- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-314-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- S. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolė L. P., antstolė R. V., antstolis G. J., S. V., J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. V. pareiškimu teismo prašė: 1) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti V. T.; 3) nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo; 4) patvirtinti 200 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 5) patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas pareiškimą grindė argumentais, kad jo nemokumą sukėlė pablogėjusi jo turtinė padėtis (sumažėjo pareiškėjo pajamos), prasidėjusi ekonominė krizė, nekilnojamojo turto nuvertėjimas, įmonių bankrotas. Pareiškėjas 2002 m. įsteigė įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, į ją investavo savo turimas lėšas ir pradėjo savarankišką dizaino bei reklaminių iškabų projektavimo ir gamybos veiklą. Įmonės veikla vystėsi, todėl, gaunant pakankamai pajamų, 2006 m. vasario 22 d. tarp pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyriaus (buvęs pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, Plc, Lietuvos skyrius) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, jos pagrindu S. V. suteiktas 260 870 Eur kreditas poilsio patalpoms su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pirkti. Taip pat 2006 m. vasario 22 d. tarp S. V. ir „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyriaus buvo sudaryta laidavimo sutartis, ja S. V. laidavo už tai, kad S. V. įvykdys 2006 m. vasario 22 d. būsto kreditavimo sutartį. Pareiškėjas tikėjosi, jog, įsigijus du sublokuotus namus, vieną jų parduos, gaus pelną ir grąžins skolas, tačiau 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, nekilnojamojo turto kainos krito, pajamos sumažėjo, neužteko pajamų dengti net kasmėnesines įmokas kreditoriui. Pareiškėjui nevykdant įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį, Vilniaus miesto 19-ojo biuro notaras išdavė 2018 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrius naudai, jis pateiktas vykdyti antstolei. Pardavus įkeistą turtą, liko skola. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. ekonominė krizė paveikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sumažino pelną ir įmonės klientų gretas, todėl pareiškėjas buvo priverstas ieškoti partnerių, kad galėtų tęsti veiklą. 2009 m. pareiškėjas rado investuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems perleido dalį savo akcijų ir kartu nusprendė įsigyti tuo metu naujausią techniką reklamos gamybai. Praėjus vieniems metams po įrangos įsigijimo ir pasibaigus vienų metų garantijai, ji pradėjo gesti ir reikalauti didelių remonto išlaidų, tai apsunkino finansinę padėtį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelių nuostolių. Įmonė nebeturėjo galimybių įvykdyti turimų užsakymų, todėl nebepajėgė dengti įmokų už įsigytą spausdinimo įrangą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo, kaip laiduotojo, pasirašiusio įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartį, tuo pačiu metu pasitraukė ir akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjas liko su skolomis už medžiagas ir įrangą. Vėliau pareiškėjas įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, iš jos pelno dengė dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, tačiau, prasidėjus koronaviruso pandemijai, įmonė buvo priversta veiklą sustabdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., bankroto bylą iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“, o 2022 m. rugsėjo 20 d. bankroto byla iškelta buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso pareiškėjo skola yra 112 425,20 Eur. Pareiškėjas nebegali oriai gyventi slegiamas tokios skolų naštos. Kurį laiką pareiškėją išlaikė draugė, su kuria yra susilaukę dukros. Nuo 2023 m. kovo 21 d. vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui S. V. bankroto bylą; paskyrė bankroto administratoriumi V. T.; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 300 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma nutarties priėmimo dieną sudaro 117 442,79 Eur: BMB „(duomenys neskelbtini)“ – 16 195,72 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 36 039,86 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 122,66 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 655,50 Eur, antstolė L. P. – 175,71 Eur, antstolė R. V. – 626,22 Eur, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 59 627,12 Eur.
3.2. Vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 21 d. pradėjo verstis individualia veikla. Nuo individualios veiklos vykdymo pradžios pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė du užsakymus. Pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 3 400 Eur sumą pareiškėjui išmokėti daliniais mokėjimais per keturis mėnesius. Pagal užsakymą Nr. 23/002 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 4 250 Eur sumą išmokėti daliniais mokėjimais po 850 Eur per 5 mėnesius. Iš kasos orderių matyti, jog 2023 m. balandžio 28 d., gegužės 30 d., birželio 27 d. pareiškėjas gavo po 850 Eur pajamų. Pareiškėjas turi du nepilnamečius išlaikytinius: dukrą K. V. ir sūnų V. V.. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11606-793/2020, be kita ko, buvo patvirtinta pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jos 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo teikti nepilnamečiam vaikui V. V. išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur, taip pat apmokėti už nepilnamečio vaiko V. V. mokymą VšĮ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuomojasi gyvenamąsias patalpas, už jas turi mokėti fiksuotą 150 Eur mokestį.
3.3. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į įsiskolinimo dydį, pareiškėjo gaunamas pajamas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį per protingą terminą negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o pareiškėjo įsipareigojimų suma, kurios jis negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus.
3.4. Teismas nenustatė pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas bankroto procesu siekia tik skolų nurašymo, yra pasyvus, nededa pastangų gauti didesnes pajamas, užtikrinančias galimybę atsiskaityti su kreditoriais, yra grindžiama prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai bankroto bylą.
3.5. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas individualia veikla pradėjo užsiimti 2023 m. kovo 21 d., t. y. praėjus pusei metų po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra dėsningas ir apdairus veikimas po dviejų įmonių bankrotų proceso. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas yra leistini ir tinkami įrodymai, todėl teismui nėra duomenų abejoti, kad pareiškėjas yra suinteresuotas sąžiningai ieškoti optimalių priemonių po bankroto bylos iškėlimo atsiskaityti su kreditoriais.
3.6. Teismas pripažino, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai. Įvertinęs pareiškėjo vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė 300 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai kelia abejonių dėl galimo dokumentų klastojimo, nes kasos pajamų orderyje SVG Nr. 002 nėra nei mokėtojo, nei gavėjo parašų, o kasos pajamų orderyje SVG Nr. 001 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) parašas akivaizdžiai skiriasi nuo to paties asmens parašų kasos pajamų orderiuose SVG Nr. 003 ir SVG Nr. 004. Iš papildomai į bylą pateikto to paties dokumento (kasos pajamų orderio Nr. 001) dviejų versijų matyti, kad skiriasi dokumentų šriftas.
4.2. Nurodoma, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstą pareiškėjo teiginį, kad jo pajamos, iškėlus bankroto bylą, sieks 730 Eur. Pareiškėjas nėra deklaravęs metinių pajamų iš vykdomos veiklos net už vienus metus, kad galėtų išsivesti metinį gaunamų pajamų vidurkį ir galėtų pagrįstai nurodyti, kokias pajamas gaus. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pajamas po 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. termino įvykdyti antrąją užsakymą, apie kurį duomenis į bylą pareiškėjas pateikė.
4.3. Nepilnamečiams vaikams skiriamas išlaikymas privalėjo būti vertinamas kartu su paties pareiškėjo poreikių tenkinimui skiriama lėšų suma. Pareiškėjo išlaikytiniams ir jam pačiam per mėnesį reikalinga 650 Eur suma (350 Eur vaikams + 300 Eur pareiškėjo išlaidoms), o jo planuojamos gauti pajamos – 730 Eur. Atėmus bankroto administravimo išlaidas, kreditorių reikalavimams dengti, liktų vos 30 Eur per mėnesį arba 360 Eur per metus.
4.4. Apeliantės nuomone, siekis iškelti sau fizinio asmens bankroto bylą ir kreditorių reikalavimams dengti skirti po 30 Eur per mėnesį (bendra kreditorių reikalavimų suma siekia 112 425,20 Eur) neįrodo pareiškėjo sąžiningumo ir pastangų uždirbti daugiau. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėjo pastangas susirasti darbą, siuntė savo gyvenimo aprašymą potencialiems darbdaviams, buvo kviečiamas į darbo pokalbius. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas ieškotų galimybių gauti daugiau užsakymų, kuriuos vykdo individualios veiklos pagrindu, tačiau jam nepavyko, taip pat nėra įrodymų, kad didesnio atlygio negali gauti dėl turimų sveikatos problemų ar kt.
4.5. Kreditorės vertinimu, pareiškėjo sąmoningas vengimas gauti didesnes pajamas, nors pareiškėjas turėjo ir turi visas sąlygas jas padidinti (yra darbingo amžiaus, turi verslo ir vadovavimo įmonėms patirties), arba net galimas realiai gaunamų pajamų slėpimas, norint išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, sudarė prielaidas dar labiau padidėti jo nemokumui, o bankroto bylos iškėlimu iš esmės siekiama skolų nurašymo. Apeliantės nuomone, egzistuoja pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad individualią veiklą vykdo tik keletą mėnesių. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra pasirašęs kvitus, jam yra perduotos mokėjimo šaknelės. Be to, pareiškėjas pildo gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, jame atsispindi jo gaunamos ir deklaruojamos pajamos.
5.2. Pareiškėjas nurodo, kad jis į bylą pateikė 2023 m. balandžio 3 d. užsakymą / sutartį (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 17 d. užsakymą / sutartį Nr. SV 23/002, pagal juos vykdomi daliniai mokėjimai užtikrina gaunamas pajamas 9 mėnesius, todėl vidurkis vykdant individualią veiklą, atskaičius mokesčius, ir sudaro 730 Eur. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą dar neilgą laiko tarpą, tačiau intensyviai ieško klientų ir tikisi, jog pajamos didės, tokiu atveju didėtų ir įmokos kreditoriams. Pareiškėjas tvirtina, kad yra sąžiningas, jo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų nėra.
5.3. Pareiškėjas papildomai pateikė įrodymus, jog 2024 m. sausio 3 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują užsakymą / sutartį Nr. SV24/001. Užsakymo vertė – 4 750 Eur. Ši suma bus išdėstoma per 5 mėnesių laikotarpį po 950 Eur (neatskaičius mokesčių). Tai reiškia, jog pareiškėjas gaus didesnes mėnesines pajamas, ir patvirtina jo pastangas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
5.4. Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui, nurodė, jog jo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, nepilnamečių vaikų išlaikymui – 350 Eur, iš viso 650 Eur. Pažymi, kad pareiškėjo sūnus V. V. jau keletą metų mokosi progimnazijoje, kurioje už mokslą mokėti papildomai nereikia, todėl papildomai išlaidų ir nebus patiriama.
5.5. Šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 950 Eur, neatskaičius mokesčių, jo pajamos „į rankas“ – apie 800 Eur (tikslesnė suma bus žinoma deklaravus pajamas), tai reiškia, jog kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo paslaugoms dengti liktų apie 120 Eur. Suinteresuotas asmuo, net neturėdamas duomenų apie bankroto administravimo išlaidas, daro prielaidas, jog praktiškai nelieka piniginių lėšų, skirtų kreditiniams reikalavimams tenkinti. Be to, pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti prašė itin nedidelės sumos, t. y. tik 300 Eur, tai parodo, jog pareiškėjas yra suinteresuotas kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais.
5.6. Pareiškėjas pripažįsta, kad po pareiškėjui priklausiusių juridinių asmenų bankroto pajamų gavimas užtruko, tačiau šiuo metu pareiškėjas dirba, užsiima individualia veikla. Pareiškėjui įsidarbinti nebėra taip paprasta. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – užsakymo / sutarties Nr. SV 24/001 išrašą, kasos pajamų orderį, serija SVS Nr. 001, apskaitos žurnalo išrašą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo pateikti įrodymai yra susiję su įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl jo gaunamų pajamų, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
11. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
12. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nustatant nemokumo būklę, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skola siekia ne mažiau kaip 117 442,79 Eur. Taigi pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA dydį ir jis neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei apeliantė, nei kiti kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas nemokiu (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.
14. Apeliantė, nesutikusi su skundžiama nutartimi, mano, kad pareiškėjo bankrotas neatitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, skolininkas yra nesąžiningas. Jo nesąžiningumą sieja sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nurodant, kad pareiškėjas nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, apeliantės vertinimu, nors teismas patvirtino 300 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau iš tiesų ši suma yra didesnė, nes pareiškėjas turi du išlaikytinius – mažamečius vaikus. Be to, pinigų suma, kuri galėtų būti skiriama kreditorių reikalavimams, prieštarauja fizinių asmenų bankroto esmei, pažeidžia pareiškėjo kreditorių interesus.
15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo pajamos siekė apie 730 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį – tai patvirtino pareiškėjo pateiktas 2023 m. balandžio 3 d. užsakymas / sutartis (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 17 d. užsakymas / sutartis Nr. SV 23/002, pagal kuriuos atliekami mokėjimai užtikrino gaunamas pajamas 9 mėnesius. Pareiškėjas papildomai pateikė įrodymą, jog 2024 m. sausio 3 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują užsakymą / sutartį Nr. SV24/001, kurio vertė – 4 750 Eur, ši suma bus išdėstoma per 5 mėnesių laikotarpį po 950 Eur (neatskaičius mokesčių). Ši aplinkybė patvirtina, kad už pastarąjį užsakymą pareiškėjas jau gaus didesnes mėnesines pajamas. Taip pat tai parodo jo pastangas gauti didesnes pajamas ir siekį kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pareiškėjo pateiktuose kasos orderiuose nurodoma, jog piniginės lėšos yra priimamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (duomenys neskelbtini), tačiau dalis kasos pajamų orderių yra nepasirašyti, o kasos pajamų orderyje SVG Nr. 001 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) parašas akivaizdžiai skiriasi nuo to paties asmens parašų kituose kasos pajamų orderiuose. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybės, ar tinkamai užpildyti kasos pajamų orderiai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad apeliantės nurodomuose kasos pajamų orderiuose nėra visų privalomųjų rekvizitų (finansinės operacijos šalies parašo), nėra pakankama konstatavimui, jog nebuvo vykdomos finansinės operacijos. Duomenys apie pareiškėjo gaunamas pajamas yra užfiksuoti ir teismui pateiktame gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalo išraše, pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, jie nėra nuginčyti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantės teiginiai apie pareiškėjo neveikimą, siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeiminę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė ar nesąžiningai mažino turto masę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu, siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolės įvykdymo apeliantei, remiantis bylos duomenimis nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, kurios yra didesnės nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, pasirašo užsakymus / sutartis su naujais užsakovais.
20. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas individualia veikla pradėjo užsiimti 2023 m. kovo 21 d., t. y. praėjus pusei metų po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai yra dėsningas ir apdairus veikimas po dviejų įmonių bankroto proceso. Kaip nurodė pats pareiškėjas, nors pajamų gavimas užtruko, tačiau šią dieną jis dirba, užsiima individualia veikla ir yra pasiryžęs atkurti savo mokumą, kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, susiję su pareiškėjo neveikimu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nuspręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, teismas vertina pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų bylos aplinkybių kontekste, o nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo gaunamų pajamų dydį savaime nėra pagrindas pareiškėją pripažinti nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra duomenų ir suinteresuotas asmuo neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kad pareiškėjo veiksmai nesiekiant daugiau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui ar žymiai prisidėjo prie pareiškėjo turtinės padėties blogėjimo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo neįvykdytų piniginių prievolių dydį, pareiškėjui net ir gaunant didesnes pajamas nei jis gauna šiuo metu, jam objektyviai nebūtų įmanoma per protingą laiko tarpą įvykdyti kreditorių finansinių reikalavimų vien iš gaunamų pajamų.
22. Neabejotina, kad pareiškėjas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Paminėtina, kad aplinkybės apie pareiškėjo gaunamas pajamas iš individualios veiklos, pareiškėjo pastangos ir galimybės susirasti darbą, atitinkantį jo gebėjimus, išsilavinimą ir darbo patirtį, galės būti įvertintos kreditoriams sprendžiant pareiškėjo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), be to, fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
23. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti ir padėti jam grįžti į ekonominį gyvenimą. Kaip ir nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėjas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas atskirąjį skundą, teigia puikiai suprantantis, kad bankroto proceso eigoje ji turės numatytą pareigą imtis dar aktyvesnių veiksmų dėl pajamų didinimo, turėdamas tikslą kiek galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi pareiškėjas supranta savo įsipareigojimų vykdymo neišvengiamumą, o byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vengia prievolių kreditoriams vykdymo, nėra pagrindo byloje konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, turėjusį priežastinį tiesioginį ryšį jo nemokumui.
24. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo patvirtinta 300 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo S. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Suinteresuotas asmuo teigia, kad vien pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir išlaikytiniams per mėnesį turėtų būti skiriama 650 Eur suma.
25. Vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktu, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. Taigi pateikiama informacija: apie kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas); ir (ar) informacija apie individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamas lėšas, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti (FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
26. Pareiškėjas, pareiškime prašydamas būtinosioms išlaidoms dengti skirti 300 Eur sumą, nurodė, jog nurodyta suma bus skiriama padengti visas pareiškėjo išlaidas. Tačiau pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus – V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir jiems kiekvieną mėnesį teikiamas iš viso 350 Eur išlaikymas. Nustatyta, kad pareiškėjo įsipareigojimas teikti nepilnamečiam sūnui V. V. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11606-793/2020 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad bendru susitarimu su nepilnametės dukros K. V. motina pareiškėjas teikia nepilnametei dukrai po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nurodytos vaikų išlaikymui skirtos lėšos (200 Eur + 150 Eur) skundžiamoje nutartyje nėra įtrauktos į sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo S. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau patvirtinta būtinųjų poreikių suma nėra statiška, tvirtinant mokumo atkūrimo planą, suma bus derinama su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme jau buvo nagrinėjama du kartus, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nagrinėjamu atveju būtinųjų pareiškėjo išlaidų suma greičiau galėtų būti patikslinta ne bylą nagrinėjant iš naujo, o sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
28. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis, šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 950 Eur, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjui padengus mokesčius vykdant individualią veiklą, tikėtina, kad jo pajamos „į rankas“ sudarys apie 800 Eur (tikslesnė suma bus žinoma deklaravus pajamas). Nors apeliantė teigia, kad ji nemato galimybių, jog mokumo atkūrimo planas galėtų būti įgyvendintas, pažymėtina, kad mokumo atkūrimo planas bus rengiamas tik iškėlus bankroto bylą, jį tvirtins pats kreditorių susirinkimas, kreditoriai turės teisę pasisakyti dėl įmokų kreditoriams dengimo, tvirtins bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją galės keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjas iš gaunamų pajamų, atskaičius jo būtinąsias išlaidas, turės galimybę dengti bankroto administravimo išlaidas, mokėti įmokas kreditoriams.
29. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenustačius (nenurodžius) pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių jie tapo nemokūs, o iš esmės tik iškėlus abejones dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo (tariamo pareiškėjo pasyvumo, kuris paneigtas šia nutartimi), negali būti atsisakoma iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjimu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Kaip jau buvo minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas detalizuoja, kokiais skolininko nesąžiningumo atvejais teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta, kad pareiškėjas sudarė sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neprivalėdamas jų sudaryti, kurie pažeidė kreditorių teises, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3–6 punktuose, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla.
30. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams dydį, jo gaunamas pajamas, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas iškelti jam bankroto bylą yra pagrįstas (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), o apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.
31. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010). Pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams, išdėstytiems skundžiamoje nutartyje, teismas pritaria ir su jais sutinka.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė FABĮ normas, reglamentuojančias fizinio asmens nesąžiningumą, todėl naikinti ar keisti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.