Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus rajono teismo 1991 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus rajono teismo 1993 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsniu paleistas lygtinai su 3 metų bandomuoju laikotarpiu;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiškai jas sudedant, bei su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkis) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 720 (septyni šimtai dvidešimt) eurų.

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 650 eurų;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 11(vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta K. M. baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnio, 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 4 d., buvo namie ir vartojo vienas alkoholinius gėrimus. Susipyko su tėvais, pamatė, kad koridoriuje, ant stalo, guli raktai nuo automobilio, kuris priklauso sutuoktinei L. M. Jis paėmė raktus, įsėdo į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tėvai ir sutuoktinė tuo metu miegojo, niekas nematė, kad jis paėmė raktus ir išėjo. Norėjo tik pravažiuoti ratą aplink kaimą ir būtų grįžęs namo, tačiau bevažiuojant sustabdė pareigūnai. Kas buvo toliau, negali pasakyti, nes neatsimena. Minėtas automobilis priklauso jo sutuoktinei. Ji pati yra nevairuojanti, jos sūnus R. K. vežioja ją į gydymo įstaigas. Dėl antro kaltinimo prisipažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad raštiškai buvo supažindintas su nuosprendžiu, tačiau jo nevykdė, nes kai tik išgeria alkoholinių gėrimų, užeina noras vairuoti automobilį. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), apžiūrima nereguliuojama sankryža. Dešinėje pusėje matomas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ ir veja. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta-nepaimta (b. l. 16-23).

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi VSAT pareigūnų Bodykamerų vaizdo įrašai.

Apžiūrimi vaizdo įrašai pavadinimu „2025-04-03 D. Golubevas pirmas putimas“ ir „2025-04-03 T. Kutko pirmas putimas“. Atidarius vaizdo įrašus matoma, kaip VSAT pareigūnai tikrina įtariamojo blaivumą, pirmu pūtimu nustatyta 3,44 prom. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimi vaizdo įrašai pavadinimu „2025-04-04 D. Golubevas antras pūtimas“ ir „2025-04-04 T. Kutko antras putimas“. Atidarius vaizdo įrašus matoma, kaip VSAT pareigūnai tikrina įtariamojo blaivumą, antru pūtimu nustatyta 3,71 prom. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 52-54).

Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 3 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad K. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus neblaivumą alkotesteriu Alcotest 5820 Nr. ARMJ-0592, patikros sertifikatas Nr. NMS-2024-009458 pirmu tikrinimu 23.57 val. nustatytas 3,44 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025-04-04 00.12 val. - 3,71 promilių girtumas. K. M. su tikrinimo rezultatais sutiko, tai patvirtino savo parašu (b. l. 62-63).

2025 m. balandžio 3 d. alkotesteriu Alcotest 5820 Nr. ARMJ-0592, patikros sertifikatas Nr. NMS-2024-009458 pirmu tikrinimu 23.57 val. nustatytas 3,44 promilių girtumas (b. l. 52-54).

2025 m. balandžio 3 d. alkotesteriu Alcotest 5820 Nr. ARMJ-0592, patikros sertifikatas Nr. NMS-2024-009458 antru tikrinimu 23.57 val. nustatytas 3,71 promilių girtumas (b. l. 52-54).

Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas L. M. vardu (b. l. 66, 67).

Iš byloje esančių VŠĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio VW Passat, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 1998, vertė – 880 eurų (b. l. 65).

Iš byloje esančios tyrimo metu gauta Lietuvos probacijos tarnybos rytų Lietuvos skyriaus medžiaga, iš kurios matyti, kad K. M., 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 8 d. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 8 d. (b. l. 98). K. M. 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti (b. l. 99).

Iš byloje esančio 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio matyti, kad K. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 11(vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta K. M. baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas automobilis. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d. (b. l. 138-148).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, liudytojo Tomaš Kutko parodymus, liudytojos L. M. parodymus, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, alkotesterio duomenis, Probacijos tarnybos pateiktą medžiagą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (3,44 promilės), kai nustatytas neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę bei turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant K. M. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme K. M. nurodė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, kartu patvirtindamas, jog tokios teisės neturėjo, nes ji jam buvo atimta. Teigė, kad vairavo po to, kai susinervavo susipykęs su tėvais, kas niekaip nepateisina kaltinamojo veiksmų.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai ir tai, kad įvykio metu K. M. buvo nustatytas 3.44 promilės neblaivumas, parodo jo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad K. M. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal BK 243 straipsnį bei 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į K. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes; kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas, iš jų 5 kartus už analogiškus nusikaltimus (b. l. 97-100), nebaustas administracine tvarka (b. l. 121), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. M. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, paskyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes toliau vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, naujas analogiškas nusikalstamas anksčiau padarydavo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šį kartą jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės, atitinkamai – arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą kaltinamajam K. M. skirtina 45 parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą ? 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisingos ir proporcingos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant kaltinamajam K. M. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam subendrintą bausmę ? 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Baigiamųjų kalbų metu K. M. ir jo advokatas prašė teismo suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliavus jo nuo visuomenės. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis serga ir liga progresuoja, jis negali vaikščioti, pateikė medicininius dokumentus, vis tik tai, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad jau penktą kartą nusikalto vairuojant transporto priemonę neblaivus, į sunkų girtumo laipsnį, sukeltą pavojų didžiausiam įstatymų saugomam gėriui – žmonių sveikatai bei gyvybėms, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Juo labiau, kad iš pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. M. sveikatos būklė neleistų atlikti jam teismo paskirtą bausmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi. Sprendžiant, ar egzistuoja BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas atvejis, t. y., ar nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, teismas turi vertinti nuteistojo ir gydymo įstaigų pateiktų dokumentų turinį, t. y., ar asmeniui diagnozuotos ligos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. V-800 patvirtintą sunkių ligų sąrašą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam K. M. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė kai teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3.44 promilių girtumas, kad tokie K. M. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą kaltinamajam uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimalų 7 (septynerius) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 . balandžio 4 d.

Dėl turto konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju K. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kaltinamojo sutuoktinė L. M. prašė teismo automobilio nekonfiskuoti, nors ji vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, tačiau minėtą automobilį nusipirko tam, kad jos sūnus vežiotų į gydymo įstaigas, nes dažnai tenka ten lankytis. Nagrinėjamu atveju automobilis įgytas santuokoje, todėl nėra pagrindo tenkinti tokį L. M. prašymą, nes BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato privalomą nusikalstamos veikos padarymo įrankio konfiskavimą ir kai šis turtas jam buvo perleistas kaip šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 23 pažyma Nr. APD-2025-10440, kurioje nurodyta, kad dėl K. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė – 504.19 Eur dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam K. M. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba K. M. buvo užtikrinta teismo, o ne kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamojo K. M. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Daiva Dereškevičienė. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Į K. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 4 d. 02.00 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 11.46 val. (b. l. 75-78), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79-84), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. M. vardu registruotą automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti K. M. (K. M.) subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. M. (K. M.) galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę K. M. (K. M.) taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 4 d. 02.00 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 11.46 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu K. M. (K. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią K. M. (K. M.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra”, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 7 (septynerius) metus, K. M. (K. M.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti K. M. (K. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. M. (K. M.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.