Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Rasos Paužaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. M. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. M. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę K. M. įskaitytas laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2025 m. balandžio 4 d., 02.00 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. ,11.46 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas K. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją atlikti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija kaltės, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, K. M. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Nagrinėjamu atveju, K. M. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei BK 243 straipsnyje (vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Kaip jau paminėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu K. M. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 45 parų arešto bausmę. Paskirtos bausmės, įvertinus tai, kad veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių (past. nurodyta metų) laisvės atėmimo.

10. Spręsdamas dėl K. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę (teistas, iš jų 5 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 123–137), per vienerių metų laikotarpį (nuo 2025 m. balandžio 4 d.) nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 121), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), į tai, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog K. M. ankstesniais procesiniais sprendimais paskyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes toliau vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, naujas analogiškas nusikalstamas veikas anksčiau padarydavo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat nagrinėjamu atveju, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta K. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvai dėl šios aplinkybės nėra nurodomi, be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas sprendimas jį pripažinti recidyvistu, nors pagal BPK 307 straipsnį tai padaryti privaloma. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkianti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M. skundžiamo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 9 kartus. Paskutinius kartus jis buvo nuteistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 40 parų arešto bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį – 60 parų arešto bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13. Nustatyta, kad naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. M. padarė 2025 m. balandžio 3 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis K. M. laikytinas asmeniu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Tai reiškia, jog naują nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas recidyvistu. Taigi ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai, o tai, kad ji nebuvo nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vertinama kaip neesminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

14. Įvertusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. M. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Byloje esančių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, apeliantui ankstesniais nuosprendžiais ir teismų baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimas – konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą), tačiau nuteistasis ignoravo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog praeityje K. M. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bei arešto bausmės, vieną kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tiek švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), tačiau jos nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis ateityje pakartotinai nenusikals, o teigiamą poveikį padarys švelnesnė bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas K. M. skirtiną bausmę, tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. M. paskyrus griežčiausias bausmės rūšis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę). Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti K. M. paskirtą subendrintą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Akcentuotina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Be kita ko, apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad jis praktiškai nevaikšto ir serga sunkia žvynelinės forma pirmosios instancijos teismo jau buvo tinkamai įvertintos parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sveikatos būklė nėra tokia, kuri jam neleistų atlikti paskirtos bausmės, be to, ji šiuo atveju negali būti laikoma lemiama aplinkybe švelninant nuteistajam paskirtą bausmę.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad K. M. neginčija paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją atlikti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, todėl teismas plačiau šios apylinkės teismo nuosprendžio dalies nevertina, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, adekvačios padarytai nusikalstamai veikai ir jį padariusio asmens asmenybei bei nėra per griežtos.

16. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas padarė kelias rašymo apsirikimo klaidas. Minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausme, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. M. paskirta galutinės subendrinta ir sumažinta trečdaliu 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu teismas subendrinęs bausmes paskirtas už atskiras veikas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir paskirtą subendrintą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, paskyrė 8 „mėnesių“, o ne 8 „metų“ laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos“, kai turėjo būti nurodyta „iki šio teismo nuosprendžio“. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos minėtos dvi rašymo apsirikimo klaidos taisytinos šia nutartimi.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendį patikslinti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. M. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.