Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, 6 klasių išsilavinimo, netekėjusi, teista 2014 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; šią bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

J. K. ir O. Č. 2017 m. sausio 30 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 22.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, pagrobė svetimą – nukentėjusiojo Z. B., turtą – 200 Eur vertės C kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaudmenis – pistolete buvusius 4 vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų;

po to, jos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. vakare, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2017 m. sausio 31 d. apie 7 val., veikdamos ta pačia bendrininkų grupe, pagrobtą 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą „Bruni 92“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais 4 šaudmenimis – 9 mm kalibro garsiniais šoviniais, laikė kartu su savimi ir automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė šaunamąjį ginklą ir šovinius iš Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), po to į Pasvalį, kur ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė F. A.; tokiu būdu jos neteisėtai laikė, gabeno ir realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

ĮRODYMAI

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. sausio 30 d. pasiūlė O. Č. iš jos nupirkti puodą, tačiau ji neturėjo pinigų. Tada su O. Č. nuvyko pas Z. B. parduoti tą puodą, nes jai reikėjo pinigų cigaretėms. O. su savimi turėjo 2 butelius alaus. Z. B. nupirko puodą už 10 Eur. Po to O. su Z. gėrė atsivežtą alų. Dar Z. paskolino O. kažkiek pinigų cigaretėms ir alui. Jie išsiskirstė. Vakare O. jai pasiūlė nueiti pas Z. B. vėl pagerti. Tuo metu ji buvo likusi su 5 vaikais, gyveno vienkiemyje, sugyventinis buvo išvykęs 2 mėnesiams atlikti bausmės, jai reikėjo atsipalaiduoti. Ji davė O. 5 Eur, ši nupirko „plečkutę“ brendžio. O. su savimi turėjo alaus „pūslę“. Pas Z. B. nuvyko po 19 val. Z. B. pastatė degtinės butelį. Visi kartu gėrė brendį, degtinę. O. primygtinai prašė Z. išgerti jos atnešto alaus. Z. išgėrė alaus. Begeriant O. vis lakstė į tualetą. Su Z. B. O. buvo nuėjusi į kitą kambarį, gal 5 – 10 minučių ten užtruko. Kadangi Z. B. jau buvo nemažai išgėręs, ji norėjo važiuoti namo, paskambino sūnui E. V., kad jis atvažiuotų. Buvo apie 22 – 23 val. Matė, kad O. turėjo kažką užsikišusi už timpų, kurias ties pilvu vis prilaikė, nes kažkas vis slinko žemyn link jos batų. O. paklausė, ką ji ten turi. Ji ištraukė ir parodė mažą pilkos spalvos panašų į aliumininį šautuvą, kurį po to vėl užsikišo už timpų. Su O. išėjo į lauką. O. ten jau buvo padėjusi 2 butelius degtinės, kuriuos pasiėmė. Taip pat O. iš kieme buvusių gėlių ištraukė kitą šautuvą, suvyniotą į marškinius. Atvažiavus sūnui, ji atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o O. – gale, šalia ji pasidėjo ilgą šautuvą. Kažkuriuo metu O. mažą šautuvą įdėjo į automobilio daiktų dėtuvę. Kiek buvo šovinių, nežino. Po to, jos nuvažiavo iki jos namų. Važiuojant sūnui sakė, kad O. turi dar vieną šautuvą. Namų kieme, automobilyje, su O. gėrė degtinę, kurią ji buvo paėmusi iš Z. B. namų. O. norėjo parduoti šautuvus. O. skambino pažįstamiems, siūlė pirkti ginklus. Ji pasiūlė O. važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena jos mama ir draugė A. J.. Važiuodami užsuko ir pas A., kurio O. prašė užpilti benzino už brendžio butelį. Pas J. nuvažiavo apie 2 – 3 val. nakties. Visos trys gėrė, po to girtavo pas tame pačiame kaime gyvenančią A. motiną. O. vis kalbėjo, kad reikia parduoti šautuvus. Apie 5 val. ji paskambino P. ir pasiūlė pirkti šautuvus. Vėliau su P. kalbėjo O. Po kokios valandos P. paskambino ir pasakė, kad kažkokiam vyrui davė jos telefono numerį. Kiek vėliau šis vyras paskambino, jis sutiko nupirkti šautuvus, susitarė susitikti Pasvalyje. Su O. nuvažiavo į sutartą vietą. Ji vairavo automobilį, O. sėdėjo šalia. Susitikus su pirkėju, jis atsisėdo automobilio gale, kur buvo padėtas ilgas šautuvas. O. padavė jam kitą šautuvą. Vyras nusinešė šiuos šautuvus į namus. Po to jis padavė O. apie 50 – 60 Eur. Buvo apie 8 val. Iš (duomenys neskelbtini) k. pasiėmė sūnų ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Iš gautų pinigų O. užpylė kuro už 10 Eur ir jai davė 5 Eur „plečkutei“, kurią važiuodamos namo išgėrė. Taip pat už gautus pinigus ji pirko cigarečių, užkandos. Iš viso iš gautų pinigų ji gavo apie 20 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Savo poelgį vertina labai blogai. Išlaiko 2 mažamečius ir 2 nepilnamečius vaikus. Darbo neturi, pragyvena iš pašalpų.

Kaltinamoji O. Č. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jos mama iš J. K. nupirko puodą už 5 Eur. Tada su J. K. ji nuvyko pas Z. B., kuriam J. už 10 Eur pardavė dar vieną puodą. Ji su savimi turėjo 2 l alaus, išgėrė jį kartu su Z. B., abi išvažiavo. Po kiek laiko sumanė dar kartą nuvykti pas Z. B.. Ji ne kartą svečiavosi pas Z. B., todėl galvojo, kad jis jų neišvarys. Ji paėmė „pūslę“ alaus, o J. davė 5 Eur brendžio „plečkutei“ nupirkti. Apie 19 val. su J. K. nuvažiavo pas Z. B.. Pradėjo girtauti. Z. B. pastatė degtinės butelį. Ji pasiūlė Z. B. alaus. J. jai pasakė, kad kišenėje turi buteliuką su sutrintomis 2 tabletėmis migdomųjų. J. šį buteliuką parodė. Kai Z. nematė, J. tuos migdomuosius įpylė į degtinę. J. sakė, kad jai reikia pinigų. Kodėl apie tai nepasakė tyrimo metu, negali nurodyti, viskas vyko labai greitai, gal jaudinosi. Z. pasigėrė, darėsi mieguistas. Tada J. nuėjo į kitą kambarį su didelėmis durimis. Kambaryje J. apieškojo stalčius, rado gal 6 šovinius. Z. atrodė jau gerokai neblaivus, snūduriavo, nebepaėjo. Jos ruošėsi važiuoti namo. Ji pastebėjo, kad J. turėjo užsikišusi mažą šautuvą. Koridoriuje J. parodė ilgą šautuvą, kuris buvo susuktas į marškinius. Anksčiau Z. namuose ji matė tik mažą šautuvą, kuris buvo padėtas prie jo lovos savigynai. J. paskambino sūnui, kad jis atvažiuotų. Iš koridoriaus J. paėmė šautuvą ir jos išėjo. Abu šautuvus J. nešėsi rankose, jai dar parodė mažą šautuvą. J. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o ji – automobilio gale. Mažą šautuvą J. padėjo į automobilio dėtuvę, o didesnį padavė jai, jį pasidėjo šalia savęs. J. sūnus viską matė. Abi nuvažiavo iki J. namų, kieme automobilyje toliau girtavo. J. padavė sūnui gal 6 šovinius, kuriuos jis įdėjo į mažą šautuvą. J. skambino buvusiam vyrui, siūlė jam pirkti šautuvus. Kadangi J. niekaip nesurado pirkėjo, ji pati nutarė jo paieškoti. Ji paskambino D., A., tačiau jiems šautuvų nereikėjo. Po to J. sugalvojo nuvažiuoti pas savo draugę. Prieš tai jos užsuko pas A., kurio prašė tik įpilti benzino, su savimi ji turėjo ir išgertą brendžio butelį. Nuvykusios pas J. draugę, vėl gėrė. J. surado šautuvų pirkėją per kažkokį savo pažįstamą. Po to nuėjo pas J. draugės mamą, kur vėl gėrė. Po to su J. važiavo į kaimelį susitikti su jai nepažįstamu šautuvų pirkėju. Automobilį vairavo J., ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Susitikus su pirkėju, jis atsisėdo automobilio gale, apžiūrėjo šautuvus, sumokėjo 60 Eur. Vyras padavė pinigus J. Po to jos važiavo namo. Buvo apie 8 – 9 val. ryto. Už ginklus gautus pinigus išleido bendrai – rūkymui, gėrimui, maistui.

2017 m. kovo 14 d. akistatos metu įtariamosios J. K. ir O. Č. patvirtino savo parodymus : J. K. paaiškino, kad nežinojo, kur Z. B. laiko ginklus, todėl negalėjo jų pavogti; O. Č. paaiškino, kad J. buvo išėjusi iš kambario ir per tą laiką gal ir rado tuos ginklus. Taip pat ji nurodė, kad joms įsėdus į automobilį, didesnis ginklas buvo padėtas ant galinės sėdynės, o mažesnį ginklą J. padėjo į daiktų dėtuvę (2 t., 52-57 b. l.).

Nukentėjusysis Z. B. parodė, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 19 val. pas jį į namus atvyko O. Č. ir J. K.. Jam jos pasiūlė įsigyti puodą. O. sakė, kad J. neturi vyro, jos vaikams reikia pinigų. Nors jam puodo nereikėjo, tačiau jis iš gailesčio įsigijo iš J. K. puodą už 10 Eur. O. Č. atsinešė 2 butelius alaus. Kartu išgėrė vieną butelį. Už išgertą butelį O. atidavė 2 Eur. Jos išvažiavo. Po maždaug 20 – 25 minučių O. ir J. vėl atvažiavo pas jį į namus. J. su savimi turėjo „plečkutę“, O. – alaus butelį. Jis pastatė degtinės butelį. Pradėjo gerti. Iki tol nebuvo gėręs. Jis išgėrė stikliuką brendžio bei gal 2 stikliukus degtinės. O. pasiūlė jam išgerti alaus. Nežino, kas alų įpylė į stiklinę, nes ji jau buvo pripilta. Jis atsisakė. Tačiau O. primygtinai prašė išgerti alaus. Jis išgėrė alų ir daugiau to vakaro įvykių nebepamena. Nuo O. ir J. atėjimo iki jo užsnūdimo galėjo praeiti gal 10 – 15 minučių. Kol jis dar nemiegojo, moterys niekur nevaikščiojo, gal tik į tualetą buvo nuėjusios. Ryte atsikėlęs jis jautėsi blogai, tarsi kuo apsvaigintas, nors gėrė nedaug. Pamatė, kad miegamajame, ant spintelės prie lovos, nėra pistoleto. Šį pistoletą jis kartais laikydavo ir po pagalve. Taip pat jis pasigedo ir kitame kambaryje ant sienos kabojusio šautuvo. Tiksliai negali nurodyti, kiek šovinių buvo pistolete. Galėjo būti 3 šoviniai dėtuvėje, dar buvo palaidų šovinių stalčiuje. Iš jo galėjo būti pavogti iš viso 4 šoviniai. Ginklai jam grąžinti, pretenzijų kaltinamosioms neturi.

Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamoji J. K. yra jo mama, kitą kaltinamąją pažįsta. 2017 m. sausio 30 d. apie 18 val. nuvežė mamą jos prašymu iki (duomenys neskelbtini) g. Apie 22 – 23 val. mama paskambino ir paprašė atvažiuoti jos paimti iš tos pačios vietos. Jam apsisukinėjant automobiliu ir žibintams apšvietus kelią, jis pamatė, kad O. už sijono turi kažką paslėpusi – ji buvo pasilenkusi ir kažką prilaikė krentantį. Mama atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, o O. – automobilio gale. Jos buvo išgėrusios. Joms atsisėdus, jis atsisuko į O. ir pamatė ant automobilio galinės sėdynės pneumatinį šautuvą. Suprato, kad O. šį šautuvą buvo pakišusi po savo sijonu ir eidama jį rankomis prilaikė. Važiuojant link namų, mama užsiminė ir apie kitą šautuvą, kurio jis nematė. Po įvykio mama sakė, kad šį šautuvą O. buvo įdėjusi į automobilio dėtuvę. Prie namų mama su O. gėrė tiek automobilyje, tiek kieme. O. skambino J. K. ir A. S., siūlė jiems pirkti šautuvus. Po to mama paskambino savo draugei A. J., pasakė, kad atvažiuoja, pasiūlė išgerti. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), mama su O. nuėjo pas A., o jis nuėjo pas šalia gyvenančią močiutę, kur pernakvojo. Jį pažadinusi, močiutė pasakė, kad mama su O. kažkur išvažiavo. Buvo apie 8 – 9 val. Maždaug po pusvalandžio jos grįžo ir tada jie važiavo namo. Automobilyje jis nebematė šautuvo. Sustojo prie parduotuvės, kur mama nupirko „plečkutę“ degtinės, užkąsti. Tiksliai nežino, kas įsigijo ginklus, tačiau jam sakė, kad juos nupirko R. P. draugas gal už 60 Eur.

Liudytojas F. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. K. pavardė girdėta iš R. P.. Aplinkybių gerai nepamena, prašo remtis jo parodymais, esančiais Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamajame įsakyme (kuriuo jis buvo nuteistas už dujinio pistoleto, pneumatinio šautuvo ir 4 šaudmenų įgijimą bei laikymą). Čia jis parodė, kad apie 6 val. paskambino R. ir pasiūlė įsigyti šautuvus. Jis sutiko. Po to prie parduotuvės susitiko su pardavėjomis. Jis atsisėdo į jų automobilį. Dabar negali pasakyti, kuri iš moterų pasiūlė šautuvus. Vieną šautuvą jam padavė, o kitas šautuvas buvo padėtas ant galinės automobilio sėdynės. Dėtuvėje taip pat buvo gal 4 šoviniai. Sumokėjo 50 Eur. Pinigus padavė kažkuriai iš moterų. Jis neklausė, iš kur moterys gavo šautuvus. Nepamena, kaip moterys buvo apsirengusios. Kaltinamosios pagal amžių, kūno sudėjimą panašios į moteris, iš kurių jis įsigijo ginklus, bet jų tiksliai neatsimena.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją O. Č.. Dienos nepamena, buvo jau naktis. Jį pažadino skambutis nežinomu telefono numeriu. Atsiliepus iš balso jam nepažįstama moteris pasiūlė nusipirkti šautuvų. Jai atsakė, kad „persišviestų galvą“ ir padėjo telefono ragelį.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. sausio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, po vidurnakčio kažkuri iš kaltinamųjų jam paskambino telefonu. Ji nesiūlė pirkti šautuvų, tačiau prašė kažkokio tai telefono numerio.

Liudytoja A. J. parodė, kad su kaltinamąja J. K. yra draugės, kaltinamąją O. Č. matė tik vieną kartą. 2017 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, apie 2.30 val. paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuoja į svečius. J. atvyko su drauge O., atsivežė degtinės ir nepilną butelį brendžio, picos. Pamena, kad J. kažkam skambino, tačiau pokalbio nepamena. J. jos prašė R. P. telefono numerio, tačiau jo ji neturėjo. Apie šautuvus jos nekalbėjo. Po to ėjo aplankyti netoliese gyvenančios jos mamos, kur irgi gėrė. Apie 6 val. J. ir O. išlydėjo iš savo namų. Kai J. grįžo iš Pasvalio, atėjo su ja atsisveikinti. Buvo apie 7 val.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta abi kaltinamąsias, kiek mažiau – J. K. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). O. Č. atvyko pas jį apie vidurnaktį. Ją kažkas atvežė automobiliu. Tuo metu jis rūkė prie atdaro lango. O. Č. padėjo ant palangės brangaus gėrimo butelį ir prašė įpilti benzino. Jis pasakė jai, kad neturi benzino. Ji pasiėmė tą butelį ir išėjo, šautuvų pirkti jam nesiūlė.

2017 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) (1 t., 7 – 9 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra pramoninės (Italija) gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Bruni mod. 92 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9mm P.A) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktu, šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams. Tyrimui pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti. Tyrimui pateikti 4 vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų. Vadovaujantis Įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams pistoletams) ginklams. Tyrimui pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto ginklo BRUNI mod. 92 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-40 b. l.).

Iš 2017 m. sausio 31 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 9 val. namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), miegamajame, lovoje po pagalve, Z. B. neberado dujinio pistoleto „Bruni 92“, 9 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostolis 203 Eur (1 t., 5 b. l.).

Iš Licencijuojamos veiklos posistemio registro matyti, kad dujinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. B., jam leidimas išduotas 2014 m. sausio 6 d. (1 t., 15, 45, 46 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamųjų O. Č. ir J. K. apklausų metu nustatyta, jog iš Z. B. buvo pagrobti 2 ginklai. 2017 m. vasario 1 d. pokalbio telefonu metu Z. B. patvirtino, kad po minėtų moterų apsilankymo jis pasigedo dar ir pneumatinio šautuvo „Baikal MP 512“ (1 t., 18 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 1 d. tyrėjo B. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš nukentėjusiojo Z. B. pavogtus ginklus įgijo F. A. (1 t., 16 b. l.)

2017 m. vasario 1 d. kratos protokolas įrodo, kad pas F. A. namuose Pasvalyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dujinis pistoletas „Bruni 92“, 9 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, kurioje rasti 4 šoviniai, pneumatinis šautuvas „Baikal MP 512“, 4,5 mm kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 19-33 b. l.).

Iš 2017 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad O. Č. pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų išskleidimo ataskaitoje fiksuoti pokalbiai telefonu 2017 m. sausio 31 d. nuo vidurnakčio iki ryto ir ryte (1 t., 110-128 b. l.).

Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. vakaro iki 2017 m. sausio 31 d. ryto kaltinamosios J. K. ir O. Č. laiką leido drauge ir visą laiką iš esmės buvo kartu. O būtent, J. K., siekdama prasimanyti pinigų, nusprendė parduoti savo puodą ir tuo tikslu kartu su O. Č. nuvyko pas nukentėjusįjį Z. B.. Pastarasis įsigijo puodą iš J. K. įkalbėtas O. Č. ir sumokėjo už jį 10 Eur, nors puodas jam nebuvo reikalingas. Po to kaltinamosios su nukentėjusiuoju išgėrė O. Č. atneštą alų, už kurį Z. B. O. Č. sumokėjo 2 Eur. Išgėrusios alaus kaltinamosios iš Z. B. namų išėjo, tačiau netrukus vėl grįžo nešinos alkoholiu, kurį vėl vartojo kartu su nukentėjusiuoju. Z. B. gerokai apsvaigus, J. K. ir O. Č. iš Z. B. namų išėjo kartu. Po to jos automobiliu važinėjo po gretimas apylinkes, svečiavosi pas J. K. draugę ir jos mamą Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei nuolat girtavo. Tai patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų E. V., F. A., A. S., J. K., A. J., A. S. parodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, jų nustatymas svarbus vertinant kaltinamųjų veikimo tikslą ir jų atliktų veiksmų bendrumo apimtį.

Nustatyta, kad įvykio metu Z. B. namuose girtavo kaltinamosios bei nukentėjusysis, kuris pagal jo paties bei kaltinamųjų parodymus, begeriant užmigo, o atsibudęs ryte neberado savo dujinio pistoleto, 4 juo šaudyti skirtų šovinių bei po kiek laiko ir pneumatinio šautuvo. Kaltinamosios neneigė, kad abu ginklus, tame tarpe – ir šaunamąjį, bei šaudmenis pagrobė jos, tačiau abi kaltę dėl to vertė viena kitai. Kaltinamųjų, vienintelių galinčių atskleisti aplinkybes apie ginklų bei šovinių paėmimą iš nukentėjusiojo Z. B., parodymai visiškai skiriasi. O būtent, kaltinamoji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 42-45, 48-49 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad išeinant iš Z. B. namų, O. Č. jai parodė mažą ginklą, kurį ji turėjo užsikišusi už savo timpų; taip pat O. Č. iš kieme buvusių gėlių ištraukė kitą ilgesnį ginklą, suvyniotą į marškinius; šiuos ginklus O. Č. nešėsi su savimi iki automobilio, po ko, ilgą ginklą padėjo šalia savęs ant automobilio galinės sėdynės, o mažą ginklą – daiktų dėtuvėje. O. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 102-103, 106-107 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje taip pat iš esmės nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiajam Z. B. užmigus, J. K. kitame kambaryje apieškojusi stalčius, rado šovinių; išeinant iš Z. B. namų, pastebėjo, kad J. K. turi užsikišusi ginklą; koridoriuje J. K. parodė ir kitą ilgesnį ginklą, kuris buvo susuktas į marškinius; iš nukentėjusiojo namų J. K. išėjo nešina abiem ginklais; automobilyje J. K. padėjo mažą ginklą į dėtuvę, o ilgą ginklą padavė jai į automobilio galą, ji šį ginklą pasidėjo šalia savęs. Taigi, aptarti kaltinamųjų parodymai proceso metu nors ir buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau jie prieštarauja įvertinant jų veiksmus, todėl jais besąlygiškai tikėti negalima.

Po to, kai kaltinamosios išėjo iš nukentėjusiojo Z. B. namų, su jomis buvo E. V., kuris matė jas einančias link jo automobilio bei galimai matė vieną iš ginklų. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 61-63 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio žibintams apšvietus kelią, jis pamatė O. Č. – ji ėjo pasilenkusi ir prilaikė iš po jos sijono krentantį ginklą; kaltinamosioms atsisėdus į automobilį, jis atsisuko į O. Č. ir pamatė ant automobilio galinės sėdynės pneumatinį šautuvą; bevažiuojant J. K. minėjo ir apie antrą ginklą, kuris buvo daiktų dėtuvėje. Šio ginklo liudytojas nematė. Sugretinus šio liudytojo parodymus su kaltinamųjų parodymais, darytina išvada, kad juos galima laikyti labiau atitinkančius kaltinamosios J. K. parodymus. Tačiau, vertindamas šio liudytojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. yra kaltinamosios J. K. sūnus, todėl neabejotinai yra suinteresuotas padėti jai sušvelninti savo teisinę padėtį. Kita vertus, šis liudytojas nematė, kas vyko Z. B. namuose ir paties ginklų pagrobimo momento. Be to, apklausiamas teisme liudytojas negalėjo paaiškinti, kaip ir kada O. Č. galėjo įdėti dujinį pistoletą į automobilyje šalia jo prieš keleivio vietą esančią daiktų dėtuvę. Todėl, šio liudytojo parodymai taip pat abejotini. Kitų tiesioginių ir objektyvių įrodymų apie vertinamo įvykio aplinkybes byloje nėra.