Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-391-555/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-10
Bylos Nr.: 2A-391-555/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02943-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Aušra Baubienė
Atsakovas: A. A.
Ieškovas: L. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-391-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02943-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-470/2015 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo ir kt. ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą 1995 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 128, tarp A. A. ir L. A. (ikisantuokinė pavardė – P.) esant atsakovo A. A. kaltei; priteisti ieškovei L. A. iš atsakovo A. A. 24 907,32 EUR kompensaciją už atsakovo išnaudotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtas lėšas, kurias ieškovė asmeniškai uždirbo ir mokėjimo pavedimais siuntė atsakovui per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. gruodžio mėnesio; priteisti ieškovei L. A. iš atsakovo A. A. 1 448,10 EUR neturtinės žalos; sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „P.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaip sutuoktinio esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. Atsakovas ilgą laiką rodė jai abejingumą, jos nepalaikė, demonstravo nepagarbą jai, ji ne kartą patyrė atsakovo fizinį, o taip pat moralinį smurtą. Santuoka faktiškai iširo atsakovui 2014 metais sausio mėnesį, nieko nepranešus ir pasiėmus savo daiktus, keletą ieškovės vertingų daiktų, išvykus iš Anglijos, kur jie kurį laiką gyveno ir dirbo. Taip pat nurodė, kad per laikotarpį nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio, kuomet atsakovas gyveno su ieškove Anglijoje, ji pamatė visišką atsakovo abejingumą ir nepagarbą jai. Be to, ieškovė, sužinojus, kad atsakovas išprievartavo jos seserį, patyrė šoką, ji bandė nusižudyti išgerdama didelę vaistų dozę, atsakovas viską matė, tačiau nieko nedarė, sėdėjo ir žiūrėjo. Dėl tokio atsakovo elgesio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Ieškovė įrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. gruodžio mėnesio ji atsakovui A. A. pervedė 24 907,32 Eur (86 000 Lt), kuriuos sutuoktinis privalėjo panaudoti pagal išankstinį susitarimą – buto ieškovės vardu nupirkimui. Nesilaikydamas jų susitarimo Alytaus mieste nupirkti ieškovės vardu gyvenamąjį būstą, atsakovas, ieškovei nežinant, 2012 m. rugsėjo 1 d. už 4 633,92 Eur (16 000 Lt) įsigijo automobilį Ssang Yong Kyron, o 2012 m. rugsėjo 14 d. nusipirko Mitsubishi Eclipse. Šiuos automobilius atsakovas pardavė be jos žinios ir tokiu būdu gavo asmeninės naudos. Automobilį Ssang Yong Kyron jis pardavė 2014 m. vasario 12 d., o Mitsubishi Eclipse – 2013 m. kovo 26 d. Kur atsakovas panaudojo už parduotas transporto priemones gautas lėšas, jai nėra žinoma. Apie minėtų automobilių įsigijimą ir pardavimą sužinojo tik tuomet, kai buvo pradėtas rengti ieškinys.

Atsakovas A. A. nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais ir prašė jų netenkinti, o pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1995 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 128, sudarytą tarp jo ir ieškovės, nustatant ieškovės kaltę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo jam neištikima, palaikė nepadorius santykius su kitais vyrais, Londone gyveno dvigubą gyvenimą, nes buvo išsinuomojusi kitą būstą, po 5 paras nepareidavo į namus. Ieškovė jau pirmaisiais santuokos su juo metais buvo neištikima su N. R., t. y. jo broliu. Ieškovė, o ne atsakovas, visiškai nutraukė santykius su savo šeima. Ieškovė vienu metu net nebendravo su savo sūnumi N., visiškai neieškojo su juo kontakto. Taip pat nurodė, kad nors ieškovė, dirbdama Londone, teikė materialinę paramą savo sūnui, kol jis buvo nepilnametis, tačiau tai yra tik pinigai, kurie niekados nekompensuos motiniškos šilumos ir rūpesčio. Be to, ieškovė sąmoningai nutyli, kad ne kartą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius bei jo motiną G. A.. Ieškovė reikalauja priteisti 24 907,32 Eur (86 000 Lt), kuriuos ji pervedė nuo 2009 m. iki 2013 m. gruodžio mėnesio, tačiau ieškovė melagingai teigia, kad šie pinigai buvo pervedami kažkokio buto pirkimui ir, kad jie dėl neva numatomo buto pirkimo buvo sudarę kažkokį susitarimą. Didžioji šių pinigų dalis ir buvo siunčiama sūnaus N. išlaikymui, likusi dalis pinigų buvo skiriama tik būtiniems šeimos poreikiams, tačiau jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės dėl siunčiamų pinigų kaupimo nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp L. A. ir A. A. sudarytą 1995 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 128, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, paliekant ieškovei mergautinę pavardę P.; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei L. A. 2 317 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį; ieškovės L. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei L. A. 467,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo. Iš ieškovės paaiškinimų, teismas taip pat nustatė, kad atsakovo demonstruojama nepagarba, abejingumas, jos nepalaikymas tęsėsi ilgus metus, t. y. beveik nuo santuokos sudarymo momento, tuo tarpu ieškovė atsakovo elgesį toleravo, jie siekė kurti bendrą ateitį, šeimos poreikiams naudojo bendras lėšas, dirbo, todėl teismas sprendė, kad šeimoje galėjo susidaryti regimybė, kad netoleruotinas bendrąja prasme sutuoktinio elgesys šioje šeimoje yra priimtinas, jis būdingas šiems sutuoktiniams. Dėl atsakovo fizinio smurto ieškovės atžvilgiu teismas sprendė, kad pačios atsakovės nurodytas tik vienas toks fizinio smurto atvejis, kurį patvirtino ir liudytojai L. K. ir A. K., tačiau teismas sprendė, kad minėtas faktas pats savaime negali būti laikomas neginčijamu atsakovo kaltės įrodymu, kadangi pati ieškovė patvirtino, kad būtent ji išprovokavo atsakovo fizinius veiksmus prieš ją. Kadangi vėliau sutuoktiniai susitaikė, ilgą laiką gyveno šeimoje, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai vienas kitam atleido skriaudas ir toliau siekė kurti bendrą ateitį, siejo gyvenimą vienas su kitu. Teismas nurodė, kad šalių siekis kurti bendrą ateitį įrodytas liudytojų parodymais. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovė bandė dėl psichinės įtampos žudytis, teismas vertino, kaip atskleidžiančią jos nervinį jautrumą ir pažeidžiamumą, tačiau dėl to kategoriškai nelaikė esant atsakovo kaltei. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas vertindamas atsakovo argumentus dėl ieškovės neištikimybės, sprendė, kad ieškovės neištikimybės faktas yra nepatvirtintas ir neįrodytas. Tuo tarpu ginčo nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nepatvirtino neginčijamos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas vertino, jog abi šalys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad santuoka iširo tik dėl vienos iš šalių kaltės, o patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismo vertinimu, šalių kaltinimai vienas kitam tik patvirtino, kad santuokoje nebuvo tarpusavio pagalbos, supratimo ir moralinės pagarbos ir būtent tai turėjo lemiamos įtakos santuokos iširimui. Sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių, todėl teismas laikė, kad santuoka iširusi, todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šios aplinkybės, teismas pasisakė, kad šalys netenka teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad A. A. asmeninio turto neturi. Dėl ieškovės nurodytų, jai asmenine nuosavybe priklausančių kilnojamųjų daiktų, teismas kaip dėl asmeninės nuosavybės teise valdomo turto nesprendė. Teismas pažymėjo, kad nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo ginčo atveju pagrindo nukrypti nėra. Be to, sutuoktiniai santuokos metu nebuvo įgiję jokio nekilnojamo turto. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. gruodžio mėn. į atsakovo A. A. banko sąskaitą jos uždirbti ir iš Anglijos persiųsti pinigai buvo šeimos tikslui – taupomam būstui įsigyti, o atsakovas juos iššvaistė savo reikmėms. Tuo tarpu, teismas dėl ieškovės nurodyto apgavystės fakto pasisakė, kad būtų mažai tikėtina, jog ieškovė metai iš metų dirbdama Londone, būtų aklai pasitikėjusi atsakovu ir siuntusi savo uždirbtas lėšas į jo banko sąskaitą Lietuvoje, taip suteikdama jam netrukdomą galimybę toliau savo nuožiūra naudoti šeimos poreikiams skirtus jos uždirbtus pinigus, be to, ieškovė proceso metu neturėjo logiško paaiškinimo, kodėl savo uždirbtus pinigus, skirtus, anot jos, būstui įsigyti, laikė ne savo banko sąskaitoje, bet siuntė atsakovui. Taigi teismas nustatė, kad ieškovė, siųsdama kasmėnesines pinigines perlaidas, kurių dydis vidutiniškai sudarė apie 415,03 Eur (1 433 Lt) per mėnesį, skyrė lėšas ne taupymui, bet šeimos pragyvenimui, t. y. kasdieninėms sutuoktinio ir sūnaus reikmėms, kadangi žinojo, kad sutuoktinis ne visais periodais turėjo darbą, buvo sužalotas darbe, be to, kartu su atsakovu ir jo motina augo jų nepilnametis sūnus N.. Dėl automobilio Mitsubishi Eclipse pardavimo ir kompensacijos už jį ieškovei priteisimo, teismas pasisakė, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu, kada automobilis buvo įsigytas ir parduotas, šeimoje nebuvo santykių krizės, sutuoktiniai nors ir gyveno atskirai, bet turėjo tikslą kartu apsigyventi Londone, atsakovas buvo netgi nuvykęs pas ieškovę ir kartu gyveno, ketino atsivežti sūnų, tačiau šeimos santykiai sužlugo 2013 metų pabaigoje dėl tarpusavio konflikto. Dėl šių nustatytų priežasčių teismas sprendė, kad negalima teigti, jog atsakovas gautas už 2013 m. kovo 26 d. parduotą automobilį lėšas nuslėpė nuo ieškovės ir panaudojo jas išimtinai savo asmeniniams tikslams. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog lėšos buvo panaudotos šeimai pragyventi. Dėl kito automobilio – Ssang Yong Kyron pardavimo ir kompensacijos už jį ieškovei priteisimo, teismas nustatė, kad automobilis perleistas trečiajam asmeniui tuojau po to, kai atsakovas A. A. po šeimos skandalo parvyko iš Anglijos į Lietuvą, kai santykiai su ieškove faktiškai visiškai nutrūko. Dėl šios aplinkybės teismas laikė labiau tikėtinais ieškovės paaiškinimus, kad ieškovė apie automobilio pardavimą, gautas lėšas ir jų panaudojimą nebuvo informuota. Teismas sprendė, kad atsakovas A. A. gautas už automobilį lėšas panaudojo nežinomam tikslui, jų panaudojimo nederino su ieškove, todėl pusė automobilio vertės, sudarančios 2 317 Eur, turi būti priteista ieškovei kaip kompensacija už perleistą šeimos turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai patenkinti 50 procentų, kadangi buvo nustatyta abipusė abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas įvertinęs, kad ieškovė viso reiškė keturis reikalavimus, sprendė, kad jie patenkinti 29 procentus, o atmestu ieškinio reikalavimų dalis sudaro 71 procentus, o atlikus užskaitymą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 467,70 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 2 317 Eur piniginę kompensaciją už neva atsakovui atitekusią didesnę santuokinio turto dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Santuokos metu už savo asmeninius ir skolintus pinigus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsigijo automobilį SSang Young Kyron, tuo tarpu ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu, tvirtino, kad apie minėto automobilio įsigijimą nieko nežinojo, todėl šios aplinkybės patvirtina, jog minėta transporto priemonė įsigyta už jo asmenines lėšas. Dalį pinigų pasiskolino iš R. D., ką patvirtina paskolos raštelis, kurio kopija pateikta teismui kartu su atsiliepimu. Kitą dalį pinigų gavo iš socialinio draudimo, kaip išmoką dėl sužalojimo darbe, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui. Minėtas automobilis pirktas už 2 606,58 Eur, ką patvirtina 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis, tuo tarpu automobilį pardavė dėl to, kad reikėjo pinigų pragyvenimui, pradėjo gesti automobilio variklis ir reikėjo nemažai pinigų jo remontui, be to automobilis buvo labai neekonomiškas. Gautos lėšos buvo išlaidos būtent šeimos reikmėms, kadangi tuo metu dirbo parduotuvėje „Maxima“ už minimalų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei kompensaciją už parduotą automobilį, netinkamai ištyrė faktines aplinkybes, t. y. nenustatė ir neišreikalavo nei ieškovės, nei atsakovo rašytinių įrodymų patvirtinančių automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas. Nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis teismas nustatė automobilio vertę.

2) Pirmosios instancijos teismas dalindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, visiškai neatkreipė dėmesio į ieškovės gaunamas pajamas Anglijoje, šių pajamų teismas, neįtraukė į dalijamo turto balansą, kai tuo tarpu jo piniginės lėšos esančios atskaitomosiose sąskaitose yra areštuotos dar nuo 2015 m. kovo 26 d. Tokiais veiksmais buvo pažeistas teisingumo principas, kuris įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei priklauso kompensacija už neva atsakovui tekusią didesnę santuokinio turto dalį, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti perskaičiuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad per keturis metus ji atsakovui yra pervedusi 24 907,32 Eur, kuriuos sutuoktinis privalėjo panaudoti pagal išankstinį susitarimą – buto ieškovės vardu nupirkimui. Nesilaikydamas jų susitarimo Alytaus mieste nupirkti ieškovės vardu gyvenamąjį būstą, atsakovas, ieškovei nežinant, 2012 m. rugsėjo 1 d. už 4 633,92 Eur (16 000 Lt) įsigijo automobilį Ssang Yong Kyron, o 2012 m. rugsėjo 14 d. nusipirko Mitsubishi Eclipse. Šiuos automobilius atsakovas pardavė be jos žinios ir tokiu būdu gavo asmeninės naudos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai priteisė jai sprendime nurodytą sumą, kaip kompensaciją už perleistą šeimos turtą. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių interesų pusiausvyrą, kadangi į dalijimo turto balansą neįtraukė jos gaunamų pajamų Anglijoje, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas bendrąją jungtinę santuokinių nuosavybę, į proceso šalių dalijamo turto balansą neįtraukė nei ieškovės, nei apelianto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje nustatyta, kad bylos šalys L. A. ir A. A. susituokė 1995 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Ginčo turtas automobilis Ssang Yong Kyron, v.n. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. A. vardu įregistruotas 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y šalių santuokos metu. Ginčas tarp šalių, jog šis turtas šalims nenutraukus santuokos buvo realizuotas, byloje nekyla. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė įrodinėja, kad santuokos metu įgytą turtą realizavus, ieškovas gautas lėšas panaudojo savo poreikių tenkinimui, todėl prašė iš atsakovo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ginčo sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sandoriu, kurio metu realizuotas automobilis Ssang Yong Kyron, v.n. (duomenys neskelbtini), perleistas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl spręsta, kad kitas sutuoktinis, šiuo atveju atsakovas, privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (LAT 2007-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-308/2007; 2007-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-301/2007; 2009-05-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-207/2009).

Reikalavimas priteisti pusę sumos, gautos atsakovui be jos, kaip sutuoktinės, žinios pardavus automobilį, grindžiamas CK 3.123 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pajamas, pardavęs ginčo automobilį, gavo iš karto, po to, kai po konfliktinės situacijos su ieškove, jis grįžo į Lietuvą. Kadangi įvykus konfliktinei situacijai dėl ieškovės atžvilgiu pavartoto moralinio smurto santuokiniai ryšiai tarp šalių faktiškai iširo, nuo šio momento šalys nevedė bendro ūkio, gyveno skyrium, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo gautos lėšos panaudotos ne CK 3.109 straipsnyje numatytoms prievolėms vykdyti. Apelianto teigimu, ginčo turtui įgyti buvo panaudotos jo-atsakovo asmeninės lėšos, gautos paskolos sutarties pagrindu. Apeliantas, siekdamas paneigti ginčo automobilio bendrumo prezumpciją, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad šis turtas buvo įsigytas tik už jo asmenines (skolintas) lėšas (CK 3.89 str. 2 d., CPK 12, 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto teisinį rėžimą, vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus apie bendrą šalių gyvenimą, gautas pajamas, jų panaudojimo aplinkybes, tarp jų įvykusias konfliktines situacijas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys ginčo turto bendrumo prezumpciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nesilaikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176-185 str.).

Ieškovė, teigdama, kad ginčo automobilis įgytas santuokoje ir, kad automobilis parduotas be jos sutikimo, nurodė, kad automobilio vertė jo pardavimo metu buvo 4 633,92 Eur (16 000 Lt). Byloje ginčas, jog automobilis buvo parduotas šalims nenutraukus santuokos, nekyla. Pažymėtina, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), tačiau dėl dalijamo turto vertės gali susitarti ir pačios proceso šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šios įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Byloje, nors ir nustačius, kad ginčo turtas buvo realizuotas, nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl jo vertės pardavimo metu. Apeliantas, nesutikdamas su priteistos kompensacijos dydžiu, prie apeliacinio skundo pateikė ginčo turto pardavimo sutartį, iš kurios sąlygų spręstina, kad automobilis buvo parduotas už 2 606,58 Eur (9 000 Lt) (b. l. 20, 4 t. ). Nors šis įrodymas pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įrodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, tokiu būdu suteikiant ieškovei su juo susipažinti bei pateikti savo atsikirtimus, t. y. galimybę atskirsti į apelianto įrodinėjamą aplinkybę, naujas įrodymas apeliacinės instancijos teisme priimtinas ir yra pagrindas juo remtis nustatinėjant ginčo turto vertę jo pardavimo metu (CPK 314 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, priėmus naują įrodymą nebus pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.), kadangi nebuvo suvaržyta šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 str. 1 d.), taip pat paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų (CPK 200 str. 3 d.).

Remiantis naujai pateiktu įrodymu nustatyta, kad šalių santuokoje įgytas turtas buvo parduotas už 2 606,58 Eur (9 000 Lt) (CPK 197 str.). Įvertinus nurodytą automobilio kainą pardavimo sutartyje, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada ir ieškovės argumentai, kad nustatant kompensacijos dydį, turi būti vadovaujamasi turto verte jo įgijimo metu, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad ieškovė automobilio pardavimo sandorio neginčijo (CK 3.96 str.), kitais objektyviais ir patikimais įrodymais, kad automobilio vertė jo pardavimo metu buvo didesnė, nepagrindė. Kiekvienos transporto priemonės įprastas naudojimas susijęs su nuolatiniu jos eksploatavimui ir atitinkamai jos nuvertėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, jog minėto automobilio rinkos vertė jo pardavimo metu buvo 2 606,58 Eur (9 000 Lt), kaip ir nurodyta automobilio pardavimo sutartyje.

Nustačius šias faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos CK 3.123 straipsnio 4 dalyje išvardytos sąlygos sumažinti apeliantui tenkančią dalį bendrame turte, tačiau atsižvelgiant į gautas pajamas parduodant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, priteistas kompensacijos dydis mažintinas iki 1 303,29 Eur (4 500 Lt).

Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimas, dalyje dėl priteistos iš atsakovo ieškovei 2 317 Eur piniginės kompensacijos už jam atitekusią didesnę santuokinio turto dalį, keistinas, priteistą piniginę kompensaciją sumažinant iki 1 303,29 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, teismas atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Sumažinus iš atsakovo ieškovei priteistą piniginę kompensaciją iki 1 303,29 Eur sumos, ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo iš atsakovo patenkintas ~5,23 procentais, todėl viso ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 25,23 procentus, atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 74,77 Eur. Ieškovė byloje iš viso turėjo 1 781,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 449,53 Eur 1 781,71*25,23/100). Atsakovas byloje iš viso turėjo 69 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 51,59 Eur (69*74,77/100) (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Atlikus mokėtinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 397,94 Eur (449,53-51,59) bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, apeliantui priteistinos apeliacinės instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Apeliantas nagrinėjamoje byloje turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (b. l. 25, 4 t.). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinis skundas yra parengtas teisinių paslaugų įmonės, o ne advokato ar advokato padėjėjo, todėl apeliantas neturi teisės reikalauti dėl šio atstovavimo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 ir kt.).

Byloje pateiktas kvitas taip pat patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 30, 4 t.), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde yra keliamas turtinio pobūdžio klausimas, todėl apskaičiuojant žyminį mokestį, jis turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu (CPK 80 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde ginčijama suma sudaro 2 317 Eur, todėl turėjo būti sumokėtas 70 Eur žyminis mokestis, tuo tarpu apeliantas yra sumokėjęs 41 Eur žyminio mokesčio. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies – 56,25 procentais (1 303,29*100/2 317), iš ieškovės priteistina žyminio mokesčio suma nuo 70 Eur sudarytų 39,38 Eur, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 29 Eur priteistina iš apelianto valstybės naudai.

Apeliacinės instancijos teismas byloje patyrė 9,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), kurios apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, priteistinos patenkintų reikalavimų daliai (56,25 proc.) iš ieškovės – 5,44 Eur (9,67*56,25/100), o atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo – 4,23 Eur (9,67*43,75/100) (CPK 92 str. ir 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl priteistos iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 317 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų) piniginės kompensacijos už atsakovui A. A. atitekusią didesnę santuokinio turto dalį pakeisti, priteistą piniginę kompensaciją sumažinant iki 1 303,29 Eur (tūkstančio trijų šimtų trijų eurų dvidešimt devynių euro centų).

Sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 467,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt euro centus) bylinėjimosi išlaidas iki 397,94 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų devyniasdešimt keturių euro centų).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuadai 39,38 Eur (trisdešimt devynis eurus trisdešimt aštuonis euro centus) apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,23 Eur (keturis eurus dvidešimt tris euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,44 Eur (penkis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas