Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės antstolės Ramunės Mukliušienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal antstolės Ramunės Mikliušienės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ (toliau – UAB „Jonavos vandenys“) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“ (toliau BUAB „Laugina“), UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 5886,16 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vykdė eilę vykdomųjų bylų, kuriose išieškotojų naudai buvo išieškomos skolos iš skolininko UAB „Laugina“. 2013-06-26 priėmė patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, pinigines lėšas esančias pas trečiuosius asmenis ir pareikalavo UAB „Jonavos vandenys“ (atsakovo) įvykdyti prievolę ir UAB „Laugina“ priklausančias gauti pinigines lėšas pervesti į antstolės Ramunės Mikliušienės depozitinę sąskaitą, įpareigojo atsakovą pranešti iki 2013-07-15, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso UAB „Laugina“. Kauno apygardos teismas 2013-12-27 nutartimi skolininkui UAB „Laugina“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonė struktūrizuojamos įmonės statusą įgijo 2014-04-25. 2014-06-30 patvarkymais sustabdė vykdomąsias bylas ir persiuntė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1816-43, tačiau tokiu atveju antstolio priimti patvarkymai ar kiti vykdymo procese atlikti veiksmai nėra panaikinami ir lieka galioti. Atsakovas, galiojant 2013-06-26 patvarkymui, lėšas pervedė į UAB „Laugina“ sąskaitą. Kėdainių rajono apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas, nagrinėdami antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Jonavos vandenys“ direktoriui dėl antstolės patvarkymo nevykdymo, pripažino UAB „Jonavos vandenys“ direktoriaus neteisėtus veiksmus ir skyrė jam baudą vykdymo procese. Taigi atsakovo vadovo, kuris yra atsakovo atstovu pagal įstatymą, neteisėti veiksmai, nevykdant ieškovės patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į ieškovės depozitinę sąskaitą, o šias lėšas pervedant tiesiogiai į skolininko sąskaitą, yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (108 256,86 Eur pervedimo tiesiogiai skolininkui UAB „Laugina“) ieškovė patyrė turtinę žalą, negaudama 1791,34 Eur faktinių vykdymo išlaidų padengimo ir 4094,82 Eur antstolio atlygio už vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Kadangi atsakovas nesilaikė patvarkyme išdėstyto nurodymo ir dėl to jo mokėtinos lėšos negalėjo būti panaudotos vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko, tai konstatuotinas neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusios ieškovei žalos priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ ieškovei 1131,75 Eur neatskaičius mokesčių, nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš Priteisti iš ieškovės antstolės Ramunės Mikliušienės atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ 468,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės 108256,86 Eur pervedimo į restruktūrizuojamos įmonės sąskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. pagrįstumo ir dėl to kilusios civilinės atsakomybės. Ieškovės nuomone, antstolė dėl jos reikalavimo lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą nevykdymo patyrė turtinę žalą 5886,16 Eur, kurią sudaro 1791,34 Eur faktinės vykdymo išlaidos ir 4094,82 Eur paskaičiuotas antstolio atlyginimas, atsižvelgiant į galimą išieškoti lėšų sumą (108256,86 Eur), kurią atsakovė pervedė ne į antstolės, o į UAB „Laugina“ sąskaitą. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia, kad lėšas UAB „Laugina“ pervedė remdamasi restruktūrizavimo administratoriaus nurodymu, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, vykdymo išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus buvo sustabdytas, o apie tai, kad įmonei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, ieškovė sužinojo jau po lėšų pervedimo, kai antstolė pakartotinai pareikalavo vykdyti jos 2013-06-26 patvarkymą. Trečiasis asmuo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras su ieškinio reikalavimu taip pat nesutiko, nes jis nurodė UAB „Jonavos vandenys“ lėšas pervesti į RUAB „Laugina“ atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios Kauno apygardos teismo 2013-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2511-273/2013 buvo leista UAB „Laugina“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, kas yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016, išnagrinėjęs atsakovės direktoriaus atskirąjį skundą dėl teismo paskirtos baudos vykdymo procese, padarė išvadą, kad antstolės 2013-06-26 patvarkymas turėjo būti vykdomas net ir esant iškeltai UAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai yra atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ nevykdė teisėto ir galiojančio antstolės 2013-06-26 patvarkymo, kuris buvo priimtas iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2014-04-25). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ĮRĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos yra sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas, nesudaro pagrindo nevykdyti antstolio įpareigojimų, nes vykdymo veiksmai tokiu atveju tik sustabdomi, bet nenutraukiami.Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai, kad ji nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie RUAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nepaneigia atsakovės atsakomybės fakto, taip pat restruktūrizavimo bylos iškėlimas, jos nutraukimas bei vykdymo proceso atnaujinimas negalėjo sąlygoti prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo būtent skolininkės atžvilgiu, nes vykdymo procesas buvo tik laikinai sustabdytas. Be to, iš antstolės pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad antstolė apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą sužinojo tik 2016 m. sausio 6 d., gavusi iš Kauno apygardos teismo 2016-01-04 lydraštį Nr. B2-598-273/2015, todėl nedelsiant 2016 m. sausio 7 d. patvarkymais atnaujino vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė delsė atnaujinti vykdomąsias bylas.Teismas konstatavo, kad praradus pagrįstą galimybę vykdyti išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, antstolei buvo padaryta žala ir šią žalą su atsakovės neveikimu arba neteisėtu veikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi antstolės reikalavimą, antstolė ne tik būtų atlikusi išieškojimo veiksmus bet ir padengusi dalį vykdymo išlaidų bei gavusi antstolio atlygį.Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų gavusi laiku informaciją apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą, galimai ji nebūtų 2015-12-30 pervedusi skolininkei paskutinės sumos – 78831,29 Eur, ir tokiu atveju nuostolių dydis būtų mažesnis. Teismas darė išvadą, kad padarytos žalos atsiradimą sąlygojo ne tik atsakovės veiksmai, bet ir restruktūrizavimo administratoriaus netinkamas pareigų vykdymas ar jų nevykdymas bei jo nepagrįstas reikalavimas pervesti pinigines lėšas pagal rangos sutartį į skolininkės sąskaitą.Teismas sprendė, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovė jai padarytą žalą vertino kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013, 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015 ir kt.). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-220/2014). Ieškovė nurodė, kad padarytos žalos dydis yra 5886,16 Eur, iš jų: 1791,34 Eur faktinės vykdymo išlaidos ir 4094,82 Eur atlygis antstolei. Nors ieškinio reikalavime prašė priteisti 4094,82 Eur žalos atlyginimą, tačiau iš ieškinio turinio (pagrindo), nurodytos reikalavimo sumos ir sumokėto žyminio mokesčio akivaizdžiai matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 5886,16 Eur. Ieškinio reikalavimo suma 4 094,82 Eur dalyje - padaryta žala negavus atitinkamo dydžio atlygį, kuri yra paskaičiuota remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (su vėlesniais pakeitimais; toliau - Instrukcija) 53 punktu. Ieškovės pateiktame antstolio atlygio paskaičiavime nurodytos bendros išieškotinos sumos (317402,56 Eur ir 345913,57 Eur) nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Tačiau Instrukcijoje nustatyta tvarka paskaičiavus antstolio atlygį pagal 2013 m. birželio 26 d. patvarkyme nurodytą skolos sumą (230850,75 Eur) paskaičiuotas antstolio atlygis nesikeičia, t. y. išlieka 4094,83 Eur ((108256,86 Eur – 1791,34 Eur) : (230850,75 Eur + 9234,03 Eur) x 9234,03 Eur = 4094,83 Eur). Faktinių išlaidų dydį (1791,34 Eur) ieškovė grindė pateiktais vykdymo išlaidų paskaičiavimais vykdomosiose bylose, tačiau teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei nepateikus šių išlaidų pagrįstumą patvirtinančių duomenų, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.Teismas, taikydamas CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę iš dalies atleisdamas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų, prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino iki 1 131,75 Eur, t. y. galimo gauti antstolio atlygio už 2015-05-29 pervestą 29425,57 Eur sumą, neatskaičius faktinių vykdymo išlaidų ((29 425,57 Eur : (230850,75 Eur + 9234,03 Eur) x 9234,03 Eur = 1131,75 Eur), nes 78 831,29 Eur sumos pervedimui (2015-12-30) ne antstolei, o būtent skolininkui, tiesioginės įtakos turėjo ir trečiųjų asmenų veiksmai ir (ar) jų neveikimas. Ieškovės prašymu teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė antstolė Ramunė Mikliušienė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-06-29 sprendimo dalį, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovo priteistą sumą padidinant nuo 1131,75 Eur iki 4508,94 Eur sumos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 182 straipsnio 2 dalį, neteisingai ir nepagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalis, visiškai nepasisakė dėl civilinės atsakomybės rūšies ir netinkamai įvertino faktinių vykdymo išlaidų pagrįstumą. Teismo prašomos priteisti žalos dydžio mažinimas reiškia, kad atsakovui iš viso netaikoma civilinė atsakomybė už paskutinės 78 831,29 Eur sumos pervedimą (2015-12-30) ne antstolei, bet skolininkui, paneigia ankstesnėje byloje – Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 nustatytus prejudicinius faktus ir įrodymų vertinimo taisykles. Civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 jau nustatyta, jog restruktūrizavimo administratoriaus veiksmai nepaneigia atsakovo kaltės nevykdant 2013 m. birželio 26 d. antstolės patvarkymo Nr. S-8774. Todėl dabar nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė už neteisėtą paskutinės 78 831,29 Eur sumos pervedimą (2015-12-30) ne antstolei, bet skolininkui, nes tam turėjo įtakos restruktūrizavimo administratoriaus veiksmai, yra anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų prejudicinių faktų paneigimas.Teismo išvada, jog paskutinės 78 831,29 Eur sumos pervedimui (2015-12-30) ne antstolei, bet skolininkui, tiesioginės įtakos turėjo trečiųjų asmenų skolininko UAB „Laugina“ nesąžiningi veiksmai po restruktūrizavimo bylos nutraukimo panaudojus atsakovės pervestas lėšas, kurių atžvilgiu buvo taikytas areštas, prieštarauja logikos dėsniams. Skolininko veiksmai, atlikti po 2015-12-30, niekaip negalėjo įtakoti atsakovo veiksmų, atliktų 2015-12-30, vien todėl, kad skolininko veiksmai buvo atlikti vėliau nei atsakovo veiksmai. Teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalimis, visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovo ir trečiųjų asmenų atsakomybės pobūdžio. Teismas turėjo įvertinti, ar šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės.Ieškovės atlikti ir galiojantys vykdymo išlaidų apskaičiavimai konkrečiose vykdomosiose bylose buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl teismo išvada, jog paskaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. teismui nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, prieštarauja vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisiniam reglamentavimui.Ieškovei nepateikus įrodymų apie išieškotojo būtinų vykdymo išlaidų, kurios įtrauktos į faktines išlaidas, sumokėjimą vykdomosiose bylose, nebuvo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pilna apimtimi, nes kaip matyti iš Vykdymo išlaidų apskaičiavimų, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro tik 1377,22 Eur, iš visų antstolio turėtų 1791,34 Eur vykdymo išlaidų. Todėl bent jau 414,12 Eur dalyje iš reikalavimas turėjo būti patenkintas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepadarė jokių išvadų, prieštaraujančių Kauno apygardos teismo 2016-09-14 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nepaneigė jokių prejudicinių faktų, susijusių su restruktūrizavimo administratoriaus veiksmais: Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 restruktūrizavimo administratoriaus veiksmai buvo vertinami nustatant atsakovės direktoriaus kaltę, o šioje byloje (nepaneigiant nustatytos atsakovės kaltės) - taikant CK 6.253 straipsnio 4 dalį.Teismas atsakovės atžvilgiu taikė atleidimą nuo civilinės atsakomybės, o ne jos netaikymą, kaip nurodo apeliantė, - tai visiškai atitinka CK 6.253 straipsnio 1,4 dalis.Apeliantės akcentuojamo prieštaravimo logikos dėsniams teismo sprendime nėra, nes apeliantė, cituodama vieną iš teismo teiginių, visiškai neatsižvelgia į teismo argumentų visumą, t. y. atskirus teismo argumentus nurodo be konteksto, kuriame šie teiginiai buvo pateikti.Byloje apeliantė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad už jai atsiradusius nuostolius yra atsakinga tik atsakovė ir nevertino, kad nagrinėjamu atveju yra skolininkų daugėtas (CK 6.5 straipsnis). Jeigu teismas atsakovės atžvilgiu taikytų solidariąją atsakomybę, būtų pagrindas pripažinti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad būtinos vykdymo išlaidos išieškotojų nebuvo apmokėtos, todėl apeliantei teko šių išlaidų išieškojimo iš skolininko rizika. Be to, apeliantei reikalaujant iš atsakovės priteisti 1791,34 Eur faktinių vykdymo išlaidų (nuostolių kaip civilinės atsakomybės sąlygos), šios išlaidos turėjo būti pagrįstos objektyviais įrodymais, o ne vien apeliantės, kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, paskaičiavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinį skundą apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį, savo išvadas pagrindė neteisingu CK 6. 253 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymu ir netinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu.Bylos duomenimis ieškovės Ramunės Mikliušienės antstolių kontoroje buvo vykdomi išieškojimai iš skolininkės UAB „Laugina“ pagal pateiktas vykdomąsias bylas. Tarp šalių ginčas byloje iškilo dėl atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 108256,86 Eur sumos parvedimo į restruktūrizuojamos UAB „Laugina“ sąskaitą laikotarpiu nuo 2015m. gegužės 29d. iki 2015m. gruodžio 30d. pagrįstumo ir dėl to atsakovei iškilusios civilinės atsakomybės. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl jos reikalavimo pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą nevykdymo susidarė 5886,16 Eur turinė žala, t. y. 1791, 37 Eur faktinės vykdymo išlaidos ir 4094,82 Eur paskaičiuotas antstolio atlyginimas, atsižvelgiant į galimą išieškoti - 108256,86 Eur, piniginių lėšų sumą, kurią atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ pervedė į UAB“ Laugina“ sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovei neįvykdžius teisėtų antstolės reikalavimų ir nepervedus piniginių lėšų mokėtinų UAB „Laugina“ pagal rangos sutartį į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą dėl iš dalies atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pažeisti tiek išieškotojų, tiek ir ieškovės interesai ir dėl tokių veiksmų atlikimo ieškovė negavo teisės aktuose numatytos dalies atlygio. Teismas pažymėjo, kad ieškovei atsirado žala ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl trečiojo asmens restruktūrizuojamos UAB „Laugina“ veiksmų ( neveikimo), už kuriuos atsakovė negali atsakyti. Teismas taikydamas CK 6. 253 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, iš dalies atsakovę atleido nuo civilinės atsakomybės ir įvertinęs ieškovės prašomos priteisti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1131,75 Eur nuostolių atlyginimui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.Pagal CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo civilinės atsakomybės, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 4 dalyje yra pateikta trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių ir tai kaip pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo jos, samprata: tokie veiksmai apibūdinami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas trečiasis asmuo ir dėl to atsirado nuostoliai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovui įrodžius esant vienam iš pagrindų, jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 4 dalyje nurodyti trečiojo asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais trečiojo asmens veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Taigi, atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais trečiojo asmens veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016m. gegužės 18d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1523-188/2016 paskyrė atsakovės vadovui vienkartinę nuobaudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, o Kauno apygardos teismas 2016m. rugsėjo 14d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 tokią ginčijamą nutartį paliko nepakeistą. Šie teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Kaip matyti iš nagrinėtos bylos aplinkybių, kad nagrinėdamas bylą teismas vertino šioje byloje nagrinėjimo dalyką – atsakovės vadovo atliktus veiksmus ir kaltę. Dabar nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs civilinėje byloje Nr. 2S-2002-413/2016 nustatytus faktus, konstatavo atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtus veiksmus, jos kaltę, o įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir trečiojo asmens atliktus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala, sprendė dėl CK 6. 253 straipsnio 4 dalies taikymo, atleisti atsakovę iš dalies nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą motyvaciją ir nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad atsakovė įrodė esant vieną iš pagrindų, dėl kurių ji iš dalies gali būti atlesta nuo civilinės atsakomybės, todėl apylinkės teismas taikydamas CK 6. 253 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas teisingai taikė įstatymą. Esant nurodytam atmestina visa apeliantės apeliacinio skundo argumentacija susijusi su neteisingu CPK 182 straipsnio 2 dalies ir CK 6. 253 straipsnių taikymu. Iš ieškovės ieškinio turinio ir dalyko matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5886,16 Eur žalos atlyginimo, kuri susideda iš 4094,82 Eur antstolio atlyginimo ir 1791, 37 Eur faktinių vykdymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1131,75 Eur nuostolių dėl negauto antstolio atlygio už 2015m. gegužės 29d. pervestą 29425,57 Eur sumą, neatskaičius faktinių vykdymo išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatydamas atlygintinos žalos dydį ir jį sumažindamas iki 1131,75 Eur negautų antstolio pajamų, įvertino paskutinės sumos pervedimą – 78831,29 Eur ne antstolei, o skolininkui. Teismas ieškovės reikalavimo priteisti vykdymo išlaidas – 1791,34 Eur atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai dėl vykdymo išlaidų nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.Teisėjų kolegija įvertinusi teismo sprendime nurodytus argumentus aptartu klausimu daro išvadą, kad teismas nustatydamas ieškovei patirtos žalos dydį, tinkamai taikė C K 6. 249 straipsnio 1 dalį. Priešingi apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.Apeliantė teigia, kad byloje buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, nes byloje pateikti paskaičiavimai patvirtina faktines vykdymo išlaidas ir jos atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos vykdymo išlaidų paskaičiavimus.Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose, dėl jų išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017 ir kt.).Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas pirmiau nurodytas ieškovės aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad prašomų priteisti faktinių vykdymo išlaidų dydis grindžiamas vykdymo išlaidų paskaičiavimais vykdomosiose byloje, tačiau tokie paskaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atliktais tik ieškovės paskaičiavimais, kuri suinteresuota bylos baigtimi, šios kategorijos bylose, nustatyti ieškovės įrodinėjamų nuostolių dydį nepakanka ( CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės ( CPK 185 straipsnis).Apibendrinus konstatuotina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsniuose nustatytas taisykles atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės antstolės Ramunės Mikliušienės priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „Jonavos vandenys“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.