Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „D. L.“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „I.“, E. M. dėl sandorio nuginčijimo Actio Pauliana pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovei E. M. apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patenkintas ieškovės MB „D. L.“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „I.“ priteista 9 486,18 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 486,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „D. L.“ naudai. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria paliko Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „I.“ ieškovės MB „D. L.“ naudai 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8. Iš (duomenys neskelbtini) antstolio Vaido Drungilo patvarkymo areštuoti skolininkės turtą ir taikytas ribojimo priemones Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla pagal išieškotojos MB „D. L.“ vykdomąjį dokumentą skolininkei UAB „I.“ dėl 2217,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 9486,18 Eur skolos ir 1029,35 Eur palūkanų.

9. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad UAB „I.“ parduoda, o E. M. perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad daikto kaina yra 5000 Eur; sutarties 3.2. punkte numatyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą.

10. (duomenys neskelbtini) patvarkyme dėl rekomendacijos išieškotojui ginčyti skolininko sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Vaidas Drungilas informuoja ieškovę, kad iš išreikalautų bankinių išrašų matyti, kad pinigai už perleistą UAB „I.“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į bendrovės sąskaitą nepateko, skolininkė taip pat nepateikė bendrovės kasos knygos su grynųjų pinigų apskaita ir įrodymų, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti.

Dėl actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) taikymo sąlygų

11. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).

14. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

15. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis).

16. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patenkintas ieškovės MB „D. L.“ ieškinys ir iš atsakovės UAB „I.“ priteista 9 486,18 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 486,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „D. L.“ naudai. Šis sprendimas buvo skundžiamas ir jis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) kai Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi paliko sprendimą nepakeistą.

18. Atsakovė UAB „I.“ buto pirkimo – pardavimo sandorį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. likus dviem dienoms iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo paskelbimo, kuria įsiteisėjo pirmosios instancijos sprendimas. Tačiau, įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovės reikalavimo teisė į skolininką UAB „I.“ atsirado iš sandorio, t. y. sudarytos žodinės pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „D.“ ir UAB „I.“, kurios pagrindu atsakovei UAB „I.“ buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1499,92 Eur suma), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3367,08 Eur suma), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4619,18 Eur suma)). Atsakovė pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga UAB „D.“ 9486,18 Eur. Įsiteisėjusiame sprendime taip pat nurodyta, kad pradinė kreditorė UAB „D.“ ir ieškovė MB „D. L.“ (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota (duomenys neskelbtini) pranešimu elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę atsakovo UAB „I.” atžvilgiu anksčiau, nei buvo sudaryti jos šioje byloje ginčijami sandoriai. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip savo teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad laikotarpiu, kai buvo sudaromas šioje byloje ginčijamas sandoris, ieškovė MB „D. L.“ turėjo reikalavimo teisę atsakovės UAB „I.“ atžvilgiu ir atsakovei nesumokėjus šios skolos atsakovei pateikus PVM sąskaitas – faktūras, nei vėliau, įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimui, gali siekti apginti savo teises actio Pauliana pagrindu ginčydamas atsakovo sudarytus turto perleidimo sandorius.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

21. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba faktą, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 20 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, apsunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

23. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „I.“ skola ieškovei yra 12 772,56 Eur (2217,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 9486,18 Eur skolos ir 1029,35 Eur palūkanų). Iki šios dienos atsakovė nėra sumokėjusi nei dalies skolos, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Iš byloje pateiktų antstolio patvarkymų matyti, kad antstolio kontoroje užvesto vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš UAB „I.“. Ieškovė pateikė teismui duomenis iš viešai prieinamų šaltinių iš kurių matyti, kad atsakovei šiuo metu priklauso trys maždaug dvidešimties metų senumo lengvosios transporto priemonės, t. y. 2006 m. Skoda Octavia, 2005 m. Citroen Xsara Picasso ir 2002 m. Renault Megane Scenic. Iš ieškovės į bylą pateikto automobilių pardavimo portalo Autoplius.lt skelbimų matyti, kad šių automobilių bendra vertė galėtų siekti 2 500 Eur, tačiau reikia pažymėti, kad automobiliai turi būti parduoti iš varžytinių, todėl galimybė gauti pilną rinkos kainą už parduotus automobilius, yra labai mažai tikėtina. Iš ieškovės pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei taip pat priklauso nekilnojamasis turtas – 59,65 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė jo rinkos vertė nurodyta 1 167 Eur. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1975 m., pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra net 24 proc. ir nėra jokių duomenų, kad minėtas butas būtų suremontuotas. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovės turimo turto (tuo atveju, jei atsakovė išsaugojo jai priklausančias transporto priemones ir jei jos tinkamos eksploatavimui) vertė siekia ne daugiau nei 4 000 Eur, todėl akivaizdu, kad turimo turto padengti ieškovei įsiskolinimą neužtenka. Ieškovė taip pat iš viešai prieinamų šaltinių pateikė duomenis, kad paskutinės UAB „I.“ finansinės ataskaitos buvo pateiktos tik už 2013 metus. Iš viešai prieinamos ataskaitos apie UAB „I.“ matyti, kad 2011 – 2013 metais bendrovės apyvarta buvo nuo 0 Eur iki 5 000 Eur, o naujesnių duomenų nėra. Be to, matyti ir tai, kad atsakovė UAB „I.“ ieškinio pateikimo dieną turi 601,22 Eur įsiskolinimą VSDFV prie SADM.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Atsakovė UAB „I.“ su atsakove E. M., kuri oficialiai eina atsakovės vadovės pareigas, (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad UAB „I.“ parduoda, o E. M. perka nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso už 5 000 Eur kainą. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą Pardavėjas (atsakovė UAB „I.“) gavo iš Pirkėjo (atsakovės E. M.), prieš sutarties pasirašymą. Tačiau byloje yra pateiktas antstolio Vaido Drungilo (duomenys neskelbtini) raštas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rekomendacijos išieškotojui ginčyti skolininko sandorį, kuriame nurodė, kad iš išreikalautų bankinių išrašų matyti, kad pinigai už perleistą UAB „I.“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į bendrovės sąskaitą nepateko, skolininkė taip pat nepateikė bendrovės kasos knygos su grynųjų pinigų apskaita ir įrodymų, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti. Iš to galima daryti išvadą, kad sandoris iš tiesų buvo neatlygintinas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad atsakovės vadovė E. M., žinodama tikrąją atsakovės turtinę padėtį, t. y. kad atsakovė turi mažiau turto, nei užtenka ieškovės turtiniam reikalavimui patenkinti, pati kaip atsakovės vadovė, atstovaujanti atsakovę su savimi, kaip fiziniu asmeniu sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria neatlygintinai įsigijo likvidų atsakovės turtą už mažesnę nei rinkos kainą.

25. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „I.“ teismui jokių duomenų apie savo galimybes atsiskaityti su ieškovei nepateikė, atsiliepimo neteikė, kitų įrodymų byloje, patvirtinančių, kad įmonė turi turto ar pinigų, nėra. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „I.“, perleidusi jai priklausiusį turtą kitai atsakovei, pažeidė savo kreditorių interesus, nes kaip matyti iš pirmiau nurodytų išaiškinimų, kreditoriaus teises pažeidžiančiais yra pripažįstami sandoriai, kurie įvairiais būdais apsunkina ir sumažina kreditoriams galimybę išieškoti skolą. Šiuo atveju atsakovai, sudarę ginčijamą sandorį, faktiškai užkirto kelią ieškovei, turinčiai atsakovės UAB „I.“ atžvilgiu reikalavimus, nukreipti išieškojimą į šį turtą bei, jį realizavus, gauti prievolių įvykdymą. Tokiais savo veiksmais atsakovai neabejotinai pažeidė ieškovės teises.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

27. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovei buvo būtina perleisti įmonės turtą tos pačios įmonės direktorei, o atsakovas tokių duomenų teismui ir neteikė bei jų neįrodinėjo. Šiuo atveju neegzistavo jokia objektyvi įmonės pareiga sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. Tokia atsakovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį nebuvo nustatyta nei įstatymų ar teismo sprendimu, nei galėjo būti kildinama iš ikisutartinių santykių, viešo konkurso ar kitų imperatyvų.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

28. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

29. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą, sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

30. CK 6.67 straipsnio 3 punkte yra įtvirtina, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis.

31. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2023-04-13 išrašo matyti, kad UAB „I.“ direktorė yra E. M. Ji direktorė buvo ir sandorio sudarymo metu, todėl šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija.

32. Šalių nesąžiningumą pagrindžia ir ginčijamo sandorio sukurtos pasekmės – trečiasis asmuo E. M. žinojo ir būdama bendrovės vadove negalėjo nežinoti, kad toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus, tačiau iki Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo siekė atsakovės likvidų turtą perkelti sau, kaip bendrovės vadovei, todėl nagrinėjamu atveju yra tenkinama ketvirtoji bei penktoji actio Pauliana sąlygos – ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos.

33. Teismas pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

34. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, kad: (1) nėra įrodymų, jog atsakovė E. M. atsiskaitė pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. buvo nesąžininga, (2) egzistuoja CK 6.67 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prezumpcija, kurios atsakovai nepaneigė, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovei pateikus PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimui bei jų neapmokėjus ir ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „I.“, ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, (3) ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis, todėl pažeidė kreditorės teises, t. y. ieškoves galimybes išieškoti skolą iš skolininko turto, (4) atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, (5) tiek UAB „I.“, tiek E. M. neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kad sudaromas sandoris pažeis kreditorės teises, nes tokiu būdu atsakovas sumažino savo turimą turtą, į kurį gali būti nukreipiamas žalos ieškojimas, (6) atsakovė E. M. buvo ir yra UAB „I.“ direktorė, kas iš esmės patvirtina ginčo sandorio sudarymą tarp susijusių asmenų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ ir E. M. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

35. Šiuo atveju iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir kartu su ieškiniu teikiamų įrodymų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Todėl ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis, toliau nurodomomis pasekmėmis (CK 6.66 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

36. Ieškovė prašė taikyti dvišalę restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „I.“ ir priteisti iš atsakovės UAB „I.“ trečiajam asmeniui E. M. už nekilnojamąjį turtą sumokėtą pinigų sumą.

37. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015).

39. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

40. Kaip nurodyta aukščiau, iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad UAB „I.“ parduoda, o E. M. perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad daikto kaina yra 5000 Eur; sutarties 3.2. punkte numatyta, kad pinigus už parduotą nekilnojamąjį daiktą pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą. (duomenys neskelbtini) patvarkyme dėl rekomendacijos išieškotojui ginčyti skolininko sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Vaidas Drungilas informuoja ieškovę, kad iš išreikalautų bankinių išrašų matyti, kad pinigai už perleistą UAB „I.“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į bendrovės sąskaitą nepateko, skolininkė taip pat nepateikė bendrovės kasos knygos su grynųjų pinigų apskaita ir įrodymų, kad pinigai už parduotą turtą iš viso buvo sumokėti.

41. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė E. M. nėra atlikusi mokėjimų nekilnojamojo turto pardavėjai atsakovei UAB „I.“, todėl yra pagrindas spręsti, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis. Atsakovai byloje duomenų, pagrindžiančių kitas nei teismo nustatytos aplinkybės, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, t. y. pripažinus (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, perleistą butą grąžinti atsakovei UAB „I.“ (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CK 6.146 straipsnis).

Dėl atsakovės UAB „I.“ pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

42. 2023 m. gegužės 17 d. teisme gautas UAB „I.“ l. e. direktoriaus pareigas V. M. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o jeigu teismas atsisakytų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prašo leisti pasakyti baigiamąją kalbą.

43. Pažymėtina, kad teismui pateiktas dokumentas yra nepasirašytas, be to, nepateiktas V. M. įgaliojimas, kad jis laikinai eina UAB „I.“ direktoriaus pareigas, dėl ko iš esmės jam ir nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje kaip tinkamam atsakovės atstovui (CPK 111straipnsio 2 dalies 8 punktas, 55 straipsnis). Pažymėtina, kad pagrindų iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą nenustatyta, o baigiamąsias kalbas gali sakyti tik šalys arba jų atstovai, kurie turi teisę šalį atstovauti teisme (CPK 253, 256 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 166 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso šioje byloje ieškovė patyrė 2166 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2000 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.1. punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas), todėl jos priteistinos iš atsakovų.

46. Ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (LAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų.

47. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra, po 1083 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „I.“ ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „I.“.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „D. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2166 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra, po 1083 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.