- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-241-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- N. A., S. A.
- Ieškovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. A. ir S. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2976-351/2023 pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams N. A., S. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrijai „M“, D. E. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutėje, nuomos sutartį Nr. R25-(4.1.30.)-60, priteisti iš atsakovo N. A. skolą už gyvenamųjų patalpų (socialinio būsto) nuomą – 40,62 Eur, iškeldinti N. A. ir S. A. iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Šilutėje, su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Šilutės rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. sudarė Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. R25-(4.1.30.)-60 (toliau – Sutartis) su atsakovu N. A. dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (socialinio būsto), esančių (duomenys neskelbtini) Šilutėje, nuomos. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad būste gyvens ir atsakovo mama S. A.. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, prižiūrėti jį ir laikyti tvarkingą (Sutarties 4.2. punktas), socialiniu būstu naudotis nepažeisdamas kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų naudotojų teisių bei interesų (Sutarties 4.3. punktas) kartu sumokant mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutarties 20.2.3. punktas numato Sutarties nutraukimo galimybę, kai nuomininkas pažeidžia bent vieną iš Sutarties 4.1.–4.3. punktuose nustatytų įsipareigojimų. Savivaldybės darbuotojai, reaguodami į nuolatinius namo gyventojų skundus, nuvykę į atsakovui išnuomotą socialinį būstą, vis randa įvairių būsto niokojimo požymių: nemalonus kvapas, didelė netvarka, visur išmėtytos šiukšlės, tara, butas yra neprižiūrimas. Atsakovai iš esmės pažeidė sutarties sąlygas: nelaiko buto tvarkingo, neprižiūri, pažeidžia kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų naudotojų teises bei interesus, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta, o atsakovai iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu.
3. Ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl skolos, kadangi skola yra sumokėta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutėje, nuomos sutartį Nr. R25-(4.1.30.)-60, sudarytą su atsakovu N. A., iškeldino N. A. ir S. A. iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Šilutėje, su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4, 6.575-6.577 straipsniai). Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis).
6. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartyje buvo numatyta, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, prižiūrėti jį ir laikyti tvarkingą (Sutarties 4.2. punktas), socialiniu būstu naudotis nepažeisdamas kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų naudotojų teisių bei interesų (Sutarties 4.3. punktas). Sutarties 20.2.3. punkte numatytas Sutarties nutraukimo pagrindas, kai nuomininkas pažeidžia bent vieną iš Sutarties 4.1.–4.3. punktuose nustatytų įsipareigojimų, Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir jo mama nuomojamą būstą tinkamai neprižiūrėjo, nelaikė jį tvarkingą, taip pat pažeidė kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų naudotojų teises bei interesus. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes bei atsakovo socialinio pažeidžiamumo laipsnį – jis yra neįgalus, neturintis išlaikomų asmenų, baigė virėjų kursus, taip pat atsakovės socialinio pažeidžiamumo laipsnį – ji turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti jį ir jo mamą iš nuomojamo buto su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes bei įrodymus, neapklausė liudytojų, nenustatyta ir neįvertinta atsakovo padaryta materialinė žala.
8.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens – atsakovo rūpintojo – paaiškinimų, jog dažnai lankosi atsakovo numojamame bute, smarvės nėra, kaimynų nusiskundimų taip pat nėra.
8.3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrijai „M.“ pirmininkės argumentai, jog atsakovas išdaužė laiptinės durų langą, apdaužė kaimynų automobilius, jog kaimynai bijo išleisti vaikus į kiemą, yra neteisingi ir nesusiję su nagrinėjama byla.
8.4. Atsakovas yra neįgalus asmuo, neturintis kito gyvenamojo būsto, be to, negali gyventi atsakovės – mamos – name, kadangi jis nepritaikytas neįgaliam asmeniui.
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė, nes nepateikė teismui savivaldybėje registruotų asmenų, laukiančių eilėje socialiniam būstui išnuomoti, sąrašų, neprašė teismo iškviesti ir apklausti kaip liudytojus asmenų, pasirašiusių daugiabučio namo gyventojų skundus, taip pat ginčo buto patikrinimo aktus, dėl šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių teisme ištyrimo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į civilinės bylos su viešo intereso gynimu pobūdį, elgėsi pasyviai apsiribodamas formaliu pateiktų rašytinių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nuomojamą būstą tinkamai neprižiūrėjo, nelaikė jį tvarkingą, taip pat pažeidė kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų naudotojų teises bei interesus.
9.3. Nuomos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimus į atsakovo ir atsakovės apeliacinius skundus, kuriuose prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyti šie motyvai:
10.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, nenurodyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, , todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes – Šilutės rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 26 d. sudarė su atsakovu Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. R25-(4.1.30.)-60, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini) Šilutėje. Socialinis būstas perduotas atsakovui 2019 m. balandžio 26 d. Socialinio būsto perdavimo ir priėmimo aktu. Kartu su būstu buvo perduota dujinė viryklė su elektrine orkaite.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
20. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.
21. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).
22. Dėl pirmosios sąlygos CK 6.611 straipsnio taikymui ginčo nėra – tarp atsakovo bei ieškovės 2019 m. balandžio 26 d. sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. R25-(4.1.30.)-60 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini) Šilutė, kuris perduotas atsakovui 2019 m. balandžio 26 d. Socialinio būsto perdavimo ir priėmimo aktu. Kartu su būstu buvo perduota nauja dujinė viryklė su elektrine orkaite.
23. Ginčas šioje byloje kilo dėl antrosios sąlygos CK 6.611 straipsnio taikymui – sutarties sąlygų pažeidimo fakto.
24. Kaip matyti iš Sutarties turinio, šalys Sutarties 1 punkte, be kita ko, susitarė, jog atsakovas įsipareigoja naudotis socialiniu būstu pagal paskirtį, nurodytą Sutarties 3 punkte, ir mokėti nuomos mokestį. Sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu (Sutarties 20.1. punktas) arba vienašališkai (20.2. punktas). Vienašališko Sutarties nutraukimo atvejai nurodyti Sutarties 20.2. 1. – 20.2.3. punktuose. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Sutarties 20.2.3. punktu, kuriame nurodyta, jog Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, pažeidus 4.1.–4.3., 4.5., 4.7.–4.9. punktuose nustatytus įsipareigojimus, konkrečiai 4.2. ir 4.3. punktus.
25. Sutarties 4.2. punkte numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, numatytą Sutarties 3 punkte, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir pastato, kuriame yra Savivaldybės socialinis būstas, eksploatavimu ir gaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui, neperleisti socialinio būsto nuomos teisės ir nesubnuomoti socialinio būsto.
26. Taigi vertinant, ar atsakovas pažeidė Sutarties 4.2. punkto reikalavimus, matyti, jog pirmiausia šis punktas numato pareigą naudoti socialinį būstą pagal paskirtį, numatytą Sutarties 3 punkte. Pažymėtina, jog Sutarties 3 punkte reglamentuota, jog šalys susitaria, kad nuomojamojo būsto paskirtis yra jame gyventi atsakovui ir jo šeimos nariams – atsakovei S. A.. Šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs šią pareigą. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas būtų perleidęs nuomos teisę ar būstą subnuomavęs kitiems asmenims. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas netinkamai eksploatuotų būstą ar pastatą, kuriame yra būstas, nesilaikytų gaisrinės saugos reikalavimų.
27. Ieškovė teigia, jog atsakovas pažeidė Sutarties 4.2. punkte numatytą pareigą būstą prižiūrėti ir laikyti tvarkingą. Ieškovės 2023 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog bute buvo labai nemalonus kvapas, didelė netvarka, mėtėsi šiukšlės bei išgertų alkoholinių gėrimų buteliai. Ieškovės 2023 m. kovo 17 d. patikrinimo akte iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės. Abiejuose patikrinimo aktuose papildomai nurodyta, jog atsakovas bute yra neblaivus ir kartu su juo yra neblaivių asmenų. Taigi minėti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas pažeidė Sutarties 4.2. punktą, šis pažeidimas yra tęstinis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtuose patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
28. Ieškovė savo reikalavimus taip pat grindžia Sutarties 4.3. punkto pažeidimu, kuriame nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja savivaldybės socialiniu būstu naudotis nepažeisdamas kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei interesų.
29. CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygos kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).
30. Ieškovė Sutarties 4.3. punkto pažeidimą, tai yra, jog atsakovo netinkamas elgesys sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu gyventi, grindžia Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 2 d. gauti keturi pranešimai dėl keliamo triukšmo atsakovo bute. Taip pat daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų kreipimusi į Šilutės rajono savivaldybės merą, kuriame nurodyta, jog 2023 m. vasario 18 d. atsakovas trankė liftą, kieme stovinčius automobilius. Jame papildomai nurodyta, jog atsakovas, būdamas neblaivus, dažnai tranko automobilius, yra grasinęs kaimynams.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, minėti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovo elgesys yra toks, dėl kurio yra sudaromos neįmanomos sąlygos kitiems kartu arba greta gyventi. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėtame daugiabučio namo gyventojų kreipimesi į Šilutės rajono merą nurodytas aplinkybes dėl lifto, automobilių niokojimo, grasinimų kaimynams. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai įvertinti atsakovo elgesį, tikslinga svarstyti dėl atsakovo kaimynų apklausimo kaip liudytojų byloje. Papildomai pažymėtina, jog minėtame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešime nurodytas tik pats faktas, jog per daugiau nei dvejus metus gauti 4 pranešimą apie keliamą triukšmą bute. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, ar pranešimai apie keliamą triukšmą buvo teisingi, ar atsakovas nubaustas įstatymo nustatyta tvarka ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės būtinos, siekiant nustatyti, ar atsakovo elgesys sukelia neįmanomas sąlygas aplinkiniams gyventi ir dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.611 straipsnį.
32. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prašomos taikyti teisinės priemonės – iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, proporcingumo padarytiems pažeidimams (ypač įvertinus tai, jog atsakovas yra neįgalus).
33. Vertinant iškeldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į alternatyvaus būsto galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijoje teisme klausimas apie alternatyvaus būsto atsakovui suteikimo galimybę nebuvo svarstomas.
34. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio aiškinantis aplinkybes dėl Sutarties 4.3. punkto pažeidimo, dėl galbūt netinkamo atsakovo elgesio bei dėl teisinės priemonės – iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, proporcingumo padarytiems pažeidimams, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
37. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.