Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. P., ieškovo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei ir įgaliotam atstovui pagal pavedimo sutartį A. V.,

atsakovui J. G. (J. G.), atsakovų A. G., J. G. (J. G.) ir V. G. (V. G.) atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams J. G. (J. G.), A. G., V. G. (V. G.), T. G., nepilnamečiams D. G. (D. G.), A. G., atstovaujamiems įstatyminių atstovų V. G. (V. G.) ir T. G., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos bei netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iš varžytinių metu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis P. P. nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota 2014 m. gegužės 19 d., įregistravimo pagrindas – 2014 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S140006807 (1 t., b. l. 6). 2014 m. birželio 3 d. Kretingos rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure tarp ieškovo ir atsakovo J. G. sudaryta nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas išnuomojo J. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1. p.). Sutarties 5.1. punktu sutarties šalys susitarė, kad butas išnuomojamas trijų mėnesių terminui. Nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo dienos. Suėjus nuomos terminui ar Sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja per 5 darbo dienas po Sutarties pasibaigimo nuosavybės teise nupirkti butą iš nuomotojo už ne mažesnę kaip 30 410,00 Eur (105 000 Lt) kainą arba nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas po Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų, išsiregistruoti pats ir išregistruoti visus asmenis, bute deklaravusius gyvenamąją vietą ir/ar įregistravusius buveinę, išsikraustyti pats bei iškraustyti visus bute gyvenančius asmenis bei perduoti nuomotojui butą tokios būklės kokios jis buvo Sutarties sudarymo dieną išskyrus normalų nusidėvėjimą. Nuomininkui vėluojant perduoti butą Sutarties 5.1. punkte nustatyta tvarka nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti pastarajam 20 procentų dydžio delspinigius nuo nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.2. p.). Sutarties 7.2. punktu susitarta, kad nuomininkas (atsakovas J. G.) kas mėnesį nuomotojui (ieškovui P. P.) mokės 115,84 Eur (400,00 Lt) nuomos mokestį ir 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo daikto perdavimo dienos. Sutarties šalys patvirtino, kad nuomininkas už tris mėnesius sumokėjo 347,54 Eur (1 200,00 Lt) nuomos mokestį ir 52,13 Eur (180,00 Lt) GPM (Sutarties 7.3. p.) (1 t., b. l. 9-15). Nuomos sutartis 2014 m. birželio 13 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 7).

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.479 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 str.). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 str. 1 d.). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576). Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 str.).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. per 5 darbo dienas ieškovas ir atsakovas J. G. nesudarė išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties. Vadinasi, vadovaujantis minėtu Sutarties 5.1. punktu atsakovas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas (iki 2014 m. rugsėjo 6 d.) po Sutarties pasibaigimo dienos, turėjo pareigą atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų, išsiregistruoti pats ir išregistruoti visus asmenis, bute deklaravusius gyvenamąją vietą, išsikraustyti pats bei iškraustyti visus bute gyvenančius asmenis bei perduoti nuomotojui butą tokios būklės kokios jis buvo Sutarties sudarymo dieną išskyrus normalų nusidėvėjimą, tačiau tai padaryta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga – ieškovo P. P. siųsti pranešimai J. G., pranešimi laikraštyje, bet ir atsakovų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35). Tai, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir po nuomos sutarties termino pasibaigimo gyveno ir/ar naudojosi ne tik atsakovas J. G., bet kiti atsakovai – jo artimieji – pagrindžia byloje esanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2017 m. rugsėjo 7 d. pažyma, iš kurios matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę J. G., A. G., V. G., nepilnamečiai vaikai A. G., D. G. ir V. P. (2 t., b. l. 144). Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių, kad atsakovai turi išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto iš esmės nebėra, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas J. G. patvirtino, kad ginčo bute šiuo metu negyvena, jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. G. taip pat patvirtino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena ir yra laikinai apsistojusi pas J. G., kadangi šiuo metu ieškosi kitos gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad jos sūnus V. G. su T. G. ir nepilnamečiais vaikais A. G. ir D. G. ginčo bute taip pat nebegyvena. Nors atsakovai minėtame bute nebegyvena, tačiau A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas ją iki šiol yra buto raktai, o bute yra likę daiktų, kuriuos išsineš, susiradusi kitą gyvenamąją patalpą.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties terminui (2014 m. rugsėjo 3 d.) atsakovai gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad šiuo metu P. P. bute nebegyvena, tačiau iki šiol bute yra likę jų asmeninių daiktų, bei buto raktai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas – atsakovai J. G., A. G., V. G., T. G. ir nepilnamečiai vaikai A. G. bei D. G. iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo J. G. 1 731,00 Eur nuomos mokestį, nesumokėtą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d. ir 2 000,00 Eur delspinigių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš J. G. 1 731,00 Eur nuomos mokestį, nesumokėtą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d., ir 2 000,00 Eur delspinigių (netesybų). Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių, kad atsakovai (-as) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d., kai nuomos sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, iš esmės nėra. Atsakovas J. G. nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jo nesumokėtą nuomos mokestį ir delspinigius, nurodydamas, jog nuomos sutartis buvo pasibaigusi, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti minėtų sumų priteisimo iš atsakovo. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo P. P. reikalavimo pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, jog nuomos Sutartis pasibaigė 2014 m. rugsėjo 3 d., todėl pasibaigus nuomos sutarčiai, o atsakovui pažeidus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir toliau gyvenant ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovui atsiranda teisė reikalauti ne nuomos mokesčio priteisimo, o nuostolių atlyginimo – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį. Sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovas J. G. kas mėnesį ieškovui P. P. mokės 115,84 Eur (400,00 Lt) nuomos mokestį ir 15 procentų GPM nuo daikto perdavimo dienos. Nuomininkui vėluojant perduoti butą Sutarties 5.1. punkte nustatyta tvarka nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti pastarajam 20 procentų dydžio delspinigius nuo nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.2. p.).

Teismo nustatytų ir įvertinų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš J. G. 2 000,00 Eur delspinigių. Nors galimybė ieškovui iš atsakovo reikalauti delspinigių yra įtvirtinta tarp šalių sudarytoje Sutartyje, tačiau minėtos įstatymo nuostatos nesuteikia teisės P. P. reikalauti ir atlyginti nuostolius, ir sumokėti netesybas. Minėta, jog kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pasisakyta, jog tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, kadangi jais kompensuojami kreditoriaus patirti nuostoliai, tuo tarpu ne tik nuostolių, bet ir netesybų priteisimas suteiktų ieškovui galimybę nepagrįstai pasipelnyti iš kitos šalies – šiuo atveju atsakovo J. G.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 731,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d. (trylika mėnesių), t. y. 115,84 x 13 x 15 procentų GPM, iš viso 1 731,81 Eur (iškovas prašo priteisti lygią sumą, be centų po kablelio). Teismui ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ir nustačius faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bei minėtas CK nuostatas, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo J. G. 1 731,00 Eur nuostolių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.499 str. 2 d., Sutarties 7.2. p.). Pažymėtina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai kaip netesybos įskaitytini į priteistą 1 731,00 Eur sumą, kaip nuostolių ieškovui atlyginimas ir papildomai kaip delspinigiai nepriteistini, taip pat išsamiau apie prašomų priteisti delspinigių dydį kaip teisiškai nereikšmingą aplinkybę išsamiau nepasisakytina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo J. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo J. G. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 731,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 96 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje Nr. 2-4832-793/2017, t. y. Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-223-524/2017 panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-549-980/2017 ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovas patyrė 500,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas ir 1 706,90 Eur už kelionės išlaidas (2 t., b. l. 145, 2 t., b. l. 105, 107-108, 112, 114-115, 118-119, 123-126, 128-129, 131-132, 134-137), iš viso 2 206,90 Eur. Atsakovai teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, gali būti bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Nagrinėjamu atveju, ieškovas teismui pateikė duomenis, kad jo kelionės išlaidos į teismo posėdžius Airija-Lietuva, Lietuva-Airija sudaro 1 706,90 Eur. Teismo posėdžiai buvo paskirti šiomis datomis 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., visuose teismo posėdžiuose ieškovas dalyvavo. Teismas laiko pagrįstomis kelionės išlaidas į teismo posėdžius šiomis datomis – į 2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdį (292,18 Eur), į 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdį (322,18 Eur), į 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdį (338,18 Eur), iš viso 952,54 Eur. Tuo tarpu, ieškovo prašomos priteisti kelionės išlaidas jam atvykstant į 2017 m. liepos 18 d. (362,18 Eur) ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. (392,18 Eur) teismo posėdžius laikytinos nepagrįstomis, ir susidariusiomis ne dėl atsakovų kaltės, o dėl ieškovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdis ieškovo atstovo prašymu atidėtas, kadangi ieškovas pageidavo tikslinti ieškinį į jį įtraukiant naujus atsakovus. Kitas teismo posėdis paskirtas 2017 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. liepos 21 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys, į kurį atsakovais įtraukti T. G. ir nepilnamečiai vaikai D. G. ir A. G. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, jog iš esmės patikslintas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo yra tapatus pradiniam ieškovo pareiškimui dėl ieškinio dalyko pakeitimo, išskyrus tai, kad papildomai įtraukti nauji atsakovai. 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdis taip pat atidėtas, kadangi naujai į bylą įtrauktai atsakovei T. G. neįteiktas teismo šaukimas į 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdį. Vertinant prašomų priteisti kelionės išlaidų pagrįstumą, atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintą ieškinį, suformuluojant aiškų reikalavimų, kuriuos pilnamečius asmenis su nepilnamečiais vaikais iškeldinti iš ginčo buto, taip pat buvo pasisakyta dėl atitinkamų atsakovų įtraukimo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties pakeitimo, tačiau nepaisant to, ieškovas tik 2017 m. liepos 21 d. patikslintu ieškiniu į bylą tinkamai įtraukė visus atsakovus. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovo P. P. netinkamo naudojimosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, už ką atsakovai neprivalo atsakyti. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovas turėjo du atstovus – pagal pavedimą A. V. ir advokatę Kristiną Pralgauskaitę, nepaisant to, tinkamai procesinėmis teisėmis naudotasi nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškovo prašymas priteisti kelionės išlaidas, patirtas vykstant į 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžius, viso 754,36 Eur (362,18 Eur + 392,18 Eur) netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, ieškovas patyrė 408,38 Eur išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (326,38 Eur už turtinį reikalavimą ir 82,00 Eur už neturtinius reikalavimus), 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 2 239,65 Eur kelionės išlaidų ir 11,00 Eur už dokumentų vertimą, iš viso 2 959,03 Eur. Atsakovas už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo patyrė 84,00 Eur išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu (1 t., b. l. 36, 44, 106-124, 138-149).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinti 46,40 procentai ieškinio reikalavimų, todėl būtina paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, taip pat nagrinėjant ją apeliacine tvarka, bei po apeliacijos grąžinus nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas reiškė 10 879,20 Eur turtinį reikalavimą ir neturtinius reikalavimus – nutraukti nuomos sutartį, iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir juos išregistruoti, dėl ko buvo sumokėtas 408,38 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjant civilinę bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis yra 153,00 Eur – 112,00 Eur už turtinį ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 255,38 Eur žyminio mokesčio permoka (408,38 Eur – 153,00 Eur). Ieškovas iš viso patyrė 4 910,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių teismas laiko pagrįstomis 4 156,19 Eur (netenkinus 754,36 Eur kelionės išlaidų priteisimo), atsakovas J. G. patyrė 84,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 1 928,47 Eur ((153,00 Eur + 300,00 Eur + 2 239,65 Eur + 11,00 Eur +500,00 Eur + 952,54 Eur) x 46,40 procentai), o iš ieškovo atsakovui – 45,02 Eur (84,00 Eur x 53,60 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 1 883,45 Eur (1 928,47 Eur – 45,02 Eur) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno po 470,86 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str. 2 d., 4 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus J. G. (J. G.), A. G., V. G. (V. G.), T. G. su nepilnamečiais vaikais D. G. (D. G.) ir A. G. iš ieškovui P. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo J. G. (J. G.) 1 731,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną Eur 00 ct) nuostolių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. lapkričio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo P. P. naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. G. (J. G.), A. G. (A. G.), V. G. (V. G.), T. G. (T. G.) 1 883,45 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų po 470,86 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovo P. P. naudai.

Grąžinti ieškovui P. P. 255,38 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių Eur 38 ct) žyminio mokesčio permoką (2015 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas), jos grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.