Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimą dėl J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir jos pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteista Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant įpareigojimus: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2020 m. lapkričio 10 d.

Probacijos skyriaus atstovė palaikė savo teikimą ir prašė jį tenkinti, prokurorė taip pat prašė Probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas skelbia, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuteistoji J. K. Probacijos tarnybos įskaitoje įrašyta nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Ji supažindinta su individualiu probuojamojo priežiūros planu, probuojamųjų teisėmis ir pareigomis, jai išaiškintos bei probacijos vykdymo eigoje primintos teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo ir teisės pažeidimų darymo teisinės pasekmės. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati J. K.. Nepaisant to, taip pat paaiškinimų rašymo, bylos duomenys liudija apie J. K. probacijos sąlygų nesilaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad probacijos skyrius į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai J. K. kreipiasi ne pirmą kartą. Panevėžio apylinkės teismas 2019-06-28 nutartimi konstatavo, kad nuteistoji du kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei padarė vieną administracinį nusižengimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau sprendė, jog probacijos tikslai dar gali būti pasiekti nuteistąją probuojant laisvėje, taip suteikdamas galimybę nuteistajai įrodyti probacijos taikymo jam pagrįstumą. Minėta teismo nutartimi nuteistajai papildomai buvo skirti dar du įpareigojimai.

Taigi, nuo 2019 m. liepos 8 d. J. K. galioja sekantys Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi paskirti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis priklausomybės ligas; 5) lankyti individualias konsultacijas pas psichologą.

Nuteistoji J. K. teisme patvirtino, kad visi teismo skirti įpareigojimai jai yra žinomi. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų seka, kad po aukščiau paminėtos 2019-06-28 teismo nutarties vėl buvo užfiksuoti nuteistosios probacijos sąlygų pažeidimai: 2019 m. lapkričio 14 d. 23.43 val. J. K. nebuvo rasta namuose, o 2019 m. lapkričio 15 d. jai nustatytas 0,32 promilių girtumas. Be to, 2019-07-22 nutarimu J. K. buvo nubausta administracine tvarka pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį (asmens byla b.l. 95-96) bei 2019-06-23 jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (asmens byla b.l. 97-99).

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistosios J. K. elgesys probacijos vykdymo metu iš tiesų nėra visiškai atsakingas bei tinkamas ir formaliai bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkto prasme jai galėtų būti panaikintas. Tačiau sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti bausmę klausimą, surinktus bei teismui pateiktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliu pagrindu, bet ir vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. K. užfiksuotas teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymas bei kartu įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose pažeidimas šiuo atveju yra susiję su nuteistosios priklausomybe alkoholiui. Kad nuteistoji piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to turi problemų, abejonių nėra. Nuteistoji 2019-11-15 rašytame paaiškinime nurodė, kad 2019-11-14 gimtadienio proga buvo pas uošvius Raguvoje, kur išgėrė brendžio, ir ją į namus parvežė apie 24 val. Tą patvirtino nuteistoji ir teismo posėdžio metu. Šioms nuteistosios nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja asmens byloje esančio probuojamojo neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akto duomenys, kur užfiksuota, kad 2019-11-15 11.15 val. J. K. buvo nustatytas 0,32 promilių girtumas. Kad alkoholio vartojimas įtakoja netinkamą nuteistosios elgesio pasirinkimą liudija ir teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie 2019-06-22 administracinių nusižengimų padarymą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą jos atžvilgiu dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviai, ką vertindamas teismas pažymi, kad galutinis sprendimas paminėtoje baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas ir teismas šia aplinkybe negali remtis. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei. Nepaisant visų šių gan negatyviai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, teismo vertinimu, teismo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio – užfiksavimas bei alkoholio vartojimo sąlygotas vienkartinis įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose pažeidimas, taip pat administracinis nubaudimas už alkoholio įtakoje padarytus administracinius nusižengimus asmeniui, kuris turi tokią priklausomybę, šiuo metu dar negali būti lemiama aplinkybe šioje byloje sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, nes tai būtų tik formalus pagrindas pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju būtina įvertinti ir kitas bylos aplinkybes.

Teismui pateikta medžiaga liudija, kad nuteistoji yra registruota Užimtumo tarnyboje, ji augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių trys – mažamečiai, ir šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (asmens byla b.l. 69). Nuteistoji gyvena kartu su savo vaikais, jais rūpinasi, tėvų valdžia jai nėra apribota. Teismo posėdžio metu nuteistoji parodė, jog šiuo metu jos sugyventinis atlieka arešto bausmę, pateikė tai patvirtinantį dokumentą, bei teigė, kad be jos daugiau nebūtų kam pasirūpinti vaikais. 2019 m. lapkričio 15 d. rašytame paaiškinime nuteistoji nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, kad pažeidė probacijos reikalavimus (asmens byla b.l. 93), tą patį J. K. teigė ir teismo posėdžio metu, kas atskleidžia savikritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį bei rodo jos suvokimą apie probacijos esmę ir paskirtį, galimus padarinius.

Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad J. K. gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, du kartus (2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d.) lankėsi pas psichiatrą Priklausomybės ligų centre (asmens byla b.l. 87) bei reguliariai lankosi pas paskirtą įstaigos psichologę (lankėsi 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 21 d.) (asmens byla b.l. 79-80). Teismo posėdžio metu nuteistoji dar pateikė kopiją prašymo, iš kurio matyti, jog ji 2019-11-19 kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl gydymo nuo alkoholizmo skyrimo bei apmokėjimo.

Vertindamas minėtus duomenys apie nuteistosios gydymąsi teismas pastebi, kad administraciniai nusižengimai, dėl kurių nuteistoji nubausta 2019-07-22 nutarimu, padaryti 2019-06-22 bei nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarymo laikas 2019-06-22 yra fiksuoti dar prieš nuteistosios gydymo nuo priklausomybės pradžią. Nors pradėjus lankytis Priklausomybės ligų centre bei pas psichologą užfiksuotas J. K. vienas alkoholio vartojimo faktas bei su juo susijęs įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose pažeidimas, pažymėtina ir tai, jog gydymas vyksta dar visai neilgai ir yra praėjęs per trumpas laiko tarpas akivaizdiems rezultatams pasiekti.

Teismo manymu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistoji siekia pakeisti gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę. Todėl atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, užtikrinant probuojamosios resocializaciją tapti visaverte visuomenės nare bei saugumo pusiausvyrą, atsižvelgiant į nuteistosios gyvenimo sąlygas, socialinius įgūdžius, jos pavojingumą visuomenei, jos vaikų interesus, siekį pasitaisyti, teismas sprendžia, kad dar nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistoji J. K. šiuo metu yra tiek pavojinga visuomenei, kad būtų būtina ją pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant ją nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai Institucijos teikimas netenkinamas.

Teismas be kita ko atkreipia nuteistosios dėmesį į tai, kad ji turi būti itin pavyzdinga ir pateisinti teismo jai parodytą pasitikėjimą, kuris yra ne begalinis, ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nes priešingu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas jai gali būti panaikintas ir ji gali būti pasiųsta į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir jos pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.