Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2593-779/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: e2A-2593-779/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04506-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė, Vaclovas Paulikas
Atsakovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Kategorijos

2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2593-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (iki 2020 m. liepos 1 d. teisių ir pareigų perėmimo Seesam Insurance) 20 268,78 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2018 m. gegužės 9 d. sudarė Bendrojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.00 val. iki 2019 m. balandžio 1 d. 12.00 val. (toliau ir Bendrojo draudimo sutartis), kuria susitarė, jog 52,8 proc. draudimo rizikos prisiima ieškovas, o 47,2 proc. draudimo rizikos prisiima atsakovas. Pagal šią sutartį pagrindinis draudikas buvo ieškovas, o dalyvaujantis draudikas – atsakovas. Pagal minėtą sutartį buvo susitarta bendrą draudimą taikyti draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ (toliau – draudėjas) kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, atsargos ir kt. Įvykus 2018 m. birželio 25 d. įvykiui, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, draudėjas patyrė 101 872,40 Eur nuostolių. Ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, su draudėju susitarė, jog bus atlyginti nuostoliai, kurie atsirado imantis protingų ir būtinų priemonių galimai žalai sumažinti. Draudėjui 2019 m. balandžio 4 d. sumokėta 42 949,32 Eur draudimo išmoka, kuria buvo atlygintos draudėjo išlaidos dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti gaisro (sprogimo). Ieškovas nurodė, jog minėta draudimo išmoka neviršijo Bendrojo draudimo sutarties nurodytos 50 000 Eur sumos, todėl, ieškovo teigimu, jis turėjo teisę sumokėti draudėjui draudimo išmoką, atlyginančią nuostolius. 2019 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė grąžinti pagal Bendrojo draudimo sutartį priklausančią mokėti draudimo išmokos dalį (20 268,78 Eur), tačiau atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. raštu šios sumos grąžinti nesutiko, motyvuodamas tuo, kad pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr.057 24.2.2 punktą įvykis laikomas nedraudžiamuoju, nes įvyko dėl didelio draudėjo ar su juo susijusių asmenų neatsargumo. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje prašė grąžinti atsakovui priklausiančią mokėti draudimo išmokos dalį, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Bendrojo draudimo sutarties 6 punktas numato, jog dalyvaujančiam draudikui (atsakovui) yra privalomas pagrindinio draudiko (ieškovo) sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur. Dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, ieškovas, atlikęs žalos bylos administravimą, informavo atsakovą 2018 m. rugsėjo 7 d. el. laišku apie priimtą sprendimą draudimo išmokos nemokėti, atsakovas su tokiu ieškovo sprendimu sutiko. Tačiau 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo el. laišką, kuriame ieškovas nurodė, jog draudėjui sumokėjo 42 949,32 Eur draudimo išmoką bei prašė atlyginti atsakovui priklausančią atlyginti jos dalį, t. y. 20 268,78 Eur. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. el. laišku informavo ieškovą, kad su tokiu sprendimu nesutinka ir ieškovo reikalavimą atlyginti dalį išmokos laiko nepagrįstu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pakartotinai reikalavo atlyginti dalį draudėjui sumokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovo atstovas telefonu ieškovo atstovui patvirtino savo anksčiau išreikštą poziciją, jog ieškovo sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo laiko nepagrįstu. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas 2018 m. birželio 25 d. įvykį įvertino kaip nedraudžiamąjį ir priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, tačiau vėliau dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių šį savo sprendimą vienašališkai pakeitė. Atsakovo teigimu, ieškovas sprendimą išmokėti draudimo išmoką priėmė vadovaudamasis draudėjo verslo interesais pagal su draudėju sudarytą susitarimą, tai neatitinka sąžiningos dalykinės praktikos principų, todėl nėra privalomas atsakovui. Pagal Taisyklių 11.1 punktą išlaidos žalai mažinti atlyginamos tik tuo atveju, jei įvykis yra draudžiamasis. 2018 m. birželio 25 d. įvykis neatitinka Bendrojo draudimo sutartyje ir Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 16.1. punkte numatyto draudžiamojo įvykio požymių, įvykis įvyko ne staiga ir netikėtai, o dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo, taisyklių nesilaikymo. Įvykis nėra draudžiamasis ir draudikui, t. y. ieškovui, nekilo pareiga mokėti draudimo išmokos nei už draudimo objekto sunaikinimą (sugadinimą), nei dėl draudėjo patirtų būtinų išlaidų siekiant mažinti žalą, todėl nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas atsakovui atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 20 268,78 Eur žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 20 268,78 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 268,78 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. gegužės 19 d. sudarė Bendrojo draudimo sutartį, kuria ieškovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentų, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos. Bendrasis draudimas buvo taikytas ir draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076, pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, atsargos, elektroninė technika, rezervinė suma investicijoms, išlaidos liekanų pašalinimui, grynieji pinigai, darbuotojų daiktai, klaidos ir praleidimai.

6. Bendrojo draudimo sutarties ir Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2018 m. birželio 25 d. įvyko incidentas, kurio metu draudėjo darbuotojas į poliolio chemijos talpyklą išpylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos – pentano. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, 2019 m. balandžio 4 d. išmokėjo draudėjui 42 949,32 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti pagal Bendro draudimo sutartį priklausančią mokėti draudimo išmokos dalį (20 268,78 Eur).

7. Teismas nurodė, kad draudimo sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog yra draudžiamos rizikos, atsirandančios darbo proceso metu; kad draudimo rizika apima netyčinį ir netikėtą turto praradimą, sunaikinimą ar sugadinimą, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius (aplinkybes, priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių). Teismas vertino, kad draudimo sutartyje (draudimo liudijime) šalys individualiai susitarė dėl draudimo rizikos apimties bei atitinkamai draudžiamojo įvykio apibrėžimo. Draudimo sutartyje yra nurodyta, kad ypatingosios draudimo sutarties sąlygos turi pirmenybę prieš Taisykles, dėl ko draudimo sutarties dalyvių lūkesčius dėl įvykio draustumo formavo būtent individualiai aptartas Draudimo sutarties sąlygų 3 punktas. Kita vertus, toks susitarimas taip pat nepaneigia draudžiamojo įvykio staigumo ir netikėtumo. Teismas nenustatė, kad draudimo sutarties sudarymo metu buvo ar galėjo būti žinoma, jog 10 punkte nurodytas įvykis tikrai įvyks, taip pat nenustatė, kad jis įvyko dėl sąmoningo, iš anksto suplanuoto draudėjo ar su juo susijusių asmenų veikimo.

8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad draudėjo darbuotojų veiksmuose 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, metu būtų tyčia. Taisyklių 17, 20 punktuose, detalizuojančiuose nedraudžiamuosius įvykius, taip pat nėra įvardytas atvejis, kad draudikas neprisiima rizikos ir neturi pareigos mokėti draudimo išmokos, t. y. įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai įvyksta dėl draudėjo, ar su juo susijusių asmenų, didelio neatsargumo. Teismas nepagrįstais pripažintino atsakovo argumentus, kad ginčo įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nes įvyko dėl draudėjo darbuotojų didelio neatsargumo.

9. Teismas nurodė, kad draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo atvejai, susiję su ginčo įvykio (krovinio priėmimu) aplinkybėmis, nebuvo aptarti individualiai – nėra susitarta, kokie atvejai yra pripažįstami įvykę dėl didelio neatsargumo, taip pat nėra numatytos konkrečius saugumo reikalavimus įtvirtinančios pareigos. Taisyklėse tarp nedraudžiamųjų įvykių taip pat nėra konkretizuoto tokio atvejo. Dėl to, nesant individualiai aptartų atvejų dėl draudėjo didelio neatsargumo atsisakyti mokėti draudimo išmoką nebuvo teisinio pagrindo. Nesant individualiai aptartų sąlygų, esant Taisyklėse neaiškiai suformuluotoms sąlygoms ir nenustačius draudėjo veiksmuose tyčios, ieškovas pagrįstai nurodytais pagrindais neatsisakė mokėti draudimo išmoką.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, darė labiau tikėtiną išvadą, kad draudėjo darbuotojas nepažeidė procedūrinės pareigos paimti pilamos cheminės medžiagos mėginio. Ištyrus šį mėginį buvo nustatyta, kad cheminė medžiaga yra ne poliolis ir pylimas nebuvo tęsiamas. Atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo darbuotojo neapsižiūrėjimo ir klaidos, t. y. jog draudėjo darbuotojo veiksmai, išpilant chemines medžiagas, neatitinka kaltės formos, dėl kurios būtų galima atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo sutarties sąlygas.

11. Įvertinęs Bendrojo draudimo sutarties 6 punkto nuostatas, teisinį reglamentavimą, teismas nustatė, kad atsakovui kaip dalyvaujančiam draudikui yra privalomas pagrindinio draudiko (ieškovo) sprendimas išmokėti draudimo išmoką, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur.

12. Teismas sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovo draudėjui išmokėta draudimo išmoka neatitinka faktiškai draudėjo turėtų (sutartų) nuostolių dėl konkretaus draudžiamojo įvykio ir realaus draudėjo nuostolių atlyginimo dydžio. Dėl to nepagrįstais ir deklaratyviais laikytini atsakovo argumentai, kad draudėjui išmokėta draudimo išmoka neatitinka draudimo išmokai keliamų reikalavimų, anot atsakovo, net negali būti vadinama draudimo išmoka, nes yra subjektyvus ieškovo verslo interesais pagrįstas, sąžiningos dalykinės praktikos principų neatitinkantis sprendimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, t. y. civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 178 str., 185 str. 1 d., 263 str., 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (CPK 329 str. 1 , 2 d.), taip pat pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtinančias nuostolio ir draudimo išmokos sąvokas draudimo teisiniuose santykiuose, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles tendencingai ir subjektyviai aiškindamas Bendrojo draudimo sutarties nuostatas, ignoruodamas objektyvųjį ir subjektyvųjį sutarčių aiškinimo principus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo atsakovo nurodytų argumentų dėl ieškovo atlikto akivaizdaus Bendro draudimo sutarties pažeidimo, nenurodė, kodėl atmeta atsakovo argumentus dėl ieškovo padaryto Bendro draudimo sutarties pažeidimo, kai ieškovas negalėjo vienašališkai priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, nes ginčo atveju nuostolio dydis viršijo 50 000,00 Eur (nuostolis dėl įvykio buvo daugiau nei 100 000,00 Eur), juolab, kad prieš tai ieškovas su atsakovu suderino ir draudėjui išsiuntė sprendimą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką.

13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str. nuostatą dėl draudimo esmės, pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl draudėjo pareigų pažeidimo, pažeidė bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.987 str. nuostatą, kadangi be pagrindo sprendė, jog ginčo įvykis buvo staigus ir netikėtas. Draudimo taisyklių 16.1. punktas numato, kad draudimo išmoka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl (...)“. Tai reiškia, jog įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka gali būti mokama tik dėl tokių įvykių, kurie yra staigūs ir netikėti. Minėta Draudimo taisyklių nuostata draudimo sutartyje su draudėju UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ nepanaikinta ir nepakeista; Draudimo taisyklių nuostatos, įtvirtinančios draudėjo pareigą imtis priemonių žalai išvengti, pareigą laikytis gamintojo instrukcijų, taisyklių ir turto saugaus eksploatavimo taisyklių taip pat Draudimo sutartyje nepanaikintos ir nepakeistos. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo, visapusiškai neištyręs byloje esančių įrodymų, padarė išvadą, kad nenustatyta, kad buvo ar galėjo būti žinoma, kad 2018-06-25 įvykis tikrai įvyks. Tačiau atvirkščiai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjo darbuotojai žinojo apie cheminių medžiagų (poliolio ir pentano) skirtumus, juos puikiai suprato, suprato jų laikymo sąlygas, žinojo ir suprato, kad jų maišyti negalima, žinojo, kad prieš pilant reikia pažiūrėti į CMR važtaraštį (tai patvirtina draudėjo darbuotojų paaiškinimai, pateikti byloje), tačiau net nepasižiūrėję į CMR važtaraštį, kokia konkrečiai medžiaga atvyko, pylė pentaną į poliolį. Kitaip tariant, jei yra žinoma, kad nepažiūrėjus į CMR važtaraštį ir nenustačius, kokia medžiaga atvežta, yra pradedamas pylimas, tai akivaizdi rizika ir tikimybė, kad bus sumaišytos medžiagos neįsitikinus, kokia medžiaga pilama (nėra įvykio staigumo ir netikėtumo nepriklausomai nuo to, ar draudimo sutarties sudarymo metu, ar galiojant draudimo sutarčiai). Netinkamai aiškindamas ir taikydamas minėtas materialinės teisės normas, Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Teismų įstatymo 33 str. 4 dalies nuostatą, nes nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl draudėjo pareigų šiurkščių pažeidimų, eliminuojančių draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką. Minėti pažeidimai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

13.3. Jei pirmosios instancijos teismas būtų detaliai įvertinęs minėtas aplinkybes ir įrodymus, neabejotina, jis būtų konstatavęs, kad ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, atsiuntė atsakovui, kaip dalyvaujančiam draudikui, sprendimą nemokėti draudimo išmokos suderinimui ir šį sprendimą suderinus apie tai informavo draudėją, tačiau vėliau ieškovas vienašališkai ir neteisėtai sprendimą pakeitė, nors jokios įvykio faktinės aplinkybės ir teisės aktai nepasikeitė, bei nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Byloje liko visapusiškai ir išsamiai neištirtas ir neįvertintas ieškovo elgesys iki išmokant draudimo išmoką dėl ginčo įvykio, t. y. iš pradžių ieškovas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos ir pateikė šį sprendimą suderinimui su atsakovu, nors, kaip teigė bylos nagrinėjimo metu Ieškovas, jis neprivalėjo derinti tokio sprendimo su atsakovu, tad neatsakyta, kodėl tuomet siuntė derinti, o sprendimo išmokėti draudimo išmoką nebesiuntė atsakovui derinti; liko neištirtas ir neįvertintas ieškovo elgesys, kai nuo pirmojo atsisakymo mokėti draudimo išmoką jokios įvykio faktinės aplinkybės nepasikeitė, tačiau sprendimas buvo iš esmės pakeistas nederinant su atsakovu (dalyvaujančiu draudiku).

13.4. Draudimo taisyklių nuostatos, įtvirtinančios draudėjo pareigą imtis priemonių žalai išvengti, pareigą laikytis gamintojo instrukcijų, taisyklių ir turto saugaus eksploatavimo taisyklių Draudimo sutartimi nepanaikintos ir nepakeistos, todėl jos galioja ir taikytinos. Ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, įvertinęs įvykio faktines aplinkybes (kai draudėjo darbuotojai net nepažiūrėję į CMR važtaraštį ir neįsitikinę, kokia medžiaga atvežta, pylė medžiagą ir medžiagas sumaišė, nors žinojo ir suprato, kad pagal gamintojo instrukcijas pentano ir poliolio maišyti, laikyti kartu negalima), minėtais Draudimo taisyklių punktais ir teise nemokėti draudimo išmokos pasinaudojo, kam pritarė ir Atsakovas, išsiųsdamas draudėjui UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką būtent 24.3.punkto pagrindu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai paaiškino ir patvirtino, kad jie žinojo, kad cheminių medžiagų maišyti negalima (gamintojo instrukcijos), žinojo pareigą pažiūrėti į CMR važtaraštį prieš pilant medžiagas (saugaus turto eksploatavimo pareiga, pareiga imtis priemonių žalai išvengti). Visos šios pareigos numatytos Draudimo taisyklių 24.3.7.p, 24.3.9.p., 3.6.1. punktuose, kurie nebuvo panaikinti ar pakeisti, jie galioja, todėl aiškiai nepagrįsta sprendimo išvada, kad Draudimo sutartyje ir Draudimo taisyklėse nebuvo pareigų, susijusių su krovinio priėmimo tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai paaiškino ir patvirtino, kad jie žinojo, kad cheminių medžiagų (pentano ir poliolio) maišyti negalima (gamintojo instrukcijos), žinojo pareigą pažiūrėti į CMR važtaraštį prieš pilant medžiagas (saugaus turto eksploatavimo pareiga, pareiga imtis priemonių žalai išvengti), tačiau šias pareigas pažeidė, dėl ko ir kilo įvykis bei žala. Tokio pobūdžio pareigų pažeidimas kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas teisėtu ir pagrindu nemokėti draudimo išmokos, ko taip pat nepagrįstai Pirmosios instancijos teismas netyrė ir kuo nesivadovavo.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, priėmė du kardinaliai skirtingus sprendimus, t. y. iš pradžių atsisakė sumokėti draudimo išmoką, o vėliau sudarė taikų susitarimą su draudėju ir sumokėjo draudėjui 42 942,32 Eur draudimo išmoką. Atsakovas daro minėtą išvadą vien iš byloje esančių atskirų dokumentų, tačiau nesivadovauja įrodymų visuma, t. y. neatsižvelgia į susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp ieškovo ir atsakovo darbuotojų, UAB Schmitz Cargobull Baltic paaiškinimą, kuris buvo gautas po ieškovo sprendimo projekto pateikimo, liudytojų V. S. ir M. R. paaiškinimus. Minėti įrodymai pagrindžia, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovo raštas buvo tik sprendimo projektas, kuriuo buvo siekiama apsikeisti nuomonėmis dėl ginčo įvykio vertinimo, nes draudiko atsisakymas sumokėti draudimo išmoką, remiantis dideliu neatsargumu, yra susijęs su didele teisine rizika (teismuose tokios pobūdžio bylos draudikams dažnai pasibaigia nepalankiai) dėl neatsargumo vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad atsakovas apskritai nepateikė savo nuomonės (nors elektroniniame laiške jos buvo aiškiai klausiama), o taip pat nei pats tyrė ginčo draudžiamojo įvykio, nei teikė konkrečių klausimų ieškovui, kaip atsakingam už įvykio tyrimą draudikui, dėl papildomų aplinkybių nustatymo, ir aiški atsakovo nuomonė minėtu klausimu atsirado tik po to, kai 42 942,32 Eur suma buvo sumokėta UAB Schmitz Cargobull Baltic ir ieškovas pareikalavo grąžinti 20 268,78 Eur žalos atlyginimo sumą, atitinkančią atsakovo prisiimtos rizikos dalį pagal Bendro draudimo ir draudimo sutartis.

14.2. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė Bendrojo draudimo sutartyje numatytas taisykles. Atsakovas savo išvadas dėl neva ieškovo padarytų minėtų pažeidimų daro neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 85 dalis, 2 straipsnio 33 dalis), iš kurių sisteminės analizės yra darytina išvada, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, pagal turto draudimo sutartį draudikas moka draudimo išmoką, kuria yra atlyginami draudėjo patirti nuostoliai, neviršijant draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos. Atsakovo pateiktas Bendro draudimo sutarties 6 punkto aiškinimas nepagrįstai apsunkina draudimo sutarties vykdymą, t. y., remiantis atsakovo pateiktu minėtos sąlygos išaiškinimu, ieškovas turėtų administruoti žalą ir dėl tos nuostolių dalies, kurios draudimo sutartimi nėra susitarta atlyginti, vien tik dėl to, kad sužinoti, ar vienašališkai priimtas sprendimas taps privalomu atsakovui ar ne, o taip pat atsakovo pateiktas išaiškinimas neatitinka Bendro draudimo sutarties 6 punkto sąlygai keliamų tikslų (nuostolių atlyginimo ekonomiškumo, greitumo ir operatyvumo). Šios aplinkybės ir lėmė ieškovo pateiktą neteisingą, šalių valios sutarties sudarymo metu neatitinkantį Bendro draudimo sutarties 6 punkto aiškinimą ir taikymą. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad faktiškai vienu metu buvo sudarytos Bendro draudimo sutartis ir draudimo sutartis Nr. 710-310-61076 ir tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo minėtų sutarčių dalyviai ir minėtos sutartys buvo sudarytos tam, kad apdrausti UAB Schmitz Cargobull Baltic turtinius interesus. Todėl yra teigtina, kad Bendro draudimo sutarties šalys jos 6 punktu susitarė, kad draudimo išmoka yra ribojama 50 000 Eur nuostolių riba, kurios neperžengus ieškovas draudžiamojo įvykio atveju vienašališkai priima sprendimus dėl nuostolių draudėjui atlyginimo. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sąlyga, sudarė susitarimą su draudėju ir sumokėjo 42 942,32 Eur draudimo išmoką, kuria buvo atlyginti UAB Schmitz Cargobull Baltic nuostoliai. Draudimo išmoka yra mokama ne Bendrojo draudimo sutarties, o draudimo sutarties pagrindu, o, be to, atsakovas yra ir draudimo sutarties šalis. Todėl tiek pagrindinį, tiek dalyvaujantį draudiką saisto pareiga mokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis yra draudžiamasis. Šiuo gi atveju įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl atsakovas ir turi sumokėti ieškovui, sumokėjusiam visą draudimo išmoką draudėjui, draudimo išmokos dalį, atitinkančią atsakovo prisiimtą riziką.

14.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. Šią išvadą ieškovas daro ignoruodamas individualias draudimo sutarties sąlygas, nustatančias draudžiamojo įvykio apibrėžimą ir turinčias pirmenybę prieš Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 057 (galioja nuo 2014-12-01) (toliau tekste - Taisyklės), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kiti atsakovo teiginiai, kuriais jis grindžia ginčo įvykio atitikimą nedraudžiamojo įvykio požymiams, draudėjo pareigų pažeidimą, lemianti draudiko atsisakymą sumokėti draudimo išmoką, taip pat neatitinka ginčo įvykio faktinių aplinkybių visumos ir esminės Draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurią turto draudimo sutartyje turi būti individualizuoti didelio neatsargumo atvejai, kuriems atsitikus, draudikas gali atsisakyti sumokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 106 straipsnis). Atsakovo apeliacinio skundo turinys pagrindžia, kad atsakovas darė išvadą dėl draudėjo darbuotojų neva didelio neatsargumo, remdamasis atskirais įrodymų fragmentais, o ne byloje esančių įrodymu visuma. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo darbuotojo neapsižiūrėjimo ir klaidos, t. y. jog draudėjo darbuotojo veiksmai, išpilant chemines medžiagas, neatitinka kaltės formos, dėl kurios būtų galima atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutarties sąlygas. Šiame kontekste taip pat yra reikšminga, kad draudimo sutartyje nebuvo individualizuoti didelio neatsargumo atvejai (draudimo sutartyje nebuvo numatyta, kokius atvejus draudimo sutarties šalys laiko įvykusiais dėl didelio neatsargumo, o taip pat nebuvo numatytos konkrečius saugumo reikalavimus įtvirtinančios pareigos), todėl draudikai negalėjo niekaip negalėjo būti atleisti nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Be to atsisakymo sumokėti draudimo išmoką nepagrįstumą lėmė ir Taisyklių 24.2.2. ir Taisyklių 24.3.1. punktuose numatytas nenuoseklus teisinis reguliavimas dėl teisinių padarinių, įvykiui atsitikus dėl didelio neatsargumo.

14.4. Atsakovo darbuotojas teisininkas, atsisakydamas tenkinti Ieškovo pretenziją, kuria ieškovas pateikė prašymą atlyginti UAB Schmitz Cargobull Baltic sumokėtą žalos atlyginimą, atitinkantį atsakovo prisiimtos rizikos dalį, rėmėsi vienu pagrindu, t. y. tik Taisyklių 24.2.2. punktu, teigdamas, jog ginčo įvykis atitiko dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo, o tuo tarpu ginčo nagrinėjimo metu teisme, atsakovas, pažeisdamas Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, pradėjo ginčytis dėl pareigų pažeidimo pobūdžio ir pradėjo teigti, kad įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, pentano skubaus utilizavimo išlaidos nebuvo būtinos, ir ieškovas pažeidė Bendro draudimo sutarties 6 punktą.

14.5. Atsakovas, šiurkščiai pažeisdamas Bendro draudimo ir draudimo sutarties nuostatas, sutarčių aiškinimo taisykles, Draudimo įstatymo nuostatas, ignoruodamas aktualią šiam ginčui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįstai atsisako atlyginti proporcingą, gautai draudimo įmokai ir prisiimtai rizikai, ieškovo sumokėtos draudėjui draudimo išmokos dalį ir bando visą finansinę naštą dėl draudėjo nuostolių atlyginimo perkelti ieškovui. Tokiu atsakovo elgesiu iš esmės pažeidžiamas sutarčių teisės pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principas, kuris draudimo teisiniuose santykiuose įgyja ypatingą reikšmę dėl draudimo santykių fiduciarinio (ypatingo pasitikėjimo) pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančio draudiko prievolę grąžinti pagrindiniam draudikui dalį šio išmokėtos draudimo išmokos, aiškinimo ir taikymo klausimai.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 1 d. ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, Seesam Insurance (kurio teises vėliau perėmė atsakovas), kaip dalyvaujantis draudikas ir UAB „Schmitz Cargobull Baltic”, kaip draudėjas, sudarė Draudimo sutartį Nr. 710-310-61076, kuria laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas ir Seesam Insurance apdraudė draudėjo nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, atsargas, elektroninę techninę ir kitą draudėjo turtą, išlaidas liekanų pašalinimui turto draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų, ieškovui įsipareigojant atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių, jeigu Draudiko atsakomybė bet kurio atskiro įvykio atžvilgiu ar visų įvykių atžvilgiu kartu paėmus per draudimo laikotarpį bet kokiu atveju neviršys kiekvieno turto vieneto atžvilgiu sumos, kuria jis įvertintas draudimo polise ir jo prieduose.

18. Draudimo sutartimi taip pat susitarta, kad ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, prisiima 52,8 proc. rizikos, o Seesam Insurance, kaip dalyvaujantis draudikas, prisiima 47,2 proc. rizikos; Draudžiamojo įvykio reguliavimas vykdomas pagrindinio draudiko. Žalos reguliavimo išlaidos prisiimamos atitinkamomis prisiimtai rizikai dalimis. Draudimo išmoka mokama kiekvienam bendrajame draudime dalyvaujančiam draudikui mokant prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.

19. 2018 m. gegužės 19 d. ieškovas su Seesam Insurance sudarė Bendrojo draudimo sutartį, kuria ieškovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentų, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,2 procentų draudimo rizikos. Bendrasis draudimas taikytas ir Draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076. Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punktu susitarta dėl to, kad bendrajame draudime dalyvaujančiam draudikui yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio ar draudžiamojo įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur. Atsitikus draudžiamajam įvykiui, pagrindinis draudikas nedelsiant apie tai informuoja dalyvaujančius draudikus, kuriems suteikiama teisė dalyvauti draudžiamojo įvykio vietos apžiūroje. Draudžiamojo įvykio reguliavimas vykdomas pagrindinio draudiko bei išmokos mokamos pagrindinio draudiko. Žalos reguliavimo išlaidos prisiimamos atitinkamomis prisiimtai rizikai dalimis. Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies b punktu susitarta, kad kiekvienas bendrajame draudime dalyvaujantis draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.

20. Bendrojo draudimo sutarties ir Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2018 m. birželio 25 d. įvyko incidentas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic” patalpose Pramonės g. 7, Panevėžyje, kurio metu draudėjo darbuotojas M. M. į poliolio chemijos talpyklą išpylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos – pentano.

21. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į Seesam Insrurance, nurodė, kad siunčia rašto, skirto draudėjui UAB „Schmitz Cargobull Baltic”, projektą, kuriuo atsisakoma draudėjui išmokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad 2018 m. birželio 25 d. įvykęs incidentas yra nedraudžiamasis.

22. 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į draudėją ir nurodė, kad 2018 m. birželio 25 d. įvykęs incidentas yra nedraudžiamasis įvykis, kadangi jis kilo dėl didelio draudėjo darbuotojų neatsargumo.

23. 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimu draudėjas kreipėsi į ieškovą, detaliai aprašė incidento aplinkybes, nurodė veiksmus, kurie buvo atlikti tolimesnių galimų nuostolių mažinimui: evakuoti darbuotojai, likviduotos (utilizuotos) cheminės medžiagos siekiant išvengti sprogimo/gaisro rizikos teritorijoje, apie įvykį pranešta draudimo atstovams.

24. Draudėjas apskaičiavo, kad dėl 2018 m. balandžio 25 d. įvykusio incidento jis patyrė iš viso 101 872,40 Eur nuostolių, kuriuos sudarė chemikalų utilizavimo kaštai, darbuotojų darbo užmokestis už papildomą darbo laiką siekiant išvengti didesnės žalos.

25. 2019 m. kovo 29 d. ieškovas su draudėju sudarė susitarimą, kuriuo išsprendė klausimą dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykusio incidento vertinimo ir draudimo išmokos dydžio, šalims susitariant, kad dėl įvykusio incidento ieškovas sumokės draudėjui 42 942,23 Eur draudimo išmoką.

26. 2019 m. balandžio 2 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į draudėją ir nurodė, kad pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 057 atlygina draudėjui išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, išmokėdamas draudėjui 42 942,23 Eur draudimo išmoką.

27. 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-318686 ieškovas pervedė į draudėjo sąskaitą 42 942,23 Eur draudimo išmokos sumą.

28. 2019 m. balandžio 11 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į Seesam Insurance, nurodydamas, kad išmokėjo draudėjui 42 942,23 Eur draudimo išmoką, paprašė, kad Seesam Insurance 47,2 proc. šios sumos, t. y. 20 268,78 Eur pervestų į ieškovo sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

29. 2019 m. gegužės 9 d. Seesam Insurance el. paštu kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad incidentas įvyko dėl draudėjo darbuotojų didelio neatsargumo, jis nėra draudžiamasis, dėl ko atsisakė sumokėti ieškovo nurodytą draudimo išmokos dalį.

30. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė Seesam Insurance pretenziją, kurioje nurodė, kad nevertina draudėjo darbuotojų veiksmų incidento metu kaip didelio neatsargumo, dėl ko išmokėjo draudimo išmoką; atsakovas privalo sumokėti ieškovui 47,2 proc. draudimo išmokos sumos, kadangi Bendrojo draudimo sutartimi įsipareigojo vadovautis ieškovo sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur sumos.

31. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui jo reikalautą 20 268,78 Eur draudimo išmokos sumos dalį, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl incidento pripažinimo draudžiamuoju įvykiu

32. Atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą 2018 m. birželio 25 d. įvykusį incidentą vertinti kaip draudžiamąjį įvykį. Atsakovo manymu, incidentas pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu, kadangi jį lėmė draudėjo darbuotojų didelis neatsargumas atliekant cheminių medžiagų perpylimo veiksmus prieš tai neįsitikinus, kokios cheminės medžiagos yra perpilamos.

33. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

34. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju bylos šalys skirtingai aiškina Draudimo sutarties sąlygas dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo, dėl ko darytina išvada, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl minėtų sutarties sąlygų turinio.

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos ir CK 6.193 straipsnio 1-5 dalyse.

38. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, tai pat pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo byloje nėra, todėl šias sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.

40. Draudimo sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikytinos Įmonių turto draudimo taisyklės (galioja nuo 2014-12-01) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 16 punkte išvardintos aplinkybės, kurioms esant mokama draudimo išmoka, nurodant, kad draudimo išmoka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl aptartame punkte nurodytų draudžiamųjų įvykių: ugnies (16.1.1), vandens (16.1.2), gamtos jėgų (16.1.3.), 16.1.4 (vagystės), 16.1.5 (stiklo dužimo), 16.1.6 (trečiųjų asmenų tyčinės veiklos); 16.1.7 (apiplėšimo keliuose); 16.1.8 (transporto priemonės atsitrenkimo); 16.1.9 (viršįtampių); 16.1.10 (dėl smūgio bangos). Taisyklių 17 punkte išvardintos aplinkybės, kurioms esant draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda.

41. Draudimo sutartyje buvo susitarta ir dėl to, kad ypatingosios draudimo sutarties sąlygos, turi pirmenybę prieš draudimo taisykles. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Draudimo sutartyje buvo įtvirtinta, jog ieškovas ir Seesam Insurance apdraudžia draudėjo nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, atsargas, elektroninę techninę ir kitą draudėjo turtą, išlaidas liekanų pašalinimui turto draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų, ieškovui įsipareigojant atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių. Iš Draudimo sutarties bei Taisyklių sąlygų matyti, kad Draudimo sutartimi, kaip individualizuotas šalių teises ir pareigas nustatančiu dokumentu, buvo išplėstas Taisyklėse nurodytų apdraustų rizikų sąrašas, į jį įtraukiant taip pat ir rizikas, atsirandančias darbo proceso metu bei susitariant, kad draudimo rizika apima taip pat ir netyčinį ir netikėtą turto praradimą.

42. Tokiu būdu, Draudimo sutartyje šalims susitarus dėl draudimo sąlygų, besiskiriančių nuo nurodytų Taisyklėse (kuriose apibrėžti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai), Draudimo sutartyje iš esmės nurodant, kad draudimo apsauga taikoma rizikoms, atsirandančioms darbo proceso metu bei kad draudimo rizika apima netyčinį ir netikėtą turto praradimą, šalių teisėms ir pareigoms nagrinėjamų draudimo teisinių santykių kontekste nustatyti, visų pirma, remiamasi Draudimo sutarties, kaip specialiosiomis Taisyklių atžvilgiu, nuostatomis.

43. Pažymėtina, kad nei Draudimo sutartyje, nei Taisyklėse nebuvo nurodyta, jog draudėjo darbuotojų neatsargūs, nerūpestingi netyčiniai veiksmai ar darbuotojų veiksmai, turintys didelio neatsargumo požymių yra nedraudžiamieji įvykiai, kuriuos nustačius draudimo išmoka draudėjui neturi būti mokama. Priešingai, kaip minėta, Draudimo sutarties sąlygų turinys leidžia daryti išvadą, kad tokie darbuotojų veiksmai/neveikimas buvo įtraukti į draudžiamųjų įvykių sąrašą. Aiškinant aptartas Draudimo sutarties sąlygas tokiu būdu, kad jos nereiškia, jog Draudimo sutartimi draudėjui buvo taikoma draudimo apsauga dėl įvykių, kuriuos sukėlė netyčiniai darbuotojų veiksmai, lėmę netikėtą fizinio turto praradimo, būtų nepagrįstai neatsižvelgta į šalių valia sutartimi susitarti dėl individualių draudimo apsaugos sąlygų, nesuteikta reikšmė sąlygoms, tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) įtvirtinusioms draudimo apsaugos ypatumus, kas neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo principo reikalavimo.

44. Nurodytų išvadų nepaneigia ir atsakovo paminėtas Taisyklių 24 punktas, reglamentuojantis draudimo išmokos sumažinimo ir jos nemokėjimo pagrindus ir 24.2.2 punktas, įtvirtinantis, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, 24.3.7. punktas, įtvirtinantis, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti, jei žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti, ar 24.3.9. punktas, nustatantis, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti draudėjas nevykdo pareigų, numatytų 3 skyriuje (laikytis saugumo reikalavimų). Kaip nurodyta aukščiau, Draudimo sutarties specialiosiomis nuostatomis buvo pakeistos Taisyklių nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, prie draudžiamųjų įvykių priskiriant ir netyčinius darbuotojų veiksmus, lėmusius netikėtą fizinio turto praradimą. Be to, Draudimo sutartyje aiškiai nenurodžius, jog draudimo apsauga galioja tik rizikoms, kilusioms dėl draudėjo darbuotojų įprasto neatsargumo, tačiau negalioja rizikoms, kilusioms dėl didelio darbuotojų neatsargumo, nėra pagrindo pripažinti, kad šalys susitarė didelį draudėjo darbuotojų neatsargumą vertinti kaip riziką, kuri nebuvo apdrausta Draudimo sutartimi.

45. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į įstatyminį draudimo teisinių santykių reglamentavimą. Draudimo įstatymo 106 straipsnis numato, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai turi būti aptarti individualiai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo atvejai, susiję su ginčo įvykio (krovinio priėmimu) aplinkybėmis, nebuvo aptarti individualiai – nebuvo susitarta, kokie atvejai yra pripažįstami įvykę dėl didelio neatsargumo, taip pat nėra numatytos konkrečius saugumo reikalavimus įtvirtinančios pareigos. Nesant individualiai aptartų atvejų dėl draudėjo didelio neatsargumo ieškovas neturėjo teisinio pagrindo tokiai situacijai netaikyti draudimo apsaugos.

46. Pažymėtina, kad incidentas atitiko ir Draudimo sutartyje įtvirtintus draudžiamojo įvykio požymius – žalos atsiradimo netyčinį pobūdį ir netikėtumą. Byloje esantys įrodymai (draudėjo darbuotojo M. M. 2021 m. birželio 25 d. paaiškinimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, draudėjo logistikos vadovo P. Z. 2021 m. birželio 28 d. tarnybinis pranešimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, draudėjo 2021 m. lapkričio 2 d. pranešimas) patvirtina, kad incidentą lėmė draudėjo darbuotojų netyčiniai veiksmai neatidžiai atliekant medžiagų perpylimo procedūrą, iki ją pradedant neįsitikinus, kokia medžiaga bus perpilama. Duomenų, kad aptartuose draudėjo darbuotojų veiksmuose būtų tyčios požymių, byloje nėra (CPK 178 str.). Byloje esančių įrodymų kontekste darytina išvada, kad incidentas įvyko netikėtai, kadangi nėra duomenų apie tai, kad tokį incidentą draudėjas iki jam įvykstant iš anksto numatė ir jam ruošėsi. Nurodytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, incidentas atitiko Draudimo sutartyje nurodytus draudžiamojo įvykio požymius.

47. Iš apeliacinio skundo turinio taip darytina išvada, kad atsakovas mano, jog ieškovas Draudimo sutarties sąlygas suprato taip pat, kaip ir atsakovas, t. y. kaip nustatančias, kad, kai žala kilo dėl draudėjo darbuotojų neatsargių netyčinių veiksmų, ji nepatenka į apdraustų draudimo rizikų sąrašą.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į Seesam Insurance, nurodė, kad siunčia rašto, skirto draudėjui UAB „Schmitz Cargobull Baltic”, projektą, kuriuo atsisakoma draudėjui išmokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad 2018 m. birželio 25 d. įvykęs incidentas yra nedraudžiamasis. Po to, kai 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimu draudėjas kreipėsi į ieškovą ir detaliai aprašė incidento aplinkybes, nurodė veiksmus, kurie buvo atlikti tolimesnių galimų nuostolių mažinimui, 2019 m. kovo 29 d. ieškovas su draudėju sudarė susitarimą, kuriuo išsprendė klausimą dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykusio incidento vertinimo ir draudimo išmokos dydžio, šalims susitariant, kad dėl įvykusio incidento ieškovas sumokės draudėjui 42 942,23 Eur draudimo išmoką, 2019 m. balandžio 2 d. pranešimu kreipėsi į draudėją ir nurodė, kad pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 057 atlygina draudėjui išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, išmokėdamas draudėjui 42 942,23 Eur draudimo išmoką.

49. Iš nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių (po rašto išsiuntimo tarp ieškovo ir draudėjo tęsėsi susirašinėjimas, draudėjas teikė ieškovui papildomus dokumentus) matyti, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą draudėjui, kuriuo atsisakoma draudėjui išmokėti draudimo išmoką, siuntė ne kaip sprendimą, kuriame daromos galutinės išvados dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju, tačiau kaip raštą (raštas vadinamas pranešimu, o ne draudiko sprendimu dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo), kuriame pateiktas ieškovo atliktas pirminis incidento vertinimas. Be to, byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovas ir atsakovas būtų susitarę, kad tokio pobūdžio ieškovo raštai būtų laikomi galutiniais sprendimais dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju ar kad nepriklausant nuo jokių faktinių aplinkybių tokio rašto turinys įpareigotų ieškovą nekeisti jame nurodytos pozicijos (CPK 178 str.).

50. Paminėtina ir tai, kad nei Bendrojo draudimo sutartyje, nei Draudimo sutartyje, nei Draudimo įstatyme nėra įtvirtinta ieškovo, kaip pagrindinio draudiko, pareiga žalos administravimo procese remtis dalyvaujančio draudiko išvadomis dėl draudžiamojo įvykio fakto ar derinti su juo poziciją ir/ar pasiekti bendrą sutarimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos dydžio.

51. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad 2018 m. birželio 25 d. įvykęs incidentas ieškovo pagrįstai pripažintas draudžiamuoju įvykiu, kuriam taikoma draudimo apsauga pagal Draudimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą apie incidento priskyrimą draudžiamiesiems įvykiams.

Dėl atsakovo pareigos vadovautis ieškovo sprendimu

52. Atsakovo teigimu, ieškovo sprendimas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką neturi privalomos galios atsakovui (t. y. neįpareigoja atsakovo tokiu sprendimu vadovautis), kadangi Bendrojo draudimo sutartimi buvo susitarta dėl ieškovo sprendimo mokėti draudimo išmoką privalomumo tik tokiu atveju, kai dėl incidento atsiradę draudėjo nuostoliai neviršija 50 000 Eur sumos. Tuo tarpu šiuo atveju draudėjo nuostoliai viršijo 50 000 Eur ir sudarė 101 872,40 Eur sumą.

53. Ieškovo manymu, Bendro draudimo sutartimi šalys susitarė, kad ne draudėjo patirtų nuostolių suma, tačiau draudimo išmoka yra ribojama 50 000 Eur nuostolių riba, kurios neperžengus ieškovas draudžiamojo įvykio atveju vienašališkai priima sprendimus dėl nuostolių draudėjui atlyginimo.

54. Kadangi bylos šalys skirtingai aiškina Bendrojo draudimo sutarties sąlygas dėl atsakovo pareigos vadovautis ieškovo sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, darytina išvada, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl minėtų sutarties sąlygų turinio.

55. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kai nėra duomenų apie tikruosius šalių ketinimus, teismas, aiškindamas sutartį turi remtis sisteminiu-lingvistiniu sutarties aiškinimo principu

56. Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus suderintus šalių ketinimus dėl atsakovo pareigos vadovautis ieškovo sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, byloje nėra, todėl šias sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo principu. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

57. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punktu šalys susitarė dėl to, kad bendrajame draudime dalyvaujančiam draudikui (t. y. atsakovui) yra privalomas pagrindinio draudiko (t. y. ieškovo) sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio ar draudžiamojo įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur.

58. Iš Bendrosios draudimo sutarties matyti, kad šios sutarties šalimis buvo tik abu draudikai (ieškovas ir atsakovas), draudėjas nebuvo sutarties šalimi nebuvo, sutartimi nebuvo įtvirtintos draudėjo teisės ir pareigos, tačiau reguliuojami tik ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrosios draudimo sutarties šalimis buvo tik ieškovas ir atsakovas, darytina išvada, kad sutartimi buvo reglamentuotos tik ieškovui ir atsakovui reikšmingos situacijos draudimo teisinių santykių kontekste. Nagrinėjamu atveju Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punktu buvo sureguliuota situacija, kokiu atveju atsakovas turi pareigą vadovautis ieškovo priimtu sprendimu dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Tokios pareigos atsiradimui reikšminga aplinkybe šalys nurodė nuostolių dydį – neviršijantį 50 000 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo draudimo sutarties šalimis buvo tik ieškovas ir atsakovas ir šios sutarties tikslu buvo sureguliuoti tik ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius, sutarties sąlyga dėl atsakovo pareigos vadovautis ieškovo sprendimu turėtų esminę reikšmę abiem sutarties šalims tik tokiu atveju, jei joje būtų aptarta suma, kurią sumokėti draudėjui nusprendė ieškovas, o ne suma, kurią, kaip nuostolius, patyrė draudėjas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir tai, kad atsakovui, kaip šaliai, kuri sutartimi įsipareigojo tam tikroje situacijoje vadovautis atsakovo sprendimu, reikšminga yra ne tai, kiek nuostolių įvykus įvykiui patyrė draudėjas, tačiau tai, kokia apimtimi įvykis ieškovo pripažintas draudžiamuoju ir dėl kokios apimties ieškovo kompensuotų draudėjo nuostolių atsakovas negali vienašališkai atsisakyti prisidėti prie nuostolių kompensavimo.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptarta Bendrojo draudimo sutarties sąlyga ieškovas siekė užsitikrinti atsakovo dalyvavimą draudimo išmokos išmokėjimo procese sutartyje sutarta dalimi (47,2 proc.) priklausomai nuo ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, o atsakovas siekė apriboti savo pareigos vadovautis ieškovo sprendimu mastą priklausomai nuo ieškovo draudėjui kompensuotų nuostolių dydžio.

61. Aptartos sutarties sąlygos negalima aiškinti, kaip nurodančios ne ieškovo nutartų atlyginti, tačiau draudėjo patirtų nuostolių dydį, ir dėl to, kad tokiu būdu aiškinant sutartį ieškovas nebūtų užsitikrinęs atsakovo dalyvavimo draudimo išmokos išmokėjimo procese sutartyje sutarta dalimi (47,2 proc.) priklausomai nuo ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovo privalomas dalyvavimas draudimo išmokėjimo procese sutarta dalimi priklausytų nuo šios sutarties šalimi nesančio asmens – draudėjo patirtų, bet nebūtinai ieškovo pripažintų kompensuotinais visa apimtimi, nuostolių dydžio.

62. Pritartina ir ieškovo teiginiui, jog remiantis atsakovo pateiktu minėtos sąlygos išaiškinimu, ieškovas turėtų administruoti žalą ir dėl tos nuostolių dalies, kurios draudimo sutartimi nėra susitarta atlyginti, vien tik dėl to, kad sužinotų, ar jo vienašališkai priimtas sprendimas taps privalomu atsakovui ar ne. Toks sutarties aiškinimas apsunkintų Draudimo sutarties vykdymą, prailgintų draudžiamojo įvykio administravimo procesą dėl nustatymo aplinkybių, kurios nėra reikšmingos draudikų prievolei draudėjo atžvilgiu.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas sutarties aiškinimas neatitinka sutarties esmės ir tikslo, sudaro pagrindą atsakovui įgyti teisių ieškovo atžvilgiu, dėl kurių nebuvo išreikštas šalių sutarimas.

64. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrojo draudimo sutarties sąlyga dėl atsakovo privalomo dalyvavimo draudimo išmokos išmokėjimo procese sutartyje sutarta dalimi (47,2 proc.) aiškintina tokiu būdu, jog toks atsakovo privalomas dalyvavimas draudimo išmokos išmokėjimo procese vadovaujantis ieškovo sprendimu, jo nekvestionuojant, priklauso nuo ieškovo nutartų atlyginti nuostolių dydžio (kuris sutampa su draudimo išmokos suma).

65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptartą Bendrojo draudimo sutarties sąlygą vertino kaip apibrėžiančią atsakovo privalomą dalyvavimas draudimo išmokos išmokėjimo procese priklausomai nuo ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

66. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas draudėjo nuostolius, kuriems taikytina Draudimo sutartyje nurodyta draudimo apsauga, įvertino 42 942,23 Eur suma ir išmokėjo jam tokio pat dydžio draudimo išmoką.

67. Kaip minėta, Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punktu atsakovas įsipareigojo vadovautis ieškovo sprendimu, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio ar draudžiamojo įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai ieškovo nutartų kompensuoti draudėjo nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur.

68. Tokia Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punkto nuostata atitiko ir Draudimo įstatymo 132 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

69. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų įvykdęs Bendrojo draudimo sutarties 6 dalies a punkte nurodytą pareigą ir sumokėjęs ieškovui 47,2 proc. (20 268,78 Eur) draudimo išmokos dalį, kurią ieškovas sumokėjo draudėjui.

70. CK 6.198 straipsnyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.

71. Nustačius, kad atsakovas nepagrįstai neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovui pagal Bendrojo draudimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo atliktą sutarties pažeidimą ir įpareigojo atsakovą įvykdyti piniginę prievolę natūrą, t. y. sumokėti atsakovui ieškovo naudai 20 268,78 Eur draudimo išmokos dalį.

72. Dėl kitų šalių argumentų, kaip nedarančių įtakos nutartyje pateiktoms išvadoms dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

73. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

75. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o ieškovas nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti iš ieškovo neprašė, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė