Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-32-1112/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2-32-1112/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00395-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Jasutienė
Ieškovas: K. B.
Atsakovas: S. P.
Advokatai: Arūnas Sakalauskas, Rita Lankutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-32-1112/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00395-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Robertai Rimeikei, Linai Abromavičienei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant ieškovei K. B. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,atsakovui S. P. ir jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo S. P. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė K. B. ieškiniu prašo:

1) nustatyti nepilnametės I. P. gyvenamąją vietą su motina K. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

2) priteisti nepilnametės I. P. išlaikymui iš jos tėvo S. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340,00 Eur nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3) priteisti iš S. P. nepilnametei I. P. neteikto išlaikymo skolą 2950,00 Eur už praėjusius 10 mėnesių, įpareigojant skolos sumą sumokėti iki 2021 m gruodžio 31 d. ir nustatant, kad nesumokėjus skolos iki nustatytos datos nuo 2022 m. sausio 1 d. skaičiuojamos 5 proc. palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos iki pilno atsiskaitymo;

4) skirti nepilnametės I. P. mokamų lėšų administratore jos motiną K. B.;

5) nustatyti, kad atkūrus tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį ir tą aplinkybę patvirtinus tai kontroliuojančių institucijų dokumentu, S. P. bendrauja su nepilnamete dukra I. tokia tvarka: 1) susitinka su dukra kas antrą šeštadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 13.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; laiką ir vietą galima keisti tik esant rašytiniam vaiko motinos sutikimui. Vėluojant pasiimti vaiką daugiau kaip 15 min., motina su vaiku turi teisę leisti laiką savo nuožiūra; 2) bendrauja su dukra ne mažiau kaip pusę vaiko vasaros atostogų Lietuvoje; 3) per Šv. Kalėdas gruodžio 25-26 dienomis lyginiais metais vaiką parsiveža savo lėšomis j savo gyvenamąją vietą; nelyginiais metais šias šventes vaikas leidžia su mama; 4) per Šv. Velykas lyginiais metais su I. bendrauja Lietuvoje. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas turi būti suderintas su vaiko mama ne vėliau nei likus 7 dienoms iki šventės. Nelyginiais metais šias šventes vaikas leidžia su mama; 5) įvykus bet kokiam įvykiui, susijusiam su dukros sveikata, apie tai tėvas privalo nedelsiant pranešti motinai; tėvas negali vienasmeniškai priimti svarbių sutikimų medicinos įstaigoje (išskyrus būtinąją skubiąją pagalbą), kurie turi tiesioginę intervenciją į dukros kūną be mamos informavimo apie susiklosčiusią situaciją; 6) tėvas privalo užtikrinti, kad susitikimo su juo metu dukra turėtų visada veikiančią, neišjungtą mobiliojo ryšio priemonę ir galimybę esant poreikiui bet kada netrukdomai susisiekti su savo motina; 7) bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (t. y. vaikui tinkamu laiku, nesikeikdamas, nekonfliktuodamas ir pan.); 8) dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje; 9) pasiimdamas dukrą bendravimui iš jos gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.; 10) išsivežti dukrą už Lietuvos ribų gali tik turėdamas raštišką motinos sutikimą; apie tokį ketinimą vykti su vaiku į užsienį privalo informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 30 dienų; 11) I. tėvai gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, jei tėvas S. P. kreipiasi raštu į motiną prieš ne mažiau nei 7 dienos iki norimo susitikimo su vaiku; 12) esant kažkokiems pasikeitimams dėl nustatytos bendravimo tvarkos galimo nevykdymo bet kuris iš tėvų turi perspėti kitą likus ne mažiau kaip savaitei iki nustatyto susitikimo termino;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas S. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1) nustatyti tėvo S. P. ir nepilnamečio vaiko I. P. pastovią bendravimo ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; 2) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną (lapkričio 26 d.) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, paimdamas vaiką nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti, paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 20 valandos; 3) tėvas lyginiais metais su vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo Šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais - žiemos atostogas nuo Šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos, o jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu; 4) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos; 5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos; 6) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (gegužės 24 d.), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (-ų) ar gyvenamosios vietos; 7) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos; 8) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus; 9) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; 10) tėvas privalo informuoti nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka; 11) vasaros atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina privalo perduoti tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę; 12) vasaros atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą bei užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu; 13) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, privalo, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus; 14) nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame ieškinyje ieškovė K. B. nurodė, kad 2016 m. ieškovė su atsakovu santykius nutraukė galutinai ir su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo 2020 m. liepos atsakovas beveik 10 mėnesių prie vaiko išlaikymo jokia forma nebeprisidėjo ir tik 2021 m. balandžio 16 dieną pervedė 450 Eur, nurodydamas, kad tai I. išlaikymui už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, todėl ieškovė prašo nuo šios datos iki 2021 m. balandžio 30 d. (10 mėnesių) priteisti iš atsakovo I. neteikto išlaikymo skolą, skaičiuojant po 340 Eur. Atsakovas, aptarus su juo dukros poreikius, buvo žadėjęs jai skirti po 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad I. gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ji galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip 540 Eur. Nors ieškovė gauna pakankamas pajamas, bet dėl vaiko priežiūros neturi galimybių skirti tiek laiko pajamų gavimui kaip atsakovas. Atsižvelgiant į tai, jog tėvų indėlis į vaiko auginimą, išlaikymą turėtų būti lygus, ieškovė dukros išlaikymui pinigais skirs 200 Eur, o kitas jos indėlis į vaiko auginimą yra pinigais neįvertinama veikla – dukros auklėjimas, priežiūra, skalbimas, maisto gaminimas, rūpinimasis vaiko sveikata, mokymu, papildomu ugdymu, estetiškos, higieniškos buities užtikrinimu ir kita nepertraukiama veikla. Atsakovas, kuris neturi kasdienių dukros auginimo rūpesčių, gali visą savo laiką skirti pajamų gavimui, t. y., jis turėtų siekti gauti tokias pajamas, kurios jam leistų užtikrinti būtiniausius savo dukros poreikius. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui po 340 Eur per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 1 d. Atsakovo bendravimas su dukra yra labai komplikuotas. Kai 2020 m. birželio mėnesį dukra susitiko su tėvu, jie buvo nesimatę dvejus metus, I. tėvo bijojo, šalinosi, nesileido apkabinama, nekalbėjo su juo. Atsakovui ilgą laiką vaiku nesidomėjus ir nedalyvavus vaiko gyvenime, I. jaučiasi skaudžiai atstumta. Be to, atsakovas prieš dukros valią susitikimo metu ją fotografuoja, filmuoja, nors dukra verkdama prašo to nedaryti. Atsakovas ilgą laiką nedalyvavęs dukros gyvenime, o dabar tai darantis nesistemingai, per retai, tiesiog nesiorientuoja vaiko raidoje, kelia dukrai per didelius reikalavimus. Akmenės rajono paramos šeimai centras 2020 m. rugsėjo 23 d. parengė pagalbos šeimai planą, siekiant atkurti tėvo ryšį, bendravimą su vaiku, gerinti mamos ir tėvo tarpusavio bendravimą. 2020 m. lapkričio 10 d. vykusio antrojo atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta S. P. lankyti pozityvios tėvystės mokymus ir dalyvauti kompleksinių paslaugų šeimai organizuojamuose užsiėmimuose, socialiniam darbuotojui, dirbančiam su šeima, kaip nešališkam asmeniui-stebėtojui dalyvauti tėvo ir dukros telefoninių pokalbių metu, tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl psichologo dalyvavimo tėvo ir vaiko pokalbių metu. Ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. pati savo iniciatyva dalyvavo (nors jai toks poreikis nebuvo nustatytas) ir išklausė 12 val. pozityvios tėvystės mokymų programų, I. buvo teikiama psichologo pagalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, tėvo bendravimas su dukra galimas tik atkūrus jų tarpusavio ryšį, kuomet dukra lauks susitikimų su tėvu ir noriai su juo bendraus, kai susitikimai nebekels vaikui streso. Ryšio atkūrimo faktas turėtų būti patvirtintas tai kontroliuojančių institucijų dokumentu.

Atsiliepimas

Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašoma 340 Eur išlaikymo dydžio suma, kadangi dėl dabartinės savo turtinės padėties neturi galimybių teikti prašomą išlaikymą. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kadangi jis neturi darbo, nors grįžęs iš užsienio intensyviai jo ieško, gyvena iš santaupų. Niekada su ieškove nėra kalbėjęs bei žadėjęs dukros išlaikymui skirti 350 Eur išlaikymo sumą. Atsakovas sutinka, kad tiek jo, tiek ieškovės skiriamas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti vienodo dydžio. Nurodė, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti išlaikymo dydį, nepateikė duomenų apie gaunamą išmoką vaikui. Nurodė, kad atsakovas prie dukros išlaikymo nori prisidėti ir pats tiesiogiai, nori nueiti į kiną, praleisti laisvadienius, nupirkti dukrai reikalingų drabužių ir kitų daiktų, dukrai būnant su atsakovu ji taip pat bus atsakovo išlaikoma, bus rūpinamasi dukros poilsiu ir kitais jos poreikiais. Atsakovas šiuo metu gali vaiko išlaikymui per mėnesį skirti iki 200 Eur, todėl tokio pat dydžio išlaikymo sumą skiriant ir ieškovei bei įskaičiuojant ir valstybės skiriamus vaiko pinigus, akivaizdu, kad išlaikymo dydis (470 Eur) yra proporcingas tokio amžiaus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas pripažįsta turintis išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ne po 340 Eur per mėnesį, bet po 200 Eur. Kadangi 450 Eur jau yra sumokėjęs, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. yra 1550 Eur. Atsakovas nesutinka su prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka artima minimaliai bendravimo tvarkai, nors nėra pateikta įrodymų, kad būtina nustatyti minimalią tėvo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką.

Priešieškinyje atsakovas S. P. nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka ne tik atsakovo kaip tėvo interesų, bet ir prioritetiniais laikomų nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovė siekia, kad atsakovo ir dukros bendravimas būtų kuo retesnis arba iš vis jo nebūtų, kad Atsakovą ir dukrą nesietų ar sietų kuo silpnesnis emocinis ryšys. Nurodė, kad ieškovės iniciatyva net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai buvusio smurto Atsakovo prieš dukrą, tačiau 2021 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros priimta nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, prašo nustatyti tėvo bendravimo su dukra I. P. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką, kuri nepažeistų tiek vaiko, tiek tėvo interesų.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo priešieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies bei pateikė pastabas ir prašymus, kad teismas galėtų atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje prašomą tvarką ir atsakovo priešieškinyje prašomą tvarką nustatyti kuo geriausiai dukros I. interesus atitinkančią tėvo bendravimo su ja tvarką. Ieškovė nurodo, kad tėvas turėtų pasiimti vaiką šeštadienį 10 val., nes penktadienį kelionė vaikui būtų pernelyg varginanti ir nesaugi, o vaikas į jo gyvenamąją vietą turi būti grąžintas 16.00 val., o ne 18.00 val., nes vaiką būtina paruošti sekančiai dienai į ugdymo įstaigą. Prašo tėvo bendravimo su dukra vasaros atostogų metu neskaidyti poriniais neporiniais metais, o numatyti vienodą datą – vaikas atostogauja kasmet su tėvu nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 5 iki 20 dienos. Nurodo, kad vykstant už Lietuvos ribų, atsakovas privalo savo sąskaita apdrausti vaiką nuo visų su kelione susijusių rizikų, pasirūpinti, jeigu yra būtinybė paskiepyti vaiką, tą klausimą iš anksto suderinus su vaiko motina. Ieškovė prašo 30 dienų informavimo apie vykimą į užsienį laikotarpio, kadangi tas laikotarpis yra būtinas įvairiems formalumams sutvarkyti. Ieškovė siūlo gimtadienį, tėvo dieną švęsti artimiausią savaitgalį, pasveikinti galima ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Nurodė, kad atsakovas pats turi ir teisę, ir pareigą domėtis dukros mokymu, ugdymu ir sveikata, todėl mama neįpareigotina informuoti tėvą. Ieškovė atkreipė į suformuotą praktiką, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, todėl priešieškiniu prašomos jo bendravimo su dukra tvarkos išimtini žodžiai „tėvas turi teisę”.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. B. palaikė pateiktą ieškinį ir nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia ir didesnes sumas, tačiau ne visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus surinko. Papildomas ugdymas kainuoja apie 55-60 Eur, 360 Eur kainuoja naujos kanklės, tačiau reikia papildomų priemonių, batelių, aprangos, išlaidų išvykoms. Gauna 70 Eur išmoką vaikui. Sutiktų, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų sumažintas iki 200 Eur per mėnesį, tačiau į priekį išlaidos tik didėja, vaikas auga. Vaiko darbotvarkė darbo dieną 6.40 val., mokykla ir būreliai baigiasi apie 17 val. su pertraukėlėmis, 8-8.30 val. jau stengiasi guldyti į lovą. Vėliausiai baigiasi šokiai, kurie baigiasi po 17 val. Dukra dabar nenori bendrauti su tėčiu, turi nuoskaudų, nepažįsta tėčio. Mano, kad tėvas turėtų papildomai dirbti su psichologu, ji pati lankėsi pas psichologą.

2021 m. sausio 11 d. posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos nuomonė pasikeitė ir nebenori nustatyti papildomo laiko skolai padengti, nes tėvas meluoja, kad neturi darbo, sutinka, kad padengtų per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bendrauja su jo buvusia aplinka ir turi žinių, kad dirba statybose nelegaliai, to negali įrodyti. Mano, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, nesutinka su ieškovo prašoma pereinamąja tvarka, neįsivaizduoja, kaip reiktų ją įgyvendinti, mano, kad būtinas psichologas, tik jam pasakius, kad ryšys atkurtas, tada galėtų būti taikoma nuolatinė tvarka, kuri nurodyta ieškinyje. Tėvas žadėjo dovaną, bet jos iki šiol negavo. Pirmiausiai bendrauti turi vaikas norėti. Dabar psichologas paslaugų vaikui neteikia, tik kiek vyko dėl susitikimų, kurie neįvyko, nes nebėra poreikio. S. atsakymų, ar atvyks į susitikimus, neatsako. Atsakovas gruodžio pradžioje vėl pradėjo skambinti vaikui, ne visi įvyko, skambučiai trunka 2-4 minutes, keletą kartų iki 10 minučių, tėvas vaikui rašė ir kvietė paslapčia susitikti. Vaikas atsisako kalbėtis, jai yra tarsi pareiga, ji turi vaiką įkalbėti ją kalbėtis. Ji nori, kad vaikas bendrautų su tėvu, kad vėl negautų kokių pastabų ar nuobaudų, vaikas turėtų tėvą ir su juo bendrauti, bet vaikas šiuo metu nejaučia, kad tėvui ji svarbi. Santykiai nutrūko apie 2018 m., buvo 4 metukų, po to bendravimas vyko minimalus, ji pati prašė bendrauti ir skirti daugiau laiko. Po pirmų skyrybų buvo bendravimo pertrūkių ir vaikas tėvo bijojo. Po 2 metų pertraukos reikėjo vaikui pirkti ledus, kad vaikas bendrautų ir fotografuotųsi su tėvu, ryšio su tėvu nebuvo, vyko tik dėl jos įkalbinėjimo. Jos uždarbis yra apie 1400 Eur ant popieriaus, bet gauna papildomus priedus. Nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, turi draugą ir veda šeimyninį gyvenimą, vaiko ryšys su jos draugu yra geras, atvejo vadybininkė priekaištų aplinkai neturėjo, sąlygos puikios. Atvejo vadyba yra nutraukta. Ji deda daug pastangų, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas, įtraukia į tai visą aplinką, konsultuojasi su psichologui, bet ryšio su tėvu nesukurs be tėvo, tėvo pastangos niekinės. Ji neatsistebi, kad tėvas vis klausinėja, ar mama primokė ir vaikui girdint apie mamą kalba blogai. Netiki, kad dabar nekalbėdama su tėčiu, ji su juo kažkur vyks ir nekils kokių krizinių situacijų. Tėvas nesugebėjo atvykti į susitikimus, neįsivaizduoja, kaip reiks įgyvendinti prieš vaiko valią. Vaikui teko matyti daug barnių, matė smurtą, tėvas nevykdė pažadų grįžti ir bendrauti, tėvas aprėkė vaiką (duomenys neskelbtini), tėvas iki šiol nevykdo bendravimo tvarkos. Toks tėčio elgesys yra didžiausia žala ir jai reikia vaiko ašaras šluostyti. Pritaria atstovei, kad pereinamasis laikotarpis būtų kaip teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, vaikui ji jau aiški, vaikas susigyvena, vaikas pažįsta jau psichologę, o ryšio atkūrimui nereikia jo termino, nes, kai matys, kad ryšys bus atkurtas, ji neprieštaraus dėl bendravimo, S. galės prašyti psichologo kokio rašto. 2020 m. birželį jokių santykių su S. neturėjo, ji turėjo jau draugą. S. tomis dienomis vienas su vaiku buvo tik kartą, o kitomis dienomis ji buvo kartu. Vaikas penktadieniai turi pamokas iki 13.45 val., tada eina solfedis ansamblis 16.15 val. ir dar kartais 17.30 val. įsideda kankles. Mano, kad ši byla yra eilinis smurto atvejis, emocinė prievarta per vaiką jai skausminga. Vaikas jau rodo kartais nors šiokį tokį norą bendrauti su tėvu, tai jos nuopelnas. Tėvas nesuvokia situacijos, tikslinga nuolatinėje tvarkoje nustatyti šeštadieniais susitikimus, bet jei vaikas norės, tai nedarys jokių kliūčių ir penktadienį jį paimti. 20 susitikimų būtų penki mėnesiai. Vaikas ir ji nori bendrauti per jausmų mokytoją. Ji geriausiai pažįsta vaiką, ji nesijaučia pasiruošusi bendrauti, tai turi gimti iš vaiko noro ir tai taps užprogramuota problema.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pateiktą ieškinį. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pagrindė visus augančio vaiko būtiniausius poreikius, jos nėra per didelės, atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie poreikiai nepagrįsti. Abu tėvai jauni, veiklūs ir gali užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Paskaičiavimas mažesnis nei minimalus atlyginimas. Atsakovas nepagrindė, kodėl jis negali dirbti ir uždirbti. Tėvų indėlis turi būti vienodas, tik indėlio turinys gali būti skirtingas, jos darbas pinigais neįvertinamas, todėl ieškovė prisideda 200 Eur suma, o atsakovas turėtų prisidėti 340 Eur suma. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo iškeltas ne ieškovės iniciatyva, jį iniciavo institucijos. Ieškovė su mediacijos procesu viso proceso metu sutiko. Ieškovė atsiliepime darė išlygas, bet į jas niekas neatsižvelgė, palaiko ieškinį. Visi supranta, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas ir mano, kad turėtų išlikti tas perinamasis laikotarpis, koks buvo nustatytas teismo patvirtintoje laikinojoje bendravimo tvarkoje. Kiek laiko reikia ryšio atkūrimui, lemia ne laikas ir mano, kad psichologas turėtų parašyti, kad ryšys yra atkurtas, tai stebėti galėtų Vaiko teisių apsaugos institucija. Ryšiui atsikūrus, mano, kad problemų nebebus.

Baigiamosiose kalbose nurodė, kad santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, išsiskyrus klausimai dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo nebuvo išspręsti, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovas nenurodė, kad poreikiai būtų per dideli, nesutinka mokėti tik dėl savo materialinės padėties. Per visą laiką atsakovas nepadarė jokių žingsnių, kad jo turtinė padėtis pagerėtų. Priežasčių, dėl kurių negalėtų dirbti, nepateikė. Nėra priežasčių, kodėl atsakovas būdamas statybos specialistas šiuo metu nerastų darbo. Vaikus, kurie yra dabartinėje šeimoje, turi išlaikyti jų tėvai, tačiau kito tėvo vaikų išlaikymas neturėtų būti argumentas, dėl kurio negali teikti išlaikymo I. Dabar didžiąją dalį vaiko poreikių teikia pati ieškovė, ir kitus poreikius, kurie nėra įtraukti, ji ir taip moka ir taip nėra garbinga. Prašo priteisti neteikto išlaikymo skolą už 10 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas tai pats pripažino. Ieškovė savo prašomą sumą pagrindė, o atsakovas nurodė deklaratyviai. Prašo tik tiek kiek nemokėta, prašo įpareigoti sumokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nesumokėjus skaičiuoti 5 proc. palūkanas iki visiško sumokėjimo. Prašo skirti vaiko motiną išlaikymui skirtų lėšų administratore. Laikinasis periodas yra reikalingas. Psichologų nuomonių buvo įvairių, tokia nuomonė nuskambėjo tik vienos liudytojos kalboje, bet kiti nurodė, kad vaikas nesitraumuotų bendraujant psichologui, palikus be pašalinio žmogaus gali būti, kad vaikas neis susitikti ir vėl bus teikiami skundai ant mamos. Taip neturėtų būti, todėl geriau, kai vaikas būtų pristatytas neutraliam asmeniui. Jeigu atsakovas būtų norėjęs bendrauti, nebūtų praleidęs 34 susitikimų. Bet kai kartą sumanė susitikti ir nepavyko, iškart teikia skundus. Atsakovas savo tvarkoje buvo numatęs, kad turi teisę, nes numatė, kad jis atvažiuotų kaip jam šautų į galvą. Mano, kad geriausia laikiną laikotarpį apibrėžti kartais, o ne laiku. Dukros interesais ieškovė ieškinyje nurodė tvarką, ieškovė gali daryti kompromisus ir juos nurodė atsiliepime į priešieškinį. Iš tvarkos turi būti išmesti žodžiai „turi teisę“, numatant tvarką, kurią ieškovė nurodė atsiliepime, nes ji kompromisinė. Atsakovas šiandien posėdžio metu su kompromisiniais variantais sutiko. Prašo juo ir vadovautis. Atkūrus santykius galbūt ir I. perplanuos savo grafikus, bet šiuo metu penktadieniai užimti. Negerai būtų, jeigu vaikui reiktų visus renginius mesti ir išvykti su tėvu, mano, kad būtų didesnė žala. Vaikas turėtų keliauti su tėvu šeštadienį, atsakovas gali pailsėjusią ir papusryčiavusią dukrą pasiimti, neatsakinga ir pavojinga būtų vaiką paimti vakare ir bet kokiu oru vykti į tėvo gyvenamąją vietą. Ieškovė sumokėjo 150 Eur per daug žyminio mokesčio, todėl prašo jį grąžinti. Ieškovė sutiko ir su mediacija, nepavyko taikiai susitarti išskirtinai dėl atsakovo užsispyrimo, todėl prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad supranta apie vaiko išlaikymą, supranta pareigą išlaikyti, mano, kad sumos nėra pagrįstos. Sutinka mokėti 200 Eur per mėnesį. Turėjo sunkumų, jo kompanija (duomenys neskelbtini) bankrutavo, grįžus sunku rasti darbą. Nurodė, kad išklausė pozityvios tėvystės kursus. Jis nori prisidėti prie išlaikymo sveikais produktais. Nori prisidėti prie išlaikymo paimdamas vaiką savaitgaliais, nupirkdamas ką vaikui. Mama neigiamai nusiteikusi dėl bendravimo su vaiku ir vaiką neigiamai veikia, mama vaiką savinasi, nespėja paskambinti vaikui ir girdi, kad nenoriu su tavimi bendrauti. Psichologai susitikime negalėjo dalyvauti, nes viena psichologė atsisakė dėl kompetencijos, o kita atostogavo, į jo prašymą neatsakė. Prašo normalios bendravimo tvarkos, nenorėtų, kad laikas būtų suspaustas ir neliktų laiko pabendrauti, jis bus pajėgus vykdyti tvarką, kokios prašo priešieškiniu. Sutinka, kad vaikas gyventų pas mamą. Nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, dėl skiepo nepriima. Turi darbo patirtį statybose, turi pagrindinį išsilavinimą, aukštojo mokslo nebaigė. (Duomenys neskelbtini) sukūrė verslą, kuris neatsiskaičius keliems klientams verslas bankrutavo. Iš esmės sutinka su ieškovės argumentais dėl atostogų laiko. Vaikui jį lankant būtų geros sąlygos, turėtų kambarį. Mano, kad vaiko mama suranda priežasčių nesusitikti su vaiku, vaiką nuteikinėja. Nemano, kad reikalinga pereinamoji tvarka.

2021 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nusprendė viską palikti ramybėje, nori, kad vaikas augtų be dirgiklių, ir nori atsisakyti savo reikalavimų, ieškovės nurodyta tvarka netinkama. Nemano, kad reikalingas psichologas bendravimui su vaikui. Su mediacija nesutinka, nes jau turėjo vieną procesą.

Atsiliepimas

Atsakovas 2022 m. sausio 27 d. nurodė, kad šiuo metu gerai sekasi su vaiku bendrauti, tai įrodo pateikta vaizdo medžiaga. Po to paaiškės, ką mama pasakys vaikui dėl vaizdo įrašų. Pokalbiai trunka po 10-15 min., kai tik mama atsiranda, tada vaikas sako, kad nenoriu kalbėti. Su dukra bendrauja apie jos reikalus, ką mėgsta, kokia nuotaika, apie dovaną, apie jos gyvenimą ir tai, kad neturi privatumo, gyvena svetainėje. 2020 m. grįžo į Lietuvą, birželio mėnesį bendravo su dukra. Gyvai nebuvo susitikęs gal du metus, jis tvarkė (duomenys neskelbtini) reikalus. Tada bendravo nuotoliniu būdu į savaitę po kartą, kelis kartus per savaitę, rodydavo ką veikia, kaip šoka. Santykiai nutrūko 2018 m., kai ji susirado antrą pusę, bet draugiškus santykius dar palaikydavo. Jam grįžus birželio mėnesį jie važinėjo su vaiku po Lietuvą. 2020 nustojo mokėti išlaikymą vaikui, prašė K. šiek tiek palaukti. Turi šeimą, rūpinasi šeima, namais, vaikais, o jo draugė dirba. Darbo neranda, nes nėra pasiskiepijęs. Turi šiek tiek žemės (duomenys neskelbtini). Turi transporto priemonę, bet ne jo vardu registruota. 2020 m. birželio mėnesį bendravo tiek su K., tiek su dukra labai gražiai. Kol mama dirbo, jis buvo su dukryte. Po to kai sužinojo apie jo šeimą, viskas pasikeitė. Po to prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) norėjo susitikti su dukra, bet jau nebeleido. Su vaiku buvo susitikęs gal 5 kartus: du kartus su psichologėmis, rugsėjo 1 d. buvo atvykęs, bet su mama buvo konfliktas, rugsėjo mėnesį su vaikų teisėmis, 2020 m. po Kalėdų buvo atvežęs dovaną vaikui prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal K. pareiškimą, bendravimas su vaiku buvo suvaržytas, truko apie 1,5 mėnesį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutruktas. Su dukra jokio konflikto nebuvo.

Atsakovas 2022 m. vasario 17 d. nurodė, kad po video pateikimo teismui pasikeitė pokalbiai su vaiku, jis stipriai skyrėsi, susitikti su vaiku negalėjo, nes izoliavosi dėl vaiko ligos, prieš tai pats šiek tiek sirguliavo. Su dukra apie filmavimą nekalbėjo. Norėtų susitikti su dukra savaitgaliais, jis galėtų ir šiokią dieną, 2 ar tris valandas per pietus, kad kažkur papietauti. Jis nepadarė nieko blogo, kad reiktų riboti bendravimą. Jis nori bendrauti, jis turi vaiką ir supranta, kad turi pareigą. Buvo suteiktos galimybės susitikti, bet paskui karantinas, pamatė, kaip Naujosios Akmenės psichologai bendrauja ir kokią ataskaitą pateikė, nuvylė jų darbas, mergaitė buvo susirgusi, paskui jis ir jo šeimos vaikas susirgo. Buvo keli atvejai, kai dukrytė paskambino, kartą šiais metais, kitais atvejais jis skambino. Vaikas noro su juo susitikti neišreiškė. Mano, kad kaip mama nuteiks vaiką, tai taip ir įvyks susitikimas. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) susitikimas buvo šiltas, o paskui viskas staiga pasikeitė. Kelionė iki jo namų trunka apie tris valandas, gali ir tris su puse valandos trukti. Jis tikisi rasti darbą, ieško ir Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra problemų paimti darbą, vėliau derintųsi su darbdaviu. Nemano, kad kelionė vargintų, daug kur keliavo ir tai nevargino. Kartais gimtadienį švenčia savaitgalį, bet savo reikalavimo nekeičia, jam dovana susitikti su vaiku gimtadienio dieną. Nesiginčytų, kad būtų nustatytos konkrečios ieškovės siūlomos atostogų dienos. Vaiką į mokyklą norėtų suruošti kartu. Sutinka apdrausti vaiką sveikatos draudimu, jeigu vyktų į užsienį, kad paruošti išvykimui į užsienį reiktų informuoti prieš mėnesį. Mano, kad apie ligą mama turėtų informuoti, bet ne apie slogą. Sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka per šventes lyginiais ir nelyginiais metais. Mano, kad susitikimuose nėra būtini kiti asmenys. Nemano, kad reikia 20 susitikimų, viskas priklauso nuo jų abiejų. Sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Nesutinka su prašomu išlaikymo dydžiu. Buvo registruotas darbo birželio, vieną kartą siūlė darbą, kitus kartus dėl skiepo jo nepriėmė, nežino, kodėl tarnyba tris kartus įrašė, kad atsisakė darbo be pateisinamos priežasties. Neturi sveikatos problemų, neturi neįgalumo. Biologinį vaiką turi vieną, bet tėviškos pagalbos reikia ir naujai šeimai. Su vaiku norėtų susitikti pagal mamos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra daug vietų, kur su vaiku nueiti. Jeigu mama nenorės, kad vaikas susitiktų su tėvu penktadienį, tada visada ras priežasčių, kodėl tai neįvyktų.

Atsakovo S. P. atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas nurodė, kad palaiko pateiktą priešieškinį, atsakovas praėjusio posėdžio metu šiek tiek pasikarščiavo, nori žodžiu papildyti reikalavimus dėl pereinamojo laikotarpio, papildant punktu, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo perinamasis laikotarpis būtų kas antrą savaitgalį bent tris valandas šeštadienį 4 kartus iš eilės susitikti dukros gyvenamojoje vietoje, pavyzdžiui kadangi dabar gyvena (duomenys neskelbtini), kad praleisti betarpiškai dviese vaikų žaidimų aikštelėse, papietauti ir panašiai. Mano, kad psichologo pagalba nėra būtina. Patikslinimą teikia žodžiu. Mano, kad procesas trunka per ilgai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, dėl ieškovės veiksmų ryšys susilpnėjo, tėvas nėra padaręs vaikui žalos, kad būtų apribotas bendravimas su dukra. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad reikalinga papildyti ir numatyti pereinamąją bendravimo tvarką.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas Audrius Klišauskas nurodė, kad šeimą charakterizuojantys duomenys nurodyti išvadose, vaikas gyvena su mama ir jo poreikiai visiškai patenkinami, ginčo dėl to nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama K. B. Pagal šios dienos realijas, kainas ir minimalų darbo užmokestį, kuris sudaro 730 Eur, reikalavimas dėl išlaikymo atitinka vaiko interesus, jis neviršija kasacinio teismo išaiškinimų. Būtina atsižvelgti, kad vaikas aktyvus, augantis, lanko būrelius. Prašoma suma nėra perteklinė. Atsakovas nesielgia pakankamai atsakingai, iš Užimtumo tarnybos duomenų jam buvo tris kartus pasiūlytas darbas, įrašai rodo, kad vieną kartą atsisakė su pateisinama priežastis, du kartus – be pateisinamos priežasties, dėl piktybinio vengimo dirbti buvo pašalintas iš Užimtumo tarnybos. Jis sveikas, darbingas, priežasčių dėl ko negalėtų dirbti ir išlaikyti kiek reikia vaikui, nenustatyta. Dėl to yra pagrindas priteisti išlaikymą vaikui po 340 Eur. Šalių pozicija dėl bendravimo tvarkos keitėsi kelis kartus. Pabrėžė, kad tėvo pareiga yra rasti kompromisą, apsaugoti vaikus nuo neigiamų išgyvenimų, to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, yra didesnė pareiga paruošti vaiką susitikimui su tėvu, su kuriuo negyvena. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką vaiko nenoras dažniausiai sąlygotas to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, į vaiko nenorą bendrauti gali būti neatsižvelgta vertinant ilgalaikę perspektyvą. Kiekviena tvarka turi būti reali, įgyvendintina ir aiškiai apibrėžta. Nei viena pateikta tvarka neatitinka I. P. interesų. Byloje surinkta medžiaga sąlygoja, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Vertinant nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, mano, kad laikotarpis turi būti konkretus, tikslingas 6 mėnesių laikotarpis. Pagal apklaustos psichologės pasakymą, trečiųjų asmenų dalyvavimas įneša įtampą, mano, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Tarnybos direktorė V. R. teismo posėdžio metu išsakė, kad tėvai turėtų susitarti patys. Nėra nustatyta, kad tėvas darytų žalą vaiko atžvilgiu, nėra priežasties suvaržyti tėvo bendravimą. Šalys posėdžio metu pačios nurodė, kad gali pačios susitarti ir visą suderinti. Kai bus nustatyta konkreti tvarka, tas susitarimas vienokia ir kitokia forma bus priimtinas. Bendravimo vietą sudėtinga prisirišti prie vietovės (duomenys neskelbtini), sudarant galimybę susitikti kas antrą savaitgalį. Dėl detalesnės tvarkos pažymi, kad negali būti naudojamos sąvokos „turi teisę“, formuojant turi būti aiškiai nurodyta „bendrauja“, teisė sudaro prielaidą manipuliuoti, tai neatitiktų CK nurodytą tėvų pareigų. Dėl vaiko pasiėmimo laikotarpio šalys nesutarė, mano, kad tėvas gali pasiimti penktadienį, nes kitu atveju liktų tik viena diena, kai vaikas galėtų susitikti ir bendrauti su tėvu, tikslas yra susitikti ir betarpiškai bendrauti su tėvu. Iš vaiko apklausos žinome, kad vaikas mėgsta pamiegoti, realus bendravimas vyktų automobilyje ir liktų viena diena. Vaiko nuomonė yra labai svarbi, bet ji neturi absoliučios galios, turi būti vertinama ateities perspektyva. Šiuo atveju mamos pareiga paruošti vaiką. Jeigu mamos veiksmai bus skatinantys, nebus piktybiški, mamai jokių pasekmių negali sukelti. Mano, kad nei vienas iš tėvų nenušalintas nuo pareigos domėtis vaiko ugdymu, sveikata, nustačius tokią tvarką gali kilti įvairių interpretacijų, mano, kad mama praneštų apie rimtesnes problemas. Vaikas išsakė, kad penktadienį vaikas būrelių neturi. Būreliai paprastai baigiasi iki 18 val., jeigu norės visada bus koncertų, išvykų, būrelių, todėl pasikeitus aplinkybėms tėvai gali nesusitarti. Šiuo metu reikalinga detali ir konkreti tvarka.

Liudytoja M. Č., Akmenės rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkė, paskirta dirbti su K. B. ir S. P. šeima. Rekomendavo išklausyti pozityvios tėvystės mokymus, tėvams kreiptis į psichologus, vėliau ir vaikui kreiptis į psichologus. Abu tėvai išklausė kursus, pirmoji ieškovė juos išklausė, į psichologus kreipėsi ieškovė. Iš tėčio pusės negavo duomenų, kad būtų kreipęsis. Per visą atvejo vadybos procesą teigiamų pokyčių dėl vaiko ir tėvo neužfiksavo. Trečiojo vadybos posėdžio metu, vykusio gegužės mėnesį, buvo siūloma tėvams susėsti ir spręsti problemą taikiai. Gegužės mėnesį vyko paskutinis posėdis, mama pranešė, kad kreipsis į teismą. Vėliau tėtis nebepasirašė pagalbos planų, jie buvo rengiami. Paskutinis šalių patvirtintas planas buvo 2021 m. gegužės mėnesį. Šiuo metu paslaugos šeimai nebeteikiamos. Kiek pastebėjo, mama dėjo didesnes pastangas atkuriant ryšį ir bendravimą, atrodė, kad tėčio buvo mažesnis noras ir pastangos. Tėvai labiau užstrigę praeityje nei sprendžiant dėl bendravimo tvarkos. Nuo rugpjūčio 10 d. jie nebeturi jokio ryšio su S. P., į skambučius neatsiliepdavo ir į laiškus neatsakydavo.

Liudytoja V. R., Akmenės rajono savivaldybė psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė, nurodė, kad žino šeimos situaciją. Kol dirbo abi psichologės mama ir dukra lankėsi apie 18 kartų. Po teismo nutarties užtikrino tris susitikimus, bet iš jų tėčio nebuvo nei vieną kartą. Kiek galėjo, tiek stengėsi padėti šeimai, su mama ir dukra teko susipažinti. Vykusiuose susitikimuose nedalyvavo. Vaiko socialinio apleistumo nepastebėjo. Vaiko interesai turėtų būti pirmiausia ir reiktų kuo mažiau jį per visas institucijas tąsyti, tėčiui buvo psichologės patarimas ieškoti formų ir rakto, kaip prie vaiko priartėti. Institucijos ir prievartiniai stebėtojai, jei reiks, jie suteiks pagalbą, bet tai turėtų kilti iš vidaus. Kreiptis per institucijas nieko blogo, kaip nuleista buvo, kad jų tarnyba turi įsikišti. Jų kitos institucijos, t. y. Vaikų teisės ir Akmenės rajono paramos šeimai centras, prašė bendradarbiauti, jiems pagal nuostatus privalu teikti pagalbą. Rekomendacijos atsirado atsižvelgus į vaiko nenorą bendrauti, pabėgimą iš teritorijos, atliktus testus. Jos žiniomis, vyko du tėvo susitikimai su vaiku. Retesnis bendravimas buvo siūlomas dėl to, kad dažni susitikimai vaiką trikdė. Tai gali keistis kasmet, kas pusę metų, bet vaikas yra asmenybė ir jeigu vaikas nenori, galima paieškoti kitokių formų ir be institucijų įpareigojimų, reikia daugiau tėvo geranoriškumo. Rekomendacijoms pateikė specialistai medžiagą, pagal ją ir kūrė. Ji nėra psichologė, yra specialioji pedagogė. Kaip kiekvienas specialusis pedagogas, psichologiją išmano. Visą vasarą buvo galimybė gauti psichologo pagalbą, vasarą ją vadavo J. S. Dabar turi dvi psichologes, viena tik 0,3 etato, praktiškai jos nebūna. Atsakovas dėl psichologų į ją nesikreipė. Nežino, kad buvo kilę problemų dėl laiko suderinimo. Penktadieniais nebedirba specialistai, dėl to kreipėsi į teismą, kad keistų laiką. Viena psichologė visą vasarą dirbo. Visos įstaigos informuotos, kad visi renginiai, susitikimai eitų per administraciją, kad nebūtų asmeninių susitarimų. Kiekvienam specialistui neprivalu atsakyti, reaguoti, jeigu kreiptasi ne per tarnybos vadovą.

Liudytoja J. S., Akmenės rajono savivaldybės psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė, nurodė, kad su šia šeima pradėjo dirbti praeitų metų lapkričio mėnesį, pirmas susitikimas vyko su I. ir tėvu, socialine darbuotoja. Po naujų metų bendravo su I. ir jos mama, tėvo daugiau nesulaukė. Kiek žino, jos kolegė turėjo organizuotą susitikimą. Atnaujinti bendravimai nuo spalio 15 d., organizuoti trys susikimai, į kuriuos tėvas neatvyko ir nepranešė. Lapkričio 20 d. vyko pirmas susitikimas tarnyboje, tėvas atvyko dar su dviem vaikams. Jo metu nepavyko tėvui normaliai pabendrauti su dukra. Rekomenduota tęsti susikimus bent kartą į savaitę, telefonu bendrauti bent du kartus. Tėčiui trūksta įgūdžių, todėl buvo rekomenduoti pozityvios tėvystės kursai. Ryšys nėra tarp tėvo toks stiprus, kaip tarp mamos ir vaiko. Ryšį palaikyti lengviau nei jį atkurti. Nesako, kad ryšys prarastas, šiuo metu jo nemato, jį galima atkurti, bet tam reikia pastangų. Vaiko ryšys formuojasi iki trejų metų, ryšys gal kažkoks ir yra, jis silpnesnis, su tėčiu ryšį reiktų atkurti. Ji nieko nenustatė, bet mato tai iš susitikimų su vaiku. Rašant rekomendacijas remtasi lapkričio 20 d. susitikimo duomenimis. Vėliau su šeima dirbo kita psichologė. Psichometriniai testai naudojami jų darbe, ji jokių testų su I. neatlikinėjo. Juos atlikinėjo kita psichologė, dirbusi tarnyboje. Dėl trūkstamų teigiamų emocijų tėvo ir vaiko santykiai gali būti vienas iš veiksnių. Nedarė vertinimų, bet kaip specialistė mato, kad tėtis deda mažai pastangų. Ryšio atkūrimui reiktų bent kartą per savaitę susitikti, paskambinti. Mano, kad galėtų vykti tie susitikimai dalyvaujant jai tarnyboje. Nemano, kad lojalumo konfliktas aktualus šioje šeimoje. Jos praktikoje tokia pirma sudėtinga situacija, tačiau mano, kad du trys mėnesiai kas savaitę susitinkant būtų pakankama. Šiuo metu mano, kad susitikimai vyktu su tarpininku, iš konsultacijų žino, kad dukra nerodo noro susitikti su tėvu. Ji daug kartų yra nusivylusi tėčiu dėl pažadų, neatvykimo, vaikui tai kelia liūdesį. Ji sako, ką jai vaikas pasakė. Nurodė, kad elektroninio laiško iš S. P. vasarą negavo.

Liudytoja D. S., psichologė, teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo viename susitikime, kuriame dalyvavo S. P. ir I., jis vyko 2021 m. birželio 4 d., tiksliai nepamena. Iki tol bendravo su I. ir teikė konsultacijas. Susitikimą planavo PPT patalpose, bet kai mergaitė pamatė tėvą, išbėgo į lauką ir susitikimą vykdė lauke, darželio prieigose. Mergaitė vengė bendrauti, nors tėtis visais būdai bandė ją prakalbinti. Paskui ji pamatė mamą ir susitikimas praktiškai baigėsi. Gal turi įtakos, kad ilgai buvo nebendrauta su mergaite, ji turi lyg ir nuoskaudų, ji painiojasi datose, lyg žadėjo kažką nupirkti, nenupirko. Atkurti santykius galėtų, bet tai ilgas procesas. Ji pakankamai atsiribojanti nuo tėčio, bet testai rodo, kad tėtis yra svarbus asmuo, tik tas bendravimas toks dar šaltas. Mergaitę parodymai, kad turi dalyvauti ten ir ten, tokia didelė globa išvargino, kitų didelių atsiribojimo priežasčių ji nepastebėjo. Santykius atkurti galima tik per bendravimą, bendravimas turėtų būti intensyvesnis. Mano, kad galėtų vykti bendravimas ir be pašalinių asmenų, pašalinių buvimas trikdo mergaitę. Paskutinis susitikimas su vaiku buvo, kai buvo ir su tėčiu. Daugiau nebedirba tarnyboje ir su mergaite nebebendravo. Vaiko mama deda daug pastangų. Pasirodymas susitikime mergaitę sutrikdė, ji bėgo pas mamą vengdama jai galbūt įtampą keliančią situaciją ir susitikimas baigėsi. Galėjo mama toliau pabūti. Nepamena, kiek kartų vaikas susitikimo metu buvo pabėgęs. Kad susitikimai vyktų sklandžiai, reiktų mergaitę paruošti, pašnekėti su psichologu ir tie susitikimai turėtų būti gyvai. Nepamena, ar mama buvo šalia, kai vaikas išbėgo į lauką. Tėtis kalbino mergaitę, mergaitė bėgiojo žaidimo aikštelėje, mamos nebuvo lauke. Mergaitė atsiliepė į klausimus, bet bendravo per atstumą, tada mergaitė prie vartų pamatė mamą ir bėgo pas mamą, teritorijoje jos nebuvo. Ji kalbino mergaitę, kad grįžtų, bet ji nenorėjo toliau bendrauti. Sunku pasakyti, ar gali būti nuteikinėjimas. Jai svarbu buvo vaiko emocinė būklė, priežasčių ir trikdžių bendrauti įvardinti negalėtų. Ji labai atvira, brandesnė pagal amžių, ji puikiai logiškai dėsto mintis, ji geba nustatyti savo elgesio padarinius, ji linksma, bendraujanti, puikiai analizuoja ir aiškina, buvo pastebėtas padidėjęs nerimas. Susitikimo su tėvo metu I. buvo sumišusi, jautėsi pyktis, nusišalinimas, nenorėjimas būti kartu bėgo, kartu bando kelis žodžius sakyti. Negali pasakyti, kad pyktis tėvo atžvilgiu, gal dėl pačios situacijos. Mano, kad mamos dalyvavimas susitikimuose negalimas susitikimuose.

Teismo psichologė R. M. teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadą dėl vaiko nuomonės, nurodė, kad su I. P. lengvai buvo užmegztas teigiamas kontaktas. Mergaitė nurodė, kad mergaitė mokosi antroje klasėje, mokslai sekasi visai gerai, turi daug draugų, patys geriausi draugai yra O. ir S. Po pamokų ją pasiima mama arba močiutė, tada vyksta į muzikinius užsiėmimus: kanklių, dainavimo, solfedžio, dar planuoja pradėti lankyti tenisą. Mokytis groti jai patinka, nors kartais ir pavargsta. Po papildomo ugdymo užsiėmimų pailsi ir ruošia namų darbus. Jei mokantis prireikia pagalbos, kreipiasi į mamą arba močiutę ir jos paaiškina. Mergaitė nurodė gyvenanti su mama (duomenys neskelbtini), Respublikos gatvėje. Tame pačiame mieste gyvena ir jos seneliai iš mamos pusės, su kurias dažnai susitinka. Pas juos jaučiasi labai gerai, o senelis J., anot I., „man kaip tėtis, mane palepina”. Kai prireikia rūbų, batų ar kitų daiktų, juos nuperka mama. Mama ją nuveda ir pas gydytoją, dantistą, psichologę („jausmų mokytoją”). Jei suserga, prižiūri mama arba močiutė. Per atostogas, kai buvo šilta, su mama atostogavo prie jūros. Atostogos I. „labai patiko, laukiu, kada vėl bus šilta ir vėl bus atostogos”. I., kaip ją mylinčius ir jos mylimus žmones, nurodė mamą, senelius B., kūminus A. ir N., dėdę P., pusbrolius ir pusseseres J., D., A., I., L. Savo rūpesčius ir paslaptis dažniausiai pasipasakoja mamai, kartais močiutei. Mergaitė nurodė, kad jos tėtis S. P. gyvena (duomenys neskelbtini), o kai grįžta į Lietuvą, (duomenys neskelbtini). Kada paskutinį kartą matėsi su juo, mergaitė negalėjo tiksliai įvardyti, prisimena, kad tai buvo pas psichologę ir „jau seniai”. I. sako nenorinti susitikti su tėvu, nes „kai norėdavau, tai jis neatvažiuodavo”. Labai pyksta ant tėčio už tai, kad neatvyko į jos gimtadienį, tik neprisimena kurį: penktąjį ar šeštąjį. Apie tai, kodėl tėtis neatvažiavo, nėra jo klausus, bet norėtų sužinoti. Dar pyksta už tai, kad neatvažiuoja, kai ji koncertuoja ir labai nepatinka, kai tėvas filmuoja ją. Dėl šių priežasčių nenori bendrauti su juo ir telefonu ar kitais nuotoliniais būdais. Paprašius, kad mergaitė papasakotų gerų prisiminimų apie tėtį, I. pasidalijo, jog atsimena, kad jai kažką dovanojo, tik neprisimena ką. Šiaip tėtį prisimena „su šypsena, linksmą”, bet neprisimena, ką jie veikdavo, kol gyveno kartu. I. nežino priežasčių, kodėl jos tėvai išsiskyrė, nežino ir kaip jie sutaria dabar. Mama jos paklausia, ar ji norėtų nuvažiuoti pas tėtį ir sako, kad gali ją nuvežti bet kada. Žino, kad tėtis jai skambina, tačiau, kai mama pakviečia, ji „pasakau: „Labas, nenoriu kalbėti su tavim!” ir paspaudžiu raudoną mygtuką”.

Išvadoje nurodyta, kad I. turi stiprų emocinį ryšį su motina, o tėvo atžvilgiu demonstruoja pyktį ir nusišalinimą. Mergaitei mamos suteikiama galimybė susitikti su tėvu, kada tik ji panorės, kelia mažametei lojalumo konfliktą tėvų atžvilgiu. Kadangi mergaitė stokoja emociškai šiltų prisiminimų apie tėvą, bendravimą su juo, o ir dabartiniai tėvo poelgiai keliai jai negatyvias emocijas, ji yra linkusi atstumti tėvą ir vengia su juo bendrauti. Dėl amžiaus apsprendžiamų raidos ypatumų, I. nėra pajėgi priimti jai naudingų sprendimų dėl bendravimo su tėvu formų, dažnumo ir laiko. Geriausiai jos interesus augti saugioje, ramioje aplinkoje bei darniai vystytis tiek emociškai, tiek fiziškai atitiktų tokia bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kuri būtų sudaryta ir suderinta bei vieningai pateikiama mergaitei abiejų tėvų. K. B. ir S. P. rekomenduotina dalyvauti šeimos mediacijos procese dėl dukros bendravimo tvarkos su tėvu suderinimo bei kreiptis ir priimti psichologinę/psichoterapinę pagalbą, kurios tikslas būtų padėti įveikti skyrybų emocinę traumą ir koreguoti buvusių sutuoktinių bendravimą pozityvia kryptimi. Tėvų gebėjimas dalykiškai bendrauti vienam su kitu būtų esminė prielaida I. įveikti lojalumo konfliktą ir teigiama linkme vystytis jos ir tėvo emociniams ryšiams, atstatyti prieraišumą prie jo, tinkamai suprasti ir atliepti dukros poreikius bei užtikrinti mergaitės pozityvią raidą. Būtina abiejų tėvų iniciatyva ir aktyvus elgesys, padedantys I. keisti nuostatas tėvo atžvilgiu ir atnaujinti bendravimą su juo.

Teismo posėdžio metu 2022 m. vasario 8 d. išklausyta I. P. nuomonė. I. P. nurodė, kad jai 8 metai, mokosi antroje klasėje, patinka matematika, prasčiausiai anglų. Po pamokų eina pas močiutę, palydi į autobusą. Lanko kankles, dainavimą. Penktadienį turi šešias pamokas, po to grįžta namo, pas močiutę, penktadieniais, jei neklysta, nebūna būrelių. Šeštadienį miega kiek nori, atsikelia dieną. Paskui laukia draugės ir žaidžia iki vakaro. Savaitgaliais namų darbų neužduoda, nebent nespėja ko nors padaryti. Į mokyklą dažniausiai susideda sekmadienį, bet būna ir šeštadienį. Jos tėtis S. P. Paskutinį kartą matė vaikų aikštelėje, jei neklysta, su jausmų mokytoja, nenorėjo su būti. Nebuvo su juo ryšio. Nepamena, kada tai buvo. Paskutinį kartą kalbėjo ketvirtadienį, sekmadienį tėtis nepaskambino, bet ji nenorėjo kalbėti, nebuvo nuotaikos. Kalba sekmadienį, ketvirtadienį, tėtis skambina, pati nenori skambinti. Širdelė pasako, kaip jaučiasi po pokalbio su tėčiu. Gyvai nenorėtų bendrauti, norėtų, kad būtų kas nors pažįstamas ir pažįstamoje vietoje. Su tėčio tėvais nebendrauja, matė vieną kartą, nenori su jais bendrauti. Nekaip jautėsi kai susitiko su tėčiu. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta pusbrolį ir pusseserę, anksčiau bendravo, dabar ne. Nežino, ar norėtų bendrauti. Tėtis duodavo pažadų, bet sulaužydavo, žadėjo, bet neatvažiavo. Yra gyvenusi (duomenys neskelbtini), pamena namą, didelį televizorių, kilimą. Tėtis turėjo barzdą. Neatsimena, ką veikdavo. Neatsimena, kaip bendravo su tėčiu. Mama sako, kad su juo reikia bendrauti, jis yra geras, kad ir koks jis yra, jo nepakeisi. Su tėčiu apie mamą nekalba. Tėtis dažnai sako apie mamą, o ji sako, kad tai netiesa. Pokalbiai trunka apie 4-10 minučių. Ji nieko tėčio paklausti nenori. Dažniau bendrauti nenorėtų, jeigu būtų privaloma, norėtų, kad kas palydėtų. Su tėčiu nenorėtų nieko veikti, norėtų bėgti pas mamą, tėtis atrodo nenuoširdus. Nežino, kas padėtų tėtį geriau pažinti, pas tėtį važiuotų su mama ar močiute, seneliu. Nenorėtų su tėčiu važiuoti, taip sako širdelė, neištęsi pažadų. Jis nevažiuodavo į Lietuvą kaip žadėdavo, sutardavo telefonu. Nebepamena, kada nustojo su tėčiu bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalys K. B. ir S. P. turi nepilnametę dukrą I. P., gimusią (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamąją vietą su ieškove K. B. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad vaikas gyvena su mama, ji patenkina vaiko poreikius, todėl nemato kliūčių šį reikalavimą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių nėra, į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. B. tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Minimalios mėnesio algos (MMA) dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami jo gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Nustačius nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti jos išlaikymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. P. nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui po 340 Eur iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sumą prašoma kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad dukros I. gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ji galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip 540 Eur. Ieškinyje nurodė, kad vaikui reikia apie 150 Eur maistui, 80 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 100 Eur su mokymusi susijusioms išlaidoms, 60 Eur būsto išlaikymo ir transporto išlaidų dalis, 30 Eur higienos reikmėms, 100 Eur papildomam ugdymui. Teismui ieškovė pateikė dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas lanko būrelius, užsakė naujas kankles, reikia priemonių ir aprangos būreliams, vaikui duoda dienpinigių. Vaikui augant išlaidos tik didėja. Atsakovas su prašomo išlaikymo dydžiu nesutinka ir nurodo, kad šiuo metu gali mokėti tik 200 Eur.

Teismas pažymi, kad savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mobilusis telefonas, mokymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių, į bylą pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ieškovės paaiškinimus, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma, t. y. 540 Eur, yra laikytina pagrįsta ir pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Byloje gautais duomenimis atsakovas jau kurį laiką nedirba, turi patirtį statybos darbų srityje, anksčiau turėjo verslą (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu verslas yra bankrutavęs. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, buvo įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis, atsakovas iš Užimtumo tarnybos išregistruotas, nes du kartus be pateisinamos priežasties atsisakė darbo pasiūlymų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi kokių nors sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus vyras, turintis darbo patirtį statybos srityje, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaiką. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgus į byloje gautus duomenis apie atsakovo turtą, jo darbo patirtį, gebėjimus, darbo pasiūlymų atsisakymą, trukmę, kai atsakovas nedirba, teismas vertina, kad atsakovas nedėjo visų pastangų, kad gautų pajamų, iš kurių galėtų mokėti vaikui išlaikymą pagal vaiko poreikius.

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaiko gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jo poreikius. Ieškovė K. B. dirba (duomenys neskelbtini), iš darbo užmokesčio suvestinės matyti, kad gaunamas darbo užmokestis yra 1404 Eur (neatskaičius mokesčių). Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna 70 Eur išmoką, kuri pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Vadovaujantis šia teismų praktika, 70 Eur suma mažintinas šalių vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistinas po 280,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė K. B.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. P. nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymo įsiskolinimą – 2950 Eur (10 mėn. x 340 Eur – 450 Eur).

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui paskaičiavusi jį nuo 2020 m. liepos mėnesio, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikui, išskyrus 2021 m. balandžio 16 d. pervestus 450 Eur. Ginčo byloje dėl įsiskolinimo laikotarpio nekilo, atsakovas nesutiko su reikalavimo dydžiu, nurodė, kad išlaikymo neteikė dėl kilusių finansinių sunkumų. Pagal byloje gautus duomenis ir atsakovo paaiškinimus atsakovo verslas (duomenys neskelbtini) 2020 m. bankrutavo, jis grįžo į Lietuvą, neturėjo darbo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie vaiko poreikius ir duomenis apie bylos šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines problemas minėtu laikotarpiu, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina vaiko poreikiam tenkinti būtina 250 Eur suma. Kadangi byloje pateikti duomenys, kad atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikui nuo 2020 m. liepos mėnesio, išskyrus 450 Eur, kuriuos atsakovas per nurodytą laikotarpį pervedė ieškovei, todėl išlaikymo įsiskolinimas už dešimt mėnesių skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį vaikui iš šios sumos atimant atsakovo sumokėtą 450 Eur sumą (250 Eur x 10 – 450 Eur = 2050 Eur), priteistinas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant (ar pakeičiant) skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Pagal bylos šalių paaiškinimus, atsakovas su dukra pakankamai ilgą laiką bendravo tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nes gyveno (duomenys neskelbtini), o ieškovė su dukra gyveno Lietuvoje. Pagal į bylą pateiktas nuotraukas galima daryti išvadą, kad 2020 m. atsakovui grįžus į Lietuvą susitikimas su dukra kartu dalyvaujant ieškovei vyko pakankamai šiltai. Tačiau vėliau ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių suprastėjo ir tėvo bendravimas su dukra pasikeitė, dukra vengia bendrauti su tėvu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismo psichologės R. M. vaiko nuomonės išklausymo išvadą I. turi stiprų emocinį ryšį su motina, o tėvo atžvilgiu demonstruoja pyktį ir nusišalinimą, taip pat šiuo atveju vaikas patiria lojalumo konfliktą. Taip pat pažymėtina, kad abu tėvai yra išklausę pozityvios tėvystės kursus. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai, šalys pačios negeba taikiai susitarti bendravimo su vaiku klausimais, tačiau tai negali būti pagrindu riboti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, jį saugoti ir plėtoti. Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje. Taip pat pažymėtina, kad teismo psichologo išvadoje nurodyta, kad I. P. dėl amžiaus apsprendžiamų raidos ypatumų, nėra pajėgi priimti jai naudingų sprendimų dėl bendravimo su tėvu formų, dažnumo ir laiko. Byloje apklausta psichologė D. S., kuri dalyvavo paskutiniame tėvo ir vaiko susitikime, taip pat konsultavo vaiką ir atliko su vaiku psichologinius testus, nurodė, kad tėvo ir vaiko bendravimas galėtų vykti ir be pašalinių asmenų, pašalinių buvimas trikdo mergaitę. Iš esmės tokią nuomonę palaikė ir teismo posėdžio metu apklausta V. R., Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, kad reiktų vengti vaiką tąsyti po institucijas. Apklausta psichologė J. S. pritarė tėvo ir vaiko bendravimui padedant psichologui, tačiau pažymėtina, kad ji dalyvavo pirmame susitikime, testų su vaiku neatlikinėjo, neįvertino lojalumo konflikto aktualumo šiuo atveju, todėl jos pastebėjimai nėra tiek aktualūs šioje byloje.

Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju išvadą teikiančios institucijos atstovas siūlė nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį ir jo metu numatyti vaiko ir tėvo bendravimą savaitgaliais be nakvynės nedalyvaujant tarpininkams. Teismo nuomone, 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, atitinka teismų praktiką dėl minimalaus – maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo ir nagrinėjamu atveju išlaikys tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti emociškai ir psichologiškai paveikto vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai iš vienos pusės, ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, palaipsniui kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, kiekvienu nustatytu etapu bendraujant vis intensyviau ir artimiau, iš kitos pusės.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, numatant tėvo bendravimą su vaiku padedant psichologui, tačiau būtina pažymėti, kad šios tvarkos įgyvendinimas buvo pakankamai komplikuotas, jis reikalauja visų proceso dalyvių didelių pastangų bei tarpusavio sutarimo. Teismas pažymi, kad kol nebuvo pavedimo konkrečiai įstaigai užtikrinti psichologo dalyvavimą, bendravimo laiko suderinimas ir suderinimas su psichologu labai komplikavo tėvo ir vaiko susitikimus ir sudarė naujas prielaidas tėvų konfliktams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos šalys norėdamos pasitelkti psichologo pagalbą buvo pasyvios ir jokių psichologų kandidatūrų neteikė, o psichologo paslaugas šalims nemokamai galinčioje suteikti įstaigoje dirba tik vienas psichologas ir tik keturias darbo dienas ne ilgiau nei iki 17 val. Dėl vaiko užimtumo mokykloje ir jo intensyvaus papildomo ugdymo, mamoms ir tėvo užimtumo darbo dienomis, tėvo ir vaiko susitikimai dalyvaujant psichologui itin apsunkina abu tėvus ir iš esmės riboja tėvo ir vaiko galimybę bendrauti. Iš šalių nurodomų argumentų dėl bendravimo laiko darbo dienomis spręstina, kad bendravimas šeštadienį galėtų sukelti mažiau įtampos vaikui nei bendravimas darbo dienomis, kai vyksta papildomas ugdymas, o patiems tėvams mažiau organizacinių rūpesčių derinant darbą su tėvų pareigomis.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, apklaustus liudytojus ir išklausytą vaiko nuomonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas pereinamasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis tėvo ryšiui su dukra sustiprinti, todėl 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka:

1) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą šeštadienį paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį 13 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį šeštadienį 16 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus;

3) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną

4) esant kažkokiems pasikeitimams dėl nustatytos bendravimo tvarkos galimo nevykdymo bet kuris iš tėvų turi perspėti kitą likus ne mažiau kaip trims kalendorinėms dienoms iki nustatyto susitikimo termino

5) tėvui vėluojant pasiimti vaiką daugiau kaip 30 min. ir tėvams iš anksto nesuderinus kitokio vaiko paėmimo laiko, motina su vaiku turi teisę leisti laiką savo nuožiūra

6) įvykus bet kokiam įvykiui, susijusiam su dukros sveikata, apie tai tėvas privalo nedelsiant pranešti motinai, bendravimo metu tėvas užtikrina galimybę vaikui bet kada netrukdomai susisiekti su motina.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo prašomas nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkas, taip pat į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktas pastabas dėl abiejų bendravimo tvarkų, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašomos nustatyti tvarkos iš dalies tenkintinos. Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos savaitgaliais nustatymo (pakeitimo), akcentuotina, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Byloje nuolatinės bendravimo tvarkos vienas didžiausių kilusių nesutarimų yra dėl vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos laiko, nes atsakovas norėtų vaiką paimti penktadienį 18.00 val., o ieškovė norėtų, kad vaiką tėvas paimtų šeštadienį 13.00 val., t. y. atsikėlus ir papusryčiavus. Teismas pažymi, išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad institucija nėra gavusi jokių duomenų, kurie pateisintų tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimą. Laikytina, kad ieškovės abejonės dėl atsakovo ir vaiko važiavimo į tėvo namus laiko yra grįstos prielaidomis, kurios iš esmės neturi rimto pagrindo, taip pat nesutiktina su ieškovės argumentais, kad bendravimas su tėvu trukdytų dukros papildomam ugdymui ir veikloms. Teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko darbotvarkė ir užimtumas turėtų būti toks, kad vaikui liktų laiko bendrauti su tėvu, gyvenančiu atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo žinoma, kad vaikas mėgsta rytais ilgai pamiegoti, todėl šeštadienį susitikti su tėčiu galėtų tik po vėlyvų pusryčių ir atsižvelgiant į tėvo ir vaiko bendravimui likusį laiką pripažintina, kad tokiu būdu būtų ribojama tėvo teisė bendrauti su dukra.

Nustatant bendravimo tvarką atsižvelgtina į ieškovės išdėstytus argumentus dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų, kurios numato tėvui ne tik teisę bendrauti su vaiku, nekintančių vasaros atostogų laiko su tėvu, dėl būtinumo planuoti iš anksto laiką ir bendravimo tvarkos keitimus derinti iš anksto, tėvo teisę domėtis vaiko ugdymu ir sveikata bei būtinumo paruošti vaiką po savaitgalio darbo dienai. Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti bendravimo su tėvu tvarkos pavasario ir žiemos atostogų metu, o teismo posėdžio metu pasiūlyta bendravimo per žiemos ir pavasario atostogas tvarka nėra konkreti, gali sukelti bylos šalių naujus ginčus, todėl iš esmės pritartina atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai per žiemos ir pavasario atostogas. Be to, siekiant maksimalaus tėvo ir vaiko bendravimo turi būti numatoma konkreti bendravimo tvarka tėvo gimimo dieną. Vaiko gimimo dieną sudarytina galimybė abiem tėvams pasveikinti vaiką ir su juo praleisti šiek tiek laiko, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų poreikius, Tėvo ir Motinos dieną sudarytina galimybė tėvui ar motinai tą dieną praleisti su vaiku daugiau laiko. Spręsdamas dėl kitų prašomų nustatyti tvarkos sąlygų, susijusių su ieškovės ir atsakovo bendravimu ir informacijos apie bendravimo tvarko vykdymą, teismas vertina, kad šios nuostatos gali padėti bylos šalims išvengti papildomų ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl jos įtrauktinos į bendravimo tvarką. Spręsdamas dėl šių bendravimo tvarkos nuostatų, susijusių su pareiga gauti vieno iš tėvų rašytinį sutikimą išvykstant su nepilnamečiu vaiku į užsienį, teismas pažymi, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia įgyvendinama kartu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog vieno iš tėvų rašytinis sutikimas yra reikalingas kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik tuo atveju, jei yra siekiama su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę. Kitais atvejais, t. y., vienam ar kitam iš tėvų su vaiku laikinai išvykstant į užsienio valstybę, galiojantys teisės aktai nei vienam iš tėvų nenumato pareigos tokį sutikimą gauti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, bylos šalių argumentus ir institucijos nuomonę, nustatytina S. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. P. tvarka:

1) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą; Motinos dieną tėvas privalo vaiką grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą iki 12 val.;

2) tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (lapkričio 26 d.) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos: jeigu nedarbo diena – 11 val. ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 val., o lyginiais metais, paimdamas vaiką 15 val. ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 19 val.; gimimo dienai sutapus su darbo diena tėvas su vaiku bendrauja paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 18.30 val.;

3) tėvas su dukra bendrauja lyginiais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d. 11 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., o nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.;

4) tėvas su vaiku nelyginiais metais praleidžia žiemos atostogas nuo Šv. Kalėdų antros dienos 12 val., įskaitant ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o lyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo Šv. Velykų antros dienos 12 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 val.;

5) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;

6) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (gegužės 24 d.), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 val. iki 19 val., vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos;

7) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo liepos 1 d. 12 val. iki liepos 15 d. 18 val. ir nuo rugpjūčio 5 d. 12 val. iki rugpjūčio 20 d. 18 val.;

8) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus;

9) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

10) atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina perduoda tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

11) atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

12) išvykdamas į užsienį vaiko tėvas privalo savo sąskaita apdrausti vaiką nuo visų su kelione susijusių rizikų, pasirūpinti, jeigu yra būtinybė, paskiepyti vaiką, tą klausimą iš anksto suderinus su vaiko motina;

13) tėvas užtikrina, kad bendravimo su juo metu dukra turėtų visada veikiančią mobiliojo ryšio priemonę, ir galimybę, esant poreikiui, netrukdomai susisiekti su motina;

14) įvykus bet kokiam įvykiui, susijusiam su dukros sveikata, apie tai tėvas privalo nedelsiant pranešti motinai; tėvas negali vienasmeniškai priimti svarbių sutikimų medicinos įstaigoje (išskyrus būtinąją skubiąją pagalbą), kurie turi tiesioginę intervenciją į dukros kūną be mamos informavimo apie situaciją;

15) tėvas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą;

16) esant kažkokiems pasikeitimams dėl nustatytos bendravimo tvarkos bet kuris iš tėvų turi perspėti kitą likus ne mažiau kaip trims kalendorinėms dienoms iki nustatyto susitikimo termino;

17) tėvui vėluojant pasiimti vaiką daugiau kaip 30 min. ir tėvams iš anksto nesuderinus kitokio vaiko paėmimo laiko, motina su vaiku turi teisę leisti laiką savo nuožiūra;

18) nepilnamečio vaiko tėvai, siekdami tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, privalo raštu (žinute, el. paštu) ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoti vienas kitą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio ar elektroninio pašto pasikeitimus.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Kiti proceso klausimai

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo S. P. priteistas laikinas išlaikymas I. P. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Telšių apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ir Telšių apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. spalio 21 d. nutartimis, nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina bendravimo su vaiku tvarka – paliktina galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė ir jos atstovė į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti 216 Eur žyminio mokesčio ir 2950 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 75 Eur žyminis mokestis ir 1100 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus. Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikyti pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, atsižvelgiant į bylos šalių procesinį elgesį (vienas teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo neatvykimo, vienas posėdis atidėtas dėl atsakovo pozicijos pasikeitimo ir neaiškios pozicijos dėl pateikto priešieškinio, šalių pastangas rasti kompromisus ir susitarti), vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, vertinant, kad abiejų šalių reikalavimus dėl bendravimo tvarkos teismas tenkino 50 proc., iš atsakovo priteistina 173 Eur žyminio mokesčio ir 2360 Eur advokato išlaidoms, o atsakovui proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 37 Eur žyminio mokesčio ir 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina iš viso 1946 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 366 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 216 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintinas 150 Eur sumokėta žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt Eur) nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė K. B..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą – panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2050 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2050 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gegužės 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nustatyti, kad nepilnametės I. P. ir jos tėvo S. P. emociniams ryšiams sustiprinti būtinas pereinamasis laikotarpis.

Nustatyti, kad 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:

2) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus;

5) tėvui vėluojant pasiimti vaiką daugiau kaip 30 min. ir tėvams iš anksto nesuderinus kitokio vaiko paėmimo laiko, motina su vaiku turi teisę leisti laiką savo nuožiūra

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

5) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;

8) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko interesus;

10) atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina perduoda tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

13) tėvas užtikrina, kad bendravimo su juo metu dukra turėtų visada veikiančią mobiliojo ryšio priemonę, ir galimybę, esant poreikiui, netrukdomai susisiekti su motina;

15) tėvas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą;

16) esant kažkokiems pasikeitimams dėl nustatytos bendravimo tvarkos bet kuris iš tėvų turi perspėti kitą likus ne mažiau kaip trims kalendorinėms dienoms iki nustatyto susitikimo termino;

17) tėvui vėluojant pasiimti vaiką daugiau kaip 30 min. ir tėvams iš anksto nesuderinus kitokio vaiko paėmimo laiko, motina su vaiku turi teisę leisti laiką savo nuožiūra;

Telšių apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ir Telšių apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. spalio 21 d. nutartimis, nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo su vaiku tvarką – palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1946 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur žyminio mokesčio, permoką, sumokėtą 2021 m. gegužės 5 d. (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato ar ją pakeičia teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Jasutienė