Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos ir mokėjimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui M. S., kuriuo prašoma: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros V. Š. gyvenamą vietą su jos motina – ieškove V. Š.; 2) priteisti iš atsakovo M. S. dukros V. Š. išlaikymui po 600 Eur iki ji sulauks pilnametystės, bet ne anksčiau nei dukra baigs privalomo ugdymo įstaigą ir įgys pagrindinį išsilavinimą, išlaikymą mokant vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės V. Š. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nustatant ieškovę mokamo išlaikymo valdytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos; 3) priteisti ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) M. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalimi, kuria iš atsakovo priteista 500 Eur / mėn. suma šalių nepilnametės dukros laikinajam išlaikymui, ir šioje dalyje prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentas:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kuria teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atsakovo priteisė 500 Eur/mėn. sumą šalių nepilnametės dukros laikinajam išlaikymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

15. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: darbo sutarties pakeitimus; gaunamo darbo užmokesčio dydį pagrindžiančius įrodymus; Nekilnojamojo turto registro duomenis apie gyvenamojo namo (kur, kaip nurodo atsakovas, jis nuolat gyvena) nuosavybę, t. y. kad namas priklauso atsakovo tėvams; atsakovo gimimo liudijimą; atsakovo tėvų pensijos gavėjų pažymėjimus; atsakovo komentarą (lentelę) dėl ieškinio priedo Nr. 6 – ieškovės į bylą pateiktų čekių, kvitų; banko išrašus, patvirtinančius atsakovo mokėjimus, skirtus kitai dukrai iš pirmos santuokos; Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „Šalva“; banko išrašą apie ieškovei pervestas lėšas šalių dukros išlaikymui; susirašinėjimų išklotines.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo visi kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai jau yra pateikti į bylą 2024 m. kovo 13 d. kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį (DOK-39791) ir teismas rezoliucija juos yra priėmęs, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos dokumentus pakartotinai prijungti prie bylos medžiagos. Ieškovės pateiktas įrodymas – Lietuvos pašto išklotinė apie siuntos pristatymą taip pat yra nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus priimti, kadangi toks teismo veiksmas būtų perteklinis.

Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

19. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, 13 punkte nurodant, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos (arba teismas gali savo iniciatyva pritaikyti) ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (kitas laikinąsias apsaugos priemones). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

21. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Minėta, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.

22. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti laikiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ginčo šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

23. Teismų praktika, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nuosekli ir gausiai išplėtota. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

25. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – 709 Eur, tačiau kaip išaiškinta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, šis MMA kriterijus yra tik orientacinis, todėl šiuo atveju ieškovei prašant priteisti didesnį nei 1 MMA dydžio išlaikymą, jai tenka pareiga pagrįsti didesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, o teismo pareiga įvertinti (šioje bylos stadijoje – preliminariai) tėvų galimybes šiuos vaiko poreikius tenkinti.

26. Šiuo atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad, visų pirma, šalys buvo susitarę, kad atsakovas kas mėnesį vaiko išlaikymui mokės po 600 Eur, ką sąžiningai ir darė iki 2023 metų; antra, šalių dukra lanko privatų darželį, turi specialių poreikių – turi raidos problemų, dėl ko reikalinga įvairių specialistų pagalba – logopedo, reikalingi masažai, reabilitacijos ir pan.

27. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nors byloje nėra pateikta jokios tarp šalių sudarytos sutarties ar kitų pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie šalių tarpusavio susitarimo dėl teiktino išlaikymo (jo formos, periodiškumo, dydžio ir pan.) egzistavimą, tačiau iš į bylą pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo akivaizdžiai matyti, kad atsakovas iki 2023 m. vasario mėn. kas mėnesį faktiškai / realiai teikė šalių mažametei dukrai išlaikymą būtent po 600 Eur. Iš minėto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad pavedimai atsakovo buvo daryti kas mėnesį, skaidant juos į dvi dalis – po (apytiksliai) 300 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodant „V. pinigėliai“ ir „už V. darželį“. Taip pat ir iš į bylą pateiktos šalių susirašinėjimų išklotinės matyti, kad ieškovė primindavo atsakovui apie 300 Eur mokestį už vaiko lankomą darželį. Taigi, šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami pagrįsti ne tik ieškovės teiginius apie tarp šalių buvusį susitarimą dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, o būtent – 300 Eur vaiko kasdieniams poreikiams ir papildomai 300 Eur už vaiko lankomą privatų darželį, tačiau ir tai, kad atsakovas sutiko su tokiais vaiko poreikiais ir turėjo galimybę tokius vaiko poreikius tenkinti.

28. Nors apeliantas nurodo, jog dukrą leisti į privatų darželį buvo išskirtinai ieškovės „užgaida“, o atsakovas su ieškove buvo suderinę, kad jis tokio darželio kaštus dengs tik tol, kol ieškovė nedirbs, tačiau šiuos atsakovo argumentus teismas vertina nepagrįstais visų pirma dėl to, kad byloje nėra duomenų, kad sprendimą dėl privataus darželio priėmė vien tik ieškovė, o atsakovas tam būtų kaip nors prieštaravęs; antra, byloje nėra jokių duomenų (pvz., tarpusavio susirašinėjimo ar pan.) apie šalių galimą susitarimą, kad privataus darželio kaštai atsakovo bus dengiami tik iki ieškovei pradedant dirbti; trečia, atsakovo argumentas, kad darželis jo finansuojamas tik iki tol, kol ieškovė pradės dirbti, teismo vertinimu, nėra sąžiningas tuo aspektu, jog ieškovei, kuri viena augina vaiką, o atsakovas, kaip matyti iš bylos medžiagos ir ko pats neginčija, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, jo priežiūros ir bet kokio nematerialaus dalyvavimo vaiko gyvenime (atsakovas trejų metų vaiko nematė du metus), pradėjus dirbti yra akivaizdus darželio poreikis, o tas faktas, kad ieškovė pradeda dirbti, niekaip neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie vaiko finansinio išlaikymo arba ieškovės pareigos atsiradimą prisiimti papildomus vaiko išlaikymo kaštus.

29. Nors atsakovas, kaip argumento, nenurodo, kad jis neturi finansinių galimybių skirti vaikui tokio išlaikymo, kokio prašo ieškovė (600 Eur / mėn.) arba tokio, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas (500 Eur / mėn.), tačiau kaip argumentus nurodo tai, kad jo darbo užmokestis nėra pastovus, o susideda iš pastovios ir kintamos dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jo pajamos kas mėnesį sudaro 5 500 – 6 000 Eur; taip pat tai, kad atsakovas turi dar vieną dukrą iš ankstesnės santuokos, kuriai taip pat kas mėnesį moka išlaikymą; bei tai, kad atsakovas prisideda prie savo pensinio amžiaus tėvų išlaikymo.

30. Viena vertus sutiktina su apeliantu, kad teismo turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas be ginčo šalių dukros kas mėnesį teikia išlaikymą ir kitam savo vaikui. Tuo tarpu atsakovo argumentai apie tai, kad jis išlaiko savo pensinio amžiaus tėvus, yra nepagrįsti, kadangi vien faktas, kad tėvai yra pensijoje, dar nepatvirtina fakto, kad jiems reikalinga atsakovo finansinė pagalba; be to, atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais aplinkybių, kad finansinę pagalbą (kaip pat nurodo, jog skiria tėvams kas mėnesį apie 400 Eur) tėvams teikia, kad tėvams yra būtina tokia (ir tokio dydžio) atsakovo finansinė pagalba.

31. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentais, jog šalių dukra neturi jokių specialių poreikių, o papildomų specialistų (logopedo, masažuotojų) išlaidos yra arba nereikalingos, arba jų poreikį sąlygojo ieškovės vaiko auklėjimo / priežiūros stilius. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, kad būtent ieškovė rūpinasi ir prižiūri vaiką, praleidžia didžiąją dalį laiko kartu su dukra, todėl tik ji gali geriausiai žinoti vaiko poreikius. Tuo tarpu argumentas dėl vaiko auklėjimo / priežiūros stiliaus apskritai negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi atsakovas, būdamas vaiko tėvas, prie jos auklėjimo / ugdymo / lavinimo iš viso neprisideda (bent jau šiuo metu byloje tokių duomenų nėra). Kita vertus vaiko poreikius bei jų dydį, kaip jau buvo minėta anksčiau, detaliau nagrinės ir vertins pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės.

32. Pasisakant dėl atsakovo finansinių galimybių teikti didesnį nei 1 MMA išlaikymą šalių dukrai ir atsakovo argumentų dėl jo diferencijuoto darbo užmokesčio (kuris susideda iš pastovios ir kintamos dalies), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus: visų pirma, atsakovas, sutikdamas (nors ir, kaip nurodo, laikinai) finansuoti kas mėnesį dukros privataus darželio lankymą, įvertino savo galimybes tokį išlaikymą (300 Eur vaiko kasdieniams poreikiams teikti ir 300 Eur papildomai finansuoti darželio lankymą); antra, bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas priėmė sprendimą papildomai finansuoti vaiko darželio lankymą ir realiai skyrė kas mėnesį po 300 Eur darželiui, atsakovo pastovi darbo užmokesčio dalis buvo netgi mažesnė nei šiuo metu – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių), tuo tarpu nuo 2024 m. vasario 1 d. atsakovo darbo užmokesčio pastovi dalis yra didesnė – 3 500 Eur (neatskaičius mokesčių), kas reiškia, kad finansinė atsakovo padėtis pagerėjo ir tapo dar stabilesnė. Be to, nors atsakovas nurodo, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis yra nepastovi (t. y. kiekvieną mėnesį svyruoja ir šios dalies darbdavys turi teisę nemokėti), tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovui sumokėto darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelių už laikotarpį nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., šį darbo užmokesčio dalis visada buvo mokama ir ji svyravo nuo 1 024 Eur iki 2 080 Eur; be to, metų pabaigoje atsakovui buvo išmokėtos metinė premija (5 000 Eur) bei priedas už ketvirčio rezultatus (1 070 Eur). Svarbu pažymėti, kad ši kintamojo atlyginimo dalis, kaip nurodė pats atsakovas, yra mokama už gerus darbo rezultatus, todėl spręstina, kad jos mokėjimas ir dydis yra priklausomas nuo atsakovo įdėto darbo ir pastangų. Dėl šių argumentų darytina išvada, jog nėra pagrindo šios kintamos darbo užmokesčio dalies neįskaityti į atsakovo gaunamas pajamas ir jos nevertinti vaiko išlaikymo kontekste.

33. Kita vertus, grįžtant prie orientacinio 1 MMA vaiko išlaikymo dydžio, kuris nuo 2024 metų, minėta, yra 709 Eur, kiekvienam iš tėvų ½ dalis tenkančio vaiko išlaikymo dydžio sudaro 355 Eur, t. y. toks išlaikymo dydis tenkintų tik minimaliausius vaiko poreikius. Todėl atsakovui, nepaneigus nei vaiko lankomo privataus darželio poreikio, taip pat nepagrindžius pagrindo nusišalinti nuo darželio išlaidų padengimo pareigos, ir netgi pareigą apmokėti darželį padalinus per pusę tarp tėvų (300 Eur / 2 = 150 Eur kiekvienam), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui priteisė 500 Eur kasmėnesinių mokėjimų (355 Eur, t. y. ½ dalis MMA + 150 Eur, t. y. ½ dalis darželio mokesčio).

34. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys (kurių atsakovas iš esmės ir neginčijo) patvirtina, kad atsakovas savo trejų metų dukros nėra matęs / aplankęs / pasiėmęs praleisti su ja laiką net dvejus metus; taip pat nėra duomenų, kad būtų pirkęs vaikui dovanų, daiktų ir kaip nors kitaip (be teikiamo išlaikymo) prisidėjęs prie jos poreikių bei ugdymo; nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo siekį matytis / bendrauti su dukra, praleisti su ja laiką ir tokiu būdu palengvinti ieškovės rūpinimosi dukra našta, galimai sumažinti patiriamas išlaidas auklei; duomenų, kad ieškovė kaip nors ribotų tėvo ir dukros bendravimą, nėra; atsakovas nesikreipė į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir t. t., todėl visos šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ginčo šalių nepilnamete (mažamete) dukra rūpinasi išskirtinai tik ieškovė, kuriai atitenka žymiai didesnė vaiko priežiūros ir auginimo kasdienė našta, kuri yra ne tik finansinė, tačiau ir laiko prasme, per kuri ieškovė galėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui.

35. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (atsakovo) M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.