- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-206-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7829-901/2013, kuria netenkintas pareiškėjos M. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. Ž. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012, įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje ir ieškovo A. Ž. (K.) ieškinį atmesti. Procesą prašė atnaujinti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nurodydama, kad ji nebuvo įtraukta į jos buvusio sutuoktinio A. Ž. (K.) ieškinio nagrinėjimą ir neturėjo galimybės duoti parodymų teisme apie faktines bylos aplinkybes. Teigė, kad ieškovas 35000 Lt neturėjo ir šie pinigai priklausė jai. Mano, kad pinigus priteisus A. K., buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012. Atmetė pareiškėjos M. Ž. prašymus įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012 ir atmesti ieškinį išnagrinėtoje byloje. Nurodė, kad aplinkybes, jog paskolą iš savo lėšų suteikė būtent A. Ž. (K.), kad tai nėra pinigai pareiškėjos nurodomam automobiliui įsigyti ir jie nebuvo grąžinti ieškovui, patvirtino kasacinės instancijos teismas. Pažymėjo, kad atsakovai dar 2012 m. gegužės 2 d. teikė prašymą pareiškėją apklausti kaip liudytoją, tačiau ji į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko. Sprendė, kad pareiškėja jau po 2012-05-02 žinojo apie bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) M.Ž. prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde teigiama, kad kasacinis teismas nusprendė dėl jos teisių ir pareigų. Tvirtina, kad terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoja nuo kasacinio teismo 2013-06-18 nutarties priėmimo, kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenusprendė dėl jos teisių ir pareigų.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) M. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi, pareiškėjos teigimu, kasacinis teismas nusprendė dėl jos, neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, teisių ar pareigų.
Teismas pažymi, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų; tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus, išdėstyti savo argumentus, ir, minėta, nurodyti sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė žinojo apie Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-79/2012 nagrinėjimą ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu nenusprendė dėl apeliantės teisių ar pareigų. Šias aplinkybes skunde nurodė pati apeliantė. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes ir tai, jog pirmosios instancijos teismo spendimo pagrįstumo klausimas buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo, sprendžia, jog nėra pagrindo kvestionuoti kasacinio teismo 2013-06-18 nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama (CPK 362 str. 1 d.). Be to, apeliantė, žinojusi apie teisminį procesą turėjo galimybes apginti savo teises ir teisėtus interesus kitu teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdu, t. y. instancine teismų sistema, tačiau ja dėl subjektyvių priežasčių nepasinaudojo.
Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Apeliantė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui pateikti.
Teismo vertinimu, apeliantė savo prašymo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti vykusio teismo proceso tinkamumu, ir net ir tuo atveju, jeigu apeliantė būtų įtraukta į procesą, procesinis rezultatas byloje būtų toks pat.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.