direktorius P. P.. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog liudytojas tiksliai neatsiminė, kada buvo atliekami remonto darbai, kadangi teismo posėdžio metu P. P. paliudijo, kad buto remontai buvo vykdomi 2010-2011 metais, t. y. iki vekselio išdavimo. Aplinkybę, kad buto remontas buvo atliekamas 2010-2011 metais patvirtino 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. U., prisiminęs, kad buto remontai buvo daromi porą metų po jo 60-tojo jubiliejaus. Be to, atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog iš jo einamosios sąskaitos 2012 m. liepos 5 d. buvo padarytas 2 300 Lt pervedimas, paskirtyje nurodant „už baldus“ (el. b. 5 t., b. l. 21). Akivaizdu, jog baldai buvo perkami po remonto atlikimo, kas patvirtina ieškovės poziciją, kad remontai daryti 2010-2011 metais. Atsakovo pozicija dėl buto remonto taip pat nebuvo nuosekli, nes iš pradžių buvo teigiama, kad savo asmenines lėšas atsakovas naudojo buto remontui.

27.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas UAB „Neogena“ akcijų vertę, pagrįstai vadovavosi eksperto D. M. Turto (akcijų paketo) vertės nustatymo aktu Nr. 2019-8-DM. Liudytojas P. P. 2020 m. sausio 9 d. patvirtino, jog nors bendrovė veiklą šiuo metu sustabdžiusi, grynaisiais pinigais ji kasoje turi apie 30 000 Eur sumą, kas akivaizdu, yra bendrovės pelnas, nes jokios veiklos bendrovė nevykdo, t. y. neturi jokių įsipareigojimų, tad akivaizdu, jog jeigu akcininkai šiandien nuspręstų bendrovę likviduoti, šias lėšas galėtų pasidalinti. Atsakovo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo laikyti, kad UAB „Neogena“ akcijų vertė yra lygi 0 Eur, kadangi tokia išvada taip pat yra padaryta ekspertizės akte, yra nepagrįsta. Ekspertizės akto 40 puslapyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma tik viena išvada - „ UAB „Neogeną“, įmonės kodas 134142192, 100 vnt. akcijų vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio 1 dienų buvo dvidešimt tūkstančių šeši šimtai (20 600) Eur“. Ekspertizės akte yra paaiškinama, dėl kokių priežasčių eksperto nuomone, įmonės vertę rinkoje objektyviau atspindi grynoji įmonės vertė (20 600 Eur), kuri nustatyta turto požiūrio metodų deriniu, o ne įmonės pajamų metodu nustatyta vertė (0 Eur). Šį turtą taip pat netikslinga dalinti lygiomis dalimis, nes UAB „Neogena“ vieninteliu akcininku visuomet buvo atsakovas, kuris buvo ir šios bendrovės darbuotojas, bendrovė užsiima statybos veikla, o atsakovas, kaip nurodė, yra statybininkas. Taigi, būtent atsakovas gerai suvokia UAB „Neogena“ veiklos pobūdį, turi galimybę vystyti bendrovės veiklą, todėl sutiktina, jog būtent jam turėtų būti priteisiamos visos bendrovės akcijos.

Žemesnės instancijos teismas

28.2. Jeigu būtų laikoma, kad ieškovė neturi teisės į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tada bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino didelę dalį ieškovės ieškinio reikalavimų: pripažino, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, pripažino, jog santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, įmonių akcijų) padalijimo būdo bei piniginių kompensacijų išmokėjimo dydžių (išskyrus kompensaciją už šaunamąjį ginklą „Sig-Sauer“), priteisė prašomo dydžio kompensaciją už atsakovo asmeniniams poreikiams panaudotas bendras sutuoktinių lėšas bei sumą už komunalines paslaugas, prievolę pagal kredito sutartį Nr. 10- 042155-RK pripažinta atsakovo asmenine prievole. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas atmetė tik vieną ieškovės reikalavimą - priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu šalių sutaupytas pinigines lėšas grynaisiais pinigais. Teismas laikė, jog seife buvusios lėšos laikytinos UAB Neogeną lėšomis ir neturi būti dalijamos šioje santuokos nutraukimo byloje. Netenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau pripažinus prievolę pagal šį vekselį atsakovo asmenine prievole, buvo pasiektas pagrindinis Ieškovės reikšto reikalavimo tikslas - ieškovei nekilo pareiga kompensuoti vekselio apmokėjimo dalies. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog patenkinta ženkliai daugiau nei 50 proc. ieškinio reikalavimų, o priešieškinio reikalavimai atmesti, nes tenkinta tik ta priešieškinio dalis, kur reikalavimai sutapo su ieškovės reikalavimais.

28.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės veiksmais buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Ieškovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, ieškinio tikslinimas buvo susijęs išimtinai tik su naujų įrodymų pateikimu byloje. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog šalys teikė daug prašymų dėl įrodymų, tačiau visi ieškovės teikti prašymai buvo pagrįsti, į bylą pateikti dokumentai pagrindė ieškovės poziciją. Teikdama įrodymus ieškovė vykdė savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.