Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateiktame dublike, o atsakovė pateiktame triplike, iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Bylos nagrinėjimo iš naujo metu atsakovė į bylą pateikė papildomus dokumentus: 2017 m. gegužės 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. MB:T17-099861, kuriame užfiksuota buto Nr.31 balkono būklė ir atlikti balkono kraštų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kt.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad už būsto užliejimo metu padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, nes ji yra namo administratorė, atsakinga už namo balkonų priežiūrą. Atsakovės pateikti dokumentai nesusiję su minimu įvykiu, taigi ji netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, o taip pat ir balkonų priežiūros, stebėsenos. Sąmatoje nurodyti skaičiavimai yra atlikti naudojant numatytą programą, todėl išmokos dydis yra teisingas. Viršutiniame bute (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra du balkonai, o vanduo skverbėsi pro vieno balkono konstrukcijas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad minėtas užliejimas įvyko dėl neva netinkamos stogo perdangos. Pagal buto planą apgadinimai yra visai kitoje buto dalyje nei balkonas, todėl kyla abejonių ar užliejimas yra susijęs su nurodytu įvykiu. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad neaiški tiksli užliejimo priežastis. Ieškovė nepagrįstai reikalavimą nukreipė tik į atsakovę, kuriai apie minėtą įvykį nebuvo pranešta. Administravimo pareigas atsakovė vykdė tinkamai, – 2017 metais balkonai buvo apžiūrėti ir užsandarintos galimo vandens pratekėjimo vietos. Gyventojų skundų nebuvo gauta. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip butas atrodė iki užliejimo, todėl neaišku ar pelėsis yra susijęs su nurodytu įvykiu. Teismui manant, kad įvykio priežastis yra aiški, atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nes į sąmatą nepagrįstai įskaičiuotos išlaidos dėl pelėsio naikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės, kaip namo administratoriaus, civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namą ir ieškovės teisės subrogacijos tvarka reikalauti iš atsakovės išmokėtų sumų.

Byloje nustatyta, kad Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. gegužės 11 d. buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 22 d. Turto apžiūros akte nurodoma, kad kambaryje per lubas ir sienas lašėjo vanduo; virš buto yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas, nestiklintas; balkone rado nukritusį nuo lubų struktūrinį tinką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. ir K. P. (Nekilnojamojo turto registro duomenys), šis butas yra po butu Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. apdraustas ieškovės (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, atlikusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) žalos vertinimą, K. P. išmokėjo 568,94 Eur dydžio draudiminę išmoką. 2020 m. liepos 16 d. Pretenzija Nr. 2020/065715 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos sumos grąžinimo, tuo pačiu informuodama, kad draustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas dėl per balkono perdangą prasiskverbusio vandens; nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka (568,94 Eur), kurią atsakovė, kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo, turi atlyginti ieškovei. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. gegužės 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. V17-46057-2, kuriame užfiksuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono būklė ir atlikti balkono kraštų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei, ieškinyje nurodytą sumą.

Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tą lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), reiškiantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

Ieškovė savo reikalavimus grindžia argumentais, kad ginčo butas (Nr. (duomenys neskelbtini)) užlietas iš viršuje esančio buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) balkono nesandarios perdangos, todėl atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, yra atsakinga už kilusią žalą, nes netinkamai prižiūrėjo administruojamą pastatą. Atsakovė, nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais, kad pastato administratoriaus pareigas ji vykdė tinkamai, todėl neturi atlyginti patirtų nuostolių, juolab, kad už butuose esančios inžinerinės įrangos/konstrukcijų priežiūrą yra atsakingi ir buto savininkai

Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai yra aptarti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodoma, kad tai ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi, balkonų, kuriais naudojasi tik vieno buto savininkai, išorinės (fasado) konstrukcijos (balkono laikančios konstrukcijos) yra laikomos pastato bendrojo naudojimo, o kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės, objektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad už nurodyto namo administravimą yra atsakinga atsakovė, kuri turi pareigą užtikrinti savalaikį objekto trūkumų šalinimą, nes būtent administratorius priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius ir su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso minėtas balkonas, savininkai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes konkrečiu atveju tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatoms, numatančioms, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Taigi, atsakovė, kaip namo administratorius, privalėjo organizuoti namo techninę priežiūrą, rengti ir vykdyti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, namo techninę priežiūrą, bendrų namo sistemų bei bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir kitų, su administruojamu namu susijusių pareigų vykdymą (žr. Nuostatų 4.2–4.6 papunkčius). Nors administratoriui nenumatyta galimybė savo nuožiūra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto (Nuostatų 6 punktas), tačiau Nuostatuose yra numatyta išimtis, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklei kyla grėsmė jų išlikimui, taip pat žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis). Taigi, atsakovė yra atsakinga už minėto balkono, bendro naudojimo objekto priežiūrą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. gegužės 3 d. Atliktų darbų aktas Nr. V17-460157-2 (apie balkono Nr. (duomenys neskelbtini) kraštų sujungimo sandarinimą ir hidroizoliavimą) bei 2020 m. gegužės 20 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. V20-231410 (apie stogo įlajų valymo darbus). Atkreipdamas dėmesį į nurodytų Aktų datas (2017-12-04 ir 2020-05-20 – surašytas po 9 dienų po įvykio), iš kurių akivaizdu, kad objekto apžiūra atlikta tik po trejų metų, teismas sprendžia, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko laiku nepastebėjo bendro naudojimo objekto konstrukcijų (šiuo atveju balkono) trūkumų ir jų nepašalino. Konkrečiu atveju, būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas turto sugadinimui ir su tuo susijusiai žalai atsirasti. Juolab, kad atsakovė nepaneigė balkono perdangos nesandarumo fakto. Teismo vertinimu, po kelių dienų nuo įvykio parengtame Turto apžiūros akte esantis įrašas, kad vandens požymių nėra, nepaneigia užpylimo fakto tikrumo.

CK 6.1015 straipsnyje numatyta subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Konkrečiu atveju, ieškovė, draudėjui išmokėjusi 568,94 Eur dydžio draudimo išmoką dėl turto užliejimo atsiradusiai žalai atlyginti, turi teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti nurodytą draudimo išmokos sumą. Savo ruožtu, atsakovė turi prievolę - nurodytą sumą sumokėti ieškovei. Teismui neturint pagrindo nesutikti su ieškovės pateiktu žalos dydžio apskaičiavimu (lokaline sąmata), kurių dydį atsakovė iš esmės neigia tik deklaratyviais samprotavimais, nepagrįstais leistinais įrodymais, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 568,94 Eur atlyginimo iš atsakovės, laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 568,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso t. y. 30 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų priteisimo klausimas sprendimu nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ juridinio asmens kodas 125596783, ieškovės ADB „Gjensedige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 568,94 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 94 ct) ir 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 568,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.