Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors ieškovas pateikė jo rašytus el. laiškus atsakovei įvairiais klausimais, atsakovė nėra atsakiusi ieškovui į jo pasiūlymus, taip pat nėra siuntusi prašymų sutikdama su ieškovo atliekamais veiksmais. Priešingai, ieškovas pateikė el. laiškus (2017 m. gruodžio 28 d. el. laiškas atsakovei dėl dujų katilo, I tomas, l. 19, 2017 m. gruodžio 19 d. el. laiškas atsakovei dėl jungimosi www.planuojustatyti.lt portale, 2017 m. gruodžio 6 d. laiškas dėl kaitlentės, 2017 m. spalio 20 d. el. laiškas dėl vejos, trinkelių ir kt., I tomas, l. 27-28, 2017 m. rugsėjo 20 d. el . laiškas dėl santechniko, I tomas, l. 33, 2017 m. rugpjūčio 2 d. el. laiškas dėl durų), kurie rodo, kad ieškovas nuosekliai siuntė atsakovei el. laiškus, tačiau nėra gavęs jos atsakymų. Tokie veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovui negaunant jokių atsakovės atsakymų į jo siunčiamus pasiūlymus, jis negalėjo suprasti ir vertinti, kad susitarimas dėl pagalbos pasistatyti namą yra sudarytas ir yra vykdomas. Atsakovė ieškovo tokį elgesį vertino kaip advokato sūnaus pakonsultuotą elgesį vėliau siekti pasipelnyti iš jos. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui ir jo tėvui (ieškovo atstovui advokatui A. N., kuris ilgą laiką teikė atstovavimo paslaugas pačiai atsakovei) gerai žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra prasto regėjimo. Aplinkybes dėl regėjimo problemų atsakovė patvirtino rašytiniais medicininiais duomenimis (e. b. IV tomas, l. 7-10). Šios aplinkybės ieškovas neneigė. Teismas daro išvadą, kad ieškovui žinant, jog atsakovė yra prasto regėjimo, dėl kurio negali visapusiškai naudotis el. paštu, ieškovo veiksmai nuosekliai siunčiant el. laiškus negali būti vertinami kaip sąžiningi ir teisingi (CK 1.5 straipsnis). CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė konkrečiais veiksmais susitarė su ieškovu dėl namo statybos darbų organizavimo 50 000 Eur sumai ir 10 proc. atlygio ieškovui.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį su E. B. dėl fasado šiltinimo (e. b. IV tomas, l. 71), 2017 m. spalio 3 d. rangos sutartis patvirtina, kad atsakovė J. S. su N. S. susitarė dėl trinkelių įrengimo, laiptų klijavimo, vejos bortelių ir kitų sklypo tvarkymo darbų (e. v. IV tomas, l. 72-74). Nors ieškovas teikė susirašinėjimą dėl dujų katilo (e. b. I tomas, l. 19) ir teigė, kad ieškovas turėjo suderinti dujų įvadą atsakovės valdomam sklypui, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės statomame objekte yra oro/vandens šildymo sistema, o ne dujinė (e. b. IV tomas, l. 75-82). Į bylą pateiktos sąskaitos patvirtina, kad medžiagų ir paslaugų pirkėja buvo atsakovė arba jos dukra E. S. (e. b. I tomas, l. 160, 161, 197-199). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017 m. birželio 21 d. pateikė pareiškimą AB „Energijos skirstymo operatoriui“ dėl žemės naudojimo sąlygų dėl apskaitos spintos (e. b. I tomas, l. 164).

Nors ieškovas pateikė iš UAB „Prodanga“ gautus pasiūlymus stogo darbams (I tomas, l. 171-173), tačiau byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad stogo darbus atliko byloje apklaustas liudytojas I. R., su kuriuo atsakovė sudarė ir rašytinę sutartį (e. b. IV tomas, l. 11-12). Nustatyta, kad atsakovė su dukra 2017 m. vasarą tiesiogiai susiekė telefonu su UAB „Lanvista“ vadybininku dėl langų prikimo ir jų montavimo jų statomame name adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Lanvista“ įvykdė J. S. ir E. S. užsakymą ir už tai išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LAN Nr. 0802126, kurią apmokėjo E. S. (e. b. I tomas, l 15). Pateikta UAB „Pamatų statyba“ 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūra serija PSS Nr. 0022 patvirtina, kad paslaugų pirkėja buvo atsakovė J. S. (e. b. I tomas, l. 184), pamatų statybos darbus priėmė atsakovė (e. b I tomas, l. 183), UAB „Vilniaus gelmių“ darbų užsakovė ir mokėtoja yra atsakovė J. S. (e. b. I tomas, l. 195, 197-200).

Ieškovas teigė ir tai, kad padėjo atsakovei atlikti statybos leidimo korekcijas. Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad atsakovės statomo objekto projektuotojas buvo D. T., su kuriuo atsakovė buvos sudariusi sutartį ir kuris atliko namo projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo derinimo darbus Vilniaus miesto savivaldybėje (e. b. I tomas.) Liudytojas D. T. patvirtino, kad ieškovą teismo posėdžio metu matė pirmą kartą. Nustatyta, kad dėl statybos leidimo 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsakymą namo projektuotojui D. T. (e. b. IV tomas, l. 39). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas, neturėdamas reikiamo išsilavinimo (ieškovas patvirtino turįs vidurinį išsilavinimą) galėjo atlikti ar konsultuoti dėl namo projektavimo darbų (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas pateikė el. susirašinėjimą su įvairiais asmenimis, teigdamas, kad tokiu būdu vykdė šalių susitarimą padėti atsakovei pastatyti namą. Teismas nustatė, kad el. laiškai (e. b. I tomas, l. 9-129), taip pat pateikti pasiūlymai, kuriuose nurodytas ieškovo el. p. adresas (e. b. I tomas, l. 205) yra siųsti ir gauti ieškovo iniciatyva, nesant jokių duomenų, kad atsakovė tokiam ieškovo elgesiui būtų pritarusi ar jį suderinusi. Todėl ieškovo teiginiai, kad nurodytais el. laiškais jis organizavo atsakovės namo statybą, yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra duomenų, jog asmenys, su kuriais ieškovas susirašinėjo, būtų ieškovo užsakymu atlikę statybos darbus atsakovės statomame objekte. Byloje pateiktas ieškovo susirašinėjimas su įvairiais subjektais nepatvirtina fakto, kad ieškovas susirašinėjo atsakovės valia bei suderinimu ir būtent dėl atsakovės statomo objekto. 2017 m. gruodžio 27 d. laiškas dėl dujų katilo (e. b. I tomas, l. 20), 2018 m. sausio 4 d. e. laiško dėl rekuperacinės sistemos turinys yra bendro pobūdžio, nėra duomenų, kad ieškovas užklausą siuntė ir atsakymą gavo būtent dėl atsakovės statomo objekto (e. b. I tomas, l. 12). Kita vertus, net jeigu el. laiškai ir būtų siųsti dėl atsakovės statomo objekto, duomenų, kad šie veiksmai buvo atlikti atsakovės valia, nėra. Priešingai, atsakovė savo paaiškinimais nuosekliai neigė, kad ieškovo nurodytas susitarimas jo nurodytomis sąlygomis buvo sudarytas tarp šalių.

Ieškovas teigė, kad sutartinius santykius tarp šalių patvirtina aplinkybė, kad atsakovė atsiuntė ieškovui statybos leidimą (e. b. I tomas, l. 26). Atsakovė teigė, kad statybos leidimą siuntė ieškovui, nes jis tam tikrus darbus (kolonų, laiptų mūrijimą) atliko, jiems atlikti reikėjo projekto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės el. laiškas, kuriuo ji persiuntė namo statybai išduotą leidimą (e. b. I tomas, l. 26), nepatvirtina fakto, kad tarp šalių buvo sudarytas ieškovo nurodytomis sąlygomis susitarimas. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas atliko atsakovei tam tikrus statybos darbus (kolonų, laipto mūrijimą), tačiau nuoseklus atsakovės elgesys (nereagavimas į el. laiškus, pačios statybos leidimo gavimas, darbų organizavimas) leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė neišreiškė valios sudaryti ieškovo nurodomą susitarimą (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo pateiktos skambučių išklotinės laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (e. b. I tomas, l. 131-156) nepatvirtina fakto, kad ieškovas pokalbiais derindavo su atsakove namo statybos klausimus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas yra teikęs atsakovei nekilnojamojo turto brokerio paslaugas dėl kitų atsakovės valdomų objektų. Pokalbių turinys nėra žinomas, todėl ieškovas nepagrindė, kad telefoniniai pokalbiai įrodo jo nurodomo susitarimo sudarymą (CPK 178 straipsnis).

Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokius darbus jis susitarė atlikti atsakovei, kokiais terminais, t. y. kokie buvo sutartų darbų terminai, atsiskaitymo sąlygos, t. y. negalėjo detalizuoti susitarimo sąlygų bei jo turinio. Taigi, ieškovas nepagrindė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis). Nors atsakovė neneigė, kad 2017 m. balandžio mėn. buvo susitikusi su ieškovu, daryti išvadą, kad atsakovė susitarė su ieškovu dėl namo statybos už 50 00 Eur sumą darbų organizavimo ir įsipareigojo nuo šios sąmatos 10 proc. sumokėti ieškovui, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjam atveju teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su ieškovo įrodinėjama paslaugų teikimo sutartimi – konsultuoti statant namą. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų sutarties teikimo siekiant padėti atsakovei pasistatyti namą už 50 000 Eur sąmatą ir nuo šios sumos 10 proc. sumokėti ieškovui (CK 6.716 straipsnis). Ieškovo nurodytos aplinkybės vertintinos prieštaringai, nes ieškovas neįrodė, kad susitarimas dėl namo statybos už 50 000 Eur sąmatą buvo sudarytas, nepateikti neginčijami įrodymai, kurie patvirtintų galimai atsakovei suteiktų paslaugų apimtį (CPK 178 straipsnis). Ieškinys grindžiamas vienasmeniškais ieškovo parengtais duomenimis, sąmata ir subjektyviais skaičiavimais. Ieškovas nepateikė duomenų į bylą, kad atsakovės statomo namo statybos sąmata šiai dienai jau yra pasiekusi 50 000 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, 1.72 straipsnio 1 dalimi, 1.73, 1.74 straipsniais, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius. Ieškovo pateiktas ranka rašytas lapelis (e. b. I tomas, l . 168) bei sąmata nepatvirtina fakto, kad atsakovė sutiko su pateikto lapelio turiniu ir jį patvirtino, kaip ir nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pritarusi ieškovo pateiktai sąmatai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pati su dukra rūpinosi statybos leidimo išdavimu, organizavo darbus ir už juos apmokėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė, kad ieškovas padės atlikti namo statybas už 50 000 Eur sumą ir nuo šios vertės gaus 10 proc. sumos. Nurodytų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad šalys nebuvo pasiekusios ieškovo nurodomo susitarimo ir nagrinėjamu atveju nebuvo suderinta šalių valia ieškovo nurodomiems sutartiniams santykiams atsirasti (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 1.72 straipsnio 1 dalis, 1.73-1.74 straipsniai).

Be to, atsakovas teigė sudaręs su atsakove ir žodinę rangos sutartį. Ieškovas sumūrijo kolonas ir laiptą. Atsakovė už šiuos darbus liko skolinga ieškovui 550 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovės dukra jam yra atlikusi 1030 Eur dydžio pavedimą (e. b. I tomas, l. 130) už kolonų mūrijimo ir laipto betonavimo medžiagas. Ieškovas teigė, kad atsakovė jam sumokėjo 250 Eur už putplasčio klojimą, 150 Eur už kolonų mūrijimą, dalį laipto betonavimo, tačiau iš minėtų pinigų ieškovas atsiskaitė už namo energetinį naudingumo sertifikatą, todėl atsakovė sumokėjo 300 Eur, iš 850 Eur už papildomus darbus, todėl atsakovė liko skolinga 550 Eur. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu buvo susitarusi tik dėl šių darbų, už kuriuos jam apmokėjo: 400 Eur už žvyro nupirkimą ir atvežimą į statybvietę, 80 Eur už ekskavatoriaus nuomą, 830 Eur už putplastį, 100 Eur už hidro mastiką, 400 Eur už kolonų pamūrijimo darbus ir tam reikalingas medžiagas, 1150 Eur už grindų paruošimą betonavimui ir tam reikalingas medžiagas, 1300 Eur už laiptų išbetonavimą ir tam reikalingas medžiagas.

Ieškovas ir atsakovė yra fiziniai asmenys, statybos darbai buvo atliekami atsakovės statomame objekte, todėl tai atitinka vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, jog statybos rangos sutartis nėra sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl tokios sutarties negaliojimo, nedaro statybos rangos sutarties savaime negaliojančia. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 2 dalį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atliktus darbus perdavė atsakovei (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokios darbų apimties, kokiais terminais ir darbų kainomis buvo sudaryta statybos rangos sutartis (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, rangovui įgyvendinant teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą, svarbią reikšmę turi priėmimo-perdavimo aktas, jo turinys, pasirašymo aplinkybės. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, remiantis formuojama teismų praktika tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-313/2015). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas tam tikras dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius, iš kurio būtų galima spręsti, kokius darbus ieškovas atliko ir kiek tai kainavo (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas ieškinį grindė prielaidomis, tikėtinais faktais, kada ir kokio turinio susitarimus (dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos) jis sudarė su atsakove. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą ar nebuvimą teismas gali daryti tik tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinio reikalavimų neįrodė ir nepagrindė.

Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Atsakovė teismui pateikė 2018 m. spalio 8 d. prašymą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-18469-989/2018. Prašyme nurodyta, kad už 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimo į ieškovo M. N. 2018 m. gegužės 21 d. patikslintą ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas parengimą ir pateikimą mokėtina 400 Eur suma, pasiruošimą bylai ir atsakovės atstovavimą 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo parengiamajame teismo posėdyje mokėtina 100 Eur suma, iš viso 500 Eur (e. b. II tomas, l. 78-79). Prie prašymo pateikti pinigų priėmimo kvitai Serija LAT Nr. 8776019 ir Serija LAT Nr. 877610 patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 500 Eur advokato padėjėjui Tomui Norviliui (e. b. II tomas, l. 80-81). Atsakovė pateikė 2019 m. sausio 14 d. prašymą apmokėti advokato padėjėjo pagalbai skirtas išlaidas. Prašyme nurodyta, kad už teisinės konsultacijos suteikimą klientei, pasiruošimą bylai ir atsakovės atstovavimą 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje mokėtina 500 Eur suma (e. b. III tomas, l. 98-99). Prie prašymo pateikta sąskaita faktūra Nr. NOT-18/34, suma 500 Eur (e. b. III tomas, l. 100). Ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2018 m. lapkričio 17 d. bankiniu pavedimu (e. b. III tomas, l. 101-102). Taip pat atsakovė pateikė 2019 m. vasario 26 d. prašymą dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-601-989/2018, priteisimo. Prašyme nurodyta, kad už teisinės konsultacijos suteikimą klientei, papildomų įrodymų surinkimą ir pateikimą teismui, pasiruošimą bylai ir atsakovės atstovavimą 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje mokėtina 350 Eur suma (e. b. IV tomas, l. 106-107). Prie prašymo pateikta sąskaita faktūra Nr. NOT-19/10, suma 350 Eur (e. b. IV tomas, l. 108). Ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2019 m. vasario 26 d. bankiniu pavedimu (e. b. IV tomas, l. 109).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 935,7 Eur.

Įvertinus atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsiliepimo apimtį), taip pat į teismo posėdžio trukmę, nagrinėjamų santykių sudėtingumą, atsakovės elgesį procese, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 1350 Eur išlaidų, skirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, suma, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 9,51 Eur, todėl ieškinį atmetus, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,51 Eur (devynis eurus 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.