- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-126-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12687-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- J. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-601-989/2019 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1. Priteisti iš atsakovės J. S. ieškovo naudai 3916,50 Eur skolos už suteiktas paslaugas. 2 Priteisti iš atsakovės J. S. ieškovo naudai 550,00 Eur už atliktus darbus. 3. Priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. 4. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė jam žodžiu pasiūlė apsiimti jos namo statybos darbų ir medžiagų pirkimo organizavimu taip, kad pastatyti namą už 50 000 Eur, o už tai pasiūlė 10 proc. atlygį. Nurodo, kad jis priėmė pasiūlymą, tačiau užbaigus namo statybą, atsakovė vengia su juo atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei J. S. iš ieškovo M. N. 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 9,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Ieškovas teigė 2017 m. balandžio mėn. sudaręs žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teigė, jog 2017 m. balandžio 5/7 dienomis M. N. susitarė su atsakove J. S., kad jis padės atsakovei pasistatyti namą: įsipareigojo bendrauti su tiekėjais, jų ieškoti, prižiūrėti darbus, konsultuoti, t. y. atlikti viską, kas yra susiję su nekilnojamojo turto vystymu, nes ieškovas tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto brokerio veikla. Pagal jį šalys susitarė ir dėl 10 proc. atlygio ieškovui nuo namo sąmatos, kurią sudaro 50 000 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė neigė tokio susitarimo tarp jos ir ieškovo sudarymą, teigdama, kad ji prašė atsakovo atlikti nekvalifikuotus darbus, tačiau susitarimo organizuoti namo statybą 50 000 Eur sumai ir nuo jos mokėti 10 proc. atlyginimo nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindė namo sąmata, kurią el. paštu 2018 m. vasario 7 d. išsiuntė atsakovei. Duomenų, kad atsakovė būtų suderinusi su ieškovu nurodytą el. paštu siųstą sąmatą, nėra (CPK 178 straipsnis). Namo sąmata yra siųsta 2018 m. vasario 7 d., t. y. po to, kai namo statybos darbai buvo atlikti. Tarp šalių ginčo nekilo dėl to, kad statybos darbai buvo atliekami 2017 m. pavasario, vasaros laikotarpiais. Namo sąmatos dydis su atsakove nebuvo suderintas, atsakovė nėra pritarusi sąmatai iki statybos darbų pradžios.
8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors ieškovas pateikė jo rašytus el. laiškus atsakovei įvairiais klausimais, atsakovė nėra atsakiusi ieškovui į jo pasiūlymus, taip pat nėra siuntusi prašymų, taip nesutikdama su ieškovo atliekamais veiksmais. Priešingai, ieškovas pateikė el. laiškus (2017 m. gruodžio 28 d. el. laiškas atsakovei dėl dujų katilo, I tomas, l. 19, 2017 m. gruodžio 19 d. el. laiškas atsakovei dėl jungimosi www.planuojustatyti.lt portale, 2017 m. gruodžio 6 d. laiškas dėl kaitlentės, 2017 m. spalio 20 d. el. laiškas dėl vejos, trinkelių ir kt., I tomas, l. 27-28, 2017 m. rugsėjo 20 d. el. laiškas dėl santechniko, I tomas, l. 33, 2017 m. rugpjūčio 2 d. el. laiškas dėl durų), kurie rodo, kad ieškovas nuosekliai siuntė atsakovei el. laiškus, tačiau nėra gavęs jos atsakymų. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui negaunant jokių atsakovės atsakymų į jo siunčiamus pasiūlymus, jis negalėjo suprasti ir vertinti, kad susitarimas dėl pagalbos pasistatyti namą yra sudarytas ir yra vykdomas.
9. Atsakovė ieškovo tokį elgesį vertino kaip advokato sūnaus pakonsultuotą elgesį vėliau siekti pasipelnyti iš jos. Atsakovė ilgą laiką buvo ieškovo tėvo klientė ir jam buvo gerai žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra prasto regėjimo, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Šios aplinkybės ieškovas neneigė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui žinant, jog atsakovė yra prasto regėjimo, dėl kurio negali visapusiškai naudotis el. paštu, ieškovo veiksmai nuosekliai siunčiant el. laiškus negali būti vertinami kaip sąžiningi ir teisingi (CK 1.5 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė konkrečiais veiksmais susitarė su ieškovu dėl namo statybos darbų organizavimo 50 000 Eur sumai ir 10 proc. atlygio ieškovui.
11. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį su E. B. dėl fasado šiltinimo (e. b. IV tomas, l. 71), 2017 m. spalio 3 d. rangos sutartis patvirtina, kad atsakovė J. S. su N. S. susitarė dėl trinkelių įrengimo, laiptų klijavimo, vejos bortelių ir kitų sklypo tvarkymo darbų (e. b. IV tomas, l. 72-74). Nors ieškovas teikė susirašinėjimą dėl dujų katilo (e. b. I tomas, l. 19) ir teigė, kad ieškovas turėjo suderinti dujų įvadą atsakovės valdomam sklypui, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės statomame objekte yra oro/vandens šildymo sistema, o ne dujinė (e. b. IV tomas, l. 75-82). Į bylą pateiktos sąskaitos patvirtina, kad medžiagų ir paslaugų pirkėja buvo atsakovė arba jos dukra E. S. (e. b. I tomas, l. 160, 161, 197-199). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017 m. birželio 21 d. pateikė pareiškimą AB „Energijos skirstymo operatoriui“ dėl žemės naudojimo sąlygų, dėl apskaitos spintos (e. b. I tomas, l. 164).
12. Nors ieškovas pateikė iš UAB „Prodanga“ gautus pasiūlymus stogo darbams (I tomas, l. 171-173), tačiau byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad stogo darbus atliko byloje apklaustas liudytojas I. R., su kuriuo atsakovė sudarė ir rašytinę sutartį (e. b. IV tomas, l. 11-12).
13. Nustatyta, kad atsakovė su dukra 2017 m. vasarą tiesiogiai susiekė telefonu su UAB „Lanvista“ vadybininku dėl langų pirkimo ir jų montavimo jų statomame name adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Lanvista“ įvykdė J. S. ir E. S. užsakymą ir už tai išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LAN Nr. 0802126, kurią apmokėjo E. S. (e. b. I tomas, l 15). Pateikta UAB „Pamatų statyba“ 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūra serija PSS Nr. 0022 patvirtina, kad paslaugų pirkėja buvo atsakovė J. S. (e. b. I tomas, l. 184), pamatų statybos darbus priėmė atsakovė (e. b I tomas, l. 183), UAB „Vilniaus gelmių“ darbų užsakovė ir mokėtoja yra atsakovė J. S. (e. b. I tomas, l. 195, 197-200).
14. Teismas nenustatė, kad ieškovas padėjo atsakovei atlikti statybos leidimo korekcijas. Atsakovės statomo objekto projektuotojas buvo D. T., su kuriuo atsakovė buvos sudariusi sutartį ir kuris atliko namo projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo derinimo darbus Vilniaus miesto savivaldybėje (e. b. I tomas.) Liudytojas D. T. patvirtino, kad ieškovą teismo posėdžio metu matė pirmą kartą. Nustatyta, kad dėl statybos leidimo 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsakymą namo projektuotojui D. T. (e. b. IV tomas, l. 39). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas, neturėdamas reikiamo išsilavinimo (ieškovas patvirtino turįs vidurinį išsilavinimą) galėjo atlikti ar konsultuoti dėl namo projektavimo darbų.
Šalies argumentai
15. Ieškovas pateikė el. susirašinėjimą su įvairiais asmenimis, teigdamas, kad tokiu būdu vykdė šalių susitarimą padėti atsakovei pastatyti namą. Teismas nustatė, kad el. laiškai (e. b. I tomas, l. 9-129), taip pat juose pateikti pasiūlymai, kuriuose nurodytas ieškovo el. p. adresas (e. b. I tomas, l. 205) yra siųsti ir gauti ieškovo iniciatyva, nesant jokių duomenų, kad atsakovė tokiam ieškovo elgesiui būtų pritarusi ar jį suderinusi. Todėl ieškovo teiginius kad nurodytais el. laiškais jis organizavo atsakovės namo statybą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Byloje pateiktas ieškovo susirašinėjimas su įvairiais subjektais nepatvirtina fakto, kad ieškovas susirašinėjo atsakovės valia ir prašymu dėl atsakovės statomo namo. 2017 m. gruodžio 27 d. laiškas dėl dujų katilo (e. b. I tomas, l. 20), 2018 m. sausio 4 d. el. laiško dėl rekuperacinės sistemos turinys yra bendro pobūdžio, jame nėra duomenų, kad ieškovas užklausą siuntė ir atsakymą gavo dėl atsakovės statomo namo (e. b. I tomas, l. 12). Kita vertus, net jeigu el. laiškai ir būtų siųsti dėl atsakovės statomo objekto, duomenų, kad šie veiksmai buvo atlikti atsakovės valia, nėra.
Šalies argumentai
17. Ieškovas teigė, kad sutartinius santykius tarp šalių patvirtina aplinkybė, kad atsakovė atsiuntė ieškovui statybos leidimą (e. b. I tomas, l. 26). Atsakovė teigė, kad statybos leidimą siuntė ieškovui, nes jis tam tikrus darbus (kolonų, laiptų mūrijimą) atliko, jiems atlikti reikėjo projekto. Teismas nurodė tai, kad atsakovės el. laiškas, kuriuo ji persiuntė namo statybai išduotą leidimą (e. b. I tomas, l. 26), nepatvirtina fakto, kad tarp šalių buvo sudarytas ieškovo nurodytomis sąlygomis susitarimas, nes nuoseklus atsakovės elgesys (nereagavimas į el. laiškus, pačios statybos leidimo gavimas, darbų organizavimas) leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė neišreiškė valios sudaryti ieškovo nurodomą susitarimą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Ieškovo pateiktos skambučių išklotinės laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (e. b. I tomas, l. 131-156) nepatvirtina fakto, kad ieškovas pokalbiais derindavo su atsakove namo statybos klausimus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas yra teikęs atsakovei nekilnojamojo turto brokerio paslaugas dėl kitų atsakovės valdomų objektų. Pokalbių turinys nėra žinomas, todėl ieškovas nepagrindė, kad telefoniniai pokalbiai įrodo jo nurodomo susitarimo sudarymą.
19. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokius darbus jis susitarė atlikti atsakovei, kokiais terminais, t. y. kokie buvo sutartų darbų terminai, atsiskaitymo sąlygos, t. y. negalėjo detalizuoti susitarimo sąlygų bei jo turinio. Taigi, ieškovas nepagrindė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis).
20. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų sutarties teikimo siekiant padėti atsakovei pasistatyti namą už 50 000 Eur sąmatą ir nuo šios sumos 10 proc. sumokėti ieškovui (CK 6.716 straipsnis).
21. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas ieškovo paties parengtais duomenimis, sąmata ir subjektyviais skaičiavimais. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovės statomo namo statybos sąmata šiai dienai jau yra pasiekusi 50 000 Eur sumą. Ieškovo pateiktas ranka rašytas lapelis (e. b. I tomas, l . 168) bei sąmata nepatvirtina fakto, kad atsakovė sutiko su pateikto lapelio turiniu ir jį patvirtino, kaip ir nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pritarusi ieškovo pateiktai sąmatai.
22. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pati su dukra rūpinosi statybos leidimo išdavimu, organizavo darbus ir už juos apmokėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė, kad ieškovas padės atlikti namo statybas už 50 000 Eur sumą ir nuo šios vertės gaus 10 proc. sumos. Teismas sprendė, kad šalys nebuvo pasiekusios ieškovo nurodomo susitarimo ir nagrinėjamu atveju nebuvo suderinta šalių valia ieškovo nurodomiems sutartiniams santykiams atsirasti (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 1.72 straipsnio 1 dalis, 1.73-1.74 straipsniai).
Šalies argumentai
23. Ieškovas nurodė, kad atsakovė už kolonų ir laipto mūrijimo darbus liko skolinga ieškovui 550 Eur. Jis tvirtino, kad atsakovės dukra jam yra atlikusi 1030 Eur dydžio pavedimą (e. b. I tomas, l. 130) už kolonų mūrijimo ir laiptų betonavimo medžiagas, kad atsakovė jam sumokėjo 250 Eur už putplasčio klojimą, 150 Eur už kolonų mūrijimą, dalį laipto betonavimo. Jis tvirtino, kad iš minėtų pinigų jis atsiskaitė už namo energetinio naudingumo sertifikato išdavimą, o atsakovė sumokėjo 300 Eur, iš 850 Eur už papildomus darbus, todėl atsakovė liko skolinga 550 Eur.
Atsiliepimas
24. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu buvo susitarusi tik dėl šių darbų, už kuriuos jam apmokėjo: 400 Eur už žvyro nupirkimą ir atvežimą į statybvietę, 80 Eur už ekskavatoriaus nuomą, 830 Eur už putplastį, 100 Eur už hidro mastiką, 400 Eur už kolonų pamūrijimo darbus ir tam reikalingas medžiagas, 1150 Eur už grindų paruošimą betonavimui ir tam reikalingas medžiagas, 1300 Eur už laiptų išbetonavimą ir tam reikalingas medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra fiziniai asmenys, statybos darbai buvo atliekami atsakovės statomame objekte, todėl tai atitinka vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tarp šalių buvo surašytas tam tikras dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius, iš kurio būtų galima spręsti, kokius darbus ieškovas atliko ir kiek tai kainavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Apeliaciniu skundu M. N. prašo panaikinti 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, jo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme.
27. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, ir konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė susitarimo su atsakove apimties ir turinio, netinkamai vertino surinktus įrodymus, o vertinimą grindė tuo, kad nėra įrodymų kokio turinio telefoniniai pokalbiai buvo su atsakove, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė sutiko su apelianto pasiūlytais darbais, nėra įrodymų dėl namo sąmatos suderinimo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmos instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, jog įrengus pamatus (pamatų sąmata I tomas 128 b.l.), atsakovė atsiskaitė su apeliantu, sumokėjo 550,00 Eur grynais pinigais (darbų sąmata 4990,00 Eur), kas sudaro 10 procentų nuo atliktų darbų. Tą aplinkybę patvirtino ir atsakovė, tačiau ji teigė, kad neva pats apeliantas reikalavo tokios sumos ir ji sumokėjo. Iš pateiktų laiškų ir pateiktos sąmatos matyti, kad pamatų įrengimas sudarė būtent tokią sumą. Atsakovė neteikė duomenų, kad pamatų sąmata būtų kitokio dydžio. Todėl atsakovės veiksmai - reikalaujamos sumos sumokėjimas patvirtina apelianto (ieškovo) nurodytas aplinkybes.
29. Atlikus mūro bei gręžinio geriamam vandeniui darbus, kurių sąmata sudarė 9710,00 Eur, atsakovė iš savo dukros E. S. sąskaitos 2017 m. liepos 7 d. pervedė 1000,00 Eur į apelianto asmeninę sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant už paslaugas. Atsakovės teiginiai, kad apeliantas reikalavo nurodyti tokią paskirtį, vertintini kritiškai, kaip siekimas neigti susitarimą. Teigia, kad atsakovė sutiko su pamatų sąmata bei mūrijimo darbais, dėl to ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal atliktų darbų apimtį, todėl mano, kad visiškai pakanka įrodymų, jog tarp šalių buvo sutarta, jog atsakovė toliau mokės 10 procentų nuo sąmatos.
30. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovė būtų sudariusi nors kokią sutartį su apelianto surastu darbų vykdytoju. Tai paneigiama bylos medžiaga ( I tomas 197 b.l.) ir prie jos einančios PVM Sąskaitos- faktūros, kurias, kaip patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu, ji apmokėjo. Svarbu ir tai, kad sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 14 d., kas patvirtina, kad tik susitarus dėl darbų, apeliantas pradėjo ieškoti rangovų.
31. Pamatų įrengimo darbų organizavimą akivaizdžiai parodo (I tomas 109 b.l.) 2017 m. gegužės 5 dienos elektroninis laiškas, kuriame aiškiai nurodoma kokie darbai atliekami ir kokia bus tolimesnė darbų eiga. Pamatai užbaigti 2017 m. gegužės 8 d. (I tomas 123 b.l.). Atsakovė pati su apeliantu derino stogo sąmatą, išsiuntė jam elektroninį laišką 2017 m. liepos 3 d. (I tomas 78 b.l.).
32. Tą aplinkybę, jog apeliantas prižiūrėjo darbų vykdymą, patvirtina tai, kad apeliantas nusiuntė rangovams, atliekantiems stogo darbus, namo projektą su paaiškinimu, kad nesilaikoma projekto (I tomas 81 b.l.), teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad sąmata, kuri pateikta į bylą, atitinka jų atliktiems darbams ir medžiagoms, ji nebuvo keista (I tomas 171, 172 b.l.). Taip buvo koreguojant langų broką. Apeliantas mano, kad galima daryti išvadą, kad šalys susitarė, kad jis konsultuos atsakovę namo statybos darbų atlikime, ieškos rangovų, prižiūrės darbus, o atsakovė mokės sulygtą 10 procentų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Apeliantas kritiškai vertina teismo išvadą, jog telefoninių pokalbių išklotinės neįrodo konsultavimo ir darbų organizavimo fakto. Teismui pateiktos tik paskutiniųjų 6 mėnesių pokalbių skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad faktiškai vos ne kas dieną apeliantas su atsakove kalbėdavo vieną valandą ir daugiau. Šie įrodymai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais- elektroniniais laiškais, nes sunku paaiškinti ką 10 mėnesių du žmonės turi kalbėti, nebūdami artimais giminaičiais, tikrai ne apie buitį ar dovanų pirkimą, juo labiau, kad tuo metu vyko namo statybos ir, savaime suprantama, kad visko elektroniniais laiškais neaptarsi, todėl šalys intensyviai derino pozicijas telefonu, o taip pat ir betarpiškuose pokalbiuose nuvykus pas atsakovę į namus. Šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovė.
34. Visiškai niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad pats apeliantas inicijavo laiškų rašymą atsakovei ir pasinaudojo jos bloga sveikatos būkle. Ši teismo išvada sukuria situaciją, jog galima suabejoti teismo nešališkumu, nes aplinkybės dėl blogo regėjimo paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, apeliantas iš atsakovės gaudavo laiškus ir toks teiginys, kad siuntė neaiškiais tikslais yra visiškai niekuo nepagrįstas ir prieštarauja bylos surinktai medžiagai. Apeliantas niekada neteigė, jog jis užsiėmė namo projekto derinimu. Apeliantas nurodė, kad jis atsakovei patarė pakeisti namo projektą, atsisakyti palėpės, sumažinti namo aukštį, tokiu būdu namas taps rinkoje likvidesnis, o atsakovė, paklausiusi apelianto, šiuos veiksmus ir atliko, kreipėsi į architektą, pastarasis pakeitė namo projektą, suderino naują statybos leidimą.
35. Apeliantas, atlikęs paslaugų už aptartą sumą, kurią paskaičiavo pasirašytomis atsakovės sutartimis, gautomis sąmatomis ir PVM sąskaitomis faktūromis, ir 2018 m. vasarį nusiuntė atsakovei. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys 2018 m. vasario pabaigoje buvo susitikusios aptarti susidariusios situacijos ir pažadėjo atsakyti į gautą sąmatą elektroniniu laišku. Tačiau jokio atsakymo ir jokios pretenzijos nei dėl sąmatos, nei dėl darbų kokybės nepateikė.
36. Šiuo konkrečiu atveju darbai perduodami pagal analogiją, numatytą CK 6.662 str. pagal CK 6.662 straipsnio 1-4 dalių nuostatas. Užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
37. CK 6.198 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje nenurodyta, ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina egzistuoja - atitinkančią protingumo kriterijus kainą; nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.
Šalies argumentai
38. Apeliantas nuosekliai paaiškino, kada buvo sudaryta sutartis, kokius įsipareigojimus prisiėmė, kokius veiksmus atliko ir šiuo konkrečiu atveju svarbus yra atliktų veiksmų mastas, elektroninių laiškų kiekis, pokalbiai telefonu ir santykių trukmė, kurie tęsėsi 10 mėnesių, kas patvirtina faktą, kad tarp šalių buvo nurodytas susitarimas. Jei atsakovė manė, kad darbų sąmata yra mažesnė, tai teismui turėjo pateikti įrodymus, tačiau to nepadarė, o šių aplinkybių teismas net nenorėjo aiškintis. Tas faktas, kad ieškovas labai tiksliai negalėjo nurodyti kai kurių ne esminių aplinkybių, nesudaro prielaidos padaryti išvados, jog apeliantas neatskleidė susitarimo esmės, nes nuo žodinio susitarimo iki ieškinio pateikimo buvo praėję metai laiko.
Atsiliepimas
39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo M. N. 2019 balandžio 15 d. apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą; prašo priteisti iš ieškovo M. N. atsakovės J. S. naudai 500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.
40. Atsakovė nurodo, kad 550 Eur sumokėjo ieškovui ne už jos statomo namo pamatų įrengimo organizavimą, o konkrečiai už pamatų įrengimą ir dalį tam reikalingų statybinių medžiagų, nes ieškovas pats dirbo kaip pagalbinis darbuotojas įrengiant namo pamatus. Analogiška situacija yra ir dėl atsakovės sumokėto ieškovui 1 000 Eur atlygio, kuris taip pat buvo skirtas konkrečiai už atliktus namo mūro darbus, kuriuos atliko ieškovas (ieškovas pats pamūrijo namo kolonas, paradinius namo laiptus (laiptų mūrijimo darbų nepabaigė iki pabaigos). Visa tai pagrindžia, kad atsakovės sumokėtos piniginės sumos ieškovui niekuo nėra susijusios su jo nurodomu tariamu žodiniu susitarimu, o buvo sumokėtos už konkrečiai jo paties atliktus statybos darbus ir dalį tam reikalingų statybinių medžiagų. Taigi atsakovės sumokėtos piniginės sumos ieškovui niekaip nepagrindžia susitarimo sudarymo fakto ir juo labiau jo vykdymo.
41. Atsakovė pabrėžia, kad savo gyvenamojo namo statybos darbus organizavo savarankiškai, nes tam turėjo pakankamai patirties.
42. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad šalys buvo sudariusios tariamą susitarimą ir jį vykdė. Vien tai, kad ieškovas rašė el. laiškus įvairiems rangovams, atliekantiems tam tikrus statybos darbus ir juos persiuntė atsakovei, tačiau negavo iš jos atsakymų į juos, ieškovas negalėjo suprasti ir vertinti, kad tariamas susitarimas yra sudarytas ir juo labiau vykdomas. Atsakovė nėra ne tik atsakiusi į ieškovo pateiktus rangovų pasiūlymus, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog ji sutiko su ieškovo pateiktais pasiūlymais ir iš viso jo prašė siųsti tokius pasiūlymus.
43. Apklausus liudytoju projektuotoją D. T., jis patvirtino faktą, kad jis buvo atsakovės statomo namo projektuotojas ir tik jis atliko statybos leidimo ir namo projekto pakeitimus be jokios ieškovo pagalbos, nurodė, kad ieškovą mato pirmą kartą ir niekada anksčiau su juo nėra palaikęs jokio kontakto dėl atsakovės statomo gyvenamojo namo. Ieškovo į bylą pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės nepatvirtina fakto, kad ieškovas telefoniniais pokalbiais derino su atsakove šio namo statybos klausimus. Uždavus klausimus ieškovui apie tariamo susitarimo sąlygas, t. y. kokie buvo sutartų darbų atlikimo terminai, sąlygos, atsakomybė ir pan., jis negalėjo jų iš viso nurodyti.
Šalies argumentai
44. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo ne tik fakto, kad jis ir atsakovė buvo sudarę tariamą susitarimą ir juo labiau tokiomis sąlygomis, tačiau nepaneigia ir teismo sprendimo pagrįstumo.
45. Ieškovo nurodoma atsakovės gyvenamojo namo bendra statybos darbų ir medžiagų sąmata yra parengta jo paties vienašališkai ir nepagrįsta jokiais namo statybos darbų ir medžiagų sąmatą patvirtinančiais įrodymais. Ieškovo parengta namo sąmata yra išsiųsta atsakovei 2018 m. vasario 7 d. dieną, t. y. po to, kai namo statybos darbai buvo atlikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų derinusios sąmatą prieš namo statybos darbų pradžią ar jų eigoje arba atsakovė būtų pritarusi ieškovo parengtai namo sąmatai ir pan. Ieškovas tik formaliai išsiuntė atsakovei minėtą sąmatą tam, kad tariamai galėtų vadovautis CK 6.662 straipsnio nuostatomis.
46. Nors ieškovas pateikė į bylą įvairių statybos įmonių komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta, už kokį atlygį jos sutiktų organizuoti panašaus į atsakovės gyvenamojo namo statybos darbus, tačiau tai nepagrindžia, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę būtent ginčo susitarimą.
47. Ieškovas net neužsiima jokia statybų veikla, neturi teisės vykdyti tokią veiklą (ieškovas vykdo tik nekilnojamojo turto agentūrų veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą). Tai reiškia, kad ieškovas ir jo nurodytos statybų įmonės nėra laikomos konkurentais, o tai leidžia daryti išvadą, jog negalima lyginti ir jų paslaugų įkainių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl susitarimo dėl organizacinių namo statybos paslaugų teikimo buvimo ir tuo pagrindu kylančios prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas pagrįstumo.
50. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
51. Apeliantas įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį dėl atsakovės namo statybų organizavimo, tvirtina, kad ši sutartis buvo įvykdyta – namas pastatytas už sutartą sumą (50000 Eur), todėl atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė teigia, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl tokių paslaugų ir apmokėjimo už jas.
52. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad paslaugų sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas.
53. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui.
54. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, jog jį ir atsakovę siejo tam tikri jo nurodomi sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalėjo teismui pateikti neginčytinus duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir, kad jais atsakovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad buvo tinkamai suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.
55. Ieškovas ginčą kildina iš atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis nustatytų civilinių santykių. Vadovaujantis 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
56. Apeliantas nurodė, kad konsultavo atsakovę dėl namo statybos darbų atlikimo, ieškojo rangovų, bei prižiūrėjo atliktus darbus, todėl atsakovė turi sumokėti jam 10 procentų atlyginimą nuo namo sąmatos. Apelianto tvirtinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo susitarimas su atsakove dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Tačiau jo nurodomi duomenys nėra pakankami tokia išvadai.
57. Apeliantas nurodo, jog jo pateikti įrodymai (el. laiškai, skambučiai, atsakovės pinigų sumokėjimo faktas) patvirtina, kad ieškovas suteikė sutartas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto tvirtinimais nesutinka, nes ieškovas atsakovei teikė ir kitas paslaugas: atliko konkrečius darbus statant namą ir jau kito susitarimo pagrindu, ką atsakovė pripažino, už tai su juo buvo atsiskaitoma.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad tarp ginčo šalių galimai buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tarp šalių susiklostė atlygintinių konsultavimo ir organizacinių paslaugų santykiai, kadangi nėra tai patvirtinančių ir abejones nekeliančių tiesioginių įrodymų, kai tarp šalių buvo ir kitokie-konkrečių darbų atlikimo susitarimai. Ieškovas ir kito susitarimo pagrindu gautą atlyginimą laiko ginčijamo susitarimo įrodymu.
59. Ieškovas neįrodė, kad būtų teikęs konkretų pasiūlymą dėl konkrečių kitų paslaugų suteikimo bei kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią už tai atsilyginti. Nėra duomenų, kad pagal ginčijamą susitarimą ji būtų pateikusi konkrečią užduotį ieškovui, kad šalys būtų susitarę dėl ieškovo konkrečių funkcijų, t.y. šalys būtų susitarę dėl esminių sutarties sąlygų. Pats ieškovas nurodė, kad atsakovė nesutiko sudaryti rašytinės sutarties pagal jo prašymą.
60. Ieškovo argumentai, kad atsakovės pinigų sumokėjimas ieškovui patvirtina susitarimo kainą ir atlygio dydį, nes atsakovė sumokėjo už pamatus 550 Eur (pamatų sąmata 4890 Eur) ir 1000 Eur (mūro ir gręžinio darbų sąmata 9710 Eur) laikytini nepakankamais. Priešingai, nei teigia atsakovas, nurodytos sumos nėra lygios 10 proc. nuo sąmatos sumos. Ieškovas neginčijo, kad jis pats atliko atsakovei dalį namo statybos darbų (kolonų, laiptų mūrijimą), už kurių atlikimą ir reikalingų medžiagų pirkimą jam buvo sumokėta.
61. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti įrodymai – el. laiškai, rašyti atsakovei dėl rangovų pasiūlymų, į kuriuos ji neatsakydavo, ir kiti įrodymai aiškiai ir patikimai neįrodo, dėl kokių konkrečių kitų paslaugų, už kurias neva nesumokėta, šalys buvo susitarusios.
62. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas rašė laiškus savo iniciatyva, daugelį el. laiškų su rangovų pasiūlymais ieškovas yra atsiuntęs atsakovei, po to, kai jau atsakovė pati buvo radusi rangovus ir su jais sudariusi sutartis (dėl langų, dėl stogo darbų) arba tos paslaugos nebuvo aktualios atsakovei. Ieškovas teigė, kad derino dujų įvadą atsakovės valdomam sklypui, nors atsakovės statomame objekte yra oro/vandens šildymo sistema, o ne dujinė. Ieškovo pateiktos telefono skambučių išklotinės patvirtina, kad ieškovas su atsakove bendravo, tačiau ir tai neįrodo konkretaus šalių susitarimo dėl atlyginimo fakto.
63. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovo nurodomos namo sąmatos dydį ieškovas derino su atsakove, nes namo sąmatą ieškovas išsiuntė atsakovei tik po to, kai namo statybos darbai buvo atlikti, o ne prieš atliekant statybos darbus, kaip turėjo būti pagal ieškovo nurodomas aplinkybes. Yra duomenų, kad sąmata yra didesnė, nei nurodo ieškovas. Todėl negalima teigti, kad buvo susitarta, kad atsakovė turės mokėti ieškovui 10 proc. atlygį nuo 50000 Eur sumos, jei namas bus pastatytas už tokią kainą ir tik ieškovo pastangų dėka. Atsakovė, pagal byloje esančius duomenis, ieškovo pateiktai sąmatai niekada nėra pritarusi bei jos derinusi su ieškovu.
64. Tai, kad už panašaus pobūdžio paslaugas t.y. namo statybų organizavimą kiti rinkoje esantys dalyviai ima panašų atlygį, nesuteikia teisės ieškovui, nesant nustatyto šalių tinkamo susitarimo, reikalauti tokio dydžio atlygio iš atsakovės (CK 6.720 straipsnio 1 dalis, CK 6.198 straipsnis).
65. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
66. Vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė ginčo sutarties sudarymo fakto, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
67. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei apelianto nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga neleidžia suabejoti teismo nešališkumu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Nors bylos šalies išreikšta abejonė teismo nešališkumu yra svarbi, tačiau ne lemiama. Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1339/2014). Ieškovo abejonės teismo šališkumu be konkrečių įrodymų vertinamos kaip nepagrįstos.
68. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteistinos atsakovės patirtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.