- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- II-171-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01092-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Advokatai
- Jūratė Normantė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ir neskirti administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones 6 mėn.).
2. Skundas argumentuojamas tuo, jog A. V. nežinojo apie draudimą vežti priekabą, kadangi vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs (duomenys neskelbtini), kurioje galima vežti bet kokias priekabas turint „B“ kategoriją. A. V. vairavo transporto priemonę – junginį susidedantį iš transporto priemonės „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiama masė 2900 kg ir priekabos „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leistina masė 2700 kg. Bendra didžiausia leistina junginio masė 5600 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės junginio. Pažeidimo padarymo metu automobilis ir priekaba buvo tušti, dėl to bendra junginio masė pažeidimo padarymo metu buvo ženkliai mažesnė nei leistina maksimali. A. V. paties administracinio nusižengimo ar jo padarymo aplinkybių neginčija, gailisi dėl jo padarymo, mano, jog įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, įstatyme numatytos minimalios administracinės poveikio priemonės termino taikymas yra per griežtas, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažeidimo metu kitų KET nebuvo padaryta, buvo blaivus, nebuvo tyčios. Pareiškėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra statybų veikla (verčiasi pagal individualią veiklą), dėl ko automobilis ir teisė jį vairuoti jam yra gyvybiškai būtini (atsivežti į objektus medžiagas, priemones, darbininkus, vykti į nuošalius objektus, pas tiekėjus ir pan.). A. V. nuomone, įstatymo leidėjo tikslai bus pasiekti administracinės nuobaudos paskyrimu, o administracinio poveikio priemonės taikymas apribos galimybę A. V. užsidirbti, išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįsta administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo gailisi.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovė posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad Pareiškėjas baudą sumokėjo, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, jis dar ir prižiūri kitus asmenis, jiems padeda, dėl to irgi prašoma neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nusižengimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonės ir priekabos junginio. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis nustatant bendrą junginio masę. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą transporto priemonių kategorijų atitiktis nustatoma remiantis didžiausia leidžiamąja mase. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte aiškiai nurodyta, kad B kategorijos automobiliai yra automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė transporto priemonių kategorijų atitiktis ir pagal kokius parametrus jos klasifikuojamos, vienas iš transporto priemonių kategorijų atitikčių nustatymo yra didžiausioji leidžiamoji masė, pagal, kurią ir yra nustatoma ar asmuo gali vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Paminėto įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Šio straipsnio 76 punkte numatyta, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio. Šio straipsnio 77 punkte nurodyta, kad transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Minėtos įstatymo normos jas aiškinant sistemiškai, lingvistiškai, aiškiai išskiria transporto priemonės didžiausią leidžiamą masę, transporto priemonės masę be krovinio ir transporto priemonės masę su kroviniu, tačiau teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones aptariamuoju atveju bylai aktualiu atveju turinčiam B kategoriją, sieja būtent su didžiausia leistina mase. Šiuo atveju bendra vairuoto junginio didžiausia techniškai leistina masė yra 5600 kg. Šį junginį Pareiškėjas vairavo neturėdamas tam reikalingos kategorijos, nes tokį junginį galėjo vairuoti tik turėdamas BE kategoriją, kurios nusižengimo metu jis įgijęs nebuvo. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo Institucija pažymi, kad pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinė nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Taip pat nurodoma, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas todėl, kad neturėdamas reikiamų žinių ir įgūdžių vairavo transporto priemonių junginį, kurio vairavimui įstatymų leidėjas numatė specialius papildomus mokymus, kurių metu įgyjamos specialios žinios ir specialūs vairavimo bei manevravimo įgūdžiai.
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), A. V. paskirta 300 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 6 mėn. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. spalio 29 d. 14.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo junginį susidedantį iš transporto priemonės „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiama masė 2900 kg ir priekabos „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leistina masė 2700 kg. Bendra didžiausia leistina junginio masė 5600 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės junginio. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas pakeisti jo dalį, kuria nuspręsta taikyti administracinio poveikio priemonę - atimti specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
9. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nekilo. Pareiškėjas neginčijo, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės junginio. Skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, B kelių transporto priemonių kategoriją, pareiškėjas neginčijo. Byloje nepateikti duomenys, kad pareiškėjas nusižengimo padarymo metu būtų išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“, priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas (duomenys neskelbtini), Vairuotojų registre jokių duomenų neįregistruota.
12. Dėl pareiškėjo turimų kategorijų vairuoti atitinkamas transporto priemones, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai nustato, kad AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai; o B1 kategorija – tai keturačiai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – ir didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Šis straipsnis įtvirtina ir sąvokas, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau – ir masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio, o transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – ir masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Taigi, minėtos įstatymo normos, jas aiškinant sistemiškai, lingvistiškai, aiškiai išskiria transporto priemonės didžiausią leistiną masę, transporto priemonės masę be krovinio ir transporto priemonės masę su kroviniu, tačiau teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones, nagrinėjamu bylai aktualiu atveju turintiems B kategoriją, sieja būtent su didžiausia leistina mase. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika analogiškose bylose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-143-174/2011, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose: Nr. N444-696/2011, Nr. N444-1968/2010, Nr. N63-1104/2010, Nr. N63-1008/2010). Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kurios maksimali masė 2900 kg, su prie jos prikabinta priekaba, kurios maksimali masė buvo 2700 kg, t. y. 1950 kg viršijo priekabos didžiausią leidžiamą masę, kurią turėjo teisę vairuoti pareiškėjas. Bendra junginio masė – 5600 kg. Tokiu atveju pareiškėjui jo vairuotą transporto priemonių junginį būtų leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad pareiškėjas minėto egzamino nebuvo išlaikęs, turėjo tik B kategoriją, taigi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių junginio jis neturėjo, tokiu būdu pažeidė KET 14 punktą ir padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
14. Pažymėtina, kad byloje pačio administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, klausimas ir padaryto nusižengimo kvalifikacija neginčijami. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Skunde iš esmės keliamas A. V. už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant netaikyti administracinio poveikio priemonės, pagrinde apeliuojant į tai, kad B kategorijos teises buvo išsilaikęs užsienyje kur šį junginį vairuoti yra leistina, taip pat akcentuojant pareiškėjo teigiamą charakteristiką, kitas asmens padėtį gerinančias aplinkybes. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nurodo ir tokio junginio viršsvorio aplinkybes, jog buvo vežama tuščia priekaba ir jis nesiruošė jos vairuoti pakrautos ir planavo perduoti automobilį kitam asmeniui, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, teisinis reglamentavimas teisę vairuoti atitinkamo svorio transporto priemones, nagrinėjamu bylai aktualiu atveju turintiems B kategoriją, sieja būtent su didžiausia leistina mase, nurodyta dokumentuose, o ne su faktine transporto priemonės mase be krovinio ar su kroviniu.
15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
17. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
18. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
20. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. V. nėra baustas administracine tvarka. Pareiškėjas neteistas. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo laikosi įstatymų, teisės aktų reikalavimų, jis nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o vien dėl skundžiamu nutarimu inkriminuoto netyčinio nusižengimo negali būti laikoma, jog jis turi antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, pareiškėjas dirba, vykdydamas Lietuvoje individualią veiklą (duomenys neskelbtini), išskirtinai teigiamai charakterizuojamas.
21. Pareiškėjas viso proceso metu, nuo pat protokolo surašymo, visiškai pripažino padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog jį padarė sąžiningai klysdamas dėl leistinumo važiuoti su priekaba, o ne piktybiškai ir įžūliai siekdamas pažeisti Kelių eismo taisykles. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta lengvinančia atsakomybę aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
22. Pareiškėjas sutinka su paskirtąja bauda, pateikė į bylą duomenis, jog baudą sumokėjo.
23. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti vertinamas tokiu pačiu rūšiniu pavojingumu, kaip ir kiti šio administracinio nusižengimo straipsnio dalyje numatyti nusižengimai. Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemones, įvertintą B kategorija, vairavimo teisės nebuvo praradęs, todėl jo vairavimo žinios, įvertintos įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos prarastos ar kaip visiškai niekinės. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant šį transporto junginį nebuvo nustatyta, t. y. A. V. nevairavo transporto priemonės išgėręs, neviršijo greičio, nepažeidė jokių kitų saugaus vairavimo reikalavimų. Žala nepadaryta. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.
24. Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015). Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko ir aplinkybės, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tokią pačią klaidą tyčia padaręs asmuo jos nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.
25. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).
26. Įvertinus aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti A. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas A. V. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad A. V. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas yra išimtinai teigiamai charakterizuojamas, vykdo individualią veiklą statybų srityje, kur akivaizdu pagal darbo pobūdį teisė vairuoti yra būtinybė, o ne privalumas, todėl jam netekus teisės vairuoti 6 mėnesiams, asmuo negalėtų vykdyti minėtos darbinės veiklos, dėl ko nebūtų mokami valstybei mokesčiai, būtų patiriami nuostoliai, taptų sunku išlaikyti šeimą.
27. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas laikytinas padarytu atsitiktinai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokį transporto priemonių junginį, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, sąžiningo klydimo, būtent tik dėl priekabos svorio ir užsienyje įgyto vairuotojo pažymėjimo, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. Be to, kaip teismas aukščiau konstatavo, A. V. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta teisė vairuoti, vertintas kaip mažesnio pavojingumo. Jis kaltę viso proceso metu pripažino, neginčijo paties pažeidimo fakto, gailėjosi, baudą sumokėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo turi šeimą, dirba, rūpinasi senoliais, charakterizuojamas teigiamai. Dėl šių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 1 mėnesio. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad pareiškėjas suvoktų, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).
29. Papildomai pastebėtina, kad vadovaujantis jau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.