Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2011-05-10 V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-05-10, apie 16.20 val., kelyje Klaipėda–Liepoja, 7 km, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempė priekabą (betono maišyklę), kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, o viso junginio masė viršijo 3500 kg, neturėdamas atitinkamos kategorijos teisės šios rūšies transporto priemonių junginį vairuoti. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas, galima drąsiai teigti, kad šioje situacijoje turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones turėjo teisę vairuoti junginį, kurio leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg. Jo vairuojamo junginio masė sudarė 4065 kg (2640 kg + 1425 kg = 4065 kg), taigi normos neviršijo.

Apeliantas daro nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartį byloje Nr. N-62-2891/2010, kurioje pažymėta, kad valstybės įmonė „Regitra“ registruoja kelių transporto priemones, kurios klasifikuojamos ir koduojamos vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“. Iki 2009-01-01 transporto priemonių ir jų priekabų klasifikavimas ir kodavimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-09-11 įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ 7 priede „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“. VĮ „Regitra“ nagrinėjamu atveju negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad pareiškėjo vilkta skiedinio padavimo mašina yra klasifikuojama ir koduojama pagal paminėto įsakymo 7 priedą kaip transporto priemonė ir registruojama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registre. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiškinime „Dėl statybos technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos“ pažymima, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, jie nėra skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti bei nėra registruojami transporto priemonių registre.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant teisės norminius aktus, konstatavo, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negalima būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įsipareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė (apeliantas cituojamos bylos nenurodo), kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikšmiškos išvados, ar A. G. vilktas statybinis įrenginys yra transporto priemonė, ar ne, negalima. Todėl spręstina, kad A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tai šiuo atveju reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. G. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. B. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tai yra transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veikoje yra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl V. B. kaltės padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės.

V. B. turi teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, todėl būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B ir C kategorijas turintiems vairuotojams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad B kategoriją turintiems asmenims yra suteikta teisė vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio. Iš šios teisės normos turinio išeina, kad įstatymų leidėjas numatė du atvejus, kuriais teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turintys vairuotojai, turi teisę vairuojamu automobiliu tempti priekabą: 1. Priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg; 2. Jei priekabos didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad C kategorijai priskiriami automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.

Kadangi apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę tempti priekabą, turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B ir C kategorijas turintiems vairuotojams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad didžiausioji leidžiamoji masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu masė, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Analogiškai didžiausioji leidžiamoji masė apibrėžiama ir Kelių eismo taisyklių 3 punkte.

Remiantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulio Giedriaus Liekio 2011-05-10 tarnybiniu pranešimu (b. l. 10) nustatyta, to neginčija ir apeliantas V. B., kad jis 2011-05-12 vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 2 640 kg, ir tempė priekabą (betono maišyklę) „Putzmeister“, kurios masė 1 425 kg.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto vairuojamu automobiliu temptos priekabos leidžiama maksimali masė – 750 kg – yra didesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose (750 kg), o junginio didžiausioji leidžiamoji masė (2 640 kg + 1 425 kg = 4 065 kg) viršija Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą junginio didžiausią leidžiamąją masę (3 500 kg).

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonių junginį, kurio leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Apeliantas neteisingai skaičiuoja transporto priemonių junginio bendrą masę, sumuodamas transporto priemonės ir priekabos masę, o ne didžiausiąją leidžiamą masę, kaip nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas vairavo tokios rūšies transporto priemonę, kurios vairuoti jis neturėjo teisės, ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.