Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1881-864/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-1881-864/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37014-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“
Advokatai: Mantas Baigys

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)

Civilinė byla Nr. e2A-1881-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37014-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir ADB) „Gjensidige“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Mano Būstas NPC“ 568,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad yra sudariusi turto draudimo sutartį, kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2978599). Nurodė, kad draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė buvo informuota apie 2020 m. gegužės 11 d. įvykį, kurio metu buvo užlietas ieškovės draustas turtas. Draudikė dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. 2020/065715 administravimą. Paaiškino, kad dėl įvykio draudikė išmokėjo 568,94 Eur draudimo išmoką (2020 m. gegužės 26 d. buvo išmokėta 235,48 Eur, 2020 m. birželio 8 d. – 333,46 Eur) ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Nurodė, kad žalos bylos administravimo metu draudikė kreipėsi į įmonę UAB ,,Smart Claims“ dėl užlieto turto apžiūros, kurios metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iš virš šio buto esančio kitam butui ((duomenys neskelbtini)) priklausančio balkono. Viršutinio buto savininkai taip pat nurodė, kad užliejimas įvyko iš balkono. Įvykio priežastis – nesandari balkono perdanga, už kurios priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, t. y. atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti, kad namo balkonų perdangos neturėtų trūkumų, galinčių lemti žalos padarymą namo butų savininkų turtui. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę. Pažymėjo, kad atsakovė neatsakė į jai ieškovės pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ (toliau ir atsakovė) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, be to, ieškovė nepateikė visų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Teigė, kad ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir reikiamas specifines žinias. Akcentavo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Minėtų subjektų pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negalima pakeisti ar eliminuoti. Atsakovės manymu tai suponuoja, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybės dėl žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei. Nurodė, kad vertinant pateiktą lokalinę patalpų remonto sąmatą, nesutiktina joje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Sąmatoje yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip: papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės išlaidos 9 proc. ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Nurodytos išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl prašomos priteisti žalos dydis mažintinas minėtų išlaidų suma.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė K. U. paaiškino, kad už būsto užliejimo metu padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, nes ji yra namo administratorė. Atsakovės pateikti dokumentai nesusiję su minimu įvykiu, taigi ji netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, o taip pat ir balkonų priežiūrą. Sąmatoje nurodyti skaičiavimai yra atlikti naudojant numatytą programą, todėl išmokos dydis yra teisingas. Pažymėjo, kad viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra du balkonai, o vanduo skverbėsi pro vieno balkono konstrukcijas. Teigė, kad balkone, kuriame nesiskverbė vanduo, už jį ir nebuvo mokėta draudimo išmoka. Papildomai paaiškino, kad sąmatoje nurodytas įvairių paviršių valymas buvo atliekamas po remonto darbų, tuo tarpu paviršiai buvo valomi ir prieš remonto darbus, taip paruošiant juos dažymui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas užliejimas įvyko dėl neva netinkamos stogo perdangos. Pagal buto planą apgadinimai yra visai kitoje buto dalyje nei balkonas, todėl kyla abejonių ar užliejimas yra susijęs su nurodytu įvykiu. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalavimą nukreipė tik į atsakovę, kuriai apie minėtą įvykį nebuvo pranešta. Nurodė, kad atsakovė administravimo pareigas atsakovė vykdė tinkamai, 2017 m. balkonai buvo apžiūrėti ir užsandarintos galimo vandens pratekėjimo vietos, gyventojų skundų nebuvo gauta. Teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip butas atrodė iki užliejimo, todėl neaišku ar pelėsis (jo šalinimas) yra susijęs su įvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 568,94 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (568,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktą Nr. V17-46057-2, kuriame užfiksuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono būklė ir atlikti balkono kraštų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kiti.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog už namo administravimą yra atsakinga atsakovė, nes būtent administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.

9. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso balkonas, savininkai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatoms (toliau ir Nuostatai), numatančioms, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

10. Teismas pripažino, kad atsakovė, kaip namo administratorė, privalėjo organizuoti namo techninę priežiūrą, rengti ir vykdyti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, namo techninę priežiūrą, bendrų namo sistemų bei bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir kitų, su administruojamu namu susijusių pareigų vykdymą. Pažymėjo, kad nors administratorei nenumatyta galimybė savo nuožiūra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto, tačiau Nuostatuose yra numatyta išimtis, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklei kyla grėsmė jų išlikimui, taip pat žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis).

11. Sprendime pažymima, kad atsakovė yra atsakinga už balkono, bendro naudojimo objekto priežiūrą. Tokią išvadą patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktas bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas atkreipė dėmesį į nurodytų aktų datas Nr. V20 (2017 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. kuris surašytas praėjus po 9 dienoms po įvykio), iš kurių akivaizdu, kad objekto apžiūra atlikta tik po trejų metų. Teismas sprendė, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko laiku nepastebėjo bendro naudojimo objekto konstrukcijų (šiuo atveju balkono) trūkumų ir jų nepašalino. Būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas turto sugadinimui ir su tuo susijusiai žalai atsirasti, juolab, kad atsakovė nepaneigė balkono perdangos nesandarumo fakto. Teismo vertinimu, po kelių dienų nuo įvykio parengtame turto apžiūros akte esantis įrašas, kad vandens požymių nėra, nepaneigia užpylimo fakto tikrumo.

12. Teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju, ieškovė, draudėjui išmokėjusi 568,94 Eur dydžio draudimo išmoką dėl turto užliejimo atsiradusiai žalai atlyginti, turi teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti nurodytą draudimo išmokos sumą, tuo tarpu atsakovė turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovei. Teismui neturint pagrindo nesutikti su ieškovės pateiktu žalos dydžio apskaičiavimu (lokaline sąmata), kurių dydį atsakovė iš esmės neigia tik deklaratyviais samprotavimais, nepagrįstais leistinais įrodymais, ieškovės reikalavimą 568,94 Eur atlyginimo teismas laikė pagrįstu, todėl tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Tiksli įvykio priežastis, sukėlusi tariamą žalą, nėra nustatyta bei įrodyta. Apeliantės nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia tikrosios įvykio priežasties, dėl kurios kilo tariama žala draudėjos turtui. Ieškovė turėjo atlikti išsamius tyrimo veiksmus ir tik tada spręsti dėl galimos atsakomybės daugiabučio namo administratorei. Teigia, kad atsakovei, kaip namo administratorei, buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta, jog ji nėra atsakinga už tariamą įvykį.

13.2. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog galimos vandentiekio avarijos pasekmė atsispindi tiek draudėjos buto lubose, tiek ant buto sienų. Nurodo, kad byloje yra pateiktas viršutinio buto savininko el. laiškas, kur jis neigė atsakomybę, todėl spręstina, jog ieškovė pirmiausiai pretenzijas reiškė viršutinio buto savininkui (pagal įprastą praktiką nustačius lubų apliejimo faktą), tačiau jam nurodžius, jog problema neva yra susijusi su balkonu, už kurio priežiūrą neva yra atsakinga namo administratorė, subrogacinis reikalavimas buvo perkeltas atsakovei. Apeliantės vertinimu, vien tik viršutinio buto savininko deklaratyvūs argumentai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nešalina jo atsakomybės. Pabrėžia, kad ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad net nebuvo patekusi į viršutinio buto savininko patalpas, jog galėtų įsitikinti nurodytų aplinkybių teisingumu. Teigia, kad dėl šių priežasčių byloje ir nebuvo nustatyta ar apliejimo priežastis, pavyzdžiui, nėra susijusi su vartotojui priklausančios inžinerinės sistemos trūkumais, kuri ir galėjo sukelti tikrąją avarijos priežastį bei aplieti draudėjo būtą.

13.3. Atmetus viršutinio buto savininko pateikus paaiškinimus kaip įrodymą, byloje iš esmės liktų tik turto apžiūros aktas bei fotonuotraukos, kurios tariamai pagrindžią objektyvią bei tikrąją ieškovės apdrausto buto apliejimo priežastį. Apeliantės teigimu, vertinant pateiktas fotonuotraukas, pabrėžtina tai, kad nei vienoje nėra užfiksuota apliejimo priežastis: nesimato, jog balkono perdangos turėtų trūkumų, be to, fotonuotraukos patvirtina nebent tariamo užliejimo pasekmes, tačiau ne priežastis.

13.4. Byloje pateiktas turto apžiūros aktas taip pat nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės, t. y. tai, jog virš apdrausto buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra neįstiklintas balkonas, o taip pat matoma, jog per lubas ir sienas lašėjo vanduo bei, kad draudėjos balkone buvo rasta nuo lubų nukritusi tinko dalis. Papildomai nurodo, kad apžiūros akte buvo užfiksuota ir tai, jog nebuvo nustatyti vandens drėgmės požymiai, be to, apeliantės manymu, iš apdrausto buto neįmanoma objektyviai nustatyti balkono perdangos trūkumų.

13.5. Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, nes byloje nėra pateikto nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris galėtų patvirtinti tikrąją avarijos priežastį. Teigia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė atliko tariamus remonto darbus, nes atsakovė apie tariamą įvykį jokių pranešimų nebuvo gavusi. Nurodo, kad tariamas balkono perdangos trūkumas savaime išsispręsti negalėjo, todėl kyla abejonių, jog tikroji avarijos priežastis negalėjo būti susijusi su balkono perdangos trūkumais.

13.6. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namo administratorei taip pat kaip ir viršutinio buto savininkui yra taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, tačiau apeliantė teigia, kad teismų praktikoje yra nurodoma priešingai, jog draudikė negali perkelti įrodinėjimo naštos namo administratorei. Pažymi, kad atsakovė yra pateikusi įrodymus, kurie patvirtina, jog ji iki avarijos buvo atlikusi veiksmus, kurie užtikrintų balkonų eksploatavimo tinkamumą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą.

13.7. Byloje buvo keliamas klausimas dėl aplieto buto būklės iki avarijos, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir tik formaliai nurodė, jog ne visais atvejais draudimo poliso sudarymo metu yra fiksuojama buto būklė, tačiau objektyvių argumentų, kodėl nebuvo fiksuota būklė, ieškovė nenurodė. Pažymi, kad viršutinio buto savininkas buvo nurodęs, jog tariama problema yra įsisenėjusi, todėl kyla abejonių, ar kilusi žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir byloje šiuo atveju nebuvo objektyvios galimybės nustatyti tikrąją buto būklę. Pabrėžia, kad ieškovė ginčijo žalos dydį bei įrodinėjo, jog darbų kainos yra išaukštintos, tačiau teismas, atmesdamas minėtus įrodymus, pažeidė motyvavimo pareigą, nes turėjo nurodyti motyvus, kodėl jie yra nepagrįsti.

13.8. Apeliantei kilo abejonės dėl žalos apskaičiavimo sąmatos pagrįstumo, teismo posėdžiuose buvo nurodyti išsamūs argumentai dėl dalies tokių išlaidų nepagrįstumo, tačiau sprendime jokie motyvai, kodėl atsakovės argumentai yra atmestini, nenurodyti. Atsakovė kėlė abejones, kodėl 8 punkte yra paskaičiuotos dvigubos išlaidos už įvairių paviršių nuvalymą, jeigu tokio pobūdžio išlaidos yra įtraukos į 1 bei 4 punktus, o ieškovė šių aplinkybių negalėjo paaiškinti, tačiau teismas tenkino žalos reikalavimą visoje apimtyje. Atsakovei taip pat kėlė abejones ir tai, kodėl skaičiuojamos išlaidos už pelėsio naikinimą (9 punktas), kadangi pelėsis apskritai negalėjo būti įvykio pasekmė, nes tai yra ilgalaikė pasekmė. Pelėsio buvimas patvirtina galimai patvirtina, jog kilusi žala buvo ankstesnių įvykių pasekmė, tačiau ieškovei nepateikus fotonuotraukų sudarant draudimo poliso, to neįmanoma nustatyti.

13.9. Byloje buvo keliamos abejonės ir dėl neapskaičiuoto nusidėvėjimo, nes daugiabučio namo statybos metai yra 2004 m., tuo tarpu, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Nurodo, jog nepateikus objektyvių įrodymų apie apdrausto buto remonto darbų atlikimą, būtina atsižvelgti į daugiabučio namo statybos metus, kaip į objektyvų nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindą.

Atsiliepimas

14. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:

14.1. Draudikė išsamiai tyrė šį įvykį, nes žalos administravimo metu buvo surinkti dokumentai iš buto savininkų, suorganizuota apdrausto turto apžiūra, surašytas apžiūros aktas, pažeidimai fiksuoti nuotraukose, kreiptasi į viršutinio buto savininkus, remiantis apžiūrų rezultatais apskaičiuotas žalos dydis ir kita. Pažymi, kad atsakovė nedetalizuoja, ką draudikė turėjo atlikti papildomai. Tuo tarpu įvykio priežastį (nesandari balkono perdanga) pagrindžia turto apžiūros aktas, nuotraukos, butų planai, savininkų paaiškinimai, tačiau atsakovė nei vieno iš šių dokumentų nepaneigė.

14.2. Turto apžiūros akte fiksuota, kad virš užlietų patalpų yra būtent viršutinio buto balkonas, o ne viršutinio buto patalpos, tai aiškiai matyti ir butų planuose, todėl nepagrįsti apeliantės svarstymai dėl viršutinio buto savininkų atsakomybės. Nurodo, kad vandens nutekėjimo žymės ir yra būtent tose apatinio buto vietose, virš kurių yra viršutinio buto balkonas, tačiau natūralu, kad vanduo nesikaupė vien lubose, o nutekėjo ir sienomis, tačiau tai lemia fizikos dėsniai (vanduo teka iš viršaus žemyn) ir ši aplinkybė nepaneigia atsakovės atsakomybės.

14.3. Abejodama viršutinio buto savininkų paaiškinimų teisingumu, apeliantė turėjo teisę prašyti apklausti byloje kaip liudytojus viršutinio buto savininkus, tačiau tokio prašymo nereiškė. Be to, apeliantė, nesutikdama su įvykio priežastimi, turėjo organizuoti butų apžiūrą, juolab, kad jai buvo pranešta apie problemą. Nurodo, kad ginčo atveju nustačius, kad patalpos užlietos dėl per bendrąsias konstrukcijas patekusio vandens, pareiga paneigti šią aplinkybę tenka atsakovei.

14.4. Šioje byloje svarbu tai, kad byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti tam, kad išsiaiškinti, ar namo administratorė savo pareigas vykdė tinkamai. Nesutikdama su apeliantės argumentais dėl žalos dydžio ieškovė nurodo, kad pirma, teismas neturi pareigos už atsakovę rinkti įrodymus, antra, gyventojų turto draudimo taisyklės yra viešai skelbiamos internete ir atsakovė turėjo galimybę su jomis susipažinti. Pažymi, kad taisyklėse numatyta, jog prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiūrėti arba įvertinti draudžiamą objektą. Nurodo, kad turto apžiūrą atliko UAB Smart Claims atstovai, be to, apžiūros organizuojamos gavus pranešimą apie įvykį, todėl natūralu, kad jų metu yra fiksuojami ne bet kokie defektai, o susiję su konkrečiu įvykiu.

14.5. Nors atsakovė ginčija draudikės pateiktos sąmatos pagrįstumą, tačiau joje nurodomi skaičiai yra pagrįsti apžiūros rezultatais ir skaičiavimais, tuo tarpu turtui padarytos žalos dydis ir remonto apimtis atsispindi byloje esančiose nuotraukose, apžiūros akte. Ieškovės teigimu apeliantė, tvirtindama, kad sąmatoje nurodomi nepagrįstai dideli įkainiai, remiasi privačių įmonių puslapiuose randama informacija, nors tokios kainos yra tik orientacinės. Nurodo, kad atsakovė nesitikslino su paslaugų teikėjais dėl įkainių, neprašė paskaičiuoti bent preliminarių sąmatų šiam konkrečiam objektui. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės svarstymai dėl pelėsio naikinimo neturi jokio pagrindimo: turtas buvo užlietas, kas sąlygojo didesnį nei įprastą drėgmės kiekį bute ir tuo pačiu sąlygas pelėsiui atsirasti, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pelėsis būtų galėjęs atsirasti dėl kitų priežasčių.

14.6. Butas buvo draustas nauja verte, todėl nusidėvėjimas neturi būti taikomas. Teigia, kad butas geros būklės, tvarkingas, todėl nusidėvėjimo ginčo atveju nereikėjo taikyti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atsakovė nepateikė alternatyvių skaičiavimų su nusidėvėjimu. Nurodo, kad nusidėvėjimas negali būti taikomas darbams.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos butui atlyginimo (po vandens užliejimo) tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, kaip draudikės, išmokėjusios draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2978599) yra apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. gegužės 11 d. apdraustas butas buvo užpiltas vandeniu. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus ir išmokėjo draudėjams 568,94 Eur dydžio draudimo išmoką. 2020 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo, tuo pačiu informuodama, kad apdraustas turtas buvo aplietas dėl per balkono perdangą prasiskverbusio vandens, tačiau atsakovė neatsakė į jai pateiktą pretenziją. Tarp ginčo šalių kilo teisminis ginčas dėl to, kas yra atsakingas už butui padarytą žalą, o taip pat dėl ieškovės reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo.

19. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4302-1080/2021, ieškinį atmetė, tačiau nurodytas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 2639-1012/2021, buvo panaikintas ir byla iš naujo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad balkonų konstrukcijos, balkono įstiklinimas ir jo atitvaras yra namo fasado elementai, kurie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip ji vykdė namo balkono konstrukcijų priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.

20. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ į bylą pateikė 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktą Nr. V17-46057-2, kuriame užfiksuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono būklė ir atlikti balkono kraštų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kiti. Tuo tarpu ieškovė pateikė detalizuotą sąmatą, patvirtinančią žalos dydį bei viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio galimai ir buvo aplietas apdraustas butas, planą.

21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vertino, kad iš atsakovės pateiktų įrodymų akivaizdu, kad objekto apžiūra po balkono kraštų sandarinimo darbų atlikta tik po trejų metų. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė nenuosekliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko laiku nepastebėjo bendro naudojimo objekto konstrukcijų trūkumų ir jų nepašalino. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas apdrausto buto sugadinimui.

22. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniame skunde teigia, kad tiksli įvykio priežastis nenustatyta. Apeliantė laikosi pozicijos, kad byloje pateiktas viršutinio buto savininko el. laiškas, kur jis neigia atsakomybę, nešalina pastarojo atsakomybės, juolab, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nebuvo patekusi į viršutinio buto patalpas. Pasisakydama dėl byloje pateiktų aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad jose neatsispindi apliejimo priežastis, taip pat nurodė, kad byloje pateiktas turto apžiūros aktas nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

24. Apeliantei tvirtinant, kad ieškovė, nustatinėdama įvykio priežastį, turėjo atlikti išsamius tyrimo veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (draudikė) surinko dokumentus iš butų savininkų, ieškovės pavedimu nepriklausomų žalų sureguliavimo įmonė UAB „Smart Claims“ apžiūrėjo apdraustą butą bei surašė apžiūros aktą, nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovė nebuvo patekusi į viršutinio buto patalpas, jog galėtų įsitikinti nustatytų aplinkybių teisingumu, tačiau verta pažymėti, kad 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog ieškovė (jos atstovai) mėgino patekti į viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, tačiau nebuvo įleisti. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę teismas vertina, kad draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nelaikytina kaip nustatanti jai prievolę, atliekant žalų administravimą, savo sprendimą grįsti išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra, kadangi, viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų (įrodymų). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad draudikei nepavyko apžiūrėti ir įvertinti situacijos viršutiniame bute, iš kurio įvyko užliejimas, nesudaro pagrindo spręsti apie šio buto savininko atsakomybę dėl įvykio.

25. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų apdraustojo ir viršutinio buto planų ir byloje pateiktų fotografijų, virš užlietų patalpų yra būtent viršutinio buto balkonas, tuo tarpu vandens nutekėjimo žymės, matomos fotografijose, yra tose apdraustojo buto vietose, virš kurių yra viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad tikroji įvykio priežastis yra, kaip ir nurodė ieškovė, nesandari viršutinio buto balkono perdanga. Pastebėtina, kad pasisakydama dėl aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad jose neatsispindi apliejimo priežastis, taip pat nurodė, kad byloje pateiktas turto apžiūros aktas nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl to, kad byloje nėra užfiksuota tiek viršutinio, tiek apatinio (aplieto) buto būklė iki įvykio. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas.

26. Savo ruožtu apeliantė, tvirtindama, kad tikroji apdraustojo buto apliejimo priežastis nėra nustatyta, nepateikė jokių ieškovės nustatytas ir užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieškove, teigiančia, kad abejodama viršutinio buto savininkų paaiškinimų teisingumu, apeliantė turėjo teisę prašyti apklausti byloje kaip liudytojus viršutinio buto savininkus, be to, apeliantė, kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieškovės nurodomą apliejimo priežastį, galėjo organizuoti butų apžiūrą, tačiau to nepadarė. Taigi šiuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms apie apliejimo priežastį.

27. Kaip nurodyta nagrinėjamai bylai aktualioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, namo administratorė neturi teisės pats savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė balkono konstrukcijų priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

29. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl per balkono perdangą, kuri priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, prasiskverbusio vandens, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir panašiai.

32. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano Būstas NPC“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktas Nr. V17-460157-2 patvirtina apie namo administratorės iniciatyva atliktus balkono Nr. (duomenys neskelbtini) kraštų sujungimo sandarinimo ir hidroizoliavimo darbus, atsakovė taip pat į bylą pateikė 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V20-231410, kuris patvirtina apie nurodyta data atliktus objekto apžiūros, stogo valymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovės pateiktus įrodymus, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog įvertinus atsakovės pateiktų dokumentų datas (2017 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gegužės 20 d.), akivaizdu, kad atsakovės administruojamo objekto apžiūra nuo paskutinių balkono perdangos darbų atlikta tik praėjus trejiems metams, be to, pakartotinė objekto apžiūra (ją fiksuojantis apžiūros aktas) surašytas praėjus 9 dienoms po įvykio, kurio metu buvo aplietas ieškovės apdraustas butas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo balkono pertvarų trūkumų ir jų nepašalino. Nors apeliantė teigia, kad iki avarijos buvo atlikusi veiksmus, kurie užtikrintų balkonų eksploatavimo tinkamumą, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės nurodomi veiksmai buvo atlikti prieš tris metus iki ginčo įvykio, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantės, kaip namo administratorės, neveikimas, pasireiškė nepateisinamai ilgu delsimu, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala. Be to, nors apeliantė teigia, kad tariamas balkono perdangos trūkumas savaime išsispręsti negalėjo, todėl tikroji avarijos priežastis negalėjo būti susijusi su balkono perdangos trūkumais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia namo administratorės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumą vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl namo priežiūros.

34. Apeliantė taip pat ginčija nustatytą žalos dydį, nurodydama, kad žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais. Atsakovė kėlė abejones, jog žalos apskaičiavimo sąmatos 8 punkte yra paskaičiuotos dvigubos išlaidos už įvairių paviršių nuvalymą, jeigu tokio pobūdžio išlaidos yra įtrauktos į 1 bei 4 punktus, o ieškovė šių aplinkybių negalėjo paaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu, kadangi 2022 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad dalis už valymo darbus paskaičiuotų išlaidų yra susiję su paviršių nuvalymu prieš remonto darbus, o likusi dalis valymo išlaidų susiję su patalpų sutvarkymu po atliktų remonto darbų. Be to, apeliantei keliant abejones dėl to, kodėl skaičiuojamos išlaidos už pelėsio naikinimą, kadangi, apeliantės teigimu, pelėsis apskritai negalėjo būti įvykio pasekmė, nes tai yra ilgalaikė pasekmė, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog visuotinai žinomais paprastai pripažįstami faktai, kuriuos žino visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus, arba kuriuos žino tam tikri žmonės tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Aplinkybė, kad užlietame bute padidėjęs drėgmės kiekis sąlygojo bei sudarė prielaidas pelėsio atsiradimui yra kiekvieno protingo asmens objektyviai suvokiama aplinkybė, todėl atmestinas argumentas, kad, pasak apeliantės, pelėsis apskritai negalėjo būti ginčo įvykio pasekmė. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad pelėsis yra ilgalaikė pasekmė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pabrėžtina ir tai, kad pelėsio, kaip ilgalaikės pasekmės, nepatvirtina ir atsakovės pateikti apžiūros aktai, nes juose apskritai nėra užfiksuotas pelėsio reiškinys.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, taip pat žalos dydį patikslinančius dokumentus, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų.

36. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl neapskaičiuoto nusidėvėjimo, nes daugiabučio namo statybos metai yra 2004 m., tuo tarpu, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento.

37. Pažymėtina, kad vienas iš turto draudimo sutarčių ypatumų – draudimo vertės kategorijos (tipo) nustatymas draudimo liudijime. Remiantis ieškovės ADB „Gjensidige“ viešai prieinamomis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 60 (toliau ir Taisyklės), pastatai, butai draudžiami nauja (atkūrimo kaštų) verte (išlaidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti) arba likutine verte (išlaidos, kurią sudaro turto atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą). Kokia verte apdraudžiami pastatai, butai, nurodoma draudimo sutartyje (draudimo liudijime ar jo prieduose) (Taisyklių 90.4 punktas). Skirtingų draudimo vertės kategorijų apibrėžtys ir nustatymo principai įtvirtinami draudimo taisyklėse, kurios yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 straipsniai).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad butas buvo apdraustas nauja (atkūrimo kaštų) verte. Kaip jau minėta, pagal Taisyklių 90.1 punktą nauja (atkūrimo kaštų) vertė – tai išlaidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdingas tai vietovei naujam pastatui, butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti, naudojant naujas statybines medžiagas, įskaitant išlaidas transportavimui ir (ar) montavimui, konstravimui bei projektavimui ir kitus būtinus kaštus.

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtinis interesas yra apdraustas nauja (atkūrimo kaštų) verte, draudimo išmoka, mokama įvykus draudžiamajam įvykiui, nepaneigia turto draudimo kaip nuostolių draudimo sutarties esmės. Draudžiant turtą nauja verte draudimo suma nustatoma draudikui įvertinus maksimalų nuostolį, kurį gali patirti draudėjas. Taigi būtent draudikui tenka pareiga užtikrinti, kad draudžiant turtą nauja verte draudimo suma būtų reali, atitiktų esamas rinkos kainas, o įvykus draudžiamajam įvykiui – išmokėti draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja (atkūrimo kaštų) verte, suponuoja iš esmės gerą patalpų būklę, tuo tarpu apeliantė šiuo atveju neįrodė pagrindų skaičiuoti nusidėvėjimo vertę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į konkrečią draudimo vertės kategoriją, nustatoma draudimo suma (įvertinamas maksimalus nuostolis, kurį gali patirti draudėjas įvykus draudžiamajam įvykiui) ir atitinkamai draudimo įmoka bei draudimo išmoka. Atitinkamai draudėjas, kuriam siūloma drausti turtą nauja (atkūrimo kaštų) verte, sumokėjęs didesnę draudimo įmoką, pagrįstai tikisi gauti didesnę draudimo išmoką, kuri nebus nepagrįstai sumažinta draudikui pritaikius kitą, nei nurodyta draudimo liudijime, draudimo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021). Taigi šiuo atveju pripažintina, kad nusidėvėjimo apskaičiavimas ir žalos sumažinimas, viena vertus, pažeistų turto draudėjų draudimo sutartimi sukurtą lūkestį gauti didesnę draudimo išmoką, kita vertus, nepagrįstai apribotų ieškovės teisę subrogacijos tvarka susigrąžinti dėl įvykio atlygintą nuostolių sumą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, savo ruožtu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau pastarajai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė