Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1236-869/2020 privalo nepilnamečių vaikų – D. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., B. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m. – išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur už vaiką, t. y. iš viso bendrai po 600 Eur, ir per 24 mėn. privalo padengti 3000 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį mokėdamas lygiomis dalimis po 125 Eur, šias lėšas uzufrukto teisės pagrindu pervedant iki einamojo mėnesio 1 dienos į buvusios žmonos J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo šio sprendimo įsiteisėjimo – 2022 m. liepos 29 d. iki kol 2024 m. balandžio 25 d. T. R., 2024 m. gegužės 13 d. D. R. ir B. R. ir 2024 m. birželio 3 d. K. R. buvo paimti iš J. R., nustatant laikiną valstybės rūpybą, tyčia nevykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaikus, sumokėdamas vaikų išlaikymui minėtu laikotarpiu tik 160 Eur, nors sprendimo vykdymui nebuvo jokių esminių nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir / ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis.

Šiais savo veiksmais L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. R. savo kaltę pagal pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Parodė, kad jis Lietuvoje nedirbo, 2021 m. išvažiavo dirbti į užsienį, bet uždirbo mažai, todėl negalėjo mokėti išlaikymo vaikams, nespėjo grąžinti visų skolų. Žinojo, kad iš jo priteistas išlaikymas vaikams 600 Eur per mėn. ir išlaikymo įsiskolinimas. Nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Sumokėjo 160 Eur. Dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo kitų įsiskolinimų, norėjo juos padengti. Neteikė vaikams išlaikymo, nes norėjo atrasti būdą mokėti pinigus tiesiai vaikams į sąskaitas, bet nesugebėjo. Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu su juo susiekė vieną kartą, bet jie nieko nepaaiškino. Negavo jokių laiškų nei iš prokuroro, nei iš tyrėjų. E. pašto dėžutėje nieko nėra, jokių laiškų. Prašė neišduoti jo Lietuvai. Sodros civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, prašo sumą išdėstyti dalimis 5 metams. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), ten planuoja vėl įsidarbinti. (duomenys neskelbtini) pradirbo 4 metus. Jo atlyginimas augo, bet ne visais mėnesiais jis buvo pakankamas. Dabar niekur nedirba, vaikams išlaikymo neteikia. Kitos jo turimos skolos užaugo iki 20000 Eur. Gailisi, kad neteikė išlaikymo vaikams. Tyrėja bandė susisiekti su juo telefonu, rašė žinutes. Jis ieškojo internete tyrėjos numerio, nerado. Pateikė tyrėjai savo e. pašto adresą, bet į jį nieko negavo. Pamanė, kad tai buvo sukčiai. Nesiekė išvengti proceso Lietuvoje. Negavo kitų tyrėjos skambučių, jis laukė e. laiško, kad įsitikintų, jog tai valstybės darbuotojai. Nebuvo pasimatyti su vaikais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 20 d. apklaustas įtariamasis L. R. nurodė, kad šiandien atsisako duoti parodymus. Juos duos dalyvaujant advokatui (t. 4, b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 10 d. papildomai apklaustas įtariamasis L. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Iš Lietuvos išvyko 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslesnės datos nurodyti negali. Iš Lietuvos išvyko tikslu dirbti ir uždirbti bei padengti susidariusias asmenines skolas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje dėl vaikų, kurie yra ne jo, jiems tik suteikta jo pavardė, išlaikymo jam buvo žinomas. Jo pavardė vaikams buvo suteikta apgaulės būdu. Išlaikymo vaikams nemokėjo, nes padenginėjo asmenines skolas. Į vaikų išlaikymo klausimą nežiūrėjo kaip į pirmos vietos klausimą. Pirmiausia norėjo susitvarkyti savo turimas skolas. Iš Lietuvos išvykęs į (duomenys neskelbtini), visą laiką ten gyveno iki tol, kol buvo parvežtas į Lietuvą 2025 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) gyveno trimis skirtingais adresais, du iš jų buvo oficialiai deklaruoti. Visi trys būstai buvo nuomojami, mokėjo nuomą, kuri buvo didelė. Buto nuoma jam kainavo 11000 kronų, t. y. apie 920 Eur, per mėnesį. Komunalinės išlaidos, maistas, drabužiai, higienos prekės per mėnesį dar jam kainuodavo apie 25000 kronų, t. y. apie 2100 Eur, per mėnesį. Kiek iš viso turėjo išlaidų nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iki jo parvežimo į Lietuvą, negali nurodyti, tokios statistikos nedarė. Į klausimą, ar turi (duomenys neskelbtini) automobilį, atsakė, kad turi automobilį „Chevrolet“, 1997 m. laidos. Automobilis šiuo metu nevažiuojantis. Jis juo naudojosi apie 3 mėn. Išlaidos, susijusios su minėtu automobiliu, buvo minimalios, jas sudaro apie 1000 Eur. Pats automobilis jam nuosavybės teise priklauso apie 2,5 m. Kito turto – tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo – neturi nei užsienyje, nei Lietuvoje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), turėjo vienintelę darbovietę. Ji yra nurodyta jo pažymoje apie asmens duomenis, jo pareigos – vairuotojas–kurjeris. Darbas yra oficialus, darbo sutartis šiuo metu nėra nutraukta, darbas sustabdytas. Įsidarbino 2021 m. liepos mėn., gaudavo vidutinį atlyginimą, kuris sudarė 35000–40000 kronų, kas sudaro 2900–3300 Eur, per mėn., tačiau jo atlyginimas nebuvo pastovus, buvo ir mažesnis. Kol dirbo, nedarbingumų neturėjo, sveikatos bėdų nebuvo. Į klausimą, ar yra siuntęs giminaičiams ar kitiems pažįstamiems asmenims piniginių lėšų ar kitų daiktų, tikslu juos perduoti vaikams, atsakė, kad nebuvo siuntęs, neturėjo tam lėšų, taip pat nežinojo, kur buvusi sutuoktinė su vaikais gyvena. Suprato, kad vaikams reikės mokėti alimentus. Į klausimą, ar yra susipažinęs su ekstradicijos išlaidomis, kurias sudaro 2379,52 Eur, ar sutinka jas atlyginti, atsakė, kad padengęs išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, ieškos būdų ir šioms išlaidoms atlyginti. Į klausimą, ar sutiks surašyti įsipareigojimą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, atsakė, kad sutiks. Taip pat jis norėtų prašyti atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą (t. 4, b. l. 46–47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. papildomai apklaustas įtariamasis L. R. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir gailisi ją padaręs. Parodymus apie įtarimo esmę yra davęs prieš tai, pilnai prie jų pasilieka. Dar nori nurodyti, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra labai bloga, todėl sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 10794,54 Eur šiuo metu neturi galimybės, todėl prašo išdėstyti minėtą sumą 5 m. laikotarpiui. Dėl ekstradicijos išlaidų, kurias sudaro 2379,52 Eur, jis nesutinka, kad dėl šių išlaidų būtų sprendžiama šio proceso tvarka, todėl prašo šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 59–60).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 20 d. apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad su savo buvusiu vyru L. R. turi vieną bendrą vaiką, o trims kitiems jos vaikams jis suteikė savo pavardę. Išsiskyrė su L. 2022 m. birželio 28 d. teismo keliu, jis slapstėsi. Išsiskirti su L. norėjo dėl to, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Vieną kartą kvietė pareigūnus į vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. L. naudojo ne tik fizinį smurtą, tačiau ir psichologinį, skleidė melą apie ją, kontroliavo jos veiksmus. Jis vartojo narkotines medžiagas, vedė netinkamą gyvenimo būdą. L. seksualiai priekabiavo prie posūnio, ką ji sužinojo iš psichologų, kurie bendravo su sūnumi. Sūnui tuo metu buvo apie 10–11 m. Maždaug nuo 2019 m. jie kartu nebegyvena. L. gyveno (duomenys neskelbtini), o ją su vaikais išvarė iš namų. Ji su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). L. 2019 m. liepos mėn. dingo, su vaikais ir ja nebendravo. Nematė jo gyvai, nebendravo telefonu, jis nesidomėjo vaikais, nereiškė jokio noro, o vaikai taip pat nereiškė noro bendrauti su juo. Kai ji padavė skyryboms, jis nenorėjo skirtis, tačiau teismo būdu jie išsiskyrė. Pagal teismo sprendimą L. privalo mokėti po 150 Eur keturiems vaikams kas mėnesį. Mokėti laikinus alimentus pagal teismo sprendimą jis privalėjo nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio 28 d. Po šios datos sprendimas liko toks pats. Tačiau L. nieko nemokėjo. Jokių drabužių ar dovanų, maisto produktų ar vaistų L. nedavė, nebandė susisiekti nei su ja, nei su vaikais. Ji mano, kad šiuo metu L. yra (duomenys neskelbtini), nes socialinė darbuotoja jai prasitarė, kad jis ten išvyko. Ji bandė pati jį susirasti, kur jis gyvena, kur dirba. Tačiau jai to padaryti nepavyko, todėl ji mano, kad jis dirba nelegaliai. L. buvimo vietą galimai žino jo tėvai, tačiau jie sąmoningai jai neatskleidžia informacijos ir nepadeda jai surasti L. (t. 1, b. l. 76–77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 31 d. papildomai apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik dar norėtų nurodyti kai kurias kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, su L. R. išsiskyrė 2022 m. birželio 28 d. Iki tos datos su L. kartu nebegyveno apie 3 m., maždaug nuo 2020 m. pavasario. Jai susiradus namus ir ten apsigyvenus su vaikais, 2020 m. birželio 5 ar 6 d. L. buvo atvykęs į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes ji jo paprašė pabūti su vaikais, kol pati su dukra R. vyko pas odontologus į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Tą kartą jis vaikus matė paskutinį kartą, jiems nei tada, nei kitus kartus nieko nei iš maisto produktų, nei iš drabužių, nei iš žaislų neatvežė. Nuo tos datos iki jų skyrybų datos, t. y. 2022 m. birželio 28 d., L. į jos ,,S.“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė keturis kartus po 40 Eur, bendroje sumoje 160 Eur. Pavedimai buvo padaryti 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. spalio 23 d. Visi pavedimai buvo padaryti vaikų išlaikymui iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma ir kita L. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „S.“, AB. Nuo to laiko visi ryšiai su L. visiškai nutrūko. L. visiškai nerodo noro nei bendrauti su vaikais, nei juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis. Jos žiniomis, ką sužinojo skyrybų metu, L. paskutinį kartą dirbo 2021 m., o nuo to laiko oficialiai niekur nedirba. Kiek ji žino, nuo 2021 m. vasaros pradžios L. niekas nematė (duomenys neskelbtini), buvo kalbos, jog išvyko dirbti į užsienį, į (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, L. nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi automobilį „BMW“. Dėl L. vengimo išlaikyti vaikus ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolės S. K. kontorą. Taip pat ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Iš fondo į jos apklausoje nurodytą sąskaitą vaikų išlaikymui yra pervedama kas mėnesį po 88,20 Eur už vieną vaiką, bendroje sumoje – 352,80 Eur (t. 1, b. l. 87–89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 10 d. papildomai apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad L. R. nė karto nebuvo pervedęs vaikų išlaikymo pinigų, apart 160 Eur, kuriuos yra nurodžiusi ankstesnėje apklausoje. Jis neteikė jokios kitos materialinės paramos. Jis neskambino, neklausė, kaip vaikai, iš jo pusės buvo visiška tyla. Jis neteikė jokių drabužių, žaislų, maisto prekių, higienos reikmenų net per giminaičius ar kitus asmenis. Kada paskutinį kartą L. R. turėjo ryšį su vaikais, ji nepamena, tai buvo labai seniai. Vaikų seneliai iš tėčio pusės vaikams taip pat nei pinigais, nei daiktais, nei maisto produktais nepadėjo, jokio ryšio su jos vaikais jie visiškai nepalaiko. Šiuo metu vaikai su ja negyvena. Sūnus T. su ja negyvena nuo 2024 m. balandžio 25 d., gyvena „(duomenys neskelbtini)“ socialiniuose namuose. Dukra B. ten gyvena nuo 2024 m. balandžio 13 d., sūnus K. – nuo 2024 m. gruodžio 31 d., sūnus D. – nuo 2024 m. gegužės 13 d. D. jau yra pilnametis, jis gali išeiti, bet reikia sutvarkyti dokumentus dėl jo oficialaus grįžimo į namus, (duomenys neskelbtini) g., nes tai yra socialinis būstas. Su ja vaikai negyvena, nes pradėjus augti skoloms, ji išsilaikė „fūros“ teises ir pradėjo dirbti. Darbo pobūdis yra „kadencijomis“, nes dirba vairuotoja–ekspeditore. Vaikai oficialiai buvo palikti prižiūrėti jos mamai, tačiau Vaikų teisių tarnybos sprendimu dėl nepriežiūros jie buvo paimti ir visi apgyvendinti „(duomenys neskelbtini)“ socialiniuose namuose. Jai iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokami pinigai, kuriuos už tris vaikus gavo iki 2024 m. liepos mėn., o už K., patį mažiausią, gavo iki 2024 m. gruodžio mėn. Bendros sumos, kokią iš viso gavo, nepasakys, buvo mokama po 82,50 Eur, o po to pakėlė iki virš 88 Eur, galiausiai buvo lygiai po 99 Eur kiekvienam vaikui. Šiuo metu pinigų iš Vaikų išlaikymo fondo ji negauna. Ji nori „padėkoti“ L. R. už tai, ką turi, tikisi, kad teismas atsižvelgs į tai, kad jis padengs esantį įsiskolinimą ir toliau mokės, kas jam yra priteista, ir bent kartą atvažiuos pas vaikus pasiteirauti, kaip jie, nes ji bendravimui neprieštarauja ir niekada neprieštaravo. Prašo L. R. nubausti už vaikų neišlaikymą ir vengimą atsakomybės (t. 1, b. l. 93).

2023 m. vasario 15 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad pareiškėja yra J. R., kuri praneša, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 15 d. pagal BK 164 straipsnį vengiama išlaikyti vaikus. Iki skyrybų ir po jų vyras neteikia išlaikymo vaikiams (t. 1, b. l. 24–25).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnį nustatyta, kad 2024 m. spalio 10 d. duomenimis, fondas yra išmokėjęs J. R. bendrai vaikų išmokų už 10398,54 Eur. Pateikti tai patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 95–116).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25165-869/2021 nustatyta, kad iš L. R. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. R., T. R., B. R. ir D. R. po 150 Eur (t. 1, b. l. 36–40).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1236-869/2022 nustatyta, kad L. R. nepilnamečių vaikų K. R., T. R., B. R. ir D. R. išlaikymui įsipareigoja kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui, t. y. iš viso bendrai po 600 Eur, šias lėšas uzufrukto teisės pagrindu pervedant iki einamojo mėnesio 1 d. į buvusios žmonos J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat privalo per 24 mėn. laikotarpį padengti 3000 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį mokėdamas lygiomis dalimis po 125 Eur, šias lėšas uzufrukto teisės pagrindu pervedant iki einamojo mėnesio 1 d. į buvusios žmonos J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27–35, 79–83).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. vasario 14 d. išmokėta vaiko išlaikymo išmokų už K. R., T. R., B. R. ir D. R. iš viso 8352 Eur sumoje (t. 2, b. l. 2–11).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. už T. R., nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. už B. R. ir D. R., nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. už K. R. bendrai sumokėta 10794,54 Eur (t. 2, b. l. 168).

Antstolės S. K. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0056/21/01452 duomenų išrašuose nurodyta, kad išieškoti iš L. R. vaikų išlaikymo lėšų nepavyko. 2025 m. balandžio 9 d. vykdomosios bylos duomenimis, L. R. Lietuvoje niekur nedirba, turi automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam uždėtas areštas, ginklų neturi, jokių socialinių išmokų negavo (t. 2, b. l. 21–107, 111–163).

Iš 2025 m. gegužės 19 d. įpareigojimo nustatyta, kad L. R. įsipareigoja per 5 m. padengti 10794,54 Eur sumą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Greičiau sumokėti šios sumos galimybių neturi (t. 4, b. l. 64).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaikus D. R., B. R., K. R. iš motinos J. R. ir tėvo L. R.. Vaikų D. R., B. R., K. R. ir T. R. laikinoji rūpyba nustatyta BĮ „(duomenys neskelbtini)“ namams (t. 2, b. l. 172–173).

Iš 2024 m. birželio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl telefoninio pokalbio su L. R. nustatyta, kad susisiekus su asmeniu jis nurodė, jog nežino, kada planuoja parvykti į Lietuvą, sutuoktinė jį apgavo ir vaikai, išskyrus jauniausiąjį, yra ne jo (t. 1, b. l. 58).

Iš (duomenys neskelbtini) UAB pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad į L. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2024 m. liepos 11 d. jokių įplaukų nebuvo (t. 1, b. l. 156–160).

Iš (duomenys neskelbtini), AB rašto nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nevyko jokios transakcijos (t. 1, b. l. 164).

Iš ,,S.“, AB rašo nustatyta, kad L. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2022 m. birželio 28 d. iki 2024 m. liepos 11 d. operacijų nebuvo. Sąskaitos likutis 2022 m. birželio 28 d. yra -2,70 Eur (t. 1, b. l. 168).

Iš (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriaus rašto nustatyta, kad paminėta banko sąskaita nėra (duomenys neskelbtini) AS sąskaita (t. 1, b. l. 172).

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto nustatyta, kad L. R. sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jos buvo suteiktos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 143; t. 2, b. l. 165).

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto nustatyta, kad Lietuvos kalėjimo tarnyboje nuo 2025 m. kovo 25 d. yra pradėta pildyti ambulatorinė kortelė paslaugoms, apmokamoms iš PSDF biudžeto lėšų (t. 2, b. l. 170).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išrašo nustatyta, kad L. R. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. vasario 19 d. jokių išmokų negavo (t. 2, b. l. 15).

Iš 2024 m. kovo 5 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išrašo nustatyta, kad L. R. metinių pajamų deklaracijų už 2021 m., 2022 m. neteikė. Už 2023 m. deklaracijos pateikimo terminas yra 2024 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 17).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto nustatyta, kad L. R. dirba vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 12, 17).

VĮ Registrų centro duomenimis, L. R. registruoto turto Lietuvoje neturi (t. 4, b. l. 84–88).

AB ,,Regitra“ duomenimis, L. R. priklauso automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 89).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, L. R. registruoto turto Lietuvoje neturi (t. 4, b. l. 98).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo L. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. R. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, t. y. kad žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1236-869/2020 privalo nepilnamečių vaikų – D. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., B. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m. – išlaikymui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur už vaiką, t. y. iš viso bendrai po 600 Eur, ir per 24 mėn. privalo padengti 3000 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį mokėdamas lygiomis dalimis po 125 Eur, šias lėšas uzufrukto teisės pagrindu pervedant iki einamojo mėnesio 1 dienos į buvusios žmonos J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo šio sprendimo įsiteisėjimo – 2022 m. liepos 29 d. iki kol 2024 m. balandžio 25 d. T. R., 2024 m. gegužės 13 d. D. R. ir B. R. ir 2024 m. birželio 3 d. K. R. buvo paimti iš J. R., nustatant laikiną valstybės rūpybą, tyčia nevykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaikus, sumokėdamas vaikų išlaikymui minėtu laikotarpiu tik 160 Eur, nors sprendimo vykdymui nebuvo jokių esminių nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir / ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis.

Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1236-869/2020, antstolės S. K. pateikta vykdomosios bylos medžiaga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys, VĮ Registrų centro duomenys, AB „Regitra“ duomenys, bankų sąskaitų duomenys, Kauno apskries valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad L. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vengė išlaikyti vaikus. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo L. R. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Teismas, skirdamas bausmę L. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas L. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką vaikui ir šeimai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta reali turtinė žala, kuri nėra atlyginta. L. R. ir toliau neteikia išlaikymo vaikams. L. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – L. R. neteistas (t. 4, b. l. 72–76), administracine tvarka baustas vieną kartą už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, skirtas įspėjimas (t. 4, b. l. 80–82), Lietuvoje nedirba (t. 4, b. l. 77–79), iš jo žodžių – (duomenys neskelbtini) taip pat nebedirba, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale per 5 metus nesigydė (t. 4, b. l. 101, 109), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat negydytas (t. 4, b. l. 104, 112, 114).

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant maksimalų už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu L. R. pagal 2024 m. gruodžio 20 d. išduotą Europos arešto orderį (t. 3, b. l. 26–30) buvo sulaikytas ir suimtas (duomenys neskelbtini)iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai, t. y. nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. kovo 20 d. (t. 3, b. l. 41–58; t. 4, b. l. 15–19). Po to kaltinamasis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 2025 m. kovo 20 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. (t. 3, b. l. 133–136; t. 4, b. l. 12–13, 20–21). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas, iš viso 71 diena, įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis). Atsižvelgiant į L. R. skirtiną bausmę ir jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, laikytina, kad kaltinamasis L. R. yra atlikęs bausmę.

L. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 12–13), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Byloje pateiktas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. civilinis ieškinys dėl 10398,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 122–123). Į bylą pateikti šį civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai apie vaikų išlaikymo išmokų skyrimą, apie išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas ir kt. Civilinio ieškovo atstovas 2025 m. birželio 27 d. teismą raštu (t. 5, b. l. 41) informavo, kad nurodytą civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, 2025 m. gegužės 19 d. pateikė raštišką įsipareigojimą atlyginti turtinę žalą per 5 metų laikotarpį (t. 4, b. l. 64). Įvertinęs tai, kas buvo nurodyta prieš tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, civilinio ieškovo nurodyta turtinė žala kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažintini nusikalstamais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu taip pat sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš L. R. 10398,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis L. R. 2025 m. gegužės 19 d. pateikė raštišką įsipareigojimą atlyginti turtinę žalą per 5 metų laikotarpį. Prašymą leisti atlyginti turtinę žalą per 5 metus dėl prastos finansinės padėties kaltinamasis ir jo gynėja advokatė suformulavo ir teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis paskutinį kartą teikė savo vaikams išlaikymą 2020 m. liepos–spalio mėn., pervesdamas nukentėjusiajai bendrai 160 Eur sumą. Po to L. R. nei susidariusio 3000 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimo, nei kasmėnesinių išmokų vaikams išlaikyti nukentėjusiajai nemokėjo. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė kaltinamasis, jis jokio išlaikymo vaikams neteikia ir šiuo metu. Pažymėtina, kad kaltinamasis dar iki teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo 2022 m. spalio 28 d., 2021 m. išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), kurioje nuolat dirbo vienoje darbovietėje, taigi, turėjo stabilias pajamas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad šios jo pajamos nebuvo didelės, jis iš pradžių norėjo grąžinti kitas savo skolas, šiuo metu šių kitų skolų bendra suma yra apie 20000 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamasis tik deklaratyviai nurodė, jog dirbdamas ir gaudamas pajamų (duomenys neskelbtini), jis norėjo grąžinti kitas savo skolas, tačiau nepaaiškino, kam ir kiek šių skolų yra grąžinęs, taip pat negalėjo paaiškinti, kiek ateityje jis planuoja gauti pajamų ir po kiek galėtų sumokėti priteisto turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad esant tokiai nustatytai kaltinamojo finansinei padėčiai, jis nuo pat paleidimo iš suėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 17 d., Lietuvoje niekur neįsidarbino, pastangų uždirbti pajamų vaikų išlaikymui ar kitų skolų grąžinimui neįdėjo, nors nagrinėjamas civilinis ieškinys pareikštas dar 2024 m. gruodžio 4 d., tačiau kaltinamasis taipogi nenurodė, kad nors dalis šio ieškinio reikalavimo sumos yra padengta.

Nustatytų aplinkybių visumoje teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti iš L. R. priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą 5 metams. Nors ir nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, tačiau, teismo vertinimu, tai lėmė jo paties sprendimas šios savo padėties nepagerinti, kad išvengtų skolų grąžinimo, taip pat kad jų išieškojimas taptų negalimas. Teismo vertinimu, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, nebus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, bus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas nenustatė reikšmingų ir gintinų kaltinamojo interesų, kurie nusvertų civilinio ieškovo interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.??? Teismas apibendrina, kad nagrinėjamo kaltinamojo ir jo gynėjos advokatės prašymo tenkinimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmetamas.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą spręsti 2379,52 Eur dydžio L. R. ekstradicijos išlaidų klausimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 80). Kaltinamasis pateikė rašytinį pareiškimą, kad nesutinka su šiomis išlaidomis ir prašo šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka (t. 4, b. l. 63). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė neišieškoti iš jo minėtų išlaidų, nes jis nuo proceso nesislapstė, todėl ir šios išlaidos buvo patirtos ne dėl jo kaltės.

BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras R. Valentukevičius 2024 m. gruodžio 20 d. išdavė L. R. Europos arešto orderį (t. 3, b. l. 26–30). (duomenys neskelbtini) L. R. buvo sulaikytas 2025 m. vasario 6 d. (t. 3, b. l. 45) ir 2025 m. kovo 20 d. buvo perimtas bei konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t. 3, b. l. 44; t. 4, b. l. 18), dėl ko Policijos departamentas patyrė 2379,52 Eur išlaidų policijos pareigūnų gyvenamojo ploto nuomai, miesto mokesčiams, kelionės draudimui, policijos pareigūnų lėktuvų bilietams, L. R. lėktuvo bilietui ir policijos pareigūnų komandiruotės išlaidoms apmokėti ir kt., ką patvirtina pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 80–108).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. R. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, su juo telefonu susisiekė tyrėja, tarp kaltinamojo ir tyrėjos vyko pokalbis (t. 1, b. l. 58–59), po ko tyrėja rašė kaltinamajam SMS žinutes, prašė kaltinamojo parašyti savo e. pašto adresą, kurį kaltinamasis nurodė, bandyta užtikrinti jo dalyvavimą procese nuotoliniu būdu (t. 1, b. l. 71). Tačiau vėliau L. R. į tyrėjos telefoninius skambučius neatsiliepė (t. 1, b. l. 60, 61, 64, 65, 68, 70, 72), prieštaringai teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad jis jokių kitų skambučių nesulaukė, taip pat kad į juos neatsiliepė, nes galvojo, kad tai yra telefoniniai sukčiai, taip pat jog pats ieškojo tyrėjos telefono numerio, bet jo nerado. Šiuos kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atitinkamų išlaidų išieškojimo, nes nėra jokio logiško pagrindo laikyti tyrėjos pateiktą informaciją apie tyrimą telefoninio sukčiaus pokalbiu, nes net ir pats kaltinamasis nenurodė, kad iš jo, be procesinių veiksmų atlikimo, būtų ko nors reikalaujama, be to, kaltinamajam buvo žinomas tyrėjos telefono numeris, šiuo telefono numeriu jis pats atrašė į tyrėjos SMS žinutę, o turėdamas kokių nors abejonių, galėjo susisiekti su policija bendruoju telefonu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, teismo posėdyje sprendžiant jo suėmimo klausimą, parodė, jog jis suprato, kad jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, be to, ir jo tėvai jam sakė, kad jo ieško policija (t. 3, b. l. 129). Nors kaltinamasis nurodė, kad jis laukė iš tyrėjos e. laiško, tačiau jo negavo, tačiau prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė ir bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik tyrėja, bet ir pats prokuroras ne vieną kartą rašė kaltinamajam e. laiškus (t. 1, b. l. 60, 64, 65; t. 3, b. l. 15), tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Dėl nustatytų aplinkybių visumos, teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vertina, kad Policijos departamento patirtos išlaidos L. R. pargabenimui iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo būtinos, jos susidarė dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų vengti proceso ir bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais, kaltinamajam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese nuotoliniu būdu, tačiau jis jomis nepasinaudojo, todėl jo dalyvavimas procese galėjo būti užtikrintas tik pargabenus jį iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Išlaidos dėl kaltinamojo pargabenimo laikytinos būtinomis nusikalstamai veikai ištirti, baudžiamąją bylą išnagrinėti ir joje priimti procesinį sprendimą, todėl minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo Policijos departamento naudai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – prie bylos 4 tomo galinio viršelio prisegtas vokas, kuriame įdėta 1 vnt. kompaktinė laikmena, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. R. laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. balandžio 17 d., iš viso 71 (septyniasdešimt vieną) dieną, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti L. R. atlikusiu bausmę.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš L. R. 10398,54 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 54 centus) turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas 2379,52 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 52 centų) išlaidas proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš L. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodant, kad minėta suma turi būti pervesta į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – prie bylos 4 tomo galinio viršelio prisegtą voką su 1 vnt. kompaktine laikmena, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.