Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui J. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo, asmenų iškeldinimo iš buto, skolos ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys V. G., A. G., išvadą teikianti institucija Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2014-06-03 su atsakovu sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; priimti sprendimą dėl atsakovo ir su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įpareigojant perduoti ieškovui šio buto raktus; priteisti iš atsakovo 1 731 Eur nuomos mokestį, nesumokėtą už laikotarpį nuo 2014-09-03 iki 2015-10-03, ir 9 148,20 Eur netesybas; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo l 731 Eur nesumokėtos nuomos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-05-16 turto pardavimo iš varžytynių metu akto Nr. S-140006807 pagrindu įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris iki šio sandorio nuosavybės teise priklausė A. G.. 2014-06-03 nuomos sutarties pagrindu šį butą išnuomojo atsakovui. Sudarytos nuomos sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad butas išnuomojamas nuo 2014-06-03 (sutarties sudarymo dienos) 3 mėnesių terminui, tai yra iki 2014-09-03. Šalys susitarė, kad atsakovas mokės nuomos kainą po 115,84 Eur per mėnesį bei 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. 2014-09-03 suėjus buto nuomos pabaigos terminui, atsakovas atsisakė pirkti butą už ieškovo pasiūlytą kainą, atsisakė išsikraustyti ir iškraustyti su juo gyvenančius asmenis. Atsakovas kartu su A. G. faktiškai gyvena atsakovo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo bute atsakovas be jokio teisėto pagrindo ir ieškovo sutikimo leido gyventi kitiems asmeninis – tretiesiems asmenims ir jų vaikams.Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad buvo pasirengęs nusipirkti iš ieškovo ginčo butą, apie tai pranešimais informavo ieškovą, bet ieškovas su atsakovu nebendradarbiauja, nuomos sutarties sąlygų nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-26 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis V. G. ir T. G. su nepilnamečiais vaikais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui buto raktus. Priteisė iš atsakovo 1731 Eur skolą už buto nuomą ir 2000 Eur delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3731 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 1479 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sumažino 2015-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatydamas, kad ieškovo P. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 3731 Eur, areštuojami atsakovui J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis . Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, jai pasibaigus ginčo butas parduotas atsakovui nebuvo, ginčo bute gyvena tretieji asmenys su vaikais. Konstatavo, kad šalis siejo nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Sprendė, kad galimybę pasibaigus buto nuomos sutarčiai įsigyti minėtą butą atsakovas prarado dėl savo kaltės. Konstatavo, kad atsakovas ir tretieji asmenys su nepilnamečiais vaikais be teisėto pagrindo, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nemoka nuomos mokesčių, todėl yra pagrindas minėtus asmenis iš ginčo buto iškeldinti, priteisti nuomos mokestį. Spręsdamas dėl ieškovui priteistino delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad esant atsakovo atstovo prašymui taikyti senatį atitinkamam ieškovo reikalavimui, yra pagrindas priteisti ieškovui delspinigius tik už šešis mėnesius. Be to, atsižvelgdamas į gaunamos sumos dydį (4222,25 Eur), gerokai viršijančią pagrindinės skolos dydį, teismas sprendė, kad yra pagrindas minėtą sumą mažinti iki 2000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkintini iš dalies, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui procesines palūkanas už priteistą jam sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir šalių paaiškinimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės (neveikimo), ir dėl to nepagrįstai įpareigojo atsakovą išsikelti ir sumokėti nuomos mokestį. Teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės: atsakovas siūlė ieškovui pagal nuomos sutarties sąlygas įsigyti butą, bet ieškovas į minėtą siūlymą neatsakė. Pažymi, kad turėjo finansinių galimybių įsigyti minėtą butą. Dėl to mano, kad nebuvo pagrindo iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis iš ginčo buto. Teigia, kad pareiga mokėti nuompinigius ir delspinigius atsakovui galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei jis būtų atsisakęs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Minėta, sutartį atsisakė sudaryti ieškovas. Pažymi, kad jei būtų nuspręsta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuompinigių priteisimo, priteistų delspinigių dydis yra neprotingai didelis; delspinigiai nepriteistini dėl to, kad jokių nuostolių ieškovas nepatyrė.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Palaiko savo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, sutinka su teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Šios bylos ieškinyje suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti V. G. ir A. G.. 2015-12-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b. l. 63) šių asmenų procesinė padėtis pakeista į trečiųjų asmenų ir jiems nustatytas terminas pareikšti atsiliepimus. 2016-03-14, 2016-04-04 parengiamuosiuose posėdžiuose šie nurodyti tretieji asmenys nedalyvavo ir teismas nutarė juos kviesti į teismo posėdį. 2016-05-12 teismo posėdyje dalyvavo tik V. G., A. G. į teismo posėdį neatvyko. 2016-05-12 teisme buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 95), kuriame nurodyti visi šiame bute gyvenantys asmenys. Iš šio akto nustatyta, kad byloje nurodyta trečiuoju asmeniu A. G. yra nepilnametė, o jos tėvai yra V. ir T. G..

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime trečiuoju asmeniu nurodė T. G., nes ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Iš 2016-09-06 protokolo nustatyta, jog byla buvo nagrinėjama nurodant trečiuosius asmenis V. G. ir A. G., gim. 2010 m. Teismo sprendimas siunčiamas A. G., o ne T. G. (b. l. 161). Todėl paminėtos aplinkybės įrodo, jog nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

10. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog T. G. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, jai nebuvo pranešta apie posėdį, tačiau teismo sprendimu ji buvo iškeldinta iš ginčo buto, todėl byloje nustatytas paminėtas absoliutus negaliojimo pagrindas.

11. Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą. Ieškovas prašė atsakovus iškeldinti taikant prievolinį teisių gynimo būdą, nes byloje nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą J. G. siejo buto nuomos sutartis (b. l. 90), tačiau kitų asmenų, gyvenančių šiame bute ir nurodytų šios nutarties 8 p., tokie santykiai nesieja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011), pareikštu asmenims, kurie pažeidžia savininko teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tinkamų atsakovų klausimą šioje byloje pagal CPK 45 str.

12. Iš patikslinto ieškinio nustatyta, jog ieškovas nesuformulavo tikslaus reikalavimo dėl atsakovų, t. y. kuriuos pilnamečius asmenis, gyvenančius šiame bute, prašo iškeldinti, suinteresuotu asmeniu nurodydamas nepilnametę A. G.. 2016-05-12 teisme buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 95), kuriame nurodyti visi šiame bute gyvenantys pilnamečiai ir nepilnamečiai asmenys, todėl teismas, gavęs šį įrodymą, privalėjo pasiūlyti ieškovui atsakovais į bylą įtraukti V. ir T. G., kurie yra nepilnamečių A. G. ir D. G. atstovai pagal įstatymą. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog šiame bute gyvena A. G., kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir dėl kurios sprendime nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas, nesprendęs dėl A. G. ir T. G. įtraukimo į bylą, priėmė sprendimą dėl T. G. iškeldinimo.

13. Aiškindamas ir taikydamas CPK 45 str., kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

13. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys nepareikštas tiems asmenims, kurie turi pagal ieškinį atsakyti, t. y. nustatęs asmenų materialųjį bendrininkavimą, turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti V. G. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo ir pasiūlyti įtraukti bendraatsakiais T. G., A. G., nurodant jų iškeldinimą su nepilnamečiais vaikais, nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. Šį procesinės teisės pažeidimą teisėjų kolegija vertina kaip nulėmusį neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismų sprendimą (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Taip pat sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nurodyto šios nutarties 8–9 punktuose (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.