- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-695-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01282-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7268-1173/2024 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei K. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. pareiškė ieškinį atsakovei K. V., prašydamas: 1) nustatyti sūnaus N. B. gyvenamąją vietą su tėvu G. B.; 2) priteisti iš atsakovės K. V. sūnui N. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovės K. V. sūnui N. B. 4375 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d.; 4) nustatyti atsakovės K. V. bendravimo tvarką su sūnumi N. B..
2. Nurodė, kad su atsakove draugavo, buvo pora, apie 10 metų gyveno kartu, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė jo ir atsakovės sūnus N. B. Keletą pastarųjų metų su atsakove kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Nuo 2023 m. sausio mėnesio sūnus gyvena kartu su ieškovu jo broliui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Auginti sūnų ieškovui padeda brolis su sutuoktine. Visa kasdienė sūnaus priežiūra tenka vienam ieškovui. Atsakovė sūnaus išlaikymui lėšų neskiria, jokios finansinės pagalbos jam neteikia. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) savaitinę grupę. Ieškovas nedirba, dėl turimos negalios jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Atsakovei nepavyksta tinkamai pasirūpinti vaiku dėl jos priklausomybės alkoholiui. Mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus. Pažymėjo, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Ieškovo pajamas sudaro 361,12 Eur netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka. Gauna kompensaciją kurui ir išmoką vaikui – 96,25 Eur kas mėnesį. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar kito registruoto kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, neturi. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytais orientaciniais kriterijais, vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 709 Eur į rankas. Atsižvelgiant, kad ieškovas gauna 96,25 Eur išmoką vaikui iš savivaldybės, prašo iš atsakovės priteisti sūnaus N. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovė yra jauna, sveika, jos darbingumas nėra ribotas, daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
3. Atsakovė K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - nustatė nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamąją vietą su tėvu G. B., jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės 4 383 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 16 d. (įskaitytinai); nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą G. B.; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 166 Eur žyminį mokestį, 412,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu G. B. tenkino (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
6. Dėl išlaikymo priteisimo, teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, vaiko amžių, bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui N. B. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį. Šią sumą teismas laikė pagrįsta ir protinga, atitinkančia įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei galinčia būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu oficialiai nedirba, su reikalavimu dėl 250 Eur dydžio išlaikymo priteisimo nesutinka, vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 150 Eur per mėnesį. Tačiau, teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra, todėl teismas vertino, jog atsakovė gali prisidėti prie vaiko išlaikymo po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas pripažino, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis, jo tėvų turtinei padėčiai bei atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovė neteikė jokia forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovės K. V. priteisti nepilnamečiui vaikui N. B. po 250 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. birželio 17 d.), iš viso 4 383 Eur (CK 3.200 straipsnis).
8. Teismas atsižvelgęs į tai, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo tarp šalių nekilo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovo siūlomai skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkai, tenkino ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovė K. V. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteisto išlaikymo N. B. dydį iki 150,00 Eur/mėn., bei atitinkamai sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės finansinės padėties, realios atsakovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad sumokant teismo priteisto dydžio išlaikymą sūnui bei skaičiuojant nuo šios sumos įsiskolinimą, o taip pat atskaičius pagal vykdomus išieškojimus kreditoriams, atsakovei faktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui. Taip pat atsakovės nuomone, esant dabartiniam sūnaus amžiui, atsakovės siūloma 150,00 Eur suma laikytina pakankama tenkinti būtiniausius vaiko poreikius bei atitiktų abiejų tėvų turtinę padėtį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo atsakovės K. V. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas, būdamas riboto darbingumo (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), nuo 2023-01-01 vienas išlaiko nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo apeliantė net iš dalies neprisideda. Teismo posėdžio metu pati atsakovė duodama parodymus nurodė, jog vaiko poreikiams reikia per mėnesį apie 500 Eur. Vadinasi teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, jog kasdieniams vaiko poreikiams reikia sumos, kuri nors ir mažesnė nei teismų praktikoje taikoma minimali mėnesinė alga, tačiau atitinka ieškovo ieškinyje nurodytą sumą reikalingą vaiko poreikiams. Taigi ginčo dėl vaiko poreikių byloje nekilo, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė tą pačią vaiko poreikiam reikalingą 500 Eur sumą. Apeliantė priteistiną išlaikymo sumą prašo sumažinti grįsdama savo turtine padėtimi. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dirba padienius darbus žemės ūkyje pagal kvitus, gauna apie 130 Eur per savaitę. Nuolatinio darbo ji neturi ir negali susirasti „per gėrimą“, socialinės pašalpos ji negauna, nes neatidirbo reikiamų 40 valandų skaičiaus „per tingėjimą“. Atsakovė taip pat nurodė, jog yra įgijusi padavėjos-barmenės specialybę, yra dirbusi valytoja, tačiau nuolatinio darbo nesusiranda, dėl žalingo įpročio - alkoholio naudojimo. Laikytina, kad ji pati savo veiksmais, neveikimu, žalingais įpročiais nesistengia pakeisti savo turtinės padėties, galimai vengdama mokėti išlaikymą nepilnamečiam savo vaikui, o vaiko išlaikymo naštą palieka vienam ieškovui. Aplinkybė, jog apeliantė nurodo neturinti oficialaus darbo, savaime nereiškia, kad yra pagrindas tenkinti jos prašymą bei sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur, juo labiau kad apeliantė yra darbingo amžiaus, turi tik vienintelį išlaikomą sūnų, turi visas galimybes dirbti bei užsidirbti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui, jos sveikatos būklė neriboja jos darbingumo. Kita vertus, šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovė prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda kitokiomis priemonėmis ar būdais, kas leistų vertinti, kad šalys bent iš dalies pasiskirsto rūpestį vaiku. Atsakovė neneigė, jog vaiko išlaikymui pastaruosius metus nuo 2023 m. sausio 1 d. pinigų neskiria, kitokia forma prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
12. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams kaip šalių nepilnametis sūnus yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). 2024 minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė 709 Eur atskaičius mokesčius.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad nepilnamečiui sūnui N. B. išlaikyti kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, šiuo atveju iš atsakovės šalių nepilnamečiam vaikui priteista išlaikymo suma (po 250 Eur) neviršija minėto orientacinio kriterijaus.
17. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
18. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 709 Eur, išlaikymo dydį sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, nėra pagrindo nesutikti su ieškovu, kad nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį būtų pakankama 150,00 Eur (arba 300,00 Eur skaičiuojant abiejų tėvų teiktiną išlaikymą) suma, ką ji nurodo apeliaciniame skunde.
19. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė pernelyg didelį išlaikymą vaikui po 150 Eur per mėnesį, nes priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovės turtinės padėties ir jos gaunamų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, apeliantė nepateikė įrodymų apie šiuo metu gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nebuvo pateikta. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nesant byloje duomenų, kad atsakovės darbingumas yra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, atsakovė turi imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista po 250 Eur išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai, jog ji turi ribotas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, todėl neturi galimybės gauti pakankamų pajamų vaikui išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti jos pareigos išlaikyti vaiką apimties. Apeliantės finansinės galimybės priklauso nuo jos pačios pastangų ir sprendimų, todėl vien dėl šios priežasties (nedirbant bei neieškant darbo – jokių duomenų apie darbo paieškas ar darbovietę apeliantė nepateikė) ieškovui negali būti vienam perkeliama vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės blogos turtinės padėties nepaneigia jos galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgus į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį (įskaitant apeliantės nurodytas aplinkybes dėl galimybių gauti pajamų), todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui neatitinka jo poreikių ar atsakovės turtinės padėties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovės šalių sūnui 250,00 Eur išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažesnis išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijų, turinčių reikšmės nustatant periodinio išlaikymo šalių sūnui dydį, visumą, o apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, jog turėtų mažesne, nei kad nustatyta teismo, suma kiekvieną mėnesį prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, anksčiau minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimais atleistos 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.