Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovėms J. J., I. K., trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-asis notarų biuras, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3376, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., pripažinti negaliojančia bei padovanotą turtą grąžinti jam. Nurodė, kad 2014-03-18 sutuoktinių turto padalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2631, patvirtinta Vilniaus rajono 6-jame notarų biuro notaro E. N., jis su žmona J. J. pasidalijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o jau 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 3376, padovanojo savo ½ dalį minėto buto dukrai I. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimo pagrindu jo ir J. J. santuoka buvo nutraukta ir padalintas turtas. Šie „dalinimai“ neatitinka imperatyvioms normoms, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.91 straipsnius. Ieškovas po turto išviliojimo buvo išvarytas iš namų, dabar yra benamis. Atsakovės pasinaudojo jo bejėgiškumu. Ieškovui buvo atliktos galvos operacijos, turi regėjimo defektus. Ieškovo atžvilgiu įvyko nusikaltimas, jo žmona ir dukra, įgijusios visą jo turtą, išvarė jį į lauką. Nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 ir 1.91 straipsnius buto dovanojimo sutartis Nr. 3376 negalioja. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas jau 5 m. yra priklausomas nuo alkoholio, ima greituosius kreditus, kad įsigytų alkoholio. Dėl priklausomybės nuo alkoholio ieškovas susigadino sveikatą, ne kartą atsakovės ir mamos pastangomis ieškovas buvo gydomas, sergant slaugomas. Jau keleri metai ieškovas nedirba, bendrauja su valkataujančiais asmenimis. Giminaičiai kursto nesantaiką, siekdami asmeninės naudos, o ieškovas ginčijamą dovanojimo sutartį pasirašė visiškai sąmoningai. Atsakovei niekada nerūpėjo tėvų turtas, ji yra savarankiška ir gyvena su savo šeima atskirai. Ieškovas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kaip jis nurodo, jeigu jis norėtų, galėtų dirbti. Ieškovo niekas į gatvę neišmetė. Pagrindų pripažinti negaliojančia ginčo sutartį nėra. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia nė vienu iš ieškinyje nurodytų pagrindų, nes ieškovas ne tik nepagrindė savo teiginių, bet ir nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų sutarties pripažinimui negaliojančia. Notaras, tvirtindamas ginčijamą sutartį, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, įsitikino tikrąją šalių valia ir ketinimais, taip pat įsitikino, jog nėra jokių aplinkybių, neleidžiančių tvirtinti sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-03-16 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei I. K. iš ieškovo I. J. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei J. J. iš ieškovo I. J. – 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog ginčo sutartį prašoma pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu net septyniais pagrindais, numatytais CK 1.80, 1.81, 1.85, 1.89, 1.90, 1.91 ir 6.472 straipsniuose, kas, teismo vertinimu, yra nelogiška. Kiekvienas iš minėtų pagrindų yra savarankiškas, tad kiekvienu atveju turi būti įrodinėjamos visiškai skirtingos aplinkybės. Kai kurie sandorių negaliojimo pagrindai tarpusavyje iš viso nedera. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio pagrindu nurodė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį bei atitinkamai ypač lakoniškas aplinkybes. Ieškovą atstovauja advokatas, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriame ieškinio pagrindu būtų nurodomos aplinkybės, susijusios su kitais sandorių negaliojimo pagrindais, atsakovai į šiuos argumentus neatsikirtinėjo. Tad teismas sprendė, jog neturi teisės peržengti ieškinio ribų ir pasisakyti dėl kitų (ieškinyje nenurodytų) sandorių negaliojimo pagrindų. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą sudarant ginčo sutartį. Aplinkybė, kad ieškovui buvo pažadėta, jog jis gyvens bute, nėra susijusi su apgaule CK 1.91 straipsnio prasme. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė I. K. būtų išvariusi ieškovą iš buto, o yra duomenys, kad tarp ieškovo ir atsakovės J. J. nuolat kildavo nesutarimai dėl ieškovo asocialaus elgesio, kas sąlygojo, kad ieškovas išėjo iš namų (tai konstatuota policijos 2015-05-23 nutarime, iš esmės patvirtinta liudytojų M. J. ir O. K.). Akivaizdu, kad ginčo sandoris visiškai atitiko ieškovo valią. Sandoris buvo sudarytas pas notarą, kuris išaiškino ieškovui suprantama kalba tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes. Ieškovas pats pripažino, kad jis ginčija sandorį tik dėl to, jog neturi kur gyventi. Notaras nurodė, kad sutarties pasirašymo metu nebuvo matyti jokio spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio. Liudytojos M. R. parodymai yra abstraktūs, nekonkretūs; ji tik nurodė, ką ieškovas jai sakė. Liudytoja yra ieškovo sesuo, tad ji tiesiogiai suinteresuota palankia ieškovui bylos baigtimi, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis, tačiau byloje nenustatyta nei viena iš šių sąlygų. Ieškovas iš esmės nenurodo aplinkybių, egzistavusių ginčo sutarties sudarymo metu, dėl kurių jis suklydo; dar gi, kad jos buvo esminės. Vien tai, kad ieškovas turi regėjimo defektų, nereiškia, kad pasirašydamas sutartį jis nežinojo, ant ko pasirašo. Ieškovas nei ieškinyje, nei vėliau nagrinėjant bylą teisme taip ir nenurodė, kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos, sudarant sutartį, buvo pažeistos. Byloje nenustatyta, kad sudarant minėtą sandorį būtų pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos, todėl ieškovo argumentus dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu teismas atmetė. Teismas ex officio nenustatė ir kitų pagrindų pripažinti ginčo sandorį niekiniu. Teismas pažymėjo, jog net jeigu ir vertinant ieškovo argumentus, susijusius su kitais sandorių negaliojimo pagrindais, vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Teismas nenustatė, kad atsakovė I. K. būtų atlikusi geros moralės požiūriu griežtai smerktinus veiksmus. Atsakovė neišvarė savo tėvo iš namų, pagal galimybes rūpinasi savo tėvu, už jį sumoka skolas, imasi priemonių, kad ieškovas turėtų kur gyventi, rūpinasi padovanotu turtu (jo dalimi), apmoka teikiamas paslaugas, taigi, nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnį.Nors byloje ir yra duomenų apie atitinkamą ieškovo sveikatos būklę (jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, turi regėjimo problemų su viena akimi, yra buvę epilepsijos priepuolių), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ši ieškovo sveikatos būklė galėjo lemti, jog sudarant ginčijamą sandorį jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmiausia, notarui nekilo net menkiausių abejonių, jog ieškovas gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės bei teisinių pasekmių. Teismo posėdžio metu nei vienas apklaustas liudytojas iš esmės nenurodė, kad ieškovas ginčijamo sandorio pasirašymo metu būtų elgęsis neįprastai ar neadekvačiai. Nepateikti jokie įrodymai apie galimą ieškovo psichinę ligą ar panašiai. Keletą kartų ieškovui buvę epilepsijos priepuoliai nereiškia, kad vėliau toks asmuo tampa negalinčiu suprasti savo veiksmų reikšmės ir dalyvauti civilinėje apyvartoje. Taigi, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo CK 1.89 straipsnio, CK 6.470 straipsnio 7 dalies taikymui.Byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksnumas būtų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Tad nors ir esant duomenims, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai savaime nereiškia, jog yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu pagal jo sudarymo metu (2014 m.) galiojusią CK 1.85 straipsnio redakciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas netyrė rašytinių įrodymų dėl ieškovo prastos sveikatos būklės. Ieškovas blogai mato, negali dirbti daug darbų dėl galvos operacijų, epilepsijos bei individualių psichinių savybių (patiklumo, naivumo, piktnaudžiavimo alkoholiu).Teismas netyrė apgaulės aplinkybių, nors žmonos veiksmuose aiškiai įžvelgiamas ketinimas užvaldyti turtą, o paskui teigia, kad ieškovas pats jį padovanojo ir išėjo iš namų. Toks prieštaravimas tarp parodymų nebuvo išaiškintas.Notaras teigia, kad puikai kalba rusiškai ir ieškovui išaiškino teises, tačiau byloje nėra duomenų, kad notaras kalba rusiškai, o jei kalba, tai tiek gerai ir suprantamai, kad gali vertėjauti. Tad kyla klausimas, kodėl notaras nepatvirtino savo vertimo, neįspėjo savęs dėl atsakomybės už galimai melagingą vertimą.Sprendimas nekonkretus. Teigdamas, kad sandorių negaliojimo pagrindai tarpusavyje nedera, teismas šito teiginio nedetalizavo.Teismui nereikėjo išeiti už ieškinio ribų, tačiau teismas sutapatino ieškinio ribų ir ieškinio pagrindo sąvokas. Pritaikyti tinkamą pagrindą yra tiesioginė teismo pareiga.Nesuprantamas teismo argumentas, kad ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių. Akivaizdu, kad ieškovas padovanojo butą atsakovei tik mainais, jog ji leis ieškovui gyventi bute iki gyvos galvos, tačiau atsakovė demonstravo ir demonstruoja ypatingą nedėkingumą (CK 6.472 straipsnis), kas nebuvo teismo tinkamai įvertinta.Atsakovės I. K. ir J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog medicininiai dokumentai rodo, kad ieškovas turi regos viena akimi problemą, tačiau iš nedarbingumo lygio nustatymo pažymos matyti, jog ieškovui nėra draudžiamas toks darbas, kurio metu reiktų skaityti, matyti. Ieškovas vairuoja automobilį. Nėra duomenų, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, būtų prieš sandorio sudarymą patyręs epilepsijos priepuolį, ar kad jo patirtas ar patirti epilepsijos priepuoliai galėjo daryti įtakai jo valiai. Ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu savaime nėra pagrindas išvadai, jog ieškovas negali suprasti savo veiksmų esmės ir pasekmių.Apgaulės ieškovas neįrodė. Daugiau nei vienerius metus po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovas nesikreipė į jokias institucijas.Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie tvirtintų, kad sandorį tvirtinęs notaras nežino ar nepakankamai žino rusų kalbą ar kad dėl tokio nežinojimo ar menko žinojimo notaras negalėtų paaiškinti rusų kalba atliekamo notarinio veiksmo, sudaromo sandorio esmės ir jo pasekmių.Sprendime teismas pasisakė dėl ieškovo nurodytų ginčo sandorio negaliojimo pagrindų nepagrįstumo, įskaitant ir tuos, kurių ieškovas neįrodinėjo faktinėmis aplinkybėmis.Dovanojimo sandoris neturi jo negaliojimo prezumpcijos, todėl dovanotojas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos.Jokių nedėkingumo veiksmų/neveikimo ieškovo atžvilgiu atsakovė nėra atlikusi, visuomet juo rūpindavosi kiek galėjo. Trečiasis asmuo notaras E. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog byloje nesant jokių apelianto reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas ieškinį atmetė pagrįstai.Esant poreikiui ir notarui turint reikiamų gebėjimų, tvirtinamą sandorį notaras gali išversti į šaliai suprantamą užsienio kalbą, tačiau tokiu atveju notaras savo vertimo atskirai neliudija. Apie tai, kad sutarties tekstas šalims perskaitytas ir žodžiu išverstas į joms suprantamą rusų kalbą, taip pat, kad sandorio prasmė ir pasekmės išaiškintos, yra pažymėta pačioje ginčo sutartyje (X. skyrius „Baigiamosios nuostatos“). Be to, notaras visais atvejais atsižvelgia į šalių pageidavimą dėl vertėjo dalyvavimo, tačiau ginčo sutarties sudarymo metu toks pageidavimas pareikštas nebuvo. Sutarties sudarymo metu ieškovas neišreiškė jokių abejonių dėl notaro gebėjimo bendrauti ir versti sutarties tekstą į rusų kalbą, priešingai — apeliantas patvirtino, kad sutarties prasmė ir teisinės pasekmės yra aiškios ir nėra jokių kliūčių jos pasirašymui. Ieškovas skunde nekvestionuoja notaro rusų kalbos gebėjimų ir netvirtina, jog sutarties tekstas buvo išverstas nekvalifikuotai, tačiau tik kelia klausimą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių notaro rusų kalbos mokėjimo lygį. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas I. J. ir atsakovė J. J. 2014-03-18 sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria, be kita ko, lygiomis dalimis po ½ dalį pasidalino santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). I. J. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai atsakovei I. K. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2429-723/2015, buvo nutraukta I. J. ir J. J. santuoka bendru šalių sutikimu bei patvirtinta jų 2015-04-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2939-781/2015, minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė bei tinkamai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir įrodymus apie ieškovo sveikatos būklę, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo sveikatos būklė ginčo sutarties sudarymo metu negalėjo lemti ieškovo valios raiškos sutrikimų, kurie būtų pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei išanalizavo ieškovo į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovo sveikatos būklę, jų turinį aptarė sprendime, jais remdamasis nustatė atitinkamas aplinkybes bei juos įvertino kitų į bylą pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų kontekste. Teisėjų kolegija nurodo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas minėtų įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks tyrimas ir vertinimas nėra atliktas ar yra atliktas netinkamai. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus, susijusius su įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę tyrimu ir vertinimu, atmeta.Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas netyrė apgaulės aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo bei bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovo argumentus, kuriais pastarasis grindė aplinkybę, jog sudarant ginčo sandorį jis buvo apgautas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju konstatuoti apgaulės nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą sudarant ginčo sutartį, o aplinkybė, kad ieškovui buvo pažadėta, jog jis gyvens bute, nėra susijusi su apgaule CK 1.91 straipsnio taikymo prasme. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė I. K. būtų išvariusi ieškovą iš buto, tačiau egzistuoja duomenys (patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais), kad ieškovas išėjo iš namų pats. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo asocialaus elgesio, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad neįžvelgia jokio prieštaravimo tarp faktų, jog ieškovas padovanojo ginčo turtą dukrai ir pats išėjo iš namų, ko, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pagrįstai neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija ieškovo argumentus dėl to, jog ginčo sutartis buvo sudaryta pasitelkus apgaulę, atmeta.Ieškovas kelia klausimus dėl notaro E. N. rusų kalbos žinių, galimybės vertėjauti bei vertimo tinkamo formalizavimo. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo teiginiai, susiję su notaro E. N. atliktu vertimu, labiau primena dvejones, o ne argumentus ginčijant minėtą vertimą. Antra, nepaisant to, kad šiuo atveju neidentifikuotini argumentai dėl notaro atlikto vertinimo netinkamumo, teisėjų kolegija sutinka su notaro pateiktu argumentu, kad nagrinėjami ieškovo teiginiai neapima teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog sudarant ginčo sutartį ieškovas prašė pakviesti vertėją, notaro vertimą laikė netinkamu, identifikavo jį kaip kliūtį ginčo sutarties sudarymui ar panašiai, priešingai – iš bylos duomenų matyti, kad jokių problemų dėl notaro atlikto vertimo nekilo (ieškovui buvo išverstas sutarties tekstas, išaiškinta sandorio prasmė ir pasekmės, ieškovas pretenzijų ir/ar pastabų nereiškė, pasirašė sutartį), be to, apie tai yra pažymėta pačioje ginčo sutartyje (X. skyrius „Baigiamosios nuostatos“). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas ieškovo dvejones, susijusias su notaro atliktu ginčo sutarties vertimu, pripažįsta esant teisiškai nereikšmingomis nagrinėjamos bylos kontekste.Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, tinkamai motyvuotas bei konkretus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kai kurie sandorių negaliojimo pagrindai tarpusavyje iš viso nedera, seka iš bendrosios teisinės logikos, yra sąlygotas sveiko proto ir nereikalauja detalizavimo, todėl ieškovo argumentas dėl sprendimo nekonkretumo yra atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino ieškinio ribų ir ieškinio pagrindo kategorijas, nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų – negali keisti nei ieškinio dalyko, t. y. negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei ieškinio pagrindo, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015, 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aukščiau pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškinio ribomis traktavo ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo visetą bei atsižvelgdamas į tai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio ribų ir pasisakyti dėl kitų – ieškinyje nenurodytų – sandorių negaliojimo pagrindų, todėl su tuo susiję ieškovo argumentai atmetami.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti ypatingą nedėkingumą, kuris yra pagrindas panaikinti dovanojimą, vadovaujantis CK 6.472 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos duomenys nesudaro prielaidų nustatyti, kad atsakovė I. K. būtų atlikusi geros moralės požiūriu griežtai smerktinus veiksmus, priešingai – iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė pagal galimybes rūpinasi tėvu, už jį sumoka skolas, imasi priemonių, kad ieškovas turėtų kur gyventi, taip pat rūpinasi padovanotu turtu, apmoka teikiamas paslaugas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo argumentai dėl pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje yra atmestini.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovių naudai, atsakovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo yra tenkinamas, priteisinat iš ieškovo atsakovių naudai po 250,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo I. J. (I. J.) atsakovių J. J. ir I. K. naudai priteisti po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.