Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. (toliau – ir nuteistasis) gynėjos advokatės Deimantės Tiškės (toliau – ir gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. balandžio 17 d., iš viso 71 (septyniasdešimt viena) diena, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir L. R. laikytinas atlikusiu bausmę.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuspręsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš L. R. 10 398,54 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta pripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas 2 379,52 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų penkiasdešimt dviejų euro centų) išlaidas proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš L. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – prie bylos 4 tomo galinio viršelio prisegtą voką su 1 vnt. kompaktine laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. R. pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalo nepilnamečių vaikų – D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), B. R., gimusios (duomenys neskelbtini), T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini) – išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur už vaiką, t. y. iš viso bendrai po 600 Eur, ir per 24 mėn. privalo padengti 3 000 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį mokėdamas lygiomis dalimis po 125 Eur, šias lėšas uzufrukto teisės pagrindu pervedant iki einamojo mėnesio 1 dienos į buvusios žmonos J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo šio sprendimo įsiteisėjimo – 2022 m. liepos 29 d. iki kol 2024 m. balandžio 25 d. T. R., 2024 m. gegužės 13 d. D. R. ir B. R. ir 2024 m. birželio 3 d. K. R. buvo paimti iš J. R., nustatant laikiną valstybės rūpybą, tyčia nevykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaikus, sumokėdamas vaikų išlaikymui minėtu laikotarpiu tik 160 Eur, nors sprendimo vykdymui nebuvo jokių esminių nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir / ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. R. gynėja advokatė Deimantė Tiškė prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį dalyje dėl priteistos turtinės žalos ir išdėstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistą 10 398,54 Eur turtinei žalai atlyginti sumą dalimis penkerių metų laikotarpiui terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant kiekvieną mėnesį sumokėti po 173 Eur, o paskutinį įmokos mokėjimo mėnesį 191,54 Eur, 2) nepripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 379,52 Eur patirtų išlaidų proceso išlaidomis ir nepriteisti jų iš nuteistojo, 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Nuteistojo gynėja, cituodama BPK 113 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo netenkino nuteistojo prašymo išdėstyti priteistą turtinės žalos sumokėjimą penkerių metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nepagrįstai susiaurino šių nuostatų taikymo sąlygas bei deklaratyviai sprendė, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovo teisėti interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, o L. R. būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Nuteistojo gynėjos teigimu, neišdėsčius priteistos skolos, ieškovo interesai nėra geriau apsaugoti, nes procesas užtruks, o L. R. dėl priverstinio išieškojimo atsiras papildomų išlaidų vykdymo procese.

2.2. Skunde nurodoma, kad nenurodyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, taigi, teismas privalo individualiai vertinti aplinkybes, asmens socialinę, ekonominę padėtį bei elgesį proceso metu. Nagrinėjamu atveju L. R. viso procese metu pripažino pareikštą civilinį ieškinį ir su priteista 10 398,54 Eur turtinės žalos suma sutiko, neneigia pareigos teikti vaikams išlaikymą ir nurodė, kad tai nulėmė ne piktybiškumas, o objektyvūs finansiniai sunkumai. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog jis nesusirado darbo Lietuvoje ir nerodė pastangų gauti pajamų, neatspindi situacijos, nes nuteistojo gyvenamoji vieta ir darbinė veikla yra (duomenys neskelbtini), į kurią neturėjo galimybių grįžti dėl taikytos kardomosios priemonės ir joje prarado darbą. Todėl L. R. neturi galimybių iškart sumokėti visą sumą. Apklausiamas nuteistasis paaiškino, kad leidus išvykti, jis grįš į (duomenys neskelbtini) ir sieks atgauti darbo vietą, o tai pagrindžia jo realias galimybes užsidirbti pajamas ir atlyginti priteistą turtinę žalą. Nuteistojo gynėjos vertinimu, šios aplinkybės įrodo sunkią nuteistojo turtinę padėtį, dėl ko šiuo metu jis nėra pajėgus atsiskaityti su civiliniu ieškovu, todėl turtinės žalos išdėstymas penkerių metų laikotarpiu nepažeistų civilinio ieškovo interesų.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi nesutikimo su priteistomis ekstradicijos išlaidomis, kurios, pasak nuteistojo gynėjos, nepagrįstai pripažintos proceso išlaidomis, motyvai. Nuteistojo gynėja nurodo, kad L. R. 2021 m. birželio mėn. išvyko iš Lietuvos, kai dar nebuvo pripažintas įtariamuoju ir jam nebuvo taikoma kardomoji priemonė, kurios sąlygas būtų pažeidęs. Šiuo atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų. Nuteistasis nesiekė sąmoningai išvengti proceso, jis buvo pasiruošęs bendradarbiauti, jei būtų gavęs oficialų pranešimą apie jam pradėtą tyrimą į jo nurodytą elektroninio pašto adresą. Tačiau prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad kontaktuotų su L. R. ar pasiūlytų nuotolinę apklausą. Pasak nuteistojo gynėjos, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad L. R. paaiškinimai yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo, laikytina nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai ignoravo objektyvias aplinkybes.

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. R. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo L. R. gynėja advokatė D. Tiškė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo išdėstyti civiliniam ieškovui priteistą 10 398,54 Eur turtinei žalai atlyginti sumą dalimis penkerių metų laikotarpiui bei nepripažinti 2 379,52 Eur patirtų išlaidų, susijusių su ekstradicija, proceso išlaidomis ir jų neišieškoti. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl priteistos turtinės žalos vykdymo tvarkos pakeitimo

6. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl priteisto civilinio ieškinio, išdėstant jo mokėjimą dalimis penkerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja CPK, kurio 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas tokį prašymą situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-61/2011, 3K-3-626-378/2015).

7. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui turtinė žala priteista dėl L. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, dėl kurios vaikų išlaikymui civilinis ieškovas išmokėjo vaikų išlaikymo išmokas. Taigi civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius dėl L. R. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl jis turi teisę į minėtos turtinės žalos atlyginimą per kuo įmanoma trumpesnį terminą, o vien nuteistajam palankių sąlygų atlyginant turtinę žalą sudarymas pažeistų civilinių ieškovių turtinius interesus. Sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių vykdymo termino atidėjimo, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir civilinių ieškovių interesus bei įvertinti, ar atidedant priteistų sumų mokėjimą nebus pažeisti lygiateisiškumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašymas išdėstyti dalimis priteisto civilinio ieškinio mokėjimą iš esmės argumentuojamas tuo, kad šiuo metu nuteistasis neturi objektyvių galimybių sumokėti iškart visos sumos. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl priverstinio išieškojimo nuteistajam atsiras papildomų išlaidų vykdymo procese. Apeliaciniam instancijos teismui pateikti duomenys apie nuteistojo L. R. kreditinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) ir dėl jo nevykdymo pradėtą antstolio išieškojimą 138 562,79 kronų sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje papildomai nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo priteisto civilinio ieškinio padengimą išdėstyti dalimis penkerių metų laikotarpiui. Be kita ko, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie asmens turtinę padėtį ar aplinkybes, susijusias su įdarbinimo galimybėmis jam išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), kurias įvertinus, apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti apie realius nuteistojo L. R. ketinimus sumokėti priteistą civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis sieks susigrąžinti buvusią darbo vietą, tačiau apie buvusioje darbovietėje iki tol gaunamą užmokestį duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie prašymo išdėstyti civiliniam ieškovui priteistą 10 398,54 Eur turtinei žalai atlyginti sumą dalimis pagrįstumą, taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo L. R. duotus paaiškinimus bei realias pastangas įsidarbinti Lietuvoje, visiškai pagrįstai sprendė, kad nuteistojo sunkią turtinę padėtį nulėmė jo paties veiksmai, kuriais jis nesiekė savo turtinės padėties pagerinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio prašymas išdėstyti teismo priteistą sumą dalimis nepateikus jokių duomenų apie asmens turtinę padėtį, negali būti tenkinamas.

9. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, sprendimą dėl priteisto žalos atlyginimo vykdymo reglamentuojančiame CPK yra įtvirtintos pakankamos skolininko interesų užtikrinimo garantijos, jam suteikiama galimybė pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu, pateikiant įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, nesant galimybės iš karto sumokėti visos priteistos sumos, civilinio proceso įstatyme numatyta galimybė kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei mokėjimų grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai, o vykdymo procese vykdymo veiksmų atidėjimo ar sustabdymo klausimai yra reguliuojami ir sprendžiami CPK VI dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Dėl ekstradicijos išlaidų išieškojimo

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ekstradicijos išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas nusprendė išieškoti iš nuteistojo L. R., nes jos atsirado ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytus gana išsamius motyvus, nesutikti su teismo sprendimu pripažinti ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis neturi pagrindo.

11. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).

12. Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Policijos departamento patirtos išlaidos L. R. pargabenimui iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo būtinos bei susidarė dėl jo sąmoningų veiksmų vengti proceso ir bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese nuotoliniu būdu, tačiau jomis nepasinaudojo, todėl jo dalyvavimas procese galėjo būti užtikrintas tik pargabenus jį iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis sutinka.

13. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas iš esmės L. R. išvykus iš Lietuvos Respublikos. Tačiau ši aplinkybė, įvertinus nuteistojo elgesį (veiksmus) ikiteisminio tyrimo metu, neužkerta kelio ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo. Tai, kad L. R. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, visų pirma, patvirtina ne tik jo paties nurodytos aplinkybės sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir termino nustatymo metu (1 t., b. l. 129–132), bet ir aplinkybė, kad 2024 m. birželio 4 d. pareigūnui pabendravus su L. R. telefonu, jis trumpąja žinute pateikė savo el. pašto adresą (1 t., b. l. 69, 73), o 2024 m. rugsėjo 9 d. ir vėliau 2024 m. spalio 9 d. į skambučius nereagavo, gautą trumpąją žinutę iš pareigūno su prašymu pateikti informaciją dėl grįžimo į Lietuvą, dalyvavimo procesiniuose veiksmuose nuotoliniu būdu, neatsakė, taip pat nesistengė suderinti procesinių veiksmų atlikimo nuotoliniu būdu, pats nebandė susisiekti su pareigūnais (1 t., b. l. 70–73). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis L. R. sąmoningai siekė išvengti proceso. Tokios išvados nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad jeigu jis būtų gavęs oficialų pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų elektroniniu paštu, būtų pasiruošęs bendradarbiauti, kadangi pareigūnui nepavyko susisiekti su L. R..

14. Taigi neabejotina, kad L. R. buvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo atžvilgiu siekiamus atlikti procesinius veiksmus, tačiau L. R. ignoravo pareigūnų pastangas su juo kontaktuoti, todėl prokuroro, organizavusio ir vadovavusio šiam ikiteisminiam tyrimui, pagrįstai konstatuota, kad L. R. vengia bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Bylos duomenys patvirtina, kad išnaudojus visas galimybes šį asmenį surasti ir apklausti, buvo kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo, vėliau pareigūnai vyko į (duomenys neskelbtini) L. R. pargabenti į Lietuvos Respubliką. Valstybė dėl to patyrė išlaidų, kurių kilimą, kaip minėta, lėmė paties nuteistojo veiksmai, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, L. R., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasislėpė kitoje valstybėje, ignoravo bandymus su juo susisiekti, vengė bendrauti su pareigūnais, todėl pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistasis buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką, ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti išieškotos iš nuteistojo L. R.. Byloje esantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas ir prie jo pridedamos dokumentų, susijusių su L. R. ekstradicija, kopijos patvirtina, kad šiuo atveju buvo patirta 2 379,52 Eur išlaidų suma, susijusi su L. R. pargabenimu į Lietuvos Respubliką (3 t., b. l. 80–105), todėl šią sumą pagrįstai nuspręsta išieškoti iš nuteistojo.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nuteistojo L. R. gynėjos advokatės D. Tiškės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. R. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.