Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio R. V. ir Swedbank, AB, atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „NT Paslaugos“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., išieškotoja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, Swedbank, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.3. Antstolis 2020 m. kovo 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog pasiūlytos kainos ir varžytynių dalyvio įmokos skirtumą ji turi sumokėti iki 2020 m. balandžio 15 d. (įskaitytinai). Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo aplinkybių, kurios būtų buvusios kliūtimi surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Jeigu pareiškėja būtų sumokėjusi visą pasiūlytą kainą (13 600 500 Eur), būtų surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas ir nuosavybės teisė į turtą būtų perleista pareiškėjai. Pasiūlyta turto pardavimo kaina dešimt kartų viršijo byloje nustatytą turto rinkos vertę, todėl tikėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nebūtų panaikinęs 2020 m. vasario 14 d. antstolio patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo (civilinė byla Nr. 2S-925-661/2020).

10.4. Teismas panaikino antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo ir konstatavo, kad turto vertė gali būti didesnė, bet ekspertizės išvada dėl turto vertės nenuginčyta. Nėra pagrindo teigti, kad vėlesni antstolio veiksmai patvarkymai turėtų būti panaikinti. Patvarkymų priėmimo metu nebuvo duomenų, kad nustatyta per maža turto vertė. Antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes, remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

10.7. Pareiškėja ne pirmą kartą dalyvauja antstolio R. V. organizuojamose varžytynėse, nuolat siūlo daug didesnę kainą negu pradinė turto pardavimo kaina, bet jos nesumoka. Dėl to nėra pagrindo grąžinti pareiškėjai varžytynių dalyvio įmokos.

11.2. Pareiškėja, kaip varžytynių dalyvė, laisva pasirinkti, kokią kainą siūlyti už turtą, todėl, įvertinusi visas aplinkybes ir rizikas, prisiėmė sprendimą siūlyti tokią kainą.

11.3. Varžytynių dalyvio mokestis prarandamas nesumokėjus visos pasiūlytos kainos. Ši atsakomybė nesiejama su kitomis aplinkybėmis.

11.5. Jeigu pirkėja būtų sumokėjusi visą varžytynėse pasiūlytą sumą, kuri viršija tiek eksperto nustatytą turto rinkos vertę, tiek skolininko pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę, nebūtų pagrindo šias varžytynes laikyti neteisėtomis.

12. Antstolis atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų arba palikti jį nenagrinėtą kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą. Skundas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir antstolio atsiliepimas į suinteresuoto asmens Swedbank, AB, skundą, papildomai nurodyti tokie argumentai:

12.1. Pirkėjas, dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse, prisiima riziką bei atsakomybę. Pirkėjui tenka atsakomybė neįvykdžius pareigų ir tai yra prarastas varžytynių dalyvio mokestis. Nebuvo pagrindo grąžinti varžytynių dalyvio mokestį pareiškėjai, todėl mokestis teisėtai panaudotas skolininkės skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

12.2. Varžytynėse nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, kuri nelemia galutinės turto kainos. Tikroji turto kaina nustatoma varžytynių dalyviams pasiūlius sumą, už kurią jie siekia įsigyti ir kurią iš tikrųjų sumoka už iš varžytynių parduodamą daiktą. Pareiškėja pasiūlė didžiausią kainą ir laimėjo varžytynes. Pradinė kaina buvo 1 360 000 Eur. Pareiškėja varžytynėse pasiūlė dešimt kartų didesnę sumą – 13 600 500 Eur. Pareiškėja nurodo, kad tokią pasiūlė kainą suklydusi, Vis dėlto bylos pareiškėja taip pat elgiasi ir kitose varžytinėse. Tai patvirtina, kad pareiškėja specialiai siūlo kelis kartus didesnę kainą (pavyzdžiui, varžytynės Nr. 183460). Pareiškėja ne pirmą kartą dalyvauja varžytynėse, yra susipažinusi su elektroninių varžytynių vykdymo tvarka, todėl supranta savo veiksmų ar neveikimo padarinius. Jeigu pirkėja būtų sumokėjusi visą varžytynėse pasiūlytą sumą, nebūtų pagrindo tokias varžytynes laikyti neteisėtomis.

12.3. Principas „iš neteisės nekyla teisė“ turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tai, kokios aplinkybės buvo, kai atliktas ginčijamas veiksmas, dėl kurių kiltų abejonių dėl veiksmo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas buvo išnagrinėjęs ir atmetęs skundą (civilinė byla Nr. 2YT- 12848-545/2020). Dėl to buvo galima daryti išvadą, kad varžytynės paskelbtos teisėtai. Be to, patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo panaikintas ne dėl varžytynių dalyvio veiksmų. Pareiškėja negali būti atleista nuo atsakomybės už tai, kad sužlugdė varžytynes ir vilkina vykdymo procesą.

12.6. Teismas panaikino antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, bet liko nenuginčyta ekspertizės išvada dėl turto vertės. Patvarkymų priėmimo metu nebuvo duomenų, kad byloje nustatyta turto vertė yra per maža. Antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

12.7. Teismas, įpareigodamas antstolį grąžinti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvės 136 000 Eur įmoką, netinkamai taiko restituciją reglamentuojančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija – prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvio mokestis paskirstytas CPK 711 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu varžytynių dalyvės įmoka paskirstyta taip: 130 722,45 Eur – skolai; 48,65 Eur – papildomoms vykdymo išlaidoms; 5 228,90 Eur – antstolio atlygiui. Nurodytos sumos išmokėtos hipotekos kreditorei AB „Swedbank“ bei antstoliui, šių lėšų nėra antstolio depozitinėje sąskaitoje. Panaikinus antstolio patvarkymus ir pritaikius restituciją, šalys turi būti grąžinamos į iki varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir varžytynių dalyvio mokesčio paskirstymo buvusią būklė. Dėl to antstolis gali grąžinti tik dalį varžytynių dalyvio mokesčio, t. y. 5 277,55 Eur.

12.8. Skundas pateiktas praleidus antstolio veiksmų apskundimo terminą. Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo skundė 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą paskelbti pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą. Šis patvarkymas 2020 m. gegužės 8 d. registruotąja pašto siunta įteiktas pareiškėjai. Dėl to skundas dėl šio patvarkymo pateiktas pasibaigus apskundimo terminui (terminas baigėsi 2019 m. gegužės 28 d.). Pareiškėja nepateikė duomenų, jog apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas praleistas. Dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Atskirasis skundas netenkintinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, ir panaikino antstolio patvarkymus, kuriais pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir pasiūlyta perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą.

Dėl bylioje nustatytų aplinkybių

16. Antstolis 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio nekilnojamojo turto – prekybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Šiauliuose. (duomenys neskelbtini) – varžytynes. Pradinė turto kaina – 1 360 500 Eur. Varžytinėse dalyvavo pareiškėja UAB „NT paslaugos“ ir sumokėjo 136 000 Eur dalyvio mokestį.

17. Varžytynes laimėjo pareiškėja, pasiūliusi už parduodamą turtą didžiausią kainą – 13 600 500 Eur. Pareiškėja turėjo pareigą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, lygią kainos, už kurią parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui, bet to nepadarė.

18. Iš kitos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino nurodyto skolininkės skundo (civilinė byla Nr. 2YT-12848-545/2020). Nurodyta nutartis neįsiteisėjo.

19. Antstolis 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojai perimti neparduotą turtą, nutarė varžytynių laimėtojos sumokėtą varžytynių dalyvės mokestį paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Antstolio 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymu pareiškėjo sumokėtas 136 000 Eur varžytynių dalyvių mokestis paskirstytas tokia tvarka: 130 722,45 Eur – hipoteka užtikrintai skolai; 48,65 Eur – papildomoms vykdymo išlaidoms; 5 228,90 Eur – antstolio atlygiui. Nurodytas sumas antstolis išsimokėjo sau ir hipotekos kreditorei Swedbank, AB.

21. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs pirmiau nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patenkino skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytynės (civilinė byla Nr. 2S-925-661/2020).

22. Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. nagrinėjamoje byloje padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo apskundė 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (žr. šios teismo nutarties 19 punktą), taip pat patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

Dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti

23. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka reglamentuota CPK 510 straipsnyje. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 512 straipsnis). CPK 510 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio CPK 512 straipsnio nustatytus terminus ir antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei skundo nepatenkina, antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

24. Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. padavė skundą dėl antstolio 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymo. Pareiškėjai skundžiamas patvarkymas įteiktas 2020 m. gegužės 8 d. registruotąja pašto siunta. Dėl to terminas paduoti skundą dėl šio patvarkymo baigėsi 2019 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dvidešimties dienų terminas nuo momento, kai pareiškėja sužinojo apie skundžiamą antstolio patvarkymą, buvo pasibaigęs, kai pareiškėja padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė nurodyto termino atnaujinimo klausimą.

25. Apeliantai teisingai nurodo, kad pareiškėja nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pareiškėja nurodo, kad skundą teikė sužinojusi apie teismo nutartį, kuria panaikintas antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio 2020 m. balandžio 21 d., 22 d. patvarkymų paduoti. Pirmiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi spręstas klausimas dėl antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos varžytynės teisėtumo. Aplinkybė, kad varžytynės paskelbtos neteisėtai, savaime nereiškia, kad visi kiti antstolio veiksmai buvo neteisėti, bet būtina įvertinti pirmiau nurodytą teismo nutartį tam, kad būtų patikrintas antstolio veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skundo padavimo dieną buvo nepasibaigęs naikinamasis CPK nustatytas 90 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, todėl pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti.

Dėl antstolio patvarkymų, kuriais pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir paskirstytos lėšos, vertinimo

26. CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas vykdymo proceso teisės normas, kuriose reglamentuota varžytynių dalyvio teisė siūlyti (didinti) iš varžytynių parduodamo turto kainą, varžytynių dalyvio įmokos negrąžinimas, yra išaiškinęs, kad kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – parduoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą. Varžytynių dalyvį paskelbus varžytynių laimėtoju, jam atsiranda pareiga sumokėti varžytynėse pirkto turto kainą, o to nepadarius, pagal CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punktą, varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, o varžytynių dalyvio įmoka negrąžinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2020m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, pagal CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, negrąžinant varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui jo sumokėto dalyvio mokesčio, o skiriant jį skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, užtikrinamas varžytynių bei paties vykdymo proceso efektyvumas ir operatyvumas. Šią procesinę priemonę vertinant kaip sankciją, taikomą paskelbtas neįvykusiomis varžytynes laimėjusiam dalyviui už jo pareigos per nustatytą terminą sumokėti visą sumą už varžytynėse parduotą turtą neįvykdymą, jai, kaip procesinei poveikio priemonei, keliami efektyvumo ir proporcingumo reikalavimai. Šiuos reikalavimus užtikrina varžytynių dalyvio mokesčio dydis (10 procentų, skaičiuojant nuo pradinės parduodamo turto kainos): kuo didesnė parduodamo turto kaina, tuo didesnė sankcija, negrąžinant varžytynių dalyvio mokesčio konkrečiam dalyviui dėl jo piktnaudžiavimo vykdymo procese. Tai reiškia, kad varžytynių dalyvio praradimai dėl jo neketinimo rimtai dalyvauti varžytynėse ir piktnaudžiavimo savo teisėmis varžytynių procese bus tuo didesni, kuo didesnė parduodamo turto kaina. Tokios sankcijos įstatyme įtvirtinimas varžytynių dalyviams sukuria atgrasomąjį poveikį, o jos proporcingumą užtikrina konkretus įstatyme nustatytas jos procentinis dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl antstolio patvarkymų teisėtumo, turi būti įvertintos aplinkybės, kurios buvo priimant tuos patvarkymus. Pirmiau nurodyta, kad antstolis 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto varžytynes. Varžytynes laimėjo pareiškėja, pasiūliusi didžiausią kainą. Ji turėjo pareigą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, lygią kainos, už kurią parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui, bet šių lėšų nesumokėjo. Antstolis 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojai perimti neparduotą turtą, taip pat nutarė varžytynių laimėtojos sumokėtą dalyvio mokestį paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymu paskirstytas 136 000 Eur varžytynių dalyvio mokestis išieškotojai ir vykdymo išlaidoms. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčytas antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymas paskelbti nekilnojamojo turto varžytynes (civilinė byla Nr. 2YT-12848-545/2020). Taigi antstolio patvarkymų, kuriais pareiškėja paskelbta varžytynių laimėtoja, varžytinės pripažintos neįvykusiomis ir paskirstytas varžytynių laimėtojos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, priėmimo metu nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad varžytynės vykdomos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio 2020 m. balandžio 21 ir 22 d. patvarkymų, nepagrįstai vadovavosi faktais, kurių nebuvo priimant šiuos patvarkymus.

30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, panaikindamas antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, konstatavo, kad iki varžytynių paskelbimo eksperto nustatyta turto vertė gali būti didesnė. Pabrėžtina, kad tai, jog antstolis nustatė vienokią pradinę kainą, už kurią pradėtas varžytynėse pardavinėti turtas, nereiškia, kad už tokią pat kainą iš tikrųjų bus parduotas turtas varžytines laimėjusiam asmeniui. Būtent varžytynėse besivaržantys dalyviai nustato tikrąją turto pardavimo kainą. Nagrinėjamoje byloje analizuojamu atveju varžytynes laimėjo pareiškėja, pasiūliusi didžiausią 13 600 500 Eur kainą. Ši pasiūlyta kaina už pradinę kainą didesnė dešimt kartų. Taigi ji be abejo atitiko tiek skolininkės, tiek išieškotojų interesus. Jeigu pareiškėja būtų sumokėjusi visą pasiūlytą kainą, tai būtų įgijusi nuosavybę į iš varžytinių parduotą turtą, o išieškotojai iš pareiškėjos sumokėtos kainos būtų atgavę skolas, kurias jiems skolinga skolininkė. Šiuo konkrečiu atveju nėra ryšio tarp pagrindo, kuriuo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkymo patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, ir pagrindo, dėl kurio pareiškėjai negrąžinamas varžytynių dalyvio mokestis. Dar kartą akcentuotina esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė, kad pareiškėjai dalyvio mokestis negrąžintas, nes ji nesumokėjo visos varžytynėse pasiūlytos didžiausios kainos, bet ne dėl to, kad teismas panaikino antstolio patvarkymą, kuriuo paskelbtos nurodytos varžytynės.

31. Pareiškėja teigia, kad pirmiau nurodytą sumą pasiūlė dėl techninės klaidos. Byloje nustatyta, kad varžytynės vyko nuo 2020 m. vasario 14 d. 13:48:52 val. iki 2020 m. kovo 16 d. 13:53:59 val. Paskelbęs varžytynių laimėtoją, antstolis 2020 m. kovo 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog pasiūlytos kainos ir varžytynių dalyvio įmokos skirtumą ji turi sumokėti iki 2020 m. balandžio 15 d. (įskaitytinai). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja suklydo, pasiūlė per didelę kainą ir ėmėsi kokių nors veiksmų klaidai ištaisyti. Pareiškėja ne pirmą kartą dalyvauja varžytynėse, ji išmano elektroninių varžytynių vykdymo tvarką, žino veiksmų ar neveikimo (atsisakymo sumokėti visą varžytynėse pasiūlytą kainą) padarinius. Pareiškėjos teiginys, kad ji nebūtų dalyvavusi varžytinėse, nebūtų mokėjusi 136 000 Eur dydžio varžytinių dalyvio mokesčio, jeigu būtų žinojusi apie riziką, kad varžytynių paskelbimas bei vykdymas gali būti teismo panaikinti, atmestinas, nes jis grįstas prielaida. Jos neįmanoma patikrinti. Priešingai, apeliantai į bylą yra pateikę įrodymų, kad pareiškėja taip pat elgiasi taip pat ir kituose priverstiniuose skolų išieškojimo procesuose. Pareiškėja ne pirmą kartą dalyvauja varžytynėse, pasiūlo kelis kartus didesnę už pradinę pardavimo kainą sumą, bet nesumoka likusios sumos (žr. šios teismo nutarties 12.5 punktą). Įvertinęs tokį tendencingą pareiškėjos elgesį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje analizuojamoje situacijoje pareiškėja dalyvavo varžytynėse, bet iš tikrųjų net neketino įsigyti iš varžytynių parduodamo turto – tiesiog siekė, kad varžytynės neįvyktų. Pareiškėja žinojo, kad, nesumokėjusi pasiūlytos akivaizdžiai didžiausios kainos, praras varžytynių dalyvės mokestį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis 2020 m. balandžio 21 ir 22 d. patvarkymais teisingai nutarė pareiškėjos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodyti patvarkymai yra teisėti.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

33. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad suinteresuotų asmenų atskirieji skundai pagrįsti, todėl tenkintini. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies suinteresuotų asmenų antstolio R. V. ir Swedbank, AB, atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria panaikinti antstolio R. V. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymas Nr. S-20-179-11493 paskelbti pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, 2020 m. balandžio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-20-179-11624 ir antstolis R. V. įpareigotas grąžinti pareiškėjai UAB „NT Paslaugos“ (kodas 304491457) 136 000 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis tūkstančius eurų), ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos UAB „NT Paslaugos“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.