Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. A. atstovės advokatės R. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-235-470/2015 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo ir kt. ir pagal atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas prašymas priimti papildomą sprendimą, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė prašė teismo priimti papildomą sprendimą, nes ieškovė prašė ištaisyti rašymo apsirikimą ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas yra valdžios institucija, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumo principą. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę – byloje dalyvavę asmenys nebegali teisme pareikšti ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjas numatė galimybę sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (LAT 2000-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000, 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010). Kartu pažymėtina tai, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė taip pat ir savo iniciatyva taisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, reiškia, kad teismas ištaiso tokio pobūdžio klaidas ir nesant dėl to pareikšto šalies prašymo ar skundo (LAT 2015-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).

Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo (t. 3, b. l. 141–149), motyvuojamojoje dalyje „Dėl bylinėjimosi išlaidų“ antroje pastraipoje yra nurodyta, jog „ieškovė patyrė 300 Lt (86,89 Eur) žyminio mokesčio išlaidas, 653,40 Lt (189,23 Eur) vertimo paslaugų išlaidas, 124,51 Lt (36,06 Eur) kopijavimo išlaidas, 2 500 Lt (724,05 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidas, viso 1 036, 23 Eur (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 42,43, 44, 46, 51, t. 2. b. l. 14). Šeštoje ir septintoje pastraipoje nurodyta, kad „ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo iš atsakovo patenkintas 9 %, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Taigi, įvertinus, kad ieškovė iš viso reiškė 4 reikalavimus, jie patenkinti 29 %, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 300,51 Eur (1 036,23 x 29 : 100 = 300,51). Atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 71 %, todėl įvertinus, kad iš viso atsakovas patyrė 69 Eur bylinėjimosi išlaidų, jam iš ieškovės priteistini 49 Eur. Atlikus mokėtinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 251,51 Eur (300,51 – 49 = 251,51).“ Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta ieškovei iš atsakovo priteisti 251,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2014-07-17 teikdama teismui įkainotiną ieškinį (kurio suma 91 000 Lt) dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo sumokėjo 300 Lt (36,06 Eur) (t. 1, b. l. 8) žyminį mokestį bei, vykdydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi nustatą įpareigojimą primokėti 2 574 Lt žyminio mokesčio už reiškiamus reikalavimus (t. 2, b. l. 52), 2014-08-05 ieškovės atstovė pateikė duomenis apie 2 574 Lt žyminio mokesčio (kas atitinka 745,48 Eur) sumokėjimą pagal 2014-07-28 perlaidą (t. 2, b. l. 54–58). Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad sumokėjo 2 721,56 Lt (788,22 Eur) žyminio mokesčio, tačiau akivaizdu, jog ieškovė iš viso yra sumokėjusi 2 874 Lt (832,37 Eur) žyminio mokesčio išlaidų (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 54–58).

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė turėjo 1 036,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie nurodytos 300 Lt (86,8 Eur) žyminio mokesčio sumos be pagrindo nepridėjo ieškovės sumokėto 2 574 Lt (745,48 Eur) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo ne 1 036,23 Eur, bet 1 781,71 Eur (1 036,23 + 745,48) bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro ne 300,51 Eur, kaip klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, bet 516,7 Eur (1 781,71 x 29 : 100 = 517,94 Eur). Atlikus iš atsakovo ir ieškovės priteistinų mokėtinų sumų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 467,7 Eur (516,7 – 49 = 467,7) bylinėjimosi išlaidų, o ne 251,51 Eur, kaip klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y., kad ieškovė iš viso pirmosios instancijos teisme turėjo ne 300 Lt (86,89 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, ką klaidingai (dėl rašymo apsirikimo) sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 2 874 Lt (832,37 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, kas sąlygojo ir kitus paminėtus rašymo apsirikimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prieš tai paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo atsisakė ištaisyti paties teismo padarytus rašymo apsirikimus vien tik dėl formalaus pagrindo – kad ieškovė praleido įstatyme numatytą 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą galima išspręsti ir per papildomo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), tačiau šiuo atveju pačiai ieškovei pasirinkus kitokį likusių per teismo klaidą nepriteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būdą – per rašymo apsirikimo ištaisymą – apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, esant akivaizdžiam rašymo apsirikimui, be teisėto pagrindo transformavo šio prašymo pagrindą į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir jį atmetė vien tik dėl praleisto termino, tuo labiau, kad tiek papildomo sprendimo priėmimo, tiek rašymo apsirikimo ištaisymo klausimus teismas galėjo išspręsti savo iniciatyva, ką šioje konkrečioje situacijoje ir reikėjo atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Alytaus rajono teismo 2015-09-14 nutartis naikintina ir klausimas išspęstinas iš esmės – Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-31 sprendime padaryti rašymo apsirikimai ištaisytini, konstatuojant, jog šie ištaisymai nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus rajono teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje „Dėl bylinėjimosi išlaidų“:

1) vietoje sakinio ,,ieškovė patyrė 300 Lt (86,89 EUR) žyminio mokesčio išlaidas, (...), iš viso 1 036,23 EUR (...)“ nurodant, kad „ieškovė patyrė 2 874 Lt (832,37 Eur) žyminio mokesčio išlaidas (...), iš viso 1 781,71 Eur (...).“;

2) vietoje sakinio ,,Atlikus mokėtinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 251,51 EUR (300,51 – 49 = 251,51)“ nurodyti ,,Atlikus mokėtinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 467,7 EUR (516,7 – 49 = 467,7)“.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, vietoj sakinio ,,Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei L. A. 251,51 EUR (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų“ nurodant – „Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei L. A. 467,7 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.