- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- e2-7268-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01282-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- K. V.
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei K. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas G. B. teismui pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti sūnaus N. B. gyvenamąją vietą su tėvu G. B.; 2) priteisti iš atsakovės K. V. sūnui N. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovės K. V. sūnui N. B. 4375 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d.; 4) nustatyti atsakovės K. V. bendravimo tvarką su sūnumi N. B. Ieškovas ieškinyje nurodė:
1.1. su atsakove draugavo, buvo pora, apie 10 metų gyveno kartu, santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė jo ir atsakovės sūnus N. B.. Keletą pastarųjų metų su atsakove kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Nuo 2023 m. sausio mėnesio sūnus gyvena kartu su ieškovu jo broliui priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Auginti sūnų ieškovui padeda brolis su sutuoktine. Visa kasdienė sūnaus priežiūra tenka vienam ieškovui. Atsakovė sūnaus išlaikymui lėšų neskiria, jokios finansinės pagalbos jam neteikia. Sūnus lanko Biržų mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini)“ savaitinę grupę. Ieškovas nedirba, dėl turimos negalios jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Atsakovei nepavyksta tinkamai pasirūpinti vaiku dėl jos priklausomybės alkoholiui. Mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jo interesus.
1.2. Išlaidos vaiko išlaikymui: maistui, vitaminams, vaistams, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai, būsto išlaikymui, drabužiams, lavinimo priemonėms, žaislams, transporto išlaidoms, buities daiktams, patalynei, mokestis darželiui už ugdymą ir maitinimą, kitiems vaiko poreikiams sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Ieškovo pajamas sudaro 361,12 Eur netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka. Gauna kompensaciją kurui ir išmoką vaikui – 96,25 Eur kas mėnesį. Nuosavybė teise nekilnojamojo turto ar kito registruoto kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, neturi. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytais orientaciniais kriterijais, vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 709 Eur į rankas. Atsižvelgiant, kad ieškovas gauna 96,25 Eur išmoką vaikui iš savivaldybės, prašo iš atsakovės priteisti sūnaus N. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo ieškovą skirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Atsakovė yra jauna, sveika, jos darbingumas nėra ribotas, daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
1.3. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bendru tėvų susitarimu ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė nuo 2023 m. sausio mėnesio neteikia jokio išlaikymo savo vaikui, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 375 Eur, kuris skaičiuojamas po 250 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d.
1.4. Prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką: 1) vaiko motina K. V., negyvenanti kartu su sūnumi N. B., turi teisę ir pareigą bendrauti su N. B. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val.; 2) vaiko motina K. V. turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, tačiau tą pačią dieną sūnų turi grąžinti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki 18 val.; 3) G. B. turi teisę neleisti K. V. susitikti su sūnumi, su juo bendrauti ar išvykti iš gyvenamosios vietos, jei K. V. yra neblaivi ar kyla pagrįstų abejonių dėl jos blaivumo.
2. Atsakovė K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnamečio N. B. interesų. Išvadoje nurodoma:
3.1. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje. Vyras su sūnumi šiuo metu gyvena broliui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Namas mūrinis, dviejų aukštų, trijų kambarių ir virtuve. Viduje įrengta vonia, tualetas lauke. Šildomas kietu kuru. Namų aplinka skurdi, trūksta švaros, tvarkinga. N.B. miega tame pačiame kambaryje su tėčiu. Vaikui yra skirta atskira lova, tačiau jam labiau patinka miegoti su tėčiu. Kambarys apstatytas vaiko poreikių tenkinimui skirtais baldais: sofa-lova, du foteliai, žurnalinis staliukas, sekcija, kilimas. Namuose sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, žaidimams ir vystymuisi. Sveikatos priežiūrą vykdo VšĮ „Biržų rajono savivaldybės poliklinika“. Skyrius, vertindamas civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, mano, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų N.B. interesus.
3.2. Kaip nurodė ieškovas, N.B. yra ugdomas Biržų darželyje-mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. Vaikui būtina užtikrinti jo aprangos, avalynės poreikį kiekvienam sezonui, apmokėti sąskaitas už ugdymo įstaigos paslaugas. Šventės, koncertai, kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės yra būtinos siekiant, kad jis užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis turėtų būti tenkinamas. Vaikui taip pat tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys ir kitos priemonės. Skyriaus nuomone, ieškovo prašomas 250 Eur išlaikymo dydis per mėnesį yra pakankamas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovė yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas, todėl manytina, kad ji gali išlaikyti ne tik save, bet ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą, kuris reikalingas vaiko poreikių tenkinimui.
3.3. Skyriaus žiniomis, tarp šalių nėra kilę nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaiku. Skyrius taip pat neturi informacijos apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius su bendravimo tvarka. Atsižvelgiant, kad šiuo metu nekyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos, Skyrius neprieštarauja, kad teismas patvirtintų ieškovo siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarką.
3.4. Skyriuje yra gauta pranešimų dėl galimų N.B. teisių pažeidimų. 2019 m. vasario 20 d. iš Biržų rajono policijos komisariato gautas pranešimas, kad su neįgaliu tėvu ir senole yra paliktas vaikas. Vaiko motina savaitę girtauja. Nagrinėjant vaiko teisių pažeidimą buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2022 m. gruodžio 16 d. iš vaiko ugdymo įstaigos gauta informacija, kad mama nenuvedė vaiko į ŠPT tarnybą dėl specialiųjų poreikių įvertinimo. Motinai trūksta higienos įgūdžių, vaiko dėvimi rūbai nepakankamai švarūs. Nuo mamos sklinda alkoholio kvapas. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Informacija perduota VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrui dėl pagalbos plano papildymo naujomis pagalbos priemonėmis. Pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. 2023 m. sausio 3 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad K. V. namuose vyko išgertuvės, tarp sugėrovų kilo muštynės, tuo metu namuose buvo mažametis vaikas. Skyriaus specialistėms apsilankius pas K. V., šeimoje aptiktas alkoholio vartojimas su pašaliniais asmenimis, kartu buvo vaikas, namuose prirūkyta. Motinai nustatytas 2,2 prom. girtumas. Informacija perduota atvejo vadybai dėl pagalbos plano peržiūrėjimo. Ieškovo ir atsakovės šeimoms taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos.
3.5. Skyrius sutinka su ieškovo ieškiniu, neprieštarauja, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, iš vaiko motinos būtų priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir motinos turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, bei patvirtinta siūloma vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina.
4. Teismo posėdyje ieškovas G. B. ieškinį palaikė, prašė tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad jo ir atsakovės sūnus yra 6 metų amžiaus, jis nuo 2023 metų sausio mėnesio gyvena kartu su ieškovu. Ieškovas su sūnumi gyvena jo brolio šeimai priklausančiame name. Namuose yra sudarytos visos sąlygos, tinkamos vaikui gyventi. Su sūnumi sutaria gerai. Vaikas lanko darželį – mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Iš atsakovės prašo priteisti išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. Tokio dydžio sumą sudaro išlaidos vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, mokestis už darželį, išlaidos lavinimo priemonėms, žaislams, išlaidos būstui. Jis yra neįgalus, gauna apie 400 Eur neįgalumo pensiją. Gauna išmoką vaikui 96,25 Eur, iš jų 55 Eur sumoka už darželį. Nuo 2023 metų sausio mėnesio atsakovė prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, pinigų vaiko išlaikymui nemoka, jokių daiktų jam nenuperka. Iš prašomos priteisti išlaikymo sumos nėra išskaičiuoti gaunami 96,25 Eur vaiko pinigai. Prašo už visą nemokėtą laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėnesio priteisti 4 375 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą po 250 Eur per mėnesį. Prašo nustatyti vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarką, nustatant, kad motina gali savaitgaliais lankyti vaiką, jį išsivežti iš jo gyvenamosios vietos, tačiau tą pačią dieną sūnų turi grąžinti į jo gyvenamąją vietą. Šiuo metu atsakovė su sūnumi bendrauja ketvirtadieniais, kai reikia pas logopedą, pas jį atvažiuoja kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį. Nesutarimų su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos nekyla. Nesutarimai su atsakove kyla dėl jos alkoholio vartojimo, ji tai daro ir prie vaiko. Auginti vaiką padeda brolis su žmona, kurie pas jį dažnai atvažiuoja.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovė advokatė Asta Usevičiūtė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovė pritaria ieškovo prašymui sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėčiu, su kuriuo vaikas gyvena jau pusantrų metų. Didesnis nesutarimas, dėl kurio nepavyko šalims sudaryti taikos sutarties, kilo dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą, jau įvertindamas gaunamą išmoką vaikui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką iš abiejų tėvų turėtų vaikui tekti viena minimali mėnesinė alga, mokama į rankas, tai atėmus tuos 96,25 eurus, Biržų rajono savivaldybės mokamą išmoką, abiem tėvams tektų mokėti daugiau nei po 250 Eur. Šalių darbo užmokesčiai nėra dideli, atsakovė gauna panašias pajamas, kaip ieškovas. Ieškovas yra neįgalus, jo darbingumas tik 30 procentų, dirbti ir daugiau pajamų gauti jis negali. Atsakovė yra sveika, jos darbingumas nėra ribotas, ji turi visas galimybes dirbti, užsidirbti ir išlaikyti vaiką. Kaip nurodė atsakovė, laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti įsiskolinimas - nuo 2023 metų sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, ji gaudavo pajamų, tik jų nematyti oficialiuose registruose. Tuo laikotarpiu išlaikymas sūnui nebuvo teikiamas. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas. Prašo iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje atsakovė K. V. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Paaiškino, kad šiuo metu vaikas gyvena kartu su tėčiu, jo namuose yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Nesutinka su prašoma priteisti 250 Eur suma periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui ir prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma. Nurodė, kad šiuo metu daugiausiai gali mokėti po 150 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Jos turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu nedirba. Turi profesinį išsilavinimą. Anksčiau dirbo pas ūkininkus, valytoja. Jos gaunamos pajamos yra nedidelės, nuo rugsėjo mėnesio pradės dirbti sezoninius darbus „Naradavos“ soduose. Verčiasi įvairiais atsitiktiniais uždarbiais, dirba padienius darbus pas ūkininkus, uždirba ir apie 130 Eur per savaitę. Uždirbtus pinigus išlaidžia saviems poreikiams, vaiko išlaikymui lėšų iš viso neskyrė. Jokių daiktų vaikui nenupirko. Sutinka, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500 Eur suma per mėnesį. Pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydėsi, bet potraukis alkoholiui išliko. Būdama su vaiku, taip pat nusiperka alkoholio, bet stengiasi, kad vaikas nematytų, kad ji išgeria. Supranta, kad alkoholio vartojimas yra blogai. Paskutinį kartą dvi savaites gydėsi Panevėžio ligoninėje stacionare, kažkiek padėjo, bet vėliau vėl pradėjo vartoti. Nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu jokių pajamų negauna. „Naradavos“ soduose galima užsidirbti iki tūkstančio eurų per mėnesį, tik reikia daug dirbti. Paskutinį kartą 2023 metais dirbo UAB „Valumina“, po to daugiau oficialiai nedirbo. Šiuo metu jokių pajamų neturi, pašalpų negauna, nes už jas neatidirbo seniūnijoje. Turi skolų kreditoriams, nesumokėtų baudų. Kitų išlaikytinių neturi, N.B. yra vienintelis jos sūnus. Su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutinka, nesutarimų su ieškovu dėl to nekyla.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Atsakovė sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu, kurio priežiūroje šiuo metu vaikas gyvena. Siūlo nustatyti ieškovo siūlomą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarka. Ieškovas nurodė ir atsakovė pripažino, kad ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, sutinka su siūlomoje tvirtinti vaiko bendravimo su motina tvarkoje numatyta sąlyga neleisti atsakovei susitikti su sūnumi ar jį išsivežti, jeigu motina yra neblaivi ar kyla pagrįstų abejonių dėl jos blaivumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
9. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
10. Ieškovas prašo nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi nuo 2023 m. sausio mėnesio vaikas su juo gyvena, jis rūpinasi vaiku, prižiūri, užtikrina jo poreikius, gyvenamojoje vietoje jam sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovė dėl priklausomybės alkoholiui negeba pasirūpinti sūnumi, nesugeba suprasti jo poreikių. Atsakovė sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Atsakovė sūnų lanko savaitgaliais, jų bendravimas nėra nutrūkęs. Skyrius išvadoje nurodė neprieštaraujantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu, kurio gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu G. B. tenkintinas (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
12. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
13. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
15. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
16. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisiškai reikšmingi faktai yra vaikų poreikiai, abiejų vaikų tėvų turtinė padėtis.
17. Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį atskaičiavus vaiko gaunamus pinigus (96,25 Eur). Šią sumą sudaro išlaidos vaiko maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, išlaidos už darželį, ugdymo priemonėms, žaislams, dalis išlaidų už elektrą, ryšio paslaugas ir kt., ji neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Ieškovas nurodė, kad vaikui šiuo metu yra šešeri metai, jis lanko darželį-mokyklą, nuo rugsėjo mėnesio eis į paruošiamą klasę.
18. Šalių sūnus N. B. gyvena su tėvu, kuriam iki 2035 m. kovo 13 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Ieškovo pajamas sudaro: 361,12 Eur netekto darbingumo pensija, 38,23 Eur vienišo asmens išmoka. Iš Biržų rajono savivaldybės N. B. gauna po 96,25 Eur per mėnesį. Ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, turi įsiskolinimų kreditoriams. Atsakovė išlaikymo sūnui neteikia nuo 2023 metų sausio mėnesio, kitų išlaikytinių neturi. VSDFV duomenimis, atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „Valumina”, duomenų apie šiuo metu jos gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad po atleidimo iš UAB „Valumina”, oficialiai nedirbo, tačiau ji visą laiką verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, dirba įvairius padienius darbus pas ūkininkus, kartais uždirba ir apie 130 Eur per savaitę. Nuo rugsėjo mėnesio pradės dirbti sezoninius darbus „Naradavos“ soduose. Atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Socialinės pašalpos negauna, kadangi už ją neatidirbo seniūnijoje. Teismų informacinės sistemos LITEKO iš Antstolių registro gautais duomenimis, iš atsakovės yra vykdomų išieškojimų kreditoriams.
19. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, vaiko amžių, bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui N. B. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu oficialiai nedirba, su reikalavimu dėl 250 Eur dydžio išlaikymo priteisimo nesutinka, vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 150 Eur per mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra, todėl teismas laiko, jog atsakovė gali prisidėti prie vaiko išlaikymo po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir pagal byloje turimus duomenis, jo tėvų turtinei padėčiai bei atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
20. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
21. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (ieškinys teisme gautas 2024 m. birželio 17 d.) (17 mėn. x 250 Eur + 133,28 = 4 383 Eur).
22. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017).
23. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo nuo 2023 m. sausio mėnesio, prašo išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur kas mėnesį priteisti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui. Ieškovas nurodė, kad per ši laikotarpį atsakovė jokia forma neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė teikė vaikui išlaikymą.
24. Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisė po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 17 d.). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovė neteikė jokia forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovo reikalavimą ir iš atsakovės K. V. priteisti nepilnamečiui vaikui N. B. po 250 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. birželio 17 d.), iš viso 4 383 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
25. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
26. Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką: 1) vaiko motina K. V., negyvenanti kartu su sūnumi N. B., turi teisę ir pareigą bendrauti su N. B. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val.; 2) vaiko motina K. V. turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, tačiau tą pačią dieną sūnų turi grąžinti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki 18 val.; 3) G. B. turi teisę neleisti K. V. susitikti su sūnumi, su juo bendrauti ar išvykti iš gyvenamosios vietos, jei K. V. yra neblaivi ar kyla pagrįstų abejonių dėl jos blaivumo.
27. Atsižvelgiant, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo tarp šalių nėra, Skyrius pritaria ieškovo siūlomai skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkai, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir (ar) atsakovė turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas G. B. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 412,50 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą.
31. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo išlaidų – 412,50 Eur, žyminis mokestis – 166,00 Eur (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 68 Eur ir dėl išlaikymo įsiskolinimo 98 Eur), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 15,86 Eur.
32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina: 166 Eur žyminis mokestis, 412,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 383 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 16 d. (įskaitytinai).
Nepilnamečio vaiko N. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą G. B..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) vaiko motina K. V., negyvenanti kartu su sūnumi N. B., turi teisę ir pareigą bendrauti su N. B. jo gyvenamojoje vietoje ir dalyvauti jo auklėjime kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 18.00 val.; 2) vaiko motina K. V. turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, tačiau tą pačią dieną sūnų turi grąžinti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki 18.00 val.; 3) G. B. turi teisę neleisti K. V. susitikti su sūnumi, su juo bendrauti ar išvykti iš gyvenamosios vietos, jei K. V. yra neblaivi ar kyla pagrįstų abejonių dėl jos blaivumo.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 166 Eur žyminį mokestį (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 00 ct), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.