Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-470-450/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-01
Bylos Nr.: 2A-470-450/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00776-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: L. A., S. A.
Atsakovas: T. T., G. T.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-470-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00776-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) L. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovų L. A. ir S. A. ieškinį atsakovams T. T. ir G. T. bei pagal atsakovų T. T. ir G. T. priešieškinį ieškovams L. A. ir S. A. dėl žemės sklypo ir pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes, veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė leisti ieškovams be atsakovų sutikimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sąlygų sąvado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavališkai rekonstruotam garažui; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausančią 5390 kv.m. ploto minėto žemės sklypo dalį, priteisiant ieškovams 5390/7762 žemės sklypo dalis; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei L. A. ir atsakovei T. T. priklausančius pastatus, ieškovei L. A. priteisiant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-5, 1-6 pagal UAB „Archplanas“ parengtą patalpų padalinimo planą; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, o atsakovei T. T. priteisiant: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, pastogės patalpą, balkoną; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas ir balkoną; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atidalinti žemės sklypą ir pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovai prašė atsižvelgdami į tai, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sklype esančių pastatų naudojimosi tvarka buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu, ieškovai siūlė ją atitinkančią atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendimą, o atsakovų siūlomas pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas prieštarauja nusistovėjusiai faktinei naudojimosi pastatais tvarkai, atsakovų prašomas atidalinti ūkio pastatas, plane pažymėtas 7I1m, buvo savavališkai pačios atsakovės rekonstruotas į gyvenamąjį namą, šio pastato vertės neįmanoma nustatyti, nes savavališka statyba yra neįteisinta, todėl geriausiai būtų jį atidalinti natūra ieškovų siūlomu būdu; gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1mp, taip pat galima atidalinti natūra pagal UAB „Archplanas“ parengtą projektą, tam nereikėtų neprotingų išlaidų. Atsakovai paskutiniu patikslintu priešieškiniu prašė leisti atsakovei T. T. be ieškovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus tikslu įteisinti savavališką statybą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Savavališkos statybos aktus, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti ir malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype ir atlikti visus kitus statybos įteisinimo veiksmus; atidalinti atsakovės T. T. 995/7762 dalis bei bendrai atsakovų 1377/7762 dalis Sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais pagal 2015 m. kovo 13 d. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patikslintą 2015 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinėje žemės tarnybos; atidalinti atsakovės T. T. ½ dalį namo iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove L. A., priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovei priteisiant iš ieškovės 43443 Eur kompensaciją; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus ieškovei L. A. ir atsakovei T. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus atsakovei T. T. priteisiant ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei L. A. priteisiant pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovai nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, pagal kurią T. T. buvo priteista naudotis gyvenamosiomis patalpomis, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtomis indeksais 2a1/p ir 3a1/p, taip pat ūkiniais pastatais, pažymėtais indeksais 6I1/m, 7I1/m, 10I1/m, o tuometinei kitos dalies turto savininkei H. T., kuri vėliau savo turtą perleido ieškovei L. A., paskirta naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1A1/mp ir ten esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-3, 1-4, ir patalpa 1a1/p (7,26 kv.m.), mansarda, pažymėta indeksu 1-7, o taip pat ūkiniais pastatais, pažymėtais 4I1/m, garažu, pažymėtu 2G1/m, ūkiniu pastatu, pažymėtu 3I1/m, pirtimi, pažymėta 8I1/m bei rūsiu, pažymėtu 9I1/m. Tokiu būdu T. T. buvo paskirta naudotis mažesne, nei jai priklauso turto dalimi, kuri tiek savo plotu, tiek statinių kokybe, tiek paskirtimi labai skiriasi nuo ieškovei skirtų pastatų, atsakovė neturi pirties, garažo ir rūsio, gyvenamajame name nebuvo jai paskirta virtuvės, vonios ir pan. Kadangi tarp šalių nuolat kyla konfliktai, gyvenimas vienuose namuose šalių šeimoms neįmanomas, tikslinga atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visą gyvenamąjį namą, kuriuo faktiškai naudojosi ir tebesinaudoja vien ieškovės šeima, jai natūra, o atsakovei priteisiant ½ dalies šio namo vertės piniginę kompensaciją.Ieškovai su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ginčo tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu nėra, tarp šalių nusistovėjęs faktinis naudojimasis, pagal kurį pateiktas ieškovų siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, tuo tarpu atsakovų pateiktas atidalijimo planas nėra racionalus ir patogus, neatitinka faktinio naudojimosi, sukels ateityje ginčus.Tretieji asmenys atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, jiems nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė atsakovės T. T. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl 29 193 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės L. A. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – leido ieškovams be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sąlygų sąvado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavališkai rekonstruotam garažui Sklype; leido atsakovams be ieškovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014 m. balandžio 28 d. surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-0062 ir Nr. SSA-00-140428-00063, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 7I1m, rekonstruoti ir pagalbinio ūkio paskirties pastatui – malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype; atidalino ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias Sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą 2015 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant du atskirus žemės sklypus; priteisė iš ieškovės L. A. atsakovei T. T. 13 157,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams 951,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams 1060,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 88,83 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalimis 11,28 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs tiek ieškovų, tiek atsakovų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus ir pripažinęs jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti reikalingus jų savavališkos statybos / rekonstrukcijos, užfiksuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administraciniuose aktuose, pašalinimo – įteisinimo darbus be kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo, konstatavo, jog tokiu būdu tiek ieškovei, tiek atsakovei yra tik sudaromos prielaidos pašalinti savavališkos statytos padarinius, nes jų pašalinimas ir statybos / rekonstrukcijos įteisinimas sietinas ne tik su bendraturčių sutikimo gavimu, bet ir su kitų statybą leidžiančių dokumentų (leidimo statyti / rekonstruoti statinį) gavimu, reikalingų projektų parengimu bei suderinimu, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymusi bei įgyvendinimu.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės T. T. siūlomas pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas su tam tikromis išimtimis ir teismo korekcijomis, šioje konkrečioje situacijoje užkirstų kelią galimiems šalių ginčams ateityje kilti, būtų racionalesnis, tikslingesnis, lyginant su ieškovės L. A. ieškiniu siūlomu pastatų atidalijimo variantu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kiekvienai iš dabartinių pastatų bendraturčių asmeninės nuosavybės teise pilna apimtimi natūra turėtų atitekti būtent tie pastatai, kuriais jos faktiškai ilgą laiką iki šiol naudojosi, kuriais rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė, gerino, kai kuriuos iš jų netgi savavališkai rekonstravo, kaip ir siūlo priešieškiniu atsakovė T. T., arba tie pastatai, kuriais bendraturtės nors ir faktiškai nesinaudojo, tačiau kurie yra šalia jų naudojamų pastatų, o svarbiausia – jų faktiškai naudojamoje bendro Sklypo dalyje.Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas žemės sklypą ir pritardamas ieškovų siūlomam žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantui, konstatavo, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo atsidalijimo projektą kiekvienam iš dabartinių bendraturčių atitektų būtent ta dabartinio žemės sklypo dalis, kurioje yra jiems priteistini po atsidalijimo pastatai, o taip pat atitinkami ieškovės L. A. bei atsakovės T. T. savavališkai pastatyti / rekonstruoti pastatai, dėl kurių joms buvo surašyti savavališkos statybos aktai. Pagal ieškovų siūlomą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, į kiekvieną iš naujai suformuotų žemės sklypų būtų atskiras privažiavimas iš gatvių. Pagal ieškovų siūlomą projektą kiekviename iš naujai formuojamų savarankiškų žemės sklypų nustatomi atitinkami servitutai, kurių reikalingumas buvo nuolat pabrėžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teiktuose pastabose tiek ieškovams, tiek atsakovams dėl jų teiktų derinimui projektų, tiek šioje byloje ir kurie, be kita ko, išspręstų pastatų savininkų (bendraturčių), jeigu jie nebūtų žemės sklypo savininkais, patekimo į pastatus klausimą. Pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo atidalijimo projektą būtų suformuoti žymiai aiškesnės, taisyklingesnės, lygesnės formos žemės sklypai, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį turimos žemės ploto išnaudojimą, maksimalų ginčo šalių izoliavimąsi viena nuo kitos, išvengiant būtinumo naudotis itin arti konkrečiai šaliai tenkančių pastatų esančia žeme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl leidimo atsakovams be ieškovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014-04-28 surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-0062 ir Nr. SSA-00-140428-00063, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 7I1m, rekonstruoti ir pagalbinio ūkio paskirties pastatui – malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype ir priimti naują sprendimą – šį atsakovų priešieškinio reikalavimą atmesti; panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta atidalinti ieškovei L. A. ir atsakovei T. T. nuosavybės teise priklausančias pastatų, esančių Sklype, dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priteisiant Namą, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei T. T. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovės L. A. atsakovei T. T. 13 157 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, priimti naują sprendimą – šį atsakovų priešieškinio reikalavimą atmesti; priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovų nurodytas aplinkybes dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą, nevertino, ar atsakovai kaip statytojai yra tinkamai atskleidę ieškovams savo siekius dėl savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo, t. y. neįvertino teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir dėl jų sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas išsprendęs klausimą dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai nėra išspręstas klausimas dėl savavališkai rekonstruotų pastatų įteisinimo ir jų padidinimo padarinių, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atidalijamų pastatų vertės ir neatsižvelgdamas į tai, kad skirtingais būdais nustatyta to paties turto vertė skiriasi, neteisingai apskaičiavo iš ieškovų atsakovams priteistinos kompensacijos dydį už jiems natūra tenkančią mažesnę turto dalį, neatskleidė bylos esmės.Apeliantai taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas procesinės teisės normas ir išnagrinėjęs bylą ieškovų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė siekia įteisinti jau pastatytus ir jau rekonstruotus pastatus, todėl yra tinkamai atskleidusi savo siekius ir jų įteisinimas negali pažeisti ieškovės L. A. ir jos sutuoktinio S. A. teisių. Ieškovai nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl jie atsisako duoti sutikimą dėl savavališkos statybos įteisinimo, kuris galėjo būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime atsakovai taip pat nurodo, jog tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo, kas yra šių savavališkai pastatytų ar rekonstruotų statinių statytojai ar savininkai, todėl atmestini visi ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl bendro daikto padidinimo ar dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Kaip nurodo atsakovai, ieškovai apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies normą.Atsakovai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistiną kompensaciją atsakovei. Atsakovė pateikė UAB „Capital vertinimas“ atliktą gyvenamojo namo rinkos vertės vertinimą, kuris nustatė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 28 500 Eur.Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, ir nurodo, kad ieškovai iki posėdžio pradžios nepateikė jokių savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai laikę, kad buvo neatvykta į posėdį be svarbios priežasties. Be to, atsakovai sutiko, kad byla būtų nagrinėjama ieškovams nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovams.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl proceso teisės normų pažeidimų

Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje spręsdamas ieškovų atstovo prašymą atidėti teismo posėdį, nutarė nelaikyti svarbia priežastimi atstovo neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos ir nagrinėti bylą iš esmės atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškovė taip pat sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantas teigia, kad CPK 246 str. 1 d. pagrindu teismas turėjo pareigą priimti sprendimą už akių arba ieškinį palikti nenagrinėtu, teisės normos nenumato tokiu atveju galimybės bylą nagrinėti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad ieškovo atstovo nedalyvavimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teismas neišsiaiškinę ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl sutikimo atsakovams davimo statybos/rekonstrukcijos darbams įteisinti, darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas sutinka su atsakovų atlikta savavališka statyba. Taip pat teismas neišsiaiškino dėl priteistos kompensacijos dydžio. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LR CPK nuostatos skatina proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (LR CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą. Pagal LR CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (LR CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovai turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieškovų ir jų atstovo galimybės teikti įrodymus, paaiškinimus ar prašymus byloje nebuvo ribojamos. Ieškovai naudodamiesi procesinėmis teisėmis byloje ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus (buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, terminas pratęstas), ieškovai ne vieną kartą teikė atsikirtimus į atsakovų argumentus bei priešieškinį, teikė prašymus dėl įrodymų užtikrinimo (2015-11-10, 2015-12-04 nutartys) bei rašytinius įrodymus, paaiškinimus. Visi pranešimai apie paskirtus teismo posėdžius (ir parengiamuosius) ieškovų atstovui buvo įteikti tinkamai. Ieškovė L. A. ir jos atstovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. spalio 20 d., ieškovų atstovas taip pat dalyvavo 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. sausio 21 d. vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, taigi turėjo galimybę tiek galutinai suformuoti savo reikalavimus bei nurodyti atsikirtimus, prašyti išreikalauti ir pateikti rašytinius įrodymus, bei reikšti kitokios pobūdžio prašymus. Prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovų atstovas pateikė 2016 m. vasario 22 d., prieš dieną, kurią vyko teismo posėdis, nurodydamas, kad negali atvykti dėl ligos, tačiau medicininės pažymos teismui nepateikė (nors lydraštyje apie tai buvo nurodyta). Ieškovams apie teismo posėdį buvo pranešta, jie nedalyvavo teismo posėdyje, jokių prašymų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą nepripažinti ieškovų atstovo ligos (faktas nebuvo nepagrįstas) svarbia priežastimi, nulemiančia būtinumą atidėti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgiant į parengiamųjų teismo posėdžių skaičių, bylos pasirengimo eigą ir trukmę, konstatuoja, kad teismo pozicija nagrinėti bylą teisinga, nes atidėjus teismo posėdį būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Kaip jau pasisakyta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstyti išsamūs šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko (patikslinti ieškiniai, atsiliepimai, rašytiniai prašymais, rašytiniai įrodymai ir pan.). Tai, kad šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai į juos yra išdėstyti raštu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismų praktikoje pažymėta, jog teismas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikia teisę būti išklausytiems teismo posėdyje pirmiausiai tinkamai informuodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kaip buvo nurodyta, teismas šią savo pareigą įvykdė tinkamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl ieškovų procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, nurodytų procesiniuose dokumentuose dėl sutikimo atsakovams davimo statybos/rekonstrukcijos darbams įteisinti bei nesiaiškino priteistinos kompensacijos dydžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškovų paaiškinimus išsakytus procesiniuose dokumentuose ir išvadas nurodė priimant teismo sprendimą, aiškinosi ir rėmėsi byloje esamais duomenimis, nustatydamas kompensacijos dydį. Nors remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį ir atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir tokiu būdu nukrypo nuo CPK 246 straipsnio 1 dalies, tačiau, atsižvelgdama į ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pažeidimas nelemia to, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą.

Dėl bendrasavininkų sutikimo

Apeliantai nurodė, kad atsakovė T. T. niekada nebuvo prašiusi ieškovų sutikimo statybos ir rekonstrukcijos darbams atlikti, todėl ieškovai nenurodė jokių atsisakymą pagrindžiančių motyvų, galimo atsakovų teisių pažeidimo. Apeliantai nurodė, kad pagal Įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. jis duodamas konkretiems darbams atlikti. Būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laiką. Apeliantai nurodė, kad jie niekada neginčijo atsakovų galimos statytojo teisės, tačiau atsakovai niekada nesikreipė į juos dėl sutikimo davimo. Teismas nesiaiškino ar atsakovai kaip statytojai yra tinkamai atskleidę ieškovams savo siekius dėl savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo. Teismas sprendimu leido iš esmės bendrai įgyvendinti teisę į statybą, o sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, o konkretiems statybos darbams atlikti. Be to, teismas neteisingai vertino, kad ankstesnei pastatų bendrasavininkei H. T., kuri ieškovei L. A. savo turto dalį padovanojo vėliau, neprieštaraujant dėl atsakovės T. T. savavališkai vykdomų statybos ir rekonstrukcijos darbų, ieškovė L. A. netenka teisės spręsti dėl sutikimo davimo.Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. surašė Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 dėl žemės sklype naujai pastatytų ir rekonstruoto, neturint statybą leidžiančio dokumentų – leidimo statyti naują statinį bei žemės sklypo bendrasavininkų rašytinių sutikimų nurodytiems pastatams: pagalbinio ūkio paskirties pastatų: a) naujai pastatyto 113,23 kv. m. ploto garažo (13,40 x 8,45 m. ir 6,22 m aukščio), b) naujai pastatytos 31,75 kv. m. ploto pirties su pastogės patalpomis (8,05 x 5,64 m. ir 5,57 m. aukščio), c) naujai pastatyto lauko tualeto (1,88 x 1,73 m. ir 2,2 m. aukščio) bei d) rekonstruoto 53,04 kv. m. ploto garažo (13,91 x 3,4 m ir 2,54 m. aukščio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 2G1p; Ieškovei Inspekcijos 2014 m. balandžio 25 d. taip pat buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti šios savavališkos statybos padarinius bei nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nurodė, kad ieškovė atliko tam tikrus (teismo sprendime nurodytus) aktyvius veiksmus, 2014 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę T. T. dėl sutikimo savavališkos statybos įteisinimui gavimo; 2015 m. birželio 15 d. UAB „NT kadastro biuras“ pagalba parengė pastatų – pirties, garažo - kadastrinių matavimų bylą.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovei T. T. 2014 m. balandžio 28 d. surašė Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-00062 ir Nr. SSA-00-140428-00063 dėl minėtame žemės sklype neturint statybą leidžiančių dokumentų – leidimo statyti naują statinį bei žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų - rekonstruoto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 7I1m (10,27 x 9,91 m su veranda 2,53 x 3,39 m. ir 6,22 m. aukščio bei mansarda), bei naujai pastatyto ūkio paskirties pastato – malkinės (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu) 1,71 x 1,58 m.; atsakovei Inspekcijos 2014 m. balandžio 28 d. buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti šios savavališkos statybos padarinius; terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęstas iki 2018 m. sausio 27 d. Teismas tenkino tiek ieškovų, tiek atsakovų reikalavimus ir pripažino jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti reikalingus jų savavališkos statybos / rekonstrukcijos, užfiksuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administraciniuose aktuose, pašalinimo – įteisinimo darbus be kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu tiek ieškovei, tiek atsakovei yra tik sudaromos prielaidos pašalinti savavališkos statytos padarinius, nes jų pašalinimas ir statybos / rekonstrukcijos įteisinimas sietinas ne tik su bendraturčių sutikimo gavimu, bet ir su kitų statybą leidžiančių dokumentų (leidimo statyti / rekonstruoti statinį) gavimu, reikalingų projektų parengimu bei suderinimu, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymusi bei įgyvendinimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei T. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-70/1999 paskirto naudotis ūkinio pastato, pažymėto indeksu 7I1m, rekonstrukcija buvo pradėta dar 1996 metais bei užbaigta 2002 metais, naujai pastatytas ūkio paskirties pastatas – malkinė (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu) 1,71 x 1,58 m. taip pat dar 2002 metais.Nors byloje nėra pateiktas buvusios bendraturtės A. H. T. rašytinis sutikimas rekonstruoti ūkinį pastatą ir/ar statyti naują ūkio paskirties pastatą, tačiau apeliantai nuosavybės teisę įgijo tik 2005 m. (kai buvusi bendraturtė padovanojo dalį savo turto L. A.), taigi nuo pat nuosavybės teisių į turtą įsigijimo, jie žinojo (turėjo žinoti) apie rekonstruotą ir naujai pastatytus statinius. Atsakovams siekiant įteisinti pastatus, niekaip nevertintina, kad ieškovų L. A. ir jos sutuoktinio S. A. teisės, nesikreipiant raštu į juos dėl tokio sutikimo gavimo, yra pažeistos. Iš esmės ūkinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 7I1m yra rekonstruotas; naujai pastatyti ūkio paskirties pastatas – malkinė (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu), jų statyba užbaigta, todėl apeliantų teiginys jog jiems nebuvo atskleisti konkretūs statybos darbai, kuriems duodamas sutikimas, yra neteisingas ir neprotingas šioje konkrečioje situacijoje. Apeliantams nenurodžius jokių argumentų, kodėl toks sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo neturėtų būti išduodamas, žinant, kad tai tik vienas iš būtinų atlikti veiksmų, įteisinant savavališką pastato rekonstrukciją ir/ar naujų statybą, kai atsakovai privalo gauti statybą leidžiančius dokumentus, kurie išduodami specialių institucijų, savo srities profesionalų, išduodant leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį, parengiant projektą ir derinat jį, vien tokio apeliantų pareiškimo – jog nebuvo į juos kreiptasi dėl sutikimo išdavimo bei jiems neva nežinant realių statybos darbų, nepakanka vertinti, jog jų teisės, pirmos isnatcijos teismui nusprendus leisti ieškovams L. A. ir S. A. be atsakovų T. T. ir G. T. sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. surašytus Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sąlygų sąvado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavališkai rekonstruotam garažui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pažeistos. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovai pripažindami, jog niekada neprieštaravo dėl sutikimo rekonstruoti ir/ar statyti naują statinį davimo, patys pripažino, kad atsakovai turi teisę rekonstruoti statinį, kadangi jie vieni juo naudojasi, bei neginčijo atsakovų kaip statytojų teisės pastatyti naujus statinius. Taigi, net ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovai nesikreipė į juos dėl sutikimo davimo, bet ginčui pasiekus teismą, jokių papildomų teisinių pasekmių toks nesikreipimas apeliantams nesukelia, tuo labiau, kad įsigydami nuosavybę, jie jau matė rekonstrukcijos apimtį ir pastatytus neteisėtai naujus statinius.

Dėl pastatų atidalijimo ir kompensacijos dydžio

Apeliantai nurodė, kad į dalintino turto balansą buvo įtraukti ieškovės L. A. savavališkai rekonstruotas garažas (u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2G1p) ir atsakovės T. T. savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 7I1m), t. y. savavališkai rekonstruoti pastatai. Pirmos instancijos teismas išspręsdamas reikalavimą dėl savavališkai rekonstruotų pastatų atidalijimo natūra, faktiškai sprendė ne dėl visos bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo (palikdamas neatidalintą savavališkai pastatytų - rekonstruotų pastatų dalį), o atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės dalies dalį. Apelianto teigimu toks atidalijimas negalimas. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas (CPK 13 str.) užtikrina ieškovo teisę savo nuožiūra pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą ir teismas negali nurodyti, kokiu būdu jis privalo ginti savo teises, tačiau privalo reikalauti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai, o neįvykdžius šios procesinės pareigos, privalo taikyti CPK 115 straipsnyje nustatytą trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina tai, kad savo teisių įgyvendinimu turi rūpintis šalys, nes tik subjektinės teisės turėtojas turi galimybę nuspręsti, ar ginti turimą teisę. Civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo (pareiškėjo) iniciatyva; teismas negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį; šalys taip pat nustato bylos nagrinėjimo dalyką, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo (CPK 5, 12, 13, 178, 179 straipsniai). Šiuo gi atveju patys ieškovai ir atsakovai reiškė ieškinio reikalavimus (ir priešieškinio) ir nustatė šios bylos ginčo ribas, t. y. pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, jog reikalavo ne tik leisti ieškovams ir atsakovams gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo veiksmus, bet ir reiškė reikalavimus atidalinti nuosavybės teise priklausančius pastatus (kaip ir žemės sklypą) iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsidalijant kiekvieno iš jų (ieškovų ir atsakovų) nuosavybės teisę į pastatus. Taigi, jų pasirinktas teisių gynimo būdas lėmė, kad pirmos instancijos teismas sprendė reikalavimus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra turtą (pastatus ir patalpas), kurie teismo sprendimo priėmimo metu buvo įregistruoti VĮ Registrų centre, tačiau nepasisakė dėl tų pastatų dalies (rekonstruojamo garažo dalies ir rekonstruoto ūkio pastato dalies) atidalijimo, kurios nėra įteisintos ir šių dalių teisės nėra įregistruotos viešame registre. Klausimas dėl atidalijimo būdo priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visiškai pagrįstai pirmos instancijos teismas, esant pareikštam reikalavimui dėl konkrečių pastatų, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip daiktai ir bendra dalinė nuosavybė, sprendė jų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra klausimą, bei nepasisakė (nesprendė) dėl tų pačių pastatų ir jo dalių, kurios neteisėtai rekonstruotos ir faktiškai neegzistuoja, nėra įteisintos, atidalijimo. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Šiuo gi atveju, pirmos instancijos teismas atidalinęs pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai sprendė kompensacijos dydžio klausimą. Pagal atidalijimą natūra, ieškovams priteisus nuosavybės teise gyvenamą namą (padalinus ir kitus pastatus), jiems teko didesnė natūra priskirto turto dalis, todėl buvo sprendžiamas kompensacijos klausimas. Kasacinis teismas yra nurodę, kad atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, šalys turi įrodyti, kad siūloma piniginė kompensacija yra pagrįsta. Nors ieškovai nurodė, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu, kai pirmos instancijos teismas ją apskaičiuodamas vadovavosi dalies pastatų Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, o gyvenamojo namo bei kiemo statinių individualaus vertinimo išvadomis, nors individualaus vertinimo metu nustatyta gyvenamojo namo ir šulnio kaina (28 500 Eur) žymiai skiriasi nuo to paties nekilnojamojo turto vertės atlikto masinio vertinimo metu (21 339 Eur), todėl apeliantų teigimu, teismas privalėjo sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, arba vadovautis nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, arba remtis individualaus vertinimo išvadomis.Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Vertinant nekilnojamą turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų specifines konkretaus turto savybes, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad turto vertės nustatymas individualiai jį vertinant, buvo teisingesni, nes pagal jų objektyvumą dėl gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl teisingai pirmos instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir neginčijamai nustatyti nekilnojamojo turto vertę, jais rėmėsi (CPK 178 str.). Kitų pastatų vertę teismas nustatė remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto verte. Apeliantai nesutikdami su ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto verte, jokiais rašytinais įrodymais nepaneigė joje nustatytos nekilnojamųjų turto objektų vertės. Nėra draudžiama nustatant atidalintų pastatų vertes, remtis tiek individualiu, tiek ir masiniu vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad atidalijant turtą natūrą, kaip teisingai nurodyta atsakovų atsiliepime į skundą, svarbi kainų proporcija, padedanti nustatyti, kad šalims atitektų vienodos vertės daiktai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad apeliantai nagrinėjamu atveju neįrodė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir/ar kompensacijos dydžio neteisėtumo, bei teismo leidimo atsakovams be ieškovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti su surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 47 - 48, t. 5). Teismas, įvertinęs advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas mažinti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, jas priteisiant atsakovams atlyginti iš apeliantų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams T. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. T. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovų L. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta RadzevičienėLaima GerasičkinienėNeringa Švedienė