Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant atsakovei T. T., jos atstovei adv. Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. A. ir S. A. ieškinį atsakovams T. T. ir G. T. bei pagal atsakovų T. T. ir G. T. priešieškinį ieškovams L. A. ir S. A. dėl žemės sklypo ir pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes, veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl bylos dalies nutraukimo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl pastatų statybos / rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturčių sutikimo

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovai L. A. ir S. A. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iš esmės niekada neprieštaravo dėl atsakovės T. T. savavališkai atliktų ūkio pastato, pažymėto 7I1m, rekonstrukcijos bei naujo pastato – malkinės statybos darbų atsakovų faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, niekada nebuvo išreiškę savo, kaip pastato bei žemės sklypo bendraturčių nesutikimo dėl tokių darbų atlikimo, tiesiog atsakovė niekada nebuvo prašiusi jų sutikimo, o šioje byloje teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė ir jokių nesutikimo su atsakovės pastatytais / rekonstruotais statiniais argumentų, atsisakymą duoti sutikimą pagrindžiančių motyvų, galimo jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir pan.; 2) atsakovei T. T. faktiškai naudotis Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999-02-18 sprendimu c.b. Nr. 2⁴-70-1999 paskirto bei jos vienos iki šiol naudoto ūkinio pastato, pažymėto 7I1m, rekonstrukcija, kaip paaiškino T. T. ir kaip iš esmės neginčijo ieškovai, buvo pradėta dar 1996 m. bei užbaigta 2002 m., taip pat ir malkinė, dėl kurios atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas, buvo pastatyta dar 2002 m., t.y. tuo metu, kai kitos ūkinio pastato bei visų kitų žemės sklype esančių pastatų ir paties žemės sklypo bendraturtė buvo A.H. T. (atsakovės T. T. motina), kuri ieškovei L. A. savo turto dalį padovanojo vėliau – 2005 m., ir teismas neturi jokių duomenų ir įrodymų, jog A.H. T. prieštaravo atsakovės T. T. vykdomiems statybos / rekonstrukcijos darbams; 3) nors atsakovai T. T. ir G. T. savo atsiliepime į ieškovų reikalavimą dėl leidimo atlikti savavališkos statybos / rekonstrukcijos įteisinimo darbus ir nurodė tam tikrus atsisakymo duoti tokį sutikimą argumentus, tačiau šie argumentai yra labiau susiję ne su jų, kaip bendraturčių, teisių ir interesų pažeidimu, jų padėties pablogėjimu ar tokio pažeidimo grėsme, bet su kaimyninių žemės sklypų savininkų galimu teisių ir interesų pažeidimu, arba tokiais statybos norminių aktų pažeidimais, kurių nustatymas priskirtinas Inspekcijos kompetencijai, bet apie kuriuos aukščiau minėtuose savavališkos statybos aktuose ir privalomuose nurodymuose, surašytuose ieškovei L. A. ir atsakovei T. T., nėra užsimenama; 4) teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, atsakovė T. T. nurodė ir pabrėžė, jog ji ir jos sutuoktinis iš esmės sutinka, kad ieškovė atliktų jos savavališkai pastatytų ir rekonstruoto pastatų įteisinimo darbus, jeigu tik ieškovai duotų identišką sutikimą patiems atsakovams, kadangi ieškovės savavališkai pastatyti statiniai, išskyrus lauko tualetą, yra būtent ieškovų faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, taip pat ir savavališkai rekonstruotas garažas, pažymėtas 2G1p, visą laiką buvo faktiškai naudojamas vien ieškovės šeimos, pastatai pastatyti ir rekonstruoti ieškovės lėšomis, į šį naujai pastatytą / rekonstruotą turtą atsakovai nepretenduoja ir jokių pretenzijų nereikia,

todėl teismas tenkina tiek ieškovų, tiek atsakovų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus ir pripažįsta jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti reikalingus jų savavališkos statybos / rekonstrukcijos, užfiksuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administraciniuose aktuose, pašalinimo – įteisinimo darbus be kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tokiu būdu tiek ieškovei, tiek atsakovei yra tik sudaromos prielaidos pašalinti savavališkos statytos padarinius, nes jų pašalinimas ir statybos / rekonstrukcijos įteisinimas sietinas ne tik su bendraturčių sutikimo gavimu, bet ir su kitų statybą leidžiančių dokumentų (leidimo statyti / rekonstruoti statinį) gavimu, reikalingų projektų parengimu bei suderinimu, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymusi bei įgyvendinimu. Be to, teismas dėl žemiau nurodytų argumentų iš dalies tenkina šalių reikalavimus dėl žemės sklypo ir pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui šioje dalyje ir šalims nebelikus nei žemės sklypo, nei pastatų bendraturčiais, atitinkamai išsispręstų ir kitos ginčo šalies leidimo atlikti statybos įteisinimo darbus reikalingumo apskritai klausimas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.80 str. 2 d. nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo – pasibaigimo būdas - atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, kai daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, juos turi būti įmanoma įgyvendinti.

Dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų atidalijimo

Teismo nuomone, atsakovės T. T. siūlomas pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas su tam tikromis išimtimis ir teismo korekcijomis, šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus teisės aktų reikalavimus bei teismų praktikos suformuotus tokio pobūdžio bylose kriterijus, itin konfliktiškus tarpusavio šalių santykius (juos patvirtina ir šiame teismo procese abiejų šalių teikti prašymai bei jų pagrindu teismo priimtos 2015-11-05, 2015-11-10, 2015-12-04 nutartys, įpareigojančios leisti priešingai šaliai patekti į tam tikras kitos šalies faktiškai naudojamas patalpas, siekiant atlikti turto vertinimą, parengti projektus ir pan.), o taip pat teisingumo ir protingumo principus, kiek įmanoma maksimaliai užtikrintų ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, konfliktuojančių šalių atsiskyrimą, užkirstų kelią galimiems šalių ginčams ateityje kilti, būtų racionalesnis, tikslingesnis, lyginant su ieškovės L. A. ieškiniu siūlomu pastatų atidalijimo variantu.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999-02-18 sprendimu c.b. Nr. 2⁴-70-1999 buvo nustatyta atsakovei T. T. ir tuometinei ginčo pastatų bendraturtei H. T., kuri vėliau savo turto dalį perleisdo ieškovei L. A., priklausiusių pastatų naudojimosi tvarka: atsakovei T. T. paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, Namų valdos techninės paskaitos byloje pažymėtomis indeksais 1-2 (16,12 kv.m.) ir 1-6 (10,90 kv.m.), taip pat ūkiniais pastatais, pažymėtais indeksais 6I1/m, 7I1/m ir 10I1/m., o A.H. T. paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (28,18 kv.m.), 1-3 (9,66 kv.m.), 1-4 (7,01 kv.m.), 1-5 (7,26 kv.m.) bei mansarda 1-7 (14,07 kv.m.), o taip pat garažu 2G1/m, ūkio pastatais 4I1/m, 3I1/m, pirtimi 8I1/m ir rūsiu 9I1/m (I t., b.l. 155-177, II t., b.l. 86-90). Atsakovės priešieškiniu siūloma atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka didžiąja dalimi atitinka šiuo teismo sprendimu nustatytą naudojimosi bendru turtu tvarką ir tik neženkliai nuo jos nukrypsta.

Tokiu būdu atsakovės T. T. priešieškinio reikalavimas atidalinti jos gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visą šį namą pilna apimtimi būtent ieškovei L. A., teismo vertintinas kaip racionalesnis ir protingesnis, negu ieškovės L. A. ieškinio reikalavimas padalinti šį namą abiem šalims natūra, tokiu būdu iš esmės užprogramuojant tolimesnių ginčų kilimo galimybę, neišsprendžiant šalių konflikto, neužtikrinant efektyvaus nuosavybės įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovai ieškiniu, tiek atsakovai priešieškiniu tą žemės sklypo dalį, kuri yra tiek po gyvenamuoju namu, tiek aplink jį, šalys prašo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant ją būtent ieškovams. Teismas negalėtų pritarti ieškovės L. A. siūlomam gyvenamojo namo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal UAB „Archplanas“ parengtą projektą (IV t., b.l. 77, 95-140) ir dėl to, kad tas projektas ir jame esantys brėžiniai neatitinka šiuo metu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančioje Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio gyvenamojo namo plano, patalpų žymėjimo, kiekvienos iš patalpų ploto ir kt.

Antra, ieškovei L. A. pilna apimtimi natūra, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskirtini garažas, pažymėtas indeksu 2G1p, bei prie šio garažo esantis, su juo betarpiškai viena siena susijęs ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 3I1m, kadangi:

a) abu šie pastatai minėtu 1999 m. teismo sprendimu buvo paskirti naudotis būtent ieškovei;

c) abu šie pastatai yra būtent ieškovės L. A. faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje;

d) į šiuos pastatus, kaip paaiškino posėdyje atsakovė T. T., ji niekada nepretendavo, jais niekada nesinaudojo;

Nors ieškovė ieškinyje bei atsakovė T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkio pastatas, pažymėtas 3I1p, faktiškai nebeegzistuoja, todėl apskritai prašė nespręsti jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, tačiau šis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, kaip turintis atitinkamą plotą, charakteristikas, vertę ir pan. nekilojamasis turtas, jis nurodytas, pažymėtas bei aprašytas Namų valdos techninės apskaitos byloje, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų viešo registro duomenis, kurie laikomi išsamiais ir teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad bet kuris iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų turi būti pagrįstas teisėtumo kriterijumi, t.y. atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti suderinamas su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, todėl teismas atsidalija iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tik tuos šalims priklausančius pastatus ir patalpas, kurie teismo sprendimo priėmimo yra teisiškai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir užfiksuoti byloje esančiame Namų valdos techninės apskaitos byloje, todėl nepasisako ir negali spręsti dėl tų pastatų ir jų dalių (šiuo atveju – rekonstruotos garažo 2G1p dalies ar rekonstruotos ūkio pastato 7I1m dalies) atsidalijimo, kurios nors galimai faktiškai ir egzistuoja, tačiau nėra įteisinti ir įregistruoti teisės tų nustatyta tvarka, atitinkamai ir negali būti jokiu būdu ar forma apibrėžti/identifikuoti teismo sprendime šioje byloje.

Trečia, atsakovei T. T., atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tikslinga pilna apimtimi natūra priskirti ūkio pastatą, pažymėtą indeksu 7I1m, kurį atsakovė be kita ko, savavališkai rekonstravo ir dėl kurio jai buvo surašytas aukščiau minėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-04-28 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140428-00062, bei prie šio ūkio pastato esančius, su juo betarpiškai bendromis sienomis susijusius ir iš esmės vientisą pastatą sudarančius (tai matyti iš kadastrinių matavimų bylos bei atsakovės pateiktų nuotraukų, III t., b.l. 93-94) ūkio pastatus, pažymėtus indeksais 4I1m, 6I1m ir 10I1m, kadangi:

a) visi šie ūkio pastatai, išskyrus 4I1m pastatą, minėtu 1999 m. teismo sprendimu buvo paskirti naudotis būtent atsakovei;

b) kaip paaiškino atsakovė ir kaip ieškinyje neneigė ieškovė, būtent atsakovė faktiškai visą laiką jais naudojosi ir iki šiol naudojasi;

c) visi šie pastatai yra būtent atsakovės T. T. faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje;

d) toks atsidalijimo variantas, be kita ko, palengvintų ir savavališkos ūkio pastato 7I1m padarinių pašalinimo klausimo išsprendimą;

e) visi šie pastatai yra išsidėstę vienas prie kito, susiję bendromis sienomis, neatskiriami ir iš esmės fiziškai sudaro vientisą pastatą.

Ieškovės L. A. reikalavimas visą ūkio pastatą, pažymėtą 4I1m, kuris, kaip minėta, faktiškai – techniškai susijęs su aukščiau nurodytais pastatais ir yra nuo jų neatskiriamas, ir kuriuo faktiškai naudojasi T. T., priteisti natūra būtent ieškovei šiuo atveju atrodytų neracionalus, neefektyvus ir neprotingas sprendimas, ypač atsižvelgiant į pačios ieškovės teikiamą žemės sklypo, ant kurio yra šie pastatai, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, pagal kurį tiek ūkio pastatai 7I1m, 4I1m, 6I1m ir 10I1m, tiek ūkio pastatas 4I1m atsidurtų atsakovams T. ir G. T. skirtame naujai suformuotame žemės sklype.

Ketvirta, nors atsakovė T. T. priešieškiniu prašė pilna apimtimi natūra priteisti ieškovei L. A. pirtį, pažymėtą 8I1m, ir kiemo rūsį, pažymėtą 9I1b, kurie jau minėtu teismo 1999 m. sprendimu iš tikrųjų ir buvo paskirti naudotis būtent ieškovei, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog šiuo pastatus tikslinga natūra pilna apimtimi priteisti būtent atsakovei T. T., kadangi:

T. ir G. T., ir pastatai yra labai nutolę nuo kitų ieškovės faktiškai naudojamų ir jai, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, asmeniškai priteistinų pastatų (gyvenamojo namo, garažo 2G1p, ūkio pastato 3I1m), ir priešingai – pastatai yra prie atsakovei T. T. priteistinų ūkio pastatų 4I1m, 6I1m, 7I1m, 10I1m bei prie pat jos savavališkai pastatytos malkinės, dėl kurios atsakovei surašytas aukščiau minėtas savavališkos statybos aktas;

d) faktiškai šie pastatai ieškovei L. A. nėra reikalingi, kadangi ji ieškiniu pati neprašė jų priteisti jai, be to, ieškovė L. A. yra savo naudojamoje žemės sklypo dalyje pasistačiusi pirtį, kurios įteisinimo siekia tiek šioje byloje pareikštu reikalavimu, tiek atlikdama kitus tam reikalingus veiksmus.

Kadangi tokiu būdu atidalijus pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei L. A. tenkančių pastatų bendra rinkos vertė, nustatyta pagal UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis 2015-11-13 dienai, sudarytų 29403 € (28500 € vertės gyvenamasis namas ir kiemo statiniai + 732 € vertės garažas + 171 € vertės ūkio pastatas 3I1m), o atsakovei T. T. tenkančių pastatų bendra rinkos vertė sudarytų 3088 € (117 € vertės ūkio pastatas 4I1m + 90 € vertės ūkio pastatas 6I1m +1750 € vertės ūkio pastatas 7I1m + 429 € vertės ūkio pastatas 8I1m + 480 € vertės ūkio pastatas 9I1m+222 € vertės ūkio pastatas 10I1m), kitokių duomenų ir įrodymų apie pastatų vertę byloje nėra, šalys iš esmės nurodė sutinkančios su registre užfiksuota pastatų verte, todėl iš ieškovės L. A. atsakovei T. T. priteistina 13157,50 € piniginė kompensacija ([32491 € bendra visų pastatų vertė :2] – 3088 €) už ieškovei tenkančią didesnę / atsakovei tenkančią mažesnę turto vertę. Teismas pažymi, kad nors VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo ir kiemo statinių (šulinio) vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015-11-13, yra 21339 €, tačiau ši vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, tad gali neatspindėti individualizuotos realios dabartinės rinkos vertės. Kaip matyti iš atsakovų pateiktos UAB „Capital vertinimas“ atliktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 15-N11-50, L. A. ir T. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4196-6004-3013), pažymėto 1A1mp, bei šalia jo esančių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. 4196-6004-3092), o būtent šulinio, esančių Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. Durpių g. 10, rinkos vertė 2015-11-19 dieną yra 28500 € (IV t., b.l. 58). Teismas neturi pagrindo netikėti šia pateikta ataskaita, juo labiau, kad byloje nėra kitų, ją galinčių paneigti įrodymų, tokių įrodymų neteikė, o taip pat atsakovų pateiktos ataskaitos duomenų teisingumo nekvestionavo ieškovai. Tokiu būdu spręsdamas dėl kompensacijos T. T. priteisimo ir jos dydžio teismas, nustatydamas gyvenamojo namo ir kiemo statinių vertę, remiasi būtent minėta turto vertinimo ataskaita.

Dėl žemės sklypo atidalijimo

LR Žemės įstatymo 2 str. 15 d. numatyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turiu būti rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str., LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis.

Nors ieškovai L. ir S. A. patikslintu ieškiniu, jo rezoliucinėje dalyje prašė atidalinti jiems ir atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geopaslaugos“ parengtą 2015-07-21 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį, tačiau 2015-11-26 jie pateikė teismui išsamų UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (su planu, aiškinamuoju raštu ir kitais susijusiais dokumentais), kurį be kita ko, teikė derinimui ir Nacionalinei žemės tarnybai ir dėl kurio Tarnyba pasisakė savo atsiliepimuose į ieškinį, kuris iš esmės savo principu identiškas UAB „Geopaslaugos“ rengtam brėžiniui, ieškovai prašė šį projektą prijungti prie bylos ir laikyti jį patikslintu žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektu, todėl teismas vertina ir pasisako būtent dėl šio projekto (III t., b.l. 175-179; IV t., b.l. 2-41). Atsakovai T. ir G. T. priešieškiniu prašė atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Baltijos matavimų organizaciją“ parengtą 2015-03-13 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (I t., b.l. 180, II t., b.l. 60-85).

Įvertinęs atsakovės T. T. paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismų praktikoje suformuotais tokio pobūdžio bylose principais, o taip pat atsižvelgdamas į šiuo teismo sprendimu nustatomą ginčo žemės sklype esančių pastatų atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendimą, teismas tenkina ieškovų L. ir S. A. reikalavimą dėl žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą projektą, kaip labiau atitinkantį aukščiau nurodytus bei teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą, racionalesnį ir tikslingesnį, lyginant su atsakovų priešieškiniu pareikštu reikalavimu, žemės sklypo naudojimą, maksimalų bendraturčių atskyrimą, efektyvų žemės ploto išnaudojimą ir pan.

Pagal ieškovų L. ir S. A. pateiktą UAB „Geodeziniai matavimai“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vietoj šiuo metu esamo 0,7762 ha ploto žemės sklypo formuojami du atskiri žemės sklypai, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai: 5390 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 1, valstybinėje koordinačių sistemoje apibrėžtas taškais 1-28-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-35-34-33-32-31-30-29-2-1, kuris tektų ieškovams L. ir S. A., bei 2372 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 2, valstybinėje koordinačių sistemoje atribotas taškais 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-35-34-33-32-31-30-29-2, kuris tektų atsakovams T. ir G. T. (IV t., b.l. 2-37).

Pagal atsakovų T. ir G. T. teismui UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą 2015-03-13 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vietoj šiuo metu esamo 0,7762 ha ploto žemės sklypo formuojami du atskiri žemės sklypai, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai: 0,5390 ha ploto žemės sklypas 1B, valstybinėje koordinačių sistemoje atribotas taškais 34-1-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10-9-8-7-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34, kuris tektų ieškovams L. A. ir S. A., bei 0,2372 ha ploto žemės sklypas 1A, valstybinėje koordinačių sistemoje apibrėžtas taškais 34-2-3-4-5-6-7-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34, kuris tektų atsakovams T. T. ir G. T. (I t., b.l. 180, II t., b.l. 60-85).

Visų pirma, tiek vienas, tiek kitas teismui pateikti projektai iš esmės atitinka teisėtumo kriterijų, t.y. teisės aktų nustatytus imperatyvius reikalavimus tokio pobūdžio projektams, todėl abu gali būti teismo vertinami. Atsakovų parengtas projektas: a) atitinka ir parengtas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 2009-04 UAB „Geovisata“ parengto žemės sklypo plano pagrindu (I t., b.l. 128); b) atsakovei T. T. 2014-11-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FP-754-14 (I t., b.l. 131); c) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4986 nuspręsta pradėti rengti 0,7762 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo, o taip pat atsakovei 2014-12-16 išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 48RE-(14.48.42)-886 (I t., b.l. 132-134); d) atsakovų parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo 2015-11-04 raštu Nr. A33(1)-7399 buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje ir jam pritarta (III t., b.l. 100, 123); e) parengtas projektas buvo teiktas derinimui žemės sklypo bendraturčiams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams, suteikiant galimybę su juo susipažinti, pateikti pasiūlymus ir pan., jam savo parašais pritarė beveik visi gretimų žemės sklypų savininkai (I t., b.l. 178-183; II t. b.l. 82-83); f) parengtas projektas 2014-04-03 buvo teiktas derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, kuris 2015-05-05 pateikė atsakovams atitinkamas pastabas (nėra raštiško visų sklypo bendraturčių pritarimo; nėra atsižvelgta į bendraturtės L. A. pasiūlymą, sklypai formuojami neracionalių ribų ir nėra suprojektuoti statinių naudojimo servitutai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti (II t., b.l. 94); vėliau projektas buvo koreguojamas ir vėl teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri paskutiniu byloje turimu – 2015-12-14 Žemės valdos projekto patikslinimo aktu Nr. TPA-4849-(8.20.) nustatė vienintelį trūkumą projekte - nėra apspręsta pastatų ir statinių bendraturčių teisė (servitutas) eksploatuoti, prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų ir statinių (IV t., b.l. 156-157), tačiau šis trūkumas, jeigu teismas pilnai tenkintų atsakovų priešieškinio reikalavimą dalyje dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienai iš ginčo šalių priteisdamas natūra pilna apimtimi būtent tuos pastatus, kurie pagal atsakovų parengtą žemės sklypo atsidalijimo projektą atsiduria būtent tų pastatų savininkui skirtame po atsidalijimo žemės sklype, tampa nebeaktualus, nes L. A. ir T. T. nebeliktų pastatų bendraturtėmis.

Ieškovų parengtas projektas: a) atitinka ir parengtas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 2009-04 UAB „Geovisata“ parengto žemės sklypo plano pagrindu (I t., b.l. 128); b) L. A. 2014-06-12 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu organizuoti tokio projekto rengimą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-08-06 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3151 nuspręsta pradėti rengti 0,7762 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant ieškovės valdomos sklypo dalies atidalijimą į atskirą žemės sklypą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo; c) ieškovei 2014-10-13 buvo išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 48RE-(14.48.42)-611; d) 2015-07-21 UAB „Geopaslaugos“ parengtas projektas – sprendinių brėžinys 2015-10-22 buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti (III t., b.l. 41-48, 113), vėliau patikslintas UAB „Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas 2015-11-25 buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti, jį 2015-12-21 raštu buvo atsisakyta derinti, nes projekto sprendiniuose nenurodytos aerodromų apsaugos zonos, patenkančios į projektuojamus žemės sklypus, kaip to reikalauja teisės aktai, projekto sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviai ir kt.) ir su statinių išdėstymu ir t.t. (IV t., b.l. 80-81); tačiau kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2016-02-12 gauto atsiliepimo, UAB „Geodeziniai matavimai“ 2016-01-25 Vilniaus rajono skyriui pateikus prašymą pakartotinai suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą 2015-11-23 UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S., jį Vilniaus rajono skyrius 2016-02-10 suderino (IV t., b.l. 174-175); e) nors minėtas projektas dar turi būti suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o vėliau vėl teikiamas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau šie trūkumai teismo nuomone, šiuo atveju negali tapti kliūtimi teismui tokį projektą vertinti (ir tvirtinti) šioje byloje, nes esminės jo rengimo procedūros jau atliktos, projektas 2016-02-10 buvo suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM, jį patikrinus kompetentingiems, atitinkamą išsilavinimą turintiems specialistams, ant projekto yra 2015-11-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos seniūnės rezoliucija, jog su projektu buvo susipažinta.

Antra, pagal abiejų ginčo šalių siūlomus žemės sklypo atsidalijimo projektus kiekvienam iš dabartinių bendraturčių realiai tektų idealiai jo dabartinę dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkantys savarankiški žemės sklypai: ieškovams – 0,5390 ha bendro ploto žemės sklypas, o atsakovams – 0,2372 ha bendro ploto žemės sklypas.

Trečia, pagal abiejų ginčo šalių siūlomus projektus kiekvienai iš ginčo šalių po atsidalijimo tektų naudotis iš esmės ta dabartinio žemės sklypo dalimi, kuria jie faktiškai ilgą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi savo nuožiūra (ten įrengę daržą, pastatę naujus, kad ir savavališkus, pastatus ir pan.).

Kita vertus, teismas, vis dėlto, pritaria būtent ieškovų siūlomam žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantui, kadangi:

Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo atsidalijimo projektą kiekvienam iš dabartinių

bendraturčių atitektų būtent ta dabartinio žemės sklypo dalis, kurioje yra jiems priteistini po atsidalijimo pastatai, o taip pat atitinkami ieškovės L. A. bei atsakovės T. T. savavališkai pastatyti / rekonstruoti pastatai, dėl kurių joms buvo surašyti savavališkos statybos aktai: ant ieškovams L. ir S. A. skirtino po atsidalijimo 0,5390 ha ploto žemės sklypo yra būtent ieškovei L. A. priteistini po atsidalijimo asmeninės nuosavybės teise pastatai: gyvenamasis namas, pažymėtas 1A1mp, garažas, pažymėtas 2G1p, ūkio pastatas, pažymėtas 3I1m, kiemo statiniai (šulinys), o taip pat ieškovės siekiami įteisinti naujai savavališkai pastatyti garažas, pirtis ir lauko tualetas; tuo tarpu ant atsakovams T. ir G. T. skirtino po atsidalijimo 0,2372 ha ploto žemės sklypo yra būtent atsakovei T. T. priteistini po atsidalijimo asmeninės nuosavybės teise pastatai: ūkio pastatas, pažymėtas 4I1m, ūkio pastatas, pažymėtas 6I1m, ūkio pastatas, pažymėtas 7I1m, ūkio pastatas, pažymėtas 10I1p, pirtis, pažymėta 8I1m, kiemo rūsys, pažymėtas 9I1b, o taip pat atsakovės siekiama įteisinti savavališkai pastatyta malkinė.

Pagal ieškovų siūlomą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, į kiekvieną iš

naujai suformuotų žemės sklypų būtų atskiras privažiavimas iš gatvių: į ieškovams skirtiną žemės sklypą – iš šiaurinės žemės sklypo dalies, į atsakovams skirtiną žemės sklypą – tiek iš šiaurinės ieškovams skirtino žemės sklypo dalies per sklypui nustatytą kelio servitutą S1, iš esmės atitinkantį šiuo metu įregistruotą ir 2009-04 UAB „Geovisata“ parengtame žemės sklypo plane atsispindintį kelio servitutą, tiek iš rytinės atsakovams skirto sklypo dalies, kuriuo, kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovė T. T., atsakovai šiuo metu faktiškai ir naudojasi, patekdami į savo naudojamą žemės sklypo dalį.

Pagal ieškovų siūlomą projektą kiekviename iš naujai formuojamų savarankiškų žemės sklypų

nustatomi atitinkami servitutai (suteikiantys teisę naudotis sklypo dalimi kitais tikslais, tiesti ir pan., požemines ir antžemines komunikacijas, statinių savininkui naudotis žemės sklypu), kurių reikalingumas buvo nuolat pabrėžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teiktuose pastabose tiek ieškovams, tiek atsakovams dėl jų teiktų derinimui projektų, tiek šioje byloje teismuose atsiliepimuose ir kurie be kita, ko išspręstų pastatų savininkų (bendraturčių), jeigu jie nebūtų žemės sklypo savininkais, patekimo į pastatus klausimą.

d) Pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo atidalijimo projektą būtų suformuoti žymiai aiškesnės, taisyklingesnės, lygesnės formos žemės sklypai, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį turimos žemės ploto išnaudojimą, maksimalų ginčo šalių izoliavimąsi viena nuo kitos, išvengiant būtinumo naudotis itin arti konkrečiai šaliai tenkančių pastatų esančia žeme. Priešingai, pagal atsakovų siūlomą atidalijimo projektą, naujai suformuoti žemės sklypai, ypač ieškovams siūlomas priskirti žemės sklypas 1B būtų itin netaisyklingos formos, taip neracionaliai išnaudojant žemės plotą, apie ką atsakovams buvo pažymėta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM projektui teiktose pastabose bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

e) Pritarus atsakovų siūlomam žemės sklypo atsidalijimo projektui, ieškovams L. ir S. A. skirtame naujai suformuotame žemės sklype 1B liktų atsakovei T. T. po atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteistini pastatai: pirtis, pažymėta 8I1m, kiemo rūsys, pažymėtas 9I1b, ir liktų neišspęstas atsakovės naudojimosi žemės sklypu, siekiant eksploatuoti, prieiti ir privažiuoti prie šių pastatų, klausimas, atitinkamai užprogramuoti tolimesni šalių ginčai. Netgi tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės T. T. priešieškinio reikalavimus dėl pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jos siūlomu būdu, patvirtinus atsakovės pateiktą žemės sklypo atsidalijimo projektą, tokiu atveju atsakovams skirtame žemės sklype liktų ieškovės savavališkai pastatyto lauko tualeto, kurio įteisinimo siekia ieškovė ir kurio įteisinimui iš esmės neprieštarauja atsakovai.

Atidalijus žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų siūlomą projektą bei įvertinus šiuo metu ieškovams ir atsakovams, kaip sutuoktiniams, tiek bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek asmeninės sutuoktinio nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, atitinkamai nustatytina, kad ieškovams L. ir S. A. po atidalijimo atitenkančiame 0,5390 ha bendro ploto žemės sklype, ieškovams L. ir S. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 16/5390 dalys, o ieškovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5374/5390 dalys žemės sklypo Nr. 1, tuo tarpu atsakovams po atidalijimo atitenkančiame 0,2372 ha bendro ploto žemės sklype atsakovams T. ir G. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1377/2372 dalys, o atsakovei T. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 995/2372 dalys žemės sklypo Nr. 2.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai sumokėjo 28,96 € žyminio mokesčio (I t., b.l. 2), patyrė 1873,16 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II t., b.l. 163-164; IV t., b.l. 163-169), t.y. viso byloje patyrė 1902,12 € bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai sumokėjo 21 € žyminio mokesčio (2015-04-26 nutartimi atsakovė buvo atleista nuo 40,50 € žyminio mokesčio dalies už pareikštus neturtinius reikalavimus sumokėjimo), patyrė 1700 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1100,56 € išlaidų UAB „Baltijos matavimų organizacija“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, 400 € išlaidų nekilnojamojo turto vertinimui atlikti (II t., b.l. 36-37, 45-48, 141-142; III t., b.l. 12, 76, 138-139; IV t., b.l. 45, 158-160, 185-186), t.y. viso patyrė 3221,56 € bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei T. T. iki 2015-07-23 byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, ir valstybė patyrė 155,11 € tokios pagalbos teikimo išlaidų. Be to, valstybė patyrė 24,55 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkina identiško pobūdžio tiek ieškovų, tiek atsakovų reikalavimus dėl leidimo atlikti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo, spręsdamas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkina ieškovų ieškinį, tuo tarpu spręsdamas dėl sklype esančių pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės didžiąja dalimi tenkina atsakovų priešieškinį, t.y. apytikriai tenkina apie pusę tiek ieškovų, tiek atsakovų pareikštų byloje reikalavimų, teismas mano esant teisinga ir protinga atitinkamai tarp šalių paskirstyti ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš kiekvienos iš šalies priešingai šaliai po pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (į atsakovams priteistinų išlaidų sumą neįtraukiamos 1100,56 € išlaidos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, kadangi teismas šį projektą atmeta ir pagal jį nenustato atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tvarkos): iš atsakovų T. ir G. T. ieškovams priteistina 951,06 € (1902,12 € / 2) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovų L. ir S. A. atsakovams priteisina 1060,50 € (2121 € / 2), o į valstybės biudžetą – 77,55 € (155,11 € / 2) bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 22,55 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 11,28 € iš kiekvienos šalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priimti atsakovės T. T. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl 29193 € piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės L. A. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

I. L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ieškinį atsakovams T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini)) ir G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini)), tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija tenkinti iš dalies.

A. T. T. ir G. T. priešieškinį ieškovams L. A. ir S. A., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovams L. A. ir S. A. be atsakovų T. T. ir G. T. sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-03-31 surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sąlygų sąvado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavališkai rekonstruotam garažui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini).

Leisti atsakovams T. T. ir G. T. be ieškovų L. A. ir S. A. sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014-04-28 surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-0062 ir Nr. SSA-00-140428-00063, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. 4196-6004-3068, plane pažymėtam indeksu 7I1m, rekonstruoti ir pagalbinio ūkio paskirties pastatui – malkinei su priestatu (tualetu) statyti žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0434-3673, esančiame Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. Durpių g. 10.

Atidalinti ieškovams L. A., S. A. ir atsakovams T. T. bei G. T. nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2015-11-23 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant du atskirus žemės sklypus:

projekte pažymėtą Nr. 1 ir valstybinėje koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-28-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-35-34-33-32-31-30-29-2-1; iš jo ieškovams L. A. ir S. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisiant 16/5390 dalis šio žemės sklypo, o ieškovei L. A. asmeninės nuosavybės teise – 5374/5390 dalis šio žemės sklypo.

žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 2 ir valstybinėje koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-35-34-33-32-31-30-29-2; iš jo atsakovams T. T. ir G. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisiant 1377/2372 dalis šio žemės sklypo, o atsakovei T. T. asmeninės nuosavybės teise – 995/2372 dalis šio žemės sklypo.

Atidalinti ieškovei L. A. ir T. T. nuosavybės teise priklausančias pastatų, esančių Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 1A1mp;

- garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 2G1p;

- ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 4I1m;

- ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 6I1m;

- ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą 7I1m;

- pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 8I1m;

- kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 9I1b;

- ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 10I1p.

Priteisti iš ieškovės L. A. atsakovei T. T. 13157,50 € (trylikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 50 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų T. T. ir G. T. lygiomis dalimis ieškovams L. A. ir S. A. 951,06 € (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų L. A. ir S. A. lygiomis dalimis atsakovams T. T. ir G. T. 1060,50 € (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų L. A. ir S. A. lygiomis dalimis 88,83 € (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 83 centus), o iš atsakovų T. T. ir G. T. lygiomis dalimis 11,28 € (vienuolika eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.