Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „LT verslo plėtros grupė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-2370-849/2015 pagal pareiškėjos UAB „LT verslo plėtros grupė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-62-835/2015 pagal pareiškėjos UAB „LT verslo plėtros grupė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys UAB „Velaura“, G. M., Alytaus miesto savivaldybė, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Civilinėje byloje Nr. 2-62-835/2015 UAB „LT verslo plėtros grupė“ prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 2012 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 8228,65 kv. m gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1P2b, priklausinius – 60 m aukščio dūmtraukį, plane žymimą „b“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 80 m aukščio dūmtraukį, plane žymimą „b1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad dūmtraukiai visuomet buvo neatskiriama gamybinio pastato dalis ir funkcionuoti kaip atskiros statinio dalys negali, o atlikti savo funkcijas pagal paskirtį gali tik tarnaudami gamybiniam pastatui. Be to, šie statiniai niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja dėl dūmtraukių, kaip atskirų statinių įteisinimo, pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir kadangi pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacijos dalykas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundžiamos nutarties motyvų, kuriais pasisakoma dėl VĮ Registrų centro priimtų 2015-02-18 sprendimų, kadangi pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė iš Alytaus apskrities archyvo gautu 2015-02-27 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.).

Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-62-835/2015 UAB „LT verslo plėtros grupė“ prašė ( I tomas b. l. 1 – 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 2012-02-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 8228,65 kv. m gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1P2b, priklausinius – 60 m aukščio dūmtraukį, plane žymimą „b“, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 80 m aukščio dūmtraukį, plane žymimą „b1“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu (I tomas b. l. 140 – 142) pareiškėjos pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad dūmtraukiai visuomet buvo neatskiriama gamybinio pastato dalis ir funkcionuoti kaip atskiros statinio dalys negali, o atlikti savo funkcijas pagal paskirtį gali tik tarnaudami gamybiniam pastatui. Be to, šie statiniai niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja dėl dūmtraukių, kaip atskirų statinių įteisinimo, pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir kadangi pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti dūmtraukių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir pareiškėjai įregistruoti juos nuosavybes teise. Dėl pateikto prašymo registruoti VĮ Registrų centro Alytaus filialas priėmė du sprendimus. Pirmuoju, 2015-02-18 sprendimu Nr. (2.17.6)R7-197 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ ( I tomas b. l. 174) pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – dūmtraukio „b“ (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir dūmtraukio „b1“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą atmetė todėl, kad pareiškėja „LT verslo plėtros grupė“ nepateikė dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti įrašyti kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre. Antruoju, 2015-02-18 sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-105 „Dėl nuosavybės teisių į statinius įregistravimo“ ( I tomas b. l. 173) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p. pagrindu prašymo netenkino, nes dėl priimto (pirmojo) nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2015-02-18 sprendimo Nr. (2.17.6)R7-197 Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti prašomi įregistruoti nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja dėl nekilnojamųjų daiktų (dūmtraukių) projektų, statybą leidžiančių, statinių tinkamumo eksploatacijai ir kitų statybos dokumentų paieškos ir gavimo kreipėsi į Alytaus apskrities archyvą, kuris 2015-02-27 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ( I tomas b. l. 175) pranešė, kad tuometės Alytaus m. LDT vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos dokumentų, Valstybinių pastatų valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktų ir Kapitalinės statybos skyriaus dokumentų apie Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato pastatų statybą nėra, nes į archyvą perduoti nebuvo.

Atskirajame skunde apeliantė UAB „LT verslo plėtros grupė“ nurodo, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-62-835/2015 pareiškė CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, esančių Alytaus apskrities archyvo 2015-02-27 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tuometės Alytaus m. LDT vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos dokumentų, Valstybinių pastatų valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktų ir Kapitalinės statybos skyriaus dokumentų apie (duomenys neskelbtini) statybą nėra, nes į archyvą perduoti nebuvo. Apeliantės teigimu šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog jos nurodoma aplinkybė apie Alytaus apskrities archyvo 2015-02-27 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus faktus atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, o būtent vieną iš jų – jie pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Apeliantė pati pareiškime nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių šie dūmtraukiai atskirais daiktais kadastro duomenyse nenurodomi, jų nėra ir nekilnojamojo turto registruose. Taigi apeliantė, būdama apdairi ir rūpestinga, jau nuo 2012-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurios pagrindu įsigijo 8228,65 kv. m gamybinį pastatą, ir žinodama apie egzistuojančius dūmtraukius iki kreipimosi į teismą dienos (2014-10-13), turėjo visas galimybes kreiptis į Alytaus apskrities archyvą dėl šių dūmtraukių „b“ ir „b1“ statybą leidžiančių ir statinių tinkamumo eksploatacijai dokumentų ieškojimo. Tuo atveju, jeigu apeliantė nesinaudojo savo teisėmis ir nesidomėjo dėl dūmtraukių „b“ ir „b1“ statybos dokumentų, tokio pasyvaus elgesio procesinės pasekmės tenka jai pačiai. Išdėstytos aplinkybės paneigia egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Alytaus apskrities archyvo atsakyme nurodyti faktai nelaikytina esmine aplinkybe.

Apeliantė nurodo, kad teismas pripažino, kad šie archyvo pateikti duomenys yra reikšmingi kaip sąlyga, reikalinga juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, t. y patvirtina, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas 2015-01-26 sprendimu (I tomas b. l. 140 – 142) pareiškėjos pareiškimą atmetė. Pareiškėja turėjo visas sąlygas gauti Alytaus apskrities archyvo atsakyme nurodytus duomenis ir nesutikdama su 2015-01-26 sprendimu, jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad apeliantei neužkirstas kelias ginti savo teises kitais įstatyme numatytais būdais, taip pat ir kreiptis į teismą ypatingosios ar ieškinio teisenos tvarka kitais pagrindais (CK 1. 138 str.), kadangi iš apeliantės pateiktų Alytaus apskrities archyvo 2015-02-27 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimų turinio matyti, kad apeliantė siekia minėtų statinių kaip daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo NTR savo vardu. Tačiau civilinėje byloje Nr.2-62-835/2015, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo keliamas ginčas dėl daiktinių teisių, statinių sukūrimo ir egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto objekto teisėtumo klausimas, kad BUAB „Bonvaldos servisas“ ir ankstesni dūmtraukių b ir b1 kaip statinių, skirtų gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėto 1 P2b, poreikiams, priklausinius, teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Pagal Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2 punktą pastatyti seni statiniai registruojami Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos (2.3 punktas). Kaip matyti iš apeliantės nurodytų duomenų (dūmtraukiai statyti 1982 m.), statinių statybos metu galiojo Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojusioje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su jam priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad pastatai, statiniai ir butai turi būti registruojami (1 punktas); savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami (5 punktas); ją pakeitė Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka yra griežtai reglamentuota.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 12,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos UAB „LT verslo plėtros grupė“ 12,57 Eur (dvylika eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.