- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-04
- Bylos Nr.
- e2-4701-1021/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00789-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Atsakovas
- V. P.
dalyvaujant: ieškovės bankrutuojančios UAB „V. ž. T.“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ įgaliotai atstovei J. Z. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „V. ž. T.“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, bankrutuojanti UAB „V. ž. T.“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo V. P. 4019 Eur dydžio žalos atlyginimą; priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (e. b. l. 1-4 ).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1487-886/2022 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „V. ž. t.“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d.. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB “Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas”, įgaliotas asmuo M. D. (sąrašo eilės Nr.N-FA0312). Pagal juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, jog UAB „V. ž. T.“ vadovu ir akcininku nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atsakovas V. P.. 2022 m. gruodžio 28 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktu buvęs bendrovės vadovas perdavė paskirtam nemokumo administratoriui UAB „V. ž. T..“ dokumentus. Administratoriui susipažinus su perduotais bendrovės dokumentais, nustatyta, kad buvęs bendrovės vadovas administratoriui neperdavė 4019 Eur grynųjų pinigų, esančių UAB „V. ž. T.“ kasoje. 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. VZT/22-04 nemokumo administratorius informavo atsakovą dėl neperduotos BUAB „V. ž. T.“ kasos likučio. Atsakovas pateikė administratoriui atsakymą, nurodydamas, kad kasos likutį 4482,81 Eur sumoje perves Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Pagal BUAB „V. ž. T.“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo datos balansą, t. y. 2022-12-13, pinigai ir pinigų ekvivalentai lygūs 4482,81 Eur, iš 2022 m. gruodžio 13 d. bandomojo balanso matyti, kad balanse nurodytas pinigų likutis yra pinigai kasoje. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatyme, nes akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ straipsnio 12 dalies 2,3,4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Finansinės apskaitos įstatymas ( toliau - FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimo taisyklę, vadovo atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai, tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas dėl to, kad įmonės administratoriui neperduotas bendrovės turtas, kitaip tariant, administratoriui iš esmės teigiant, kad įmonėje tam tikras turtas pareigos jį perduoti administratoriui atsiradimo momentu buvo/turėjo būti, reikalinga įrodyti (nustatyti), kad įmonės turtas be pateisinamų priežasčių administratoriui neperduotas. Tokiu atveju teisiniu vadovo atsakomybės pagrindu yra Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos pažeidimas (2015 m. spalio 29 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-943-178/2015). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ( toliau - JANĮ) 57 straipsnyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija); jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pažymėtina, kad iš esmės įstatymo nuostatos dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir įmonės dokumentus bankroto (nemokumo) administratoriui nesikeitė, ir paskyrus baudą vadovas nuo šios pareigos nėra atleidžiamas. Kadangi minėtos pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala suprantama kaip išlaidos, kuriuos atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nustatytos visos vadovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: 1) neteisėti veiksmai – turto (kasos likučio) paskirtam nemokumo administratoriui neperdavimas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų pažeidimas; bendrųjų vadovo pareigas reglamentuojančių normų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, 37 straipsnio 7,8,12 dalys; CK 2.87 straipsnio 1 dalis) pažeidimas; 2) žala – neperduotos bendrovės piniginės lėšos 4019 Eur sumoje; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos - Bendrovės turto netekimas tiesiogiai susijęs su žalos atsiradimu įmonei, nes turto neperdavimu paskirtam nemokumo administratoriui sumažinama įmonės turto masė ir taip panaikinama/sumažinama galimybė patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus; 4) kaltė – vadovo kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (e. b. l. 1-4 ).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko, bei nurodė, kad šiuo metu sumokėti neturintis iš ko, norėtų, kad skolos sumokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių ( e. b. l. 68-69).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, ir netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes buvo mėginama su atsakovu sudaryti taikos sutartį, jis nesumokėjo iki šio laiko nei vienos įmokos, nesutiko su siūlomu žalos atlyginimo 6 mėnesių laikotarpiu. Iš pateiktų atsakovo dokumentų matantys galimybę, kad jis gali žalą padengti. Pagal įmonės dokumentus – kasos, atskaitingo asmens dokumentus, pateiktus į bylą, banko išrašus, matyti, kad neperduotas kasos likutis, dėl to įmonei padaryta žala ( 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 9 min. 45 sek.---11 min. 5 sek.)
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, bei teigė, kad jis buvo atsakingas už bendrovės kasą. Bendrovė liko skolinga tik Sodrai. Jis pripažįsta dokumentinį kasos trūkumą. Skola yra Sodrai, jis jos nepervedęs. Šių pinigų realiai nėra, jis sutinkantis atlyginti savo pinigais. Jis prašantis mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių. Jis pensininkas. Dirba UAB ,,5 H.“, kurios yra akcininkas ir direktorius, gaunantis 5 Eur atlyginimo. Jis gyvena iš pensijos, kurios gauna 347 Eur. Gyvenantis su žmona. Išlaikytinių neturintis. Jis turintis turto nekilnojamo, bet jo niekas neperka. (2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 12 min. 32 sek.---16 min. 41 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje iškilo ginčas dėl buvusio bankrutuojančios UAB ,,V. ž. T.“ vadovo pareigos perduoti turimą turtą bankroto administratoriui. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas neteisėtais savo veiksmais, t. y. nevykdydamas įstatyme nustatytos pareigos – bankroto administratorei neperdavęs įmonės turto (piniginių lėšų), ieškovei padarė turtinę žalą, kuri lygi neperduoto turto (piniginių lėšų) vertei. Atsakovas ieškinį pripažįsta.
2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad per teismo nustatytą terminą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja, ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, ar netinkamo vykdymo. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu – juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB ,,V. ž. T.“ vadovu nuo 2015 m. liepos 20 d. paskirtas atsakovas V. P., kuris bendrovę atstovauja vienasmeniškai (e. b . l. 10 -11 ). Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1487-886/2022, įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 13 d., nustatyta, kad buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „V. ž. T..“, kurios nemokumo administratoriumi paskirta UAB “Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas”. Ta pačia teismo nutartimi nustatyta, kad ja atsakovas, kaip UAB ,,V. ž. T.“, direktorius buvo įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. iki 2022 m. gruodžio 28 d. nemokumo administratoriui pateikti jo valdomą turtą (e. b. l. 5 - 8). Ieškovės pateiktais BUAB ,,V. ž. s t a“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad kasos likutis po 2022 m. lapkričio 8 d. yra 4019,01 Eur.(e. b. l. 12-56). Nemokumo administratoriaus 2023 m. kovo 28 d. raštu atsakovui nustatyta, kad juo reikalaujama, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 17 d. perduotų paskirtam nemokumo administratoriui UAB ,,V. ž. T.“ kasos likutį – 4482,81 Eur, bei nurodoma, kad laiku neperdavus likučio, bus kreiptasi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo (e. b. l. 57-62). 2023 m. balandžio 17 d. atsakovo pranešimu nemokumo administratoriui nustatyta, kad jis žada 4482,81 Eur likutį pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ( toliau -VSDFV) (e. b. l. 55). Šiais rašytiniais įrodymais, bei atsakovo atsiliepimu į ieškinį bei paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą UAB ,,V. ž. T.“, ir teismo nutartimi įpareigojus atsakovą iki 2022 m. gruodžio 28 d. perduoti turtą, tame tarpe kasos likutį, jos jo neperdavė bankroto administratoriui, jis nėra perduotas iki šiol. Atsakovas visiškai pripažįsta , kad neperdavė kasos likučio, kurį sudaro 4019 Eur, ir sutinka atlyginti padarytą žalą, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Nors atsakovas teigia, kad iš šių pinigų jis padengtų skolos likutį VSDFV, tačiau JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, dėl ko darytina išvada, kad atsakovas negali sumokėti iš kasoje esančių pinigų mokesčių VSDFV.
Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 4019 Eur dydžio piniginių lėšų grąžinimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, pripažintas atsakovo, todėl įvertinus byloje pateiktus ir teismo ištirtus rašytinius įrodymus ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4019 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246---6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai, bei iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos 4019 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė ir atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusios turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 90 Eur dydžio žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo 4019 Eur sumos bei mažintinas 25 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Valstybei priteistinos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 5 Eur., todėl jos iš atsakovo priteistinos.
Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui, su kuo ieškovė nesutiko, remdamasi atsakovo pateikta turto deklaracija. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas reikiamais atvejais turi teisę modifikuoti sprendimo vykdymą, t. y., jį atidėti ar išdėstyti – nukelti sprendimo įvykdymo pradžią ar išdėstyti jo vykdymą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Teismas, spręsdamas, ar šioje byloje atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui gali būti patenkintas, atsižvelgia į šalių turtinę padėtį ir į tai, ar yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, ir ar tai gali būti vertinamas kaip išimtis. Atsakovas teigia, kad visos priteistos sumos jis negali sumokėti, nes yra pensininkas ir gyvena iš pensijos. Iš jo pateiktos VSDFV pažymos nustatyta, kad jis gauna 444,52 Eur senatvės pensijos (e. b. l. 103-105). Pažyma apie priskaičiuotą atlyginimą, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB ,,5. H.“ ir gauna apie 5 eurus atlyginimo (e. b. l. 106-107). Atsakovas pateikė savo turto deklaraciją už 2021 metus, iš kurios matyti, kad jo bendra turto vertė yra 1 040 000 Eur, piniginės lėšos sudaro 359 500 Eur, iš jų ne banke sudaro 300 000 Eur, kitas turtas privalomai registruotinas (e. b. l. 117-123). Atsakovo turimos piniginės lėšos ir turtas žymiai viršija iš jo priteistą pinigų sumą. Šie įrodymai teismui leidžia spręsti, kad atsakovo turimo turto ir piniginių lėšų iš esmės yra pakankamai įvykdyti teismo sprendimą, jo vykdymo neatidedant ir neišdėstant, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB ,,V. ž. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., banko sąskaita (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4019 Eur (keturių tūkstančių devyniolikos eurų) dydžio žalos atlyginimą; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo dienos 2023 m. gegužės 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų; 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis; atskirai mokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, nurodyti įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; bei visais atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-4701-1021/ 2023.
Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo dienos išsiųsti šalims nedalyvavusioms jo paskelbime.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo šalių gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.