Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

2. Bausmės pradžia 2018 m. kovo 6 d., pabaiga – 2027 m. lapkričio 6 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2023 m. gegužės 25 d.) – 4 metai 5 mėnesiai 11 dienų.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė tenkinti Komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas priešingai nei Komisija, konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi apylinkės teismo manymu, nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi pagrindo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. Š. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam R. Š. buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė rizika žemėjo 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. birželio 1 d., 2021 m. lapkričio 17 d. atliktų vertinimų metu, tačiau 2022 m. gegužės 12 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. atliktų vertinimų metu pokyčių nenustatyta, rizika išliko vidutinė ir nepakitusi. Jau vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą. Šią išvadą sustiprina nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. Š. nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (teistas 6 kartus), bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – finansinė padėtis, gyvenimo stilius, mąstymo ir elgesio ypatumai, nuostatos.

12. Įvertinus R. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę šiuo metu atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis. Mokėsi ir įgijo kūriko ir apdailininko specialybes, atliekant bausmę pataisos namuose yra dirbęs kūriku Kybartų pataisos namuose, Marijampolės pataisos namų ūkio skyriuje, nuo 2022 m. vasario 7 d. įsidarbino ir dirba iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu – statybininku, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau dirbtų šioje įmonėje (gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Daugybę kartų buvo išleistas už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos, keturis kartus buvo išleistas kasmetinėms atostogoms, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, skatintas devynis kartus, bausmės atlikimo metu nebaustas drausminėmis nuobaudomis, nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, siekia save realizuoti teisėtais būdais, socialiai nėra atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Apygardos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo reikšmingus R. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų R. Š. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, apylinkės teismo vertinimu, R. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vien nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu , vertinant jį visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismo išvados dėl jų yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri tikrai paveiktų nuteistąjį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. R. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris tyčines nusikalstamas veikas – labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti, neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis be tikslo jas platinti bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Vertinant nusikalstamas veikas, už kurias R. Š. teistas paskutiniu nuosprendžiu, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad iki tol jis teistas 6 kartus (plėšimai, vagystės), jam jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu jis įvykdė naują nusikaltimą. Akivaizdu, kad pirmiau paskirtos ir jau atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė - jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

15. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą būtina įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 5 mėnesiai ir 11 dienų) iš paskirtų 10 metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir R. Š. šį formalų pagrindą atitinka. Tačiau bausmės paskirtis ir tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - realiai užtikrinami tik ją atliekant, o teismas, taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos turi tik tuomet, kai galutinai įsitikina, kad šie tikslai yra pasiekti, ar, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jie realiai gali būti pasiekti ir asmens lygtinio paleidimo metu. Todėl bausmės atlikimo procese sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma atsižvelgti į realią šių principų įgyvendinimo bei sėkmingos probacijos užtikrinimo galimybę. Negalima neatsižvelgti į tai, jog vienas iš bausmės tikslų, yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos pakankamą laiką privalo patirti tam tikrus suvaržymus bei neigiamas savo veiksmų pasekmes.

16. Glaudūs nuteisto asmens santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė dirbti, lygtinio paleidimo atveju kai kuriais atvejais gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenamąja vieta bei darbu, geri santykiai su artimaisiais, egzistavo ir R. Š. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, bet tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Aptarta aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistojo socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas, bus tiek reikšmingos aplinkybės, kad jos padarys lemiamą įtaką nuteistojo elgesiui lygtinio paleidimo metu, o R. Š. dėl šių aplinkybių tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą dirbdamas, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, lankydamas programas, nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių bei reguliariai išvykdamas trumpalaikėms išvykoms į namus, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių mažinimui ar jų eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo - R. Š. nustatomas vis dar reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius. Nors teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Socialinio tyrimo išvadoje detalizuojant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, nurodyta, kad nors jis ir dirba, šiuo metu neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau R. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais - asmuo siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtomis priemonėmis, bet ir užsiimdamas nusikalstama veikla. Be to, šiuo metu nuteistasis atlieka didžiausią iš jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, o padarytos nusikalstamos veikos, lyginant jas su visais jo pirmiau padarytais nusikaltimais, yra sunkiausia. Taigi, R. Š. vykdomos nusikalstamos veikos vis sunkėja. Jis pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar pakankamai jauno amžiaus (būdamas nepilnametis), tačiau jau būdamas teistas, savo elgesio keisti teigiama linkme nesistengė, nebuvo linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Priešingai – kaskart darė vis sunkesnes nusikalstamas veikas, už kurias skiriamos bausmės vis sunkėjo. Pažymėtina ir tai, kad nors praeityje R. Š. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui tai neturėjo - jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, net ir lygtinio paleidimo metu.

18. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios šiuo metu dar neleidžia teismui taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas konstatuoja, jog R. Š. ir toliau taip pat nepriekaištingai elgdamasis bei aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, tinkamai koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, realiai ir ženkliai sumažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ateityje galėtų tikėtis nuteistajam palankaus sprendimo dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo metu R. Š. dar nėra išnaudojęs visas galimybes sumažinti nusikalstamo elgesio riziką tiek, kad galima būtų padaryti išvadą, jog jo pataisos procesas bausmės atlikimo vietoje jau yra baigtas ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

19. Kadangi dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.