Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-491/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-20Panevėžio apygardos teismas
  2. T-964-1083/2018Nutartis · 2018-08-02Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-808-1083/2019Nutartis · 2019-06-28Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-1108-749/2019Nutartis · 2019-10-04Panevėžio apylinkės teismas
  5. T-1506-1082/2019Nutartis · 2019-11-20Panevėžio apylinkės teismas
  6. T-2013-1129/2022Nutartis · 2022-11-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-20
Bylos Nr.
1-88-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04880-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Nukentėjusysis
Z. B.
Kaltinamasis
O. Č., J. K.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-04880-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.22.1.1.; 1.2.22.3.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 20 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Rimai Matulionienei,nukentėjusiajam Z. B.,kaltinamosioms O. Č. ir J. K.,jų gynėjams advokatams Arnoldui Šukaičiui ir Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota darbo biržoje, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, teista :

2013 m. gegužės 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2013 m. liepos 30 d. to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 2014 m. lapkričio 22 d. lygtinai paleista iš pataisos namų; 2015 m. rugsėjo 13 d. išregistruota iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį,

Žemesnės instancijos teismas

O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, 6 klasių išsilavinimo, netekėjusi, teista 2014 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; šią bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. K. ir O. Č. 2017 m. sausio 30 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 22.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, pagrobė svetimą – nukentėjusiojo Z. B., turtą – 200 Eur vertės C kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaudmenis – pistolete buvusius 4 vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų;

po to, jos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. vakare, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. sausio 31 d. apie 7 val., veikdamos ta pačia bendrininkų grupe, pagrobtą 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais 4 šaudmenimis – 9 mm kalibro garsiniais šoviniais, laikė kartu su savimi ir automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė šaunamąjį ginklą ir šovinius iš Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), po to į Pasvalį, kur ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė F. A.; tokiu būdu jos neteisėtai laikė, gabeno ir realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

ĮRODYMAI

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. sausio 30 d. pasiūlė O. Č. iš jos nupirkti puodą, tačiau ji neturėjo pinigų. Tada su O. Č. nuvyko pas Z. B. parduoti tą puodą, nes jai reikėjo pinigų cigaretėms. O. su savimi turėjo 2 butelius alaus. Z. B. nupirko puodą už 10 Eur. Po to O. su Z. gėrė atsivežtą alų. Dar Z. paskolino O. kažkiek pinigų cigaretėms ir alui. Jie išsiskirstė. Vakare O. jai pasiūlė nueiti pas Z. B. vėl pagerti. Tuo metu ji buvo likusi su 5 vaikais, gyveno vienkiemyje, sugyventinis buvo išvykęs 2 mėnesiams atlikti bausmės, jai reikėjo atsipalaiduoti. Ji davė O. 5 Eur, ši nupirko „plečkutę“ brendžio. O. su savimi turėjo alaus „pūslę“. Pas Z. B. nuvyko po 19 val. Z. B. pastatė degtinės butelį. Visi kartu gėrė brendį, degtinę. O. primygtinai prašė Z. išgerti jos atnešto alaus. Z. išgėrė alaus. Begeriant O. vis lakstė į tualetą. Su Z. B. O. buvo nuėjusi į kitą kambarį, gal 5 – 10 minučių ten užtruko. Kadangi Z. B. jau buvo nemažai išgėręs, ji norėjo važiuoti namo, paskambino sūnui E. V., kad jis atvažiuotų. Buvo apie 22 – 23 val. Matė, kad O. turėjo kažką užsikišusi už timpų, kurias ties pilvu vis prilaikė, nes kažkas vis slinko žemyn link jos batų. O. paklausė, ką ji ten turi. Ji ištraukė ir parodė mažą pilkos spalvos panašų į aliumininį šautuvą, kurį po to vėl užsikišo už timpų. Su O. išėjo į lauką. O. ten jau buvo padėjusi 2 butelius degtinės, kuriuos pasiėmė. Taip pat O. iš kieme buvusių gėlių ištraukė kitą šautuvą, suvyniotą į marškinius. Atvažiavus sūnui, ji atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o O. – gale, šalia ji pasidėjo ilgą šautuvą. Kažkuriuo metu O. mažą šautuvą įdėjo į automobilio daiktų dėtuvę. Kiek buvo šovinių, nežino. Po to, jos nuvažiavo iki jos namų. Važiuojant sūnui sakė, kad O. turi dar vieną šautuvą. Namų kieme, automobilyje, su O. gėrė degtinę, kurią ji buvo paėmusi iš Z. B. namų. O. norėjo parduoti šautuvus. O. skambino pažįstamiems, siūlė pirkti ginklus. Ji pasiūlė O. važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena jos mama ir draugė A. J.. Važiuodami užsuko ir pas A., kurio O. prašė užpilti benzino už brendžio butelį. Pas J. nuvažiavo apie 2 – 3 val. nakties. Visos trys gėrė, po to girtavo pas tame pačiame kaime gyvenančią A. motiną. O. vis kalbėjo, kad reikia parduoti šautuvus. Apie 5 val. ji paskambino P. ir pasiūlė pirkti šautuvus. Vėliau su P. kalbėjo O. Po kokios valandos P. paskambino ir pasakė, kad kažkokiam vyrui davė jos telefono numerį. Kiek vėliau šis vyras paskambino, jis sutiko nupirkti šautuvus, susitarė susitikti Pasvalyje. Su O. nuvažiavo į sutartą vietą. Ji vairavo automobilį, O. sėdėjo šalia. Susitikus su pirkėju, jis atsisėdo automobilio gale, kur buvo padėtas ilgas šautuvas. O. padavė jam kitą šautuvą. Vyras nusinešė šiuos šautuvus į namus. Po to jis padavė O. apie 50 – 60 Eur. Buvo apie 8 val. Iš (duomenys neskelbtini) k. pasiėmė sūnų ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Iš gautų pinigų O. užpylė kuro už 10 Eur ir jai davė 5 Eur „plečkutei“, kurią važiuodamos namo išgėrė. Taip pat už gautus pinigus ji pirko cigarečių, užkandos. Iš viso iš gautų pinigų ji gavo apie 20 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Savo poelgį vertina labai blogai. Išlaiko 2 mažamečius ir 2 nepilnamečius vaikus. Darbo neturi, pragyvena iš pašalpų.

Kaltinamoji O. Č. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jos mama iš J. K. nupirko puodą už 5 Eur. Tada su J. K. ji nuvyko pas Z. B., kuriam J. už 10 Eur pardavė dar vieną puodą. Ji su savimi turėjo 2 l alaus, išgėrė jį kartu su Z. B., abi išvažiavo. Po kiek laiko sumanė dar kartą nuvykti pas Z. B.. Ji ne kartą svečiavosi pas Z. B., todėl galvojo, kad jis jų neišvarys. Ji paėmė „pūslę“ alaus, o J. davė 5 Eur brendžio „plečkutei“ nupirkti. Apie 19 val. su J. K. nuvažiavo pas Z. B.. Pradėjo girtauti. Z. B. pastatė degtinės butelį. Ji pasiūlė Z. B. alaus. J. jai pasakė, kad kišenėje turi buteliuką su sutrintomis 2 tabletėmis migdomųjų. J. šį buteliuką parodė. Kai Z. nematė, J. tuos migdomuosius įpylė į degtinę. J. sakė, kad jai reikia pinigų. Kodėl apie tai nepasakė tyrimo metu, negali nurodyti, viskas vyko labai greitai, gal jaudinosi. Z. pasigėrė, darėsi mieguistas. Tada J. nuėjo į kitą kambarį su didelėmis durimis. Kambaryje J. apieškojo stalčius, rado gal 6 šovinius. Z. atrodė jau gerokai neblaivus, snūduriavo, nebepaėjo. Jos ruošėsi važiuoti namo. Ji pastebėjo, kad J. turėjo užsikišusi mažą šautuvą. Koridoriuje J. parodė ilgą šautuvą, kuris buvo susuktas į marškinius. Anksčiau Z. namuose ji matė tik mažą šautuvą, kuris buvo padėtas prie jo lovos savigynai. J. paskambino sūnui, kad jis atvažiuotų. Iš koridoriaus J. paėmė šautuvą ir jos išėjo. Abu šautuvus J. nešėsi rankose, jai dar parodė mažą šautuvą. J. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o ji – automobilio gale. Mažą šautuvą J. padėjo į automobilio dėtuvę, o didesnį padavė jai, jį pasidėjo šalia savęs. J. sūnus viską matė. Abi nuvažiavo iki J. namų, kieme automobilyje toliau girtavo. J. padavė sūnui gal 6 šovinius, kuriuos jis įdėjo į mažą šautuvą. J. skambino buvusiam vyrui, siūlė jam pirkti šautuvus. Kadangi J. niekaip nesurado pirkėjo, ji pati nutarė jo paieškoti. Ji paskambino D., A., tačiau jiems šautuvų nereikėjo. Po to J. sugalvojo nuvažiuoti pas savo draugę. Prieš tai jos užsuko pas A., kurio prašė tik įpilti benzino, su savimi ji turėjo ir išgertą brendžio butelį. Nuvykusios pas J. draugę, vėl gėrė. J. surado šautuvų pirkėją per kažkokį savo pažįstamą. Po to nuėjo pas J. draugės mamą, kur vėl gėrė. Po to su J. važiavo į kaimelį susitikti su jai nepažįstamu šautuvų pirkėju. Automobilį vairavo J., ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Susitikus su pirkėju, jis atsisėdo automobilio gale, apžiūrėjo šautuvus, sumokėjo 60 Eur. Vyras padavė pinigus J. Po to jos važiavo namo. Buvo apie 8 – 9 val. ryto. Už ginklus gautus pinigus išleido bendrai – rūkymui, gėrimui, maistui.

2017 m. kovo 14 d. akistatos metu įtariamosios J. K. ir O. Č. patvirtino savo parodymus : J. K. paaiškino, kad nežinojo, kur Z. B. laiko ginklus, todėl negalėjo jų pavogti; O. Č. paaiškino, kad J. buvo išėjusi iš kambario ir per tą laiką gal ir rado tuos ginklus. Taip pat ji nurodė, kad joms įsėdus į automobilį, didesnis ginklas buvo padėtas ant galinės sėdynės, o mažesnį ginklą J. padėjo į daiktų dėtuvę (2 t., 52-57 b. l.).

Nukentėjusysis Z. B. parodė, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 19 val. pas jį į namus atvyko O. Č. ir J. K.. Jam jos pasiūlė įsigyti puodą. O. sakė, kad J. neturi vyro, jos vaikams reikia pinigų. Nors jam puodo nereikėjo, tačiau jis iš gailesčio įsigijo iš J. K. puodą už 10 Eur. O. Č. atsinešė 2 butelius alaus. Kartu išgėrė vieną butelį. Už išgertą butelį O. atidavė 2 Eur. Jos išvažiavo. Po maždaug 20 – 25 minučių O. ir J. vėl atvažiavo pas jį į namus. J. su savimi turėjo „plečkutę“, O. – alaus butelį. Jis pastatė degtinės butelį. Pradėjo gerti. Iki tol nebuvo gėręs. Jis išgėrė stikliuką brendžio bei gal 2 stikliukus degtinės. O. pasiūlė jam išgerti alaus. Nežino, kas alų įpylė į stiklinę, nes ji jau buvo pripilta. Jis atsisakė. Tačiau O. primygtinai prašė išgerti alaus. Jis išgėrė alų ir daugiau to vakaro įvykių nebepamena. Nuo O. ir J. atėjimo iki jo užsnūdimo galėjo praeiti gal 10 – 15 minučių. Kol jis dar nemiegojo, moterys niekur nevaikščiojo, gal tik į tualetą buvo nuėjusios. Ryte atsikėlęs jis jautėsi blogai, tarsi kuo apsvaigintas, nors gėrė nedaug. Pamatė, kad miegamajame, ant spintelės prie lovos, nėra pistoleto. Šį pistoletą jis kartais laikydavo ir po pagalve. Taip pat jis pasigedo ir kitame kambaryje ant sienos kabojusio šautuvo. Tiksliai negali nurodyti, kiek šovinių buvo pistolete. Galėjo būti 3 šoviniai dėtuvėje, dar buvo palaidų šovinių stalčiuje. Iš jo galėjo būti pavogti iš viso 4 šoviniai. Ginklai jam grąžinti, pretenzijų kaltinamosioms neturi.

Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamoji J. K. yra jo mama, kitą kaltinamąją pažįsta. 2017 m. sausio 30 d. apie 18 val. nuvežė mamą jos prašymu iki (duomenys neskelbtini) g. Apie 22 – 23 val. mama paskambino ir paprašė atvažiuoti jos paimti iš tos pačios vietos. Jam apsisukinėjant automobiliu ir žibintams apšvietus kelią, jis pamatė, kad O. už sijono turi kažką paslėpusi – ji buvo pasilenkusi ir kažką prilaikė krentantį. Mama atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o O. – automobilio gale. Jos buvo išgėrusios. Joms atsisėdus, jis atsisuko į O. ir pamatė ant automobilio galinės sėdynės pneumatinį šautuvą. Suprato, kad O. šį šautuvą buvo pakišusi po savo sijonu ir eidama jį rankomis prilaikė. Važiuojant link namų, mama užsiminė ir apie kitą šautuvą, kurio jis nematė. Po įvykio mama sakė, kad šį šautuvą O. buvo įdėjusi į automobilio dėtuvę. Prie namų mama su O. gėrė tiek automobilyje, tiek kieme. O. skambino J. K. ir A. S., siūlė jiems pirkti šautuvus. Po to mama paskambino savo draugei A. J., pasakė, kad atvažiuoja, pasiūlė išgerti. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), mama su O. nuėjo pas A., o jis nuėjo pas šalia gyvenančią močiutę, kur pernakvojo. Jį pažadinusi, močiutė pasakė, kad mama su O. kažkur išvažiavo. Buvo apie 8 – 9 val. Maždaug po pusvalandžio jos grįžo ir tada jie važiavo namo. Automobilyje jis nebematė šautuvo. Sustojo prie parduotuvės, kur mama nupirko „plečkutę“ degtinės, užkąsti. Tiksliai nežino, kas įsigijo ginklus, tačiau jam sakė, kad juos nupirko R. P. draugas gal už 60 Eur.

Liudytojas F. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. K. pavardė girdėta iš R. P.. Aplinkybių gerai nepamena, prašo remtis jo parodymais, esančiais Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamajame įsakyme (kuriuo jis buvo nuteistas už dujinio pistoleto, pneumatinio šautuvo ir 4 šaudmenų įgijimą bei laikymą). Čia jis parodė, kad apie 6 val. paskambino R. ir pasiūlė įsigyti šautuvus. Jis sutiko. Po to prie parduotuvės susitiko su pardavėjomis. Jis atsisėdo į jų automobilį. Dabar negali pasakyti, kuri iš moterų pasiūlė šautuvus. Vieną šautuvą jam padavė, o kitas šautuvas buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės. Dėtuvėje taip pat buvo gal 4 šoviniai. Sumokėjo 50 Eur. Pinigus padavė kažkuriai iš moterų. Jis neklausė, iš kur moterys gavo šautuvus. Nepamena, kaip moterys buvo apsirengusios. Kaltinamosios pagal amžių, kūno sudėjimą panašios į moteris, iš kurių jis įsigijo ginklus, bet jų tiksliai neatsimena.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją O. Č.. Dienos nepamena, buvo jau naktis. Jį pažadino skambutis nežinomu telefono numeriu. Atsiliepus iš balso jam nepažįstama moteris pasiūlė nusipirkti šautuvų. Jai atsakė, kad „persišviestų galvą“ ir padėjo telefono ragelį.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. sausio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, po vidurnakčio kažkuri iš kaltinamųjų jam paskambino telefonu. Ji nesiūlė pirkti šautuvų, tačiau prašė kažkokio tai telefono numerio.

Liudytoja A. J. parodė, kad su kaltinamąja J. K. yra draugės, kaltinamąją O. Č. matė tik vieną kartą. 2017 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, apie 2.30 val. paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuoja į svečius. J. atvyko su drauge O., atsivežė degtinės ir nepilną butelį brendžio, picos. Pamena, kad J. kažkam skambino, tačiau pokalbio nepamena. J. jos prašė R. P. telefono numerio, tačiau jo ji neturėjo. Apie šautuvus jos nekalbėjo. Po to ėjo aplankyti netoliese gyvenančios jos mamos, kur irgi gėrė. Apie 6 val. J. ir O. išlydėjo iš savo namų. Kai J. grįžo iš Pasvalio, atėjo su ja atsisveikinti. Buvo apie 7 val.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta abi kaltinamąsias, kiek mažiau – J. K. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). O. Č. atvyko pas jį apie vidurnaktį. Ją kažkas atvežė automobiliu. Tuo metu jis rūkė prie atdaro lango. O. Č. padėjo ant palangės brangaus gėrimo butelį ir prašė įpilti benzino. Jis pasakė jai, kad neturi benzino. Ji pasiėmė tą butelį ir išėjo, šautuvų pirkti jam nesiūlė.

2017 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) (1 t., 7 – 9 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra pramoninės (Italija) gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Bruni mod. 92 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9mm P.A) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktu, šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams. Tyrimui pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti. Tyrimui pateikti 4 vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų. Vadovaujantis Įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams pistoletams) ginklams. Tyrimui pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto ginklo BRUNI mod. 92 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-40 b. l.).

Iš 2017 m. sausio 31 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 9 val. namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), miegamajame, lovoje po pagalve, Z. B. neberado dujinio pistoleto „Bruni 92“, 9 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostolis 203 Eur (1 t., 5 b. l.).

Iš Licencijuojamos veiklos posistemio registro matyti, kad dujinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. B., jam leidimas išduotas 2014 m. sausio 6 d. (1 t., 15, 45, 46 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamųjų O. Č. ir J. K. apklausų metu nustatyta, jog iš Z. B. buvo pagrobti 2 ginklai. 2017 m. vasario 1 d. pokalbio telefonu metu Z. B. patvirtino, kad po minėtų moterų apsilankymo jis pasigedo dar ir pneumatinio šautuvo „Baikal MP 512“ (1 t., 18 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 1 d. tyrėjo B. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš nukentėjusiojo Z. B. pavogtus ginklus įgijo F. A. (1 t., 16 b. l.)

2017 m. vasario 1 d. kratos protokolas įrodo, kad pas F. A. namuose Pasvalyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dujinis pistoletas „Bruni 92“, 9 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, kurioje rasti 4 šoviniai, pneumatinis šautuvas „Baikal MP 512“, 4,5 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 19-33 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad O. Č. pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų išskleidimo ataskaitoje fiksuoti pokalbiai telefonu 2017 m. sausio 31 d. nuo vidurnakčio iki ryto ir ryte (1 t., 110-128 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. vakaro iki 2017 m. sausio 31 d. ryto kaltinamosios J. K. ir O. Č. laiką leido drauge ir visą laiką iš esmės buvo kartu. O būtent, J. K., siekdama prasimanyti pinigų, nusprendė parduoti savo puodą ir tuo tikslu kartu su O. Č. nuvyko pas nukentėjusįjį Z. B.. Pastarasis įsigijo puodą iš J. K. įkalbėtas O. Č. ir sumokėjo už jį 10 Eur, nors puodas jam nebuvo reikalingas. Po to kaltinamosios su nukentėjusiuoju išgėrė O. Č. atneštą alų, už kurį Z. B. O. Č. sumokėjo 2 Eur. Išgėrusios alaus kaltinamosios iš Z. B. namų išėjo, tačiau netrukus vėl grįžo nešinos alkoholiu, kurį vėl vartojo kartu su nukentėjusiuoju. Z. B. gerokai apsvaigus, J. K. ir O. Č. iš Z. B. namų išėjo kartu. Po to jos automobiliu važinėjo po gretimas apylinkes, svečiavosi pas J. K. draugę ir jos mamą Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei nuolat girtavo. Tai patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų E. V., F. A., A. S., J. K., A. J., A. S. parodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, jų nustatymas svarbus vertinant kaltinamųjų veikimo tikslą ir jų atliktų veiksmų bendrumo apimtį.

Nustatyta, kad įvykio metu Z. B. namuose girtavo kaltinamosios bei nukentėjusysis, kuris pagal jo paties bei kaltinamųjų parodymus, begeriant užmigo, o atsibudęs ryte neberado savo dujinio pistoleto, 4 juo šaudyti skirtų šovinių bei po kiek laiko ir pneumatinio šautuvo. Kaltinamosios neneigė, kad abu ginklus, tame tarpe – ir šaunamąjį, bei šaudmenis pagrobė jos, tačiau abi kaltę dėl to vertė viena kitai. Kaltinamųjų, vienintelių galinčių atskleisti aplinkybes apie ginklų bei šovinių paėmimą iš nukentėjusiojo Z. B., parodymai visiškai skiriasi. O būtent, kaltinamoji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 42-45, 48-49 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad išeinant iš Z. B. namų, O. Č. jai parodė mažą ginklą, kurį ji turėjo užsikišusi už savo timpų; taip pat O. Č. iš kieme buvusių gėlių ištraukė kitą ilgesnį ginklą, suvyniotą į marškinius; šiuos ginklus O. Č. nešėsi su savimi iki automobilio, po ko, ilgą ginklą padėjo šalia savęs ant automobilio galinės sėdynės, o mažą ginklą – daiktų dėtuvėje. O. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 102-103, 106-107 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje taip pat iš esmės nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiajam Z. B. užmigus, J. K. kitame kambaryje apieškojusi stalčius, rado šovinių; išeinant iš Z. B. namų, pastebėjo, kad J. K. turi užsikišusi ginklą; koridoriuje J. K. parodė ir kitą ilgesnį ginklą, kuris buvo susuktas į marškinius; iš nukentėjusiojo namų J. K. išėjo nešina abiem ginklais; automobilyje J. K. padėjo mažą ginklą į dėtuvę, o ilgą ginklą padavė jai į automobilio galą, ji šį ginklą pasidėjo šalia savęs. Taigi, aptarti kaltinamųjų parodymai proceso metu nors ir buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau jie prieštarauja įvertinant jų veiksmus, todėl jais besąlygiškai tikėti negalima.

Po to, kai kaltinamosios išėjo iš nukentėjusiojo Z. B. namų, su jomis buvo E. V., kuris matė jas einančias link jo automobilio bei galimai matė vieną iš ginklų. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 61-63 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio žibintams apšvietus kelią, jis pamatė O. Č. – ji ėjo pasilenkusi ir prilaikė iš po jos sijono krentantį ginklą; kaltinamosioms atsisėdus į automobilį, jis atsisuko į O. Č. ir pamatė ant automobilio galinės sėdynės pneumatinį šautuvą; bevažiuojant J. K. minėjo ir apie antrą ginklą, kuris buvo daiktų dėtuvėje. Šio ginklo liudytojas nematė. Sugretinus šio liudytojo parodymus su kaltinamųjų parodymais, darytina išvada, kad juos galima laikyti labiau atitinkančius kaltinamosios J. K. parodymus. Tačiau, vertindamas šio liudytojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. yra kaltinamosios J. K. sūnus, todėl neabejotinai yra suinteresuotas padėti jai sušvelninti savo teisinę padėtį. Kita vertus, šis liudytojas nematė, kas vyko Z. B. namuose ir paties ginklų pagrobimo momento. Be to, apklausiamas teisme liudytojas negalėjo paaiškinti, kaip ir kada O. Č. galėjo įdėti dujinį pistoletą į automobilyje šalia jo prieš keleivio vietą esančią daiktų dėtuvę. Todėl, šio liudytojo parodymai taip pat abejotini. Kitų tiesioginių ir objektyvių įrodymų apie vertinamo įvykio aplinkybes byloje nėra.

J. K. ir O. Č. kaltinamos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš nukentėjusiojo Z. B. pagrobusios veikdamos bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsniuose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Kaltinamosios J. K. ir O. Č. teigė, kad pas nukentėjusįjį Z. B. jos ėjo tik pagerti ir atsipalaiduoti, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo ką kita. O būtent, abi kaltinamosios yra linkusios vartoti alkoholį, jų materialinė padėtis nebuvo labai gera. Kaip parodė kaltinamoji J. K., jos sugyventinis įvykio metu atlikinėjo 2 mėnesių bausmę, ji, būdama 8 mėnesį nėščia, liko viena su 5 savo vaikais ir, siekdama atsipalaiduoti, prasimanyti pinigų, ji pardavinėjo savo daiktus. Akivaizdu ir tai, kad gauti pinigai buvo nedelsiant išleidžiami alkoholiui, nes abi kaltinamosios girtavo nuo 2017 m. sausio 30 d. vakaro iki kitos dienos, jos abi alkoholį vartojo visą naktį. Kaltinamoji O. Č. jokių pajamų išvis neturėjo. O. Č. pažinojo Z. B. ir neabejotinai žinojo, jog jis turi pinigų ir bei kitokių vertingų daiktų, nes ne atsitiktinai jos abi pasiūlė jam iš J. K. nupirkti puodą, ką jis ir padarė. Maža to, nukentėjusysis sumokėjo O. Č. už jos atneštą ir kartu išgertą alų. Svarbu yra ir tai, kad O. Č. nukentėjusiojo Z. B. namuose lankėsi ne pirmą kartą, ir žinojo, kad nukentėjusysis turi ginklą savigynai. Kaip nurodė pačios kaltinamosios, begeriant nukentėjusysis Z. B. darėsi mieguistas, nebepaėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė po įvykio galvojęs, jog buvo kažkuo apsvaigintas, kadangi nors gėrė nedaug, greitai pasigėrė, o ryte jautėsi labai blogai. Tačiau, viena vertus, ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiau tirta; kita vertus, pasak paties nukentėjusiojo, jam išgėrus kelis stikliukus brendžio ir degtinės, O. Č. primygtinai įsiūlė išgerti stiklinę stipraus alaus. Todėl galima manyti, jog kelių skirtingų alkoholio rūšių vartojimas nukentėjusiajam, kuris yra pakankamai smulkaus kūno sudėjimo, ir galėjo būti ta priežastis, dėl kurios jis staigiai apgirto, ir dėl kurios jam buvo bloga kitą dieną.

Kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta ir tai, kad be šaunamojo ginklo ir šaudmenų, iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas pneumatinis ginklas bei keletas butelių alkoholio – kaltinamosios to neneigė, pneumatinį ginklą automobilyje ant galinės sėdynės iš karto po įvykio matė ir E. V. Pagal nukentėjusiojo parodymus, ginklai buvo skirtinguose kambariuose – tai reiškia, kad nukentėjusiajam užmigus, kaltinamosios iš karto iš namų neišėjo, o apieškojo namus. Po to, pagal kaltinamųjų bei liudytojų E. V., A. S., J. K. parodymus, kaltinamosios toliau girtavo ir ieškojo pažįstamų žmonių, kurie galėtų iš jų nupirkti ginklus. J. K. ginklų ir šovinių pirkėją surado per pažįstamą R. P., ir ginklai buvo parduoti F. A., pas kurį jie buvo surasti bei paimti. Po to, pasak kaltinamųjų, už parduotus ginklus gautus pinigus jos išleido savo reikmėms – kurui, cigaretėms, užkandai, alkoholiui. Pažymėtina, kad, siekdamos parduoti ginklus, kaltinamosios iš Panevėžio rajono važiavo į Pasvalio rajoną, kur vėl girtavo, ieškojo pirkėjų, ir galiausiai pardavė juos Pasvalyje. Apibendrinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad 2017 m. sausio 30 d. tiek J. K., tiek O. Č. turėjo aiškų siekį – iš kažkur prasimanyti pinigų alkoholiui ir girtauti. Jos visą vakarą ir naktį buvo iš esmės kartu, pas Z. B. taip pat atėjo drauge. Jų parodymai, kad jos norėjo pas nukentėjusįjį tiesiog atsipalaiduoti ir išgerti, neįtikinami, nes ateidamos pas nukentėjusįjį jos turėjo alkoholio – brendžio ir alaus, todėl laisvai galėjo rasti kitą vietą išgerti. Juolab, J. K. namuose nebuvo jos sugyventinio, o jos maži vaikai buvo palikti likimo valiai. Tai reiškia, kad pas nukentėjusįjį, kuris buvo joms geranoriškas, jos atėjo su konkrečiu tikslu ir šis tikslas matosi iš jų veiksmų nukentėjusiojo namuose – nukentėjusysis buvo tyčia verčiamas gerti, o iš karto po to, kai jis apsvaigo ir užmigo, kaltinamosios pagrobė jo daiktus ir vėliau abi kartu juos realizavo – alkoholį išgėrė, o ginklus ir šaudmenis pardavė. Beje, kaltinamosios, neigdamos pagrobusios dujinį pistoletą, pripažino dar būdamos name mačiusios kaip tai daro kita bendrininkė. Tokiu būdu, nė kiek neabejotina, kad abi kaltinamosios pas nukentėjusįjį Z. B. antrą kartą apsilankė turėdamos konkretų tikslą – jį apsvaiginti, pagrobti jo daiktus, juos parduoti ir taip gauti pinigų alkoholiui, kurį jos, kaip jau minėta, vartojo visą vakarą, naktį ir 2017 m. sausio 31 d. ryte. Pripažinus, kad abi kaltinamosios pas nukentėjusįjį atėjo turėdamos bendrą siekį jį apvogti, kad jos veikė kaip iš anksto susitarusios bendrininkės, visą laiką būdamos kartu matė viena kitos veiksmus ir šiems veiksmams pritarė, darytina išvada, kad jų susitarimas apėmė bet kokio turto iš nukentėjusiojo Z. B. pagrobimą, jas tenkino bet kokie padariniai, todėl jos abi ir tapo atsakingomis už bendrai pasiektą nusikalstamą rezultatą – nukentėjusiojo šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimą. Specialisto išvada patvirtina, kad pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams – C kategorijai (Įstatymo 5 straipsnio 6 punktas), ir šis ginklas šaudymui yra tinkamas; 4 vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, vadovaujantis Įstatymu, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams, ir šie šoviniai buvo tinkami šaudyti ir jais buvo galima šaudyti iš ginklo „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 254 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis. Šaunamojo ginklo pagrobimo atveju kaltininkas suvokia, kad siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir nori taip veikti. J. K. ir O. Č. veika šiame epizode teisingai kvalifikuoti pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.

Abi kaltinamosios pripažino tolesnę įvykio seką, t. y. kad pagrobtus ginklus jos pasidėjo ir laikė E. V. automobilyje, nuvežė juos iš įvykio vietos iš pradžių į Pasvalio rajoną, po to – į Pasvalį, ir abi drauge juos realizavo pardavusios F. A.. Ši jų veika taip pat įrodyta ne tik jų pačių parodymais, bet ir aukščiau išvardintais įrodymais, ji atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo šiame epizode joms šalinamas neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimas, kadangi kaltinime ši atskira veika nėra išsamiau aprašyta ir detalizuota. Kita vertus, pagal bylos duomenis, jos pagrobto šaunamojo ginklo ir šaudmenų iš esmės niekur ilgesnį laiką nenešiojo – pistoletą su šoviniais jos pasidėjo ir laikė automobilio daiktų dėtuvėje, vežiojosi ir po to realizavo. Be to, kaltinimas joms tikslinamas nurodant, kad J. K. ir O. Č. pagrobtą šaunamąjį ginklą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais 4 šoviniais neteisėtai gabeno, nes kaltinime joms inkriminuotas šaunamojo ginklo ir šovinių vežimas iš Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., ir po to į Pasvalį, atitinka neteisėto gabenimo požymius BK 253 straipsnio 1 dalies prasme.

BAUSMIŲ SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

Skirdamas bausmes J. K. ir O. Č., teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybei įtakos turinčias kitas aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54, 61 straipsniuose.

Kaltinamųjų J. K. ir O. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe epizode dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėto disponavimo pripažįstama tai, kad jos iš esmės prisipažino padariusios šią veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad abi veikas jos padarė veikdamos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamos recidyvistėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nustatyta, kad J. K. ir O. Č. nusikalto būdamos apsvaigusios nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie jų alkoholio vartojimą tiek prieš nusikalstamas veikas, tiek jų eigoje. Jos, be to, ir pačios neneigė, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jų veiksmams. Todėl ir ši aplinkybė pripažintina sunkinančia O. Č. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. K. ši sunkinanti jos atsakomybę aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, todėl teismas savarankiškai jos inkriminuoti neturi pagrindo.

Kaltinamosios J. K. ir O. Č. padarė po 2 nusikalstamas veikas, iš kurių viena (šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimas) yra sunkus nusikaltimas, o kita (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis) – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Šios veikos tyčinės, baigtos, padarytos siekiant savanaudiško tikslo. Įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (BK 254 straipsnio 1 dalis), neteisėtą disponavimą jais (BK 253 straipsnio 1 dalis) nustatė ne tik dėl pačių veikų didelio pavojingumo visuomenei, bet ir dėl šių veikų padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių.

J. K. teista (2 t., 21 – 25 b. l.), bausta administracine tvarka (2 t., 12-20 b. l.), nedirbanti (2 t., 6 b. l.), registruota darbo biržoje (2 t., 5, 170 b. l.), į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašyta (2 t., 9, 11 b. l.), gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jos elgesio nėra (2 t., 7 b. l.), augina kūdikį ir 3 nepilnamečius vaikus, šiuo metu vėl laukiasi. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos apie J. K. (2 t., 7 b. l.) matyti, kad ji gyvena su sugyventiniu nuomojamame name, šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimos pajamas sudaro išmokos už vaikus, alimentai, ji domisi vaikų mokslais. Nusikalstamų veikų daryme ji buvo aktyvi jų dalyvė. Taigi, ji iš esmės charakterizuojama patenkinamai. Iš bylos matyti, kad ji rūpinasi savo vaikais tiek, kiek jai leidžia turimi jos socialiniai įgūdžiai, ji nėra visiškai abejinga savo vaikų gerovei, yra bent kažkiek socialiai atsakinga. O. Č. taip pat teista (1 t., 89-91 b. l.), bausta administracine tvarka (1 t., 83-88 b. l.), nedirbanti (1 t., 80 b. l.), darbo biržoje neregistruota (1 t., 71 b. l.), turi tam tikrų psichinės sveikatos sutrikimų, bet yra pakaltinama (1 t., 76-78 b. l.). Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos apie O. Č. (1 t., 74 b. l.) matyti, kad ji turi 4 vaikus, tačiau pati jų neaugina, neturi socialinių įgūdžių, įtraukta į socialinės rizikos asmenų sąrašą. Nusikalstamų veikų daryme ji taip pat buvo aktyvi dalyvė. Taigi, ji charakterizuojama labiau neigiamai. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, kaltinamosioms skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamosioms paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įvertinus jau aptartas aplinkybes bei tai, kad kaltinamųjų padaryti nusikaltimai labai nesiskiria pagal pavojingumą (sunkus ir apysunkis nusikaltimai), prie griežčiausios iš joms paskirtų bausmių pridedama švelnesnės bausmės dalis, viršijanti įstatyme (BK 50 straipsnio 2 dalis) numatytą minimalų šios bausmės dydį (3 mėnesius).

Tačiau, iš bylos matyti, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais šiuo atveju nebuvo sukeltos jokios iš esmės sunkesnės pasekmės, pagrobtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys pagal Įstatymą priskiriami tik C kategorijos ginklams, kurių smogiamoji ir griaunamoji galia nėra itin didelė, šis ginklas naudojamas labiau gynybiniais tikslais. Kaltinamosios pagrobtu šaunamuoju ginklu ir šoviniais neteisėtai disponavo neilgą laiką, jie buvo greitai surasti ir paimti, grąžinti nukentėjusiajam, kuris joms pretenzijų neturėjo. Abi kaltinamosios nors ir neigė pagrobusios šaunamąjį ginklą ir šovinius, tačiau teisiamajame posėdyje pergyveno dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus tai bei kaltinamųjų J. K. ir O. Č. asmenybes, jų padarytų nusikaltimų pavojingumą, įvykdymo aplinkybes, jų šeiminę padėtį, galima manyti, jog bausmės tikslai joms gali būti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, bet jas griežtai prižiūrint ir kontroliuojant jų elgesį. Joms skiriami įpareigojimai, kurie sudarytų sąlygas joms pačioms koreguoti savo elgesį teigiama linkme, apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti konfiskuojama suma, kaltinamųjų gauta už parduotus ginklus ir šovinius. Tačiau, ši suma nėra tiksliai nustatyta, kaltinamųjų bei liudytojų parodymai apie tai skiriasi. Todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir ją nubausti :

- pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir jai skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą jai atidėti 3 (trejiems) metams laiko, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį : 1) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

O. Č. pripažinti kalta pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir ją nubausti :

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir jai skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į šios bausmės laiką įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 2 d. (2 paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą jai atidėti 3 (trejiems) metams laiko, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu : 1) įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti O. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 1) dujinį pistoletą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir pneumatinį šautuvą „Baikal MP 512“ Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti Z. B., grąžinti jam; 2) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti O. Č., grąžinti jai; 3) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti J. K., grąžinti jai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Meidus