- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1861-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- C. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Lrytas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo C. G. (C. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo C. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas C. G. patikslintu ieškiniu prašė atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti atsakovei UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt tokio turinio paneigimą: „2020 m. sausio 6 d. ir liepos 21 d. naujienų portale lrytas.lt paskelbtuose V. D. straipsniuose „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ ir „Milijardus iš investuotojų išviliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Minėtuose straipsniuose buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ieškovas buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje; buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl ieškovo veiklos; Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti ieškovo verslą, šis suskubo imtis veiklos Maltoje; ieškovas savo veiklai pasirinko Maltą po to, kai Liuksemburge buvo pradėti tyrimai dėl jo veiklos“, priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2020 m. sausio 6 d. naujienų portale lrytas.lt (nuorodoje - https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/01/06/news/skandalai-ne-kliutis-darbuotis-lietuvoje-13153980/) buvo patalpintas V. D. straipsnis „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie C. G. (ieškovą), kuri žemina jo garbę ir orumą. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. naujienų portale lrytas.lt nuorodoje https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2020/07/21/news/milijardus-is-investuotoju-sviliojusios-finansu-piramides-pedsakai-ir-lietuvoje-15653654/ patalpinto V. D. straipsnio „Milijardus iš investuotojų išviliojusios piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ vėl buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą, kuri žemina jo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad ieškovas 2021 m. kovo 19 d. pateikė prašymą atsakovei UAB „Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau atsakymas nei elektroniniu paštu, nei paštu nebuvo gautas. Ieškovas teigė, kad pirmame straipsnyje melagingai teigiama, jog „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landą – jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje.“ Teiginys „pinigų plovimu įtariamo“ reiškia, jog yra pradėtas baudžiamasis tyrimas ir asmeniui pranešta apie pareikštą įtarimą. Asmuo pripažįstamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Be to, asmeniui, kuris yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, turi būti nurodyta, kokia nusikalstama veika šis asmuo yra įtariamas ir koks baudžiamojo įstatymo straipsnis numato už tai atsakomybę. Straipsnyje teigiant, kad asmuo įtariamas „pinigų plovimu“ nėra nurodyta, kuo remiantis yra pateikiama tokia informacija. Ieškovas nėra gavęs jokių pranešimų apie įtarimą, kad jis yra siejamas su „pinigų plovimu“ ar kitokia panašia veika Maltoje arba kitoje valstybėje. Taip pat, pažymėjo, jog ieškovui nebuvo pareikšti jokie kaltinimai Maltoje arba kitoje valstybėje.
1.2. Pirmame straipsnyje teigiama, jog „Praėjusiais metais Maltos bankų sektorių sudrebino šios šalies Finansų žvalgybos analizės tarnybos (FŽAT) sprendimas skirti 3,5 mln. eurų baudą tarptautiniu mastu veikusiam „SataBank“. Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų. „SataBank“ veikla buvo sustabdyta, įšaldytos sąskaitos, o banko administratoriumi paskirta nepriklausoma audito įmonė“. Teiginys, kad „banke galėjo būti išplauti milijardai eurų“ yra tikrovės neatitinkanti informacija. Straipsnio autorius nenurodė, kuo remiantis jis tai teigia. Jokios ikiteisminio tyrimo ar finansų priežiūros institucijos nėra paskelbusios oficialių pranešimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad galimai buvo „išplauti milijardai eurų“. Naudojant tokius hiperbolizuotus teiginius ir perteikiant juos viso straipsnio kontekste siekiama paskleisti informaciją, kuri neatitinka tikrovės ir sąmoningai sudaro skaitytojams įspūdį apie „SataBank“ vykdytą nelegalią veiklą. Jeigu straipsniu būtų buvę siekiama perduoti objektyvią informaciją, akivaizdu, kad straipsnio autorius būtų nurodęs ir tokius faktus, kad daugumai sąskaitų, kurioms buvo taikomas nuosavybės apribojimas, buvo panaikintas, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kad yra teisėtas pagrindas taikyti nuosavybės teisės apribojimą. Vėlgi, jeigu būtų siekiama pateikti objektyvią informaciją, tikėtina, kad autorius, žinodamas žurnalisto pareigas bei teises, būtų paprašęs „SataBank“ atstovų komentaro ar papildomos informacijos pateikimo.
1.3. Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnio teiginiai „Vienas iš „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi šios nedidelės šalies „fintech“ sektoriuje“ - žemina ieškovo garbę ir orumą. Pati informacija yra neatitinkanti tikrovės, nes ieškovas nėra gavęs pranešimų apie įtarimus, jam taip pat nėra žinoma apie Liuksemburgo „specialiųjų tarnybų“ pranešimus dėl jo veiklos. Straipsnyje nenurodoma, kada ir kokia Liuksemburgo „specialioji tarnyba“ yra pateikusi kokią nors informaciją Maltos institucijoms. Nenurodomas nei informacijos pobūdis, nei kokia Maltos žiniasklaidos priemonė kokiame straipsnyje skelbė minimame straipsnyje išdėstytus teiginius. Akivaizdu, kad jei asmuo nėra įtariamas arba jam nėra pateikti jokie kaltinimai, tai ir įspėjimai dėl jo veiklos negali būti teikiami, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties, informacija, jog „dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G.“ yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės.
1.4. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje teigiama, jog „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslą šis suskubo imtis veiklos Maltoje“. Kaip jau buvo minėta, straipsnyje nėra pateikiama konkrečių duomenų, kokios „Liuksemburgo tarnybos“ yra ką nors tyrusios. Ieškovas nėra gavęs iš Liuksemburgo institucijų pranešimų apie galimus įtarimus ir nėra dalyvavęs įtariamojo statusu. Šiuo atveju, iš minimo straipsnio netgi nėra aišku, kokios tarnybos ir ką konkrečiai pradėjo tirti, todėl be abejonės, tokios abstrakčios informacijos pateikimu, kuris dar ir neatitinka tikrovės, buvo siekiama pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Veikla Maltoje buvo pradėta, kadangi šioje valstybėje buvo gauta banko licencija, kai tuo tarpu Liuksemburge buvo turima elektroninių pinigų įstaigos licencija. Tai visiškai skirtingos licencijos, kurios leidžia teikti skirtingos apimties finansines paslaugas, todėl ieškovo sprendimas plėtoti verslą Maltoje, turint ten licenciją, nėra ir negali būti susietas su kažkokiais neva Liuksemburgo tarnybų pradėtais tyrimais.
1.5. Pabrėžė, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje nenurodoma, kuo remiantis yra teigiama, kad „Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J. A. aiškino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jūros salą po to, kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“. Straipsnyje nenurodoma, kas konkrečiai buvo „aiškinta“ ir kur tas „aiškinimas“ buvo paskelbtas. Kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, jog ieškovui buvo pateikti įtarimai, arba pradėti tyrimai jo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad panašaus pobūdžio informaciją yra skelbęs ir M. D., turintis savo internetinį puslapį (anglų k. vadinamą „blogą“) www.mamteldelia.com, bei Allied Newspapers Limited, kuriam priklauso internetinė svetainė https://timesofmalta.com. Ieškovas dėl to, jog minėti asmenys skleidžia informaciją, neatitinkančią tikrovės kreipėsi į teismus: a) bylos Nr. 20203110111300/2020, Varnos (Bulgarija) Regioninis teismas, ieškovas prieš atsakovą M. D. (priimtas sprendimas, kurį atsakovas M. D. yra apskundęs aukštesnės instancijos teismui dėl neva padarytų procedūrinių pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; b) bylos Nr. 23342/2020 142, Sofijos (Bulgarija) Regioninis teismas, ieškovas prieš atsakovą „Times of Malta“ (procesas tęsiasi); c) Bylos Nr. 1933/2019, 12, Varnos Apygardos teismas (Bulgarija) ieškovas prieš J. A. (procesas tęsiasi, J. A. yra sėkmingai iškviestas dalyvauti teismo procese). Pažymėjo, kad byloje „ieškovas prieš M. D.“ jau yra priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl M. D. paskelbtos informacijos, kuri neatitinka tikrovės. M. D. savo straipsnyje teigė, jog neva dėl ieškovo veiklos įvairiose šalyse yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, neva Maltos finansinės žvalgybos agentūros padalinys (angl. k. Financial Intelligence Agency Unit) yra pradėjęs tyrimą būtent dėl ieškovo veiklos ir kita panašaus pobūdžio informacija. Tačiau byloje nustatyta, kad tokia informacija buvo neatitinkanti tikrovės ir teismas įpareigojo M. D. pašalinti šį straipsnį, kuriame buvo skelbiama minėta informacija. Ši byla yra aktuali šio ieškinio kontekste, kadangi panašaus pobūdžio informaciją skelbė ir maltiečių politikas J. A., kurio pasisakymais buvo remtasi atsakovės paskelbtuose straipsniuose. Kaip jau minėta, ieškovas ir dėl minėto politiko paskelbtos informacijos yra pradėjęs teisminius procesus, siekdamas apginti savo pažeistą garbę ir orumą, tačiau atsakovė apie tai savo straipsniuose neužsiminė, tikslingai siekdama sukurti įspūdį, jog neva Maltos politiko pasakyti žodžiai yra nenuginčijama tiesa. Tačiau, jeigu atsakovė būtų pastebėjusi, jog informacija apie inicijuotas bylas jau buvo viešai prieinama internete, tuo metu, kada buvo skelbiami atsakovės straipsniai apie ieškovą, nebūtų pažeidimo. Šiuo atveju, atsakovė pažeidė objektyviosios žurnalistikos principus, nes rėmėsi išimtinai tik tais šaltiniais, kurie neva pagrindė informaciją paskelbtą aptariamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl šaltinių, kuriais remtasi ginčo straipsniuose, yra ir priešinga informacija, jog ieškovas yra pradėjęs teisminius procesus.
1.6. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje buvo teigiama, jog „...banke galėjo būti išplauti milijardai eurų“, tačiau tai yra tikrovės neatitinkanti informacija. Straipsnio autorius nenurodė, kuo remiantis jis tai teigia. Naudojant tokius hiperbolizuotus teiginius ir perteikiant juos viso 2020 m. liepos 21 d. straipsnio (pažymėtina, jau antro tokio pobūdžio straipsnio) kontekste buvo siekiama paskleisti informaciją, kuri neatitinka tikrovės ir sąmoningai sudaromas skaitytojams įspūdis apie „SataBank“ vykdytą nelegalią veiklą. Jeigu šiuo būtų buvę siekiama perduoti objektyvią informaciją, akivaizdu, kad būtų nurodyti ir tokie faktai, kad daugumai sąskaitų, kurioms buvo taikomas nuosavybės apribojimas, pastarasis jau yra panaikintas, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurie rodytų, kad yra teisėtas pagrindas taikyti nuosavybės teisės apribojimą.
1.7. Pažymėjo, jog 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje teigiama, jog „Lietuvos rytas“ anksčiau rašė apie kitą prie šios sistemos prisijungusią „fintech“ įmonę „iCard AD“ bei jos įkūrėją bulgarą C. G.. Jo valdomam „SataBank“ Maltos finansų žvalgybos analizės tarnyba buvo skyrusi 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Tačiau tuomet Lietuvos banko atstovai tvirtino neturį pagrindo manyti, kad akcininkas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog „SataBank“ sprendimas dėl paskirtos nuobaudos yra apskųstas ir peržiūrimas Maltos teisme. Nei minėto banko akcininkai, nei pats bankas nebuvo tirti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nebuvo pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Dar daugiau, viešai prieinami „iCard AD“ ir „Intercapital Holding AD“ duomenys rodo, kad ieškovas nėra šių bendrovių akcininkas. Atsakovė niekada neskambino į „iCard AD“ prieš paskelbdamas ankstesnį ir/ar paskutinįjį straipsnį, norėdamas paklausti, koks yra „iCard AD“ ir ieškovo santykis.
1.8. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovės paskelbtose straipsniuose pateikti duomenys yra laikomi paskleista žinia. Iš atsakovės paskelbtų straipsnių turinio galima susidaryti įspūdį, jog kalbama apie asmenį ir jo atliktas neteisėtas veikas, siekius ar jau įvykusius veiksmus dėl pinigų plovimo. Faktinėse aplinkybėse nurodytose teiginiuose nurodoma ir daromos išvados, jog pateikti akivaizdūs faktai – ieškovas neva yra įtariamas pinigų plovimu, kitose valstybėse įvykdęs nusikalstamas veikas bando Lietuvoje daryti tą patį, kryptingai formuojama informacija, kad neva ieškovo veikla jau yra vertinama ir tiriama kitų valstybių atsakingų institucijų, nurodoma, kad ieškovas neva vengdamas atsakomybės Liuksemburge, pasirinko toliau plėtoti savo verslą Maltoje, t. y. atliekama ieškovo veiksmų kvalifikacija, kuri gali likti nenubausta, nes ieškovas neva tai yra įtariamas ir kitose valstybėse vykdantis nusikalstamą veiką, bando ta pačia veikla užsiimti ir Lietuvoje. Mano, jog čia yra išreikšta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas, galimai kitose valstybėse yra įvykdęs nusikalstamą veiką ir gali būti, jog išvengdamas teisinės atsakomybės tokia pačia veikla užsiims ir Lietuvoje. Straipsniuose pateikti teiginiai yra kategoriški, jose nekeliami jokie diskusiniai klausimai, publikacijose taip pat nėra išskirta, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi autoriaus nuomone. Straipsnių sisteminis vertinimas patvirtina, kad žinia paskleista apie ieškovą, nes straipsniuose konkrečiai minima jo pavardė, nurodoma jo veikla, parašomas ne vienas, o du straipsniai. Atsižvelgiant į tai, straipsniuose vartojami teiginiai laikytini ne subjektyvia nuomone, o žinia, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi nėra duomenų apie kokias nors ieškovo padarytas neteisėtas veikas ar, kad ieškovas būtų atlikęs kokias nors veikas, minimas teiginiuose arba būtų jomis įtariamas, t. y. nustatytas CK 2.24 straipsnio faktų visetas (žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieškovą; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; šios žinios žemina asmens garbę ir orumą). Teigė, kad straipsniai yra surašyti tikslingai, siekiant nurodytus asmenis pristatyti kaip nesąžiningus finansų rinkos dalyvius, menkinant jų reputaciją, be kita ko, pažeidžiant fizinių asmenų garbę ir orumą, teigiant neva asmenys yra susiję su pinigų plovimu veikla. Tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas kelia visuomenės nepasitikėjimą jame minimais fiziniais asmenimis. Ieškovas veikia finansų rinkoje, kuri ypač jautri tikrovės neatitinkančios neigiamos informacijos skelbimui. Pažymėjo, jog atsakovės paskelbti straipsniai buvo prieinami itin dideliam skaičiui skaitytojų, akivaizdu, jog tikrovės neatitinkanti informacija buvo prieinama itin plačiai, paskelbtą informaciją perskaitė ne vienas skaitytojas. Paskelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją, pagrindinė mintis yra, jog ieškovas neva vykdo nusikalstamo pobūdžio veiklą, tuo būdu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o visai visuomenei ir kitiems finansinių paslaugų sektoriaus dalyviams sudaromas ypač neigiamas įspūdis apie ieškovą ir apie su juo susijusias įmones. Visa tai neabejotinai sukelia stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Tai, kad paskelbta informaciją sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, įskaitant ir ieškovo kaip gerbiamo verslininko reputaciją, įrodo ir tas faktas, jog bendrovės „iCard“ AD darbuotojai M. D. ir Y. P. buvo tie asmenys, kurie turėjo teikti paaiškinimus Lietuvos Bankui, kaip finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijai. Atsakovės paskelbta informacija neigiamai atsiliepė ieškovo emocinei būsenai, buvo sumenkinta jo reputacija.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB ,,Lrytas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Dėl paskelbtos informacijos - „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landą – jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje”, nėra teigiama, kad pinigų plovimu įtariamas kuris nors fizinis asmuo, pavyzdžiui, banko savininkas, o pati informacija apie tai, kad įtariamas pats bankas, ne kartą buvo skelbiama žiniasklaidoje, pavyzdžiui, https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280. Dėl paskelbtos informacijos- „...galėjo būti išplauti milijardai eurų“: pirmiausia, žodis „galėjo“ dar nereiškia, kad taip tikrai ir įvyko; antra, kaip rodo tiek ankstesnė nuoroda, tiek vėlesni pranešimai apie tyrimus šiame banke (https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/), Maltos tarnybų nuomone, į pinigų plovimo prevenciją banke „SataBank“ buvo žvelgiama atsainiai; trečia, pačiame straipsnyje pilnas sakinys skamba taip: „Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti pinigai“, t. y. tiesiog pakartojama jau anksčiau viešai skelbta informacija.
2.2. Pažymėjo, kad informacija apie tai, kad C. G. po veiklos Liuksemburge pasirinko Maltą, bei apie tai, kad juo domėjosi Liuksemburgo specialiosios tarnybos buvo paskelbti remiantis Maltos politiko J. A. pasisakymais tiek šios šalies parlamente, tiek žiniasklaidoje (pvz.: https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.A.-6736199340, https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228. Atsakovo manymu, straipsnyje nėra teigiama, kad banko akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Sprendimas dėl skirtos nuobaudos gali būti apskųstas ir toliau nagrinėjamas Maltos teisme, tačiau tai nepaneigia, kad ši nuobauda buvo skirta. Aptariami straipsniai daugiau buvo skirti ne ieškovo kontroliuojamai įmonei Lietuvoje, bet Lietuvos banko reakcijai į oficialią informaciją ir viešus duomenis, kurie buvo skelbiami užsienio žiniasklaidoje. Straipsnio autoriui susisiekti su pačiu „SataBank“ nepavyko, kadangi jis Maltos tarnybų sprendimu yra uždarytas, neveikia net ir interneto svetainė - joje talpinami tik pranešimai klientams apie tai, ką daryti jiems, kai bankui buvo atimta veiklos licencija (https://www.sata-bank.com/en/).
2.3. Teigė, kad ginčo straipsniuose nebuvo remiamasi pirmiau nurodyto asmens M. D. paskelbta informacija ir kaip jau nurodyta atsiliepime į pradinį ieškinį, aptariamoje publikacijoje nebuvo teigiama, kad asmeniškai dėl ieškovo vienokių ar kitokių veiksmų buvo ar yra atliekami kažkokie ikiteisminiai tyrimai. Kadangi paskelbta informacija apie tai, kas apie ieškovą buvo pasisakoma ir rašoma įvairiose užsienio žiniasklaidos priemonėse yra tiksli, neiškraipyta, trečiasis asmuo (žurnalistas) jokių naujų savarankiškų duomenų apie ieškovą nepateikė, todėl atsakovo pozicija dėl reikalavimo paneigti dalį paskelbtos informacijos, pateikta atsiliepime į pradinį ieškinį, nesikeičia. Be to, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsniu (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo), Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Aptariamame straipsnyje paviešintos informacijos pirmiausia ją paskelbusios visuomenės informavimo priemonės iki šiol nėra jos paneigusios. Todėl vadovaujantis ir šia įstatymo nuostata, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Straipsnyje „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ nurodant, kad „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landą – jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje”, nėra minimas konkretus asmuo, o tik bankas. Informacija apie tai, kad bankas buvo įtariamas pinigų plovimu ar netinkama pinigų plovimo rizikos prevencija buvo skelbiama žiniasklaidoje: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280. Taip pat teigė, jog rėmėsi šaltiniu „Timesofmalta.com“ ir pažymėjo, jog straipsnyje minėjo, jog pinigai galėjo būti išplauti. Taip pat rėmėsi pranešimais apie „SataBank“ tyrimą, kuris buvo išspausdinti: https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/.
3.2. Pabrėžė, jog nurodė duomenis, kurie buvo Finansinės žvalgybos analizės skyriaus ataskaitoje (www.riskscreen.com, 2021 m. sausio 4 d.). Taip pat teigė, jog informacija apie tai, kad ieškovas po veiklos Liuksemburge pasirinko Maltą ar, kad juo domėjosi spec. tarnybos, buvo paskelbta remiantis Maltos politiko J. A. pasisakymais tiek parlamente, tiek žiniasklaidoje: https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.-A.-6736199340 ir www.independent.com.mt, 2018-11-13. Panaši informacija buvo paskelbta ir šiame šaltinyje: https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228 . Taip pat rėmėsi šaltiniu „Timesofmalta.com“, kuriame buvo kalbama apie 300 puslapių ataskaitą apie „Satabank“ savininką, tačiau Maltos finansų priežiūros tarnyba 2013 m. nesiėmė veiksmų, teigė dr. A.. Pažymėjo, jog nei viename straipsnyje nėra teigiama, kad akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėm, ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Tai buvo Maltos politiko, reguliavimo institucijų ir žiniasklaidos citatos. Nurodė, kad susisiekti su „Satabank“ dėl straipsniuose minimos informacijos nebuvo galimybių, nes banko internetinėje svetainėje yra kontaktai galimai nukentėjusiems indėlininkams aptarnauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo C. G. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 11,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas dėl 2020 m. sausio 6 d. straipsnio „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ nurodė, kad sprendžiant dėl autoriaus pavartotų teiginių, jų išraiškos formos ir būdo, svarbu pažymėti, kad autorius rėmėsi viešai prieinama informacija dėl baudos skyrimo bankui, taip pat užsienio žiniasklaida („viešai skelbta“), nevartodamas kategoriškos išraiškos formos „dėl išplautų milijardų“, o priešingai – nurodė, kad „banke galėjo būti išplauti milijardai eurų“; be to, ta aplinkybė, kad bankui buvo paskirta bauda savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir nėra tapati įtarimui nusikalstama veika.
6. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžė, kad teiginiai - „...galėjo būti išplauti milijardai eurų“, vertinami kaip nuomonė, išreikšta nekategoriška forma, o pavartojant žodį „galėjo“, t. y. darant prielaidą, manant, kad tai galėjo įvykti, tačiau ne teigiant kategoriška forma, kad tai įvyko.
7. Pabrėžė, kad analizuojant atskirus teiginius, būtina jų neišimti iš bendro sakinio konteksto, nes straipsnyje pilnas sakinys yra toks: „Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti pinigai“, - tai aiškiai liudija, kad autorius remiasi kitais šaltiniais, tai nėra jo teiginiai, tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad tai buvo nuomonė.
8. Byloje nustatyta, kad apie tai, jog bankas buvo įtariamas pinigų plovimu ar netinkama pinigų plovimo rizikos prevencija buvo skelbiama žiniasklaidoje: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280. Taip pat byloje nustatyta, kad žurnalistas rėmėsi: 1) šaltiniu „Timesofmalta.com“ ir 2) pranešimais apie „SataBank“ tyrimą, kurie buvo išspausdinti portale https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/ ir 3) duomenimis, kurie buvo Finansinės žvalgybos analizės skyriaus ataskaitoje (www.riskscreen.com, 2021 m. sausio 4 d.).
9. Iš ginčo straipsnių pavartotų išraiškos formų, terminijos, teiginių turinio teismas nenustatė, kad V. D. ieškovą būtų tiesiogiai įvardijęs įtariamuoju.
10. Sprendžiant dėl šių ieškovo teiginių, teismas vadovaujasi EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad V. D. rėmėsi Maltos politiko J. A. pasisakymais, kuris yra valstybės pareigūnas ir byloje R. v. Latvia, no. 40597/08, 2018/09/14, § 61, EŽTT akcentavo, kad žurnalistas pagal nacionalinę teisę gali remtis jo pareiškimais, nes jis neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktos informacijos patikimumu dėl jo, kaip parlamento nario, pareigų.
11. Pažymėjo, kad iš 2021 m. vasario 25 d. Varnos apygardos teismo sprendimo matyti, jog teismas nustatė, kad nebuvo įrodyta, jog 2018 m. spalio 22 d. Finansinės žvalgybos analizės skyrius (FIAU) vykdė tyrimą asmeniškai pareiškėjo C. G. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose atskirai pateikta informacija yra susijusi su „Satabank“, o ne asmeniškai su C. G., nors pastarasis juose ir minimas, bet ne kaip tiriamas objektas. Teismas nustatė, kad teiginiai, jog pareiškėjas yra tiriamas policijos institucijų, Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinio dėl finansinių pažeidimų ir, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje, kol jo įmonės siūlomi prietaisai naudojami sukčiavimui, yra melagingi ir žeminantys pareiškėjo garbę ir orumą. Taip pat Varnos apygardos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas M. D. padarė deliktą, pasireiškusį straipsnio su šmeižikiškais teiginiais paskelbimu atsakovo tinklaraštyje. Žalą sukėlęs veiksmas šiai dienai nėra nutrauktas (iš teismo atlikto oficialaus tyrimo nustatyta, kad straipsnį vis dar galima rasti interneto svetainėje adresu: https://manueldclia.com/2018/10/satabank-and-how-i-let-them-bully-me-into-silence). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad M. D. turi sumokėti C. G. 4207,50 BGN baudą dėl teiginių 2018 m. spalio 22 d. internetiniame tinklaraštyje adresu: www.manueldelia.com straipsnyje „Satabank“: „Ir kaip aš leidau jiems iš manęs tyčiotis“, galima rasti adresu: https:7manueldelia.com/2018/10/satabank-and-how-i-let-them-bully-me-into-silence, o būtent: kad ieškovo atžvilgiu vyksta tyrimas įvairiose policijos įstaigose visame pasaulyje, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys (FIAU) atlieka tyrimą asmeniškai ieškovo atžvilgiu, kad „myPOS Europe“ Ltd. terminalai naudojami sukčiavimui, kartu su įstatymų nustatytomis palūkanomis nuo pagrindinės sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio priteistos kompensacijos išmokėjimo, taip pat įpareigojo M. D. pašalinti iš savo interneto tinklaraščio www.manueldelia.com STRAIPSNĮ „Satabank: ir kaip aš leidau jiems iš manęs tyčiotis“, galima rasti adresu: https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence.
12. Byloje nustatė, kad nurodytas Varnos apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau sprendžiant dėl jo prejudicinės galios pažymėjo, kad Bulgarijos teismo ir šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės yra skirtingos, juolab, kad skiriasi ginčo straipsnių turinys, jų tonas ir kontekstas. Be to, šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti Varnos apygardos teismo konstatuotų aplinkybių apie tai, kad 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose atskirai pateikta informacija yra susijusi su „Satabank“, o ne asmeniškai su C. G., nors pastarasis juose ir minimas, bet ne kaip tiriamas objektas. Be to, teisiškai reikšmingos yra ir šios faktinės aplinkybės: pirma, V. D. rėmėsi šiais portalais: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280; https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/; www.riskscreen.com, https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.-A.-6736199340 ir www.independent.com.mt, ir https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228. Antra, V. D. necitavo portalo, iš kurio Bulgarijos teismas įpareigojo M. D. pašalinti tam tikrus teiginius (https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence), esančios informacijos. Trečia, sutiko su Bulgarijos teismo konstatuotais teiginiais apie tai, jog nebuvo įrodyta, kad 2018 m. spalio 22 d. Finansinės žvalgybos analizės skyrius (FIAU) vykdė tyrimą asmeniškai pareiškėjo C. G. atžvilgiu; 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose teiginiai, kad pareiškėjas yra tiriamas policijos institucijų, Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinio dėl finansinių pažeidimų ir, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje, kol jo įmonės siūlomi prietaisai naudojami sukčiavimui, yra melagingi ir žeminantys pareiškėjo garbę bei orumą. Pažymėjo, kad šioje byloje teismas vertina konkrečius M. D. pavartotus teiginius, tačiau atsižvelgdamas į bylos kontekstą, analizuodamas V. D. straipsniuose pavartotą terminiją ir šaltinius, kuriais jis rėmėsi tuo metu ir teiginius pateikė kaip nuomonę, o ne kaip žinią. Ketvirta, byloje duomenų apie tai, kad juose nurodytos aplinkybės būtų ginčijamos, tuo metu, kai V. D. publikavo ginčo straipsnius, nėra (CPK 178 straipsnis).
13. Pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas duomenų apie Maltos finansinės žvalgybos atliekamus tyrimus ieškovo atžvilgiu, neatitikimas tikrovei, buvo priimtas 2021 m. vasario 25 d., tuo tarpu ginčo straipsniai publikuoti 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d., t. y. tuomet, kad žurnalistui nebuvo žinoma, kad informacija apie tai, kad ieškovo atžvilgiu atliekami FIAU tyrimai, yra neatitinkanti tikrovės.
14. Sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad byloje „ieškovas prieš M. D.“ jau priimtas sprendimas ir jame nustatyta, kad pastarojo paskleista informacija neatitiko tikrovės, nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sąžiningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų išvadą, kad žurnalistas veikė nesąžiningai Konvencijos 10 straipsnio prasme.
15. Teismas dėl 2020 m. liepos 21 d. straipsnio „Milijardus iš investuotojų išviliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nuobauda buvo apskųsta, savaime nepaneigia jos paskyrimo fakto, todėl teigti, kad informacija neatitinka tikrovės nėra faktinio pagrindo; akivaizdu, kad nurodyta aplinkybė buvo pagrįsta objektyviais duomenimis.
16. Ginčo straipsnyje ieškovas nurodomas kaip fintech“ įmonės „iCard AD“ įkūrėjas, o ne akcininkas.
17. Pažymėjo, kad autoriaus teiginiai, jog C. G. po veiklos Liuksemburge pasirinko Maltą bei, kad juo domėjosi Liuksemburgo specialiosios tarnybos, buvo paskelbti remiantis Maltos politiko J. A. pasisakymais tiek šios šalies parlamente, tiek žiniasklaidoje.
18. Pabrėžė, kad straipsnyje nėra tiesioginių užuominų, kad banko akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Pažymėjo, kad faktas, jog nuobaudos skyrimas buvo svarstomas, konstatuotas, o ar ji buvo skirta ar ne – šios bylos kontekste nėra svarbu, nes esmė – banko veiklos skaidrumas, tinkamas funkcijų vykdymas ir pasitikėjimas šia finansine įstaiga, kuri veikia ir Lietuvos finansų rinkoje.
19. Sutiko su atsakovės teiginiais, kad ginčo straipsniai buvo daugiau skirti ne ieškovo kontroliuojamai įmonei Lietuvoje, bet Lietuvos banko reakcijai į oficialią informaciją ir viešus duomenis, kurie buvo skelbiami užsienio žiniasklaidoje.
20. Nurodė, kad vertinant ginčo publikacijų turinį, nustatyta, kad autorius ginčo publikacijose minėjo ieškovą kaip „iCard AD“ įkūrėją ir, kad jo valdoma „iCard AD“ naudojasi Lietuvos banko valdoma mokėjimo sistema, tačiau analizuojant visą likusį ginčo publikacijų turinį matyti, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytoją su Lietuvos finansų rinkoje veikiančiomis finansų įmonėmis, dėl kurių veiklos skaidrumo buvo pasisakyta užsienio žiniasklaidoje. Nustatė, kad publikacijų autorius rėmėsi oficialiais duomenimis, kurie buvo prienami tiek Bulgarijos registrų agentūros oficialioje duomenų bazėje, tiek „Financial Times“ ir Maltos žiniasklaidos paskelbtoje informacijoje.
21. Išanalizavęs ginčo publikacijas, teismas jas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinaciją. pateikiamą kaip objektyviai egzistuojantį dalyką ir tai įmanoma patikrinti.
22. Pažymėjo, kad EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto ( INSTYTUT EKONOMICHNYKH REFORM, TOV v. UKRAINE, no. 61561/08; 17 October 2016, § 56). Taigi, teismas, nustatydamas ar ieškovo paskleista informacija neatitiko tikrovės, vertina visą straipsnio esmę ir jo patikimumą, neišimdamas atskirų jo dalių iš bendro konteksto.
23. Nurodė, kad straipsnyje „Skandalai – ne kliūtis darbuotis“ V. D. rėmėsi kitais straipsniais esančiais spaudoje, būtent nurodė, kad: „Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi šios nedidelės šalies „fintech“ sektoriuje...“
24. Iš straipsnių turinio matyti, jog ginčo straipsniai buvo susiję su viešu interesu ir viešose diskusijose teisėtai susirūpinimą keliančiais klausimais, todėl V. D. turėjo teisę remtis kitais šaltiniais ir politiko kalba, neatlikdamas nepriklausomų tyrimų. Priešingu atveju būtų paneigtas gyvybiškai svarbus spaudos vaidmuo visuomenėje (T. v. Romania, no. 3490/03, § 50, 2012-06-19). Be to, tuo metu informacija, kai žurnalistas ją skelbė, nebuvo ginčijama ar nuginčyta, todėl teismas nemato priežasčių, kodėl žurnalistas negalėjo jos laikyti patikima ir remtis nepatikrinęs jų teisingumo (Tiriac, § 95).
25. Nurodė, kad įvertinus visą straipsnių turinį, jų kontekstą, pavartotų teiginių išraiškos būdą, bendrą toną, pateikimo stilių santykyje su ieškovo prašomais pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginiais, teismas sprendžia, kad ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą, jie nebuvo sugalvoti žurnalisto, jo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais. Taigi nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
26. Pažymėjo, kad išanalizavus ginčo straipsnių turinį, matyti, kad jie buvo paremti užsienio žiniasklaidos straipsniais ir jų tikslas - neapkaltinti ieškovą, bet atskleisti visuomenei Lietuvos banko reakciją į oficialią informaciją ir viešus duomenis, paskelbtus užsienio žiniasklaidoje; tuo tarpu apie ieškovo kontroliuojamą finansinę įmonę Lietuvoje buvo tik užsiminta. Taigi, žurnalistas ginčo straipsniais siuntė žinią visuomenei svarbiu klausimu – apie Lietuvos finansų rinkoje veikiančias įmones. Žurnalistas rėmėsi kitais šaltiniais, tame tarpe ir politiko pasisakymais, todėl V. D. neturėjo pareigos atlikti nepriklausomo tyrimo, priešingu atveju Konvencijos 10 str. nebūtų veiksmingas (2004 m. lapkričio 16 d., S. prieš Suomiją, no. 56767/00, § 60). Pažymėtina, kad V. D. aiškiai nurodė šaltinius, kuriais rėmėsi ir jis negalėjo numatyti tuo metu, kai publikavo ginčo straipsnius, kad ieškovas ginčys tuos šaltinius ir juose nurodytas aplinkybes.
27. Pažymėjo, kad žurnalistas elgėsi sąžiningai, nes nei vienas iš ieškovo ginčijamų teiginių nebuvo paties žurnalisto minčių išraiška, o buvo Maltos politiko interviu dalis, taip pat informacija iš viešai prieinamos užsienio žiniasklaidos. Taigi, žurnalistas ginčo straipsniuose rėmėsi jau paskelbta informacija žiniasklaidoje, tuo tarpu savo straipsniuose jis naujų savarankiškų duomenų apie ieškovą nepateikė, jis citavo kitus informacijos šaltinius. EŽTT yra akcentavęs, kad nacionaliniai teismai turi įvertinti, kad šmeižikiški pareiškimai kilo ne iš pareiškėjo, o buvo aiškiai identifikuoti kaip kilę iš kito šaltinio. Besąlyginis požiūris į autoriaus kalbą yra nesuderinamas su Konvencijos 10 str. standartais. EŽTT yra pabrėžęs, kad reikia skirti, ar teiginiai yra iš žurnalisto, ar tai yra kitų citatos, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimą paskleisti kito asmens pareiškimus, trukdytų spaudai dalyvauti diskusijose apie visuomenei svarbius klausimus (Godlevskiy v. Russia, no. 14888/03, § 45).
28. Teismas atkreipė dėmesį į EŽTT naujausią praktiką - bylą T. v. Romania, § 95, kurioje pažymėjo, kad asmuo, rašydamas straipsnį, rėmėsi kitais straipsniais spaudoje ir oficialių šaltinių, būtent ANAF ir Nacionalinio prekybos biuro, pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad informacija iš oficialių šaltinių buvo nuginčyta tuo metu, kai asmuo, paskelbė straipsnį, teismas nematė priežasčių, kodėl žurnalistas negalėjo jo laikyti patikimu ir juo remtis nepatikrinęs jo teisingumo.
29. Pažymėjo, kad teismas iš ginčo publikacijų turinio nenustatė tiesioginių kaltinimų ieškovo atžvilgiu, asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų, juolab, kad teiginiai, susiję su pinigu plovimu, buvo pavartoti tik esant žodeliui „galimai“, jie nebuvo pareikšti kategoriška forma, o priešingai – pateikti kaip vertinimai (nuomonė). Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose.
30. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, jog ieškovas yra verslininkas, veikiantis finansų rinkoje, dirbantis tarptautinėse įmonėse daugelį metų, jis yra finansinių įmonių steigėjas, dėl ko jo reputacijai keliami aukšti reikalavimai ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintinas kaip įžeidžiantis, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius.
31. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobūdžio ir žurnalistas veikė nesąžiningai.
32. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos būtų neigiamai paveikę jo verslo ar kitą profesinę veiklą (CPK 178 str.). Juolab, kad žurnalistas nevartojo vulgarios ar netinkamos kalbos, kuri galėtų diskredituoti ar pakenkti ieškovo įvaizdžiui. Vertinant publikacijų mastą, teismas pažymėjo, kad atsakovės portalas yra populiarus, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovės tikslas buvo informuoti visuomenę jai aktualiu klausimu.
Šalies argumentai
33. Ieškovas prašė priteisti neturinę žalą iš atsakovės, tačiau teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neišvengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus; taigi, tai būtų kliūtis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas (Kapsis et Danikas c. Grece, no. 52137/12, § 40, 19 Janvier 2017) ir tai reikštų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvą informacijos bei idėjų srautą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo straipsniuose paviešinta informacija, kurią paskelbė kitos visuomenės informavimo priemonės, būtų paneigta (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
35. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-966-845/2022 ir priimti naują sprendimą - ieškovo C. G. patikslintą ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę, ir orumą žeminančios informacijos paneigimo tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės UAB „LRytas“ ieškovo C. G. naudai ieškovo C. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacijos procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
35.1. Nurodytuose teiginiuose yra nurodytas vienas, aiškus ir konkretus asmuo - ieškovas C. G. (t. y. konkrečiai nurodytas asmens vardas ir pavardė). Taipogi, konkrečiai įvardijama, jog dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslą.
35.2. Pasirinkta terminija ir žodžiai skirta eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui susiformuoti nuomonę, jog ieškovo C. G. veikla nėra skaidri ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodytos šalies specialiosios tarnybos yra pradėjusios tirti ieškovo C. G. verslą.
35.3. Atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą ir tematiką, pvz. straipsnyje vartojant tokius teiginius „Ar gali verslininkai, vienoje ES šalyje įklimpę į pinigų plovimo skandalus, ramiai dirbti kitoje?“ arba „Tad neaišku, ar tarptautiniuose pinigų plovimo skandaluose minimų finansininkų toleravimas ir leidimas naudotis mokėjimų sistemomis ilgainiui dar labiau neatsirūgs Lietuvos finansų rinkai‘ arba „Šios šalies žiniasklaidoje skelbta, kad 2018 metais šalies FŽAT nurodė „SataBank“ nutraukti verslo santykius su pagrindiniu banko klientu. Tokio sprendimo motyvas - visai Maltos jurisdikcijai kylanti itin reikšminga pinigų plovimo rizikos grėsmė. Anot šalies žiniasklaidos šaltinių, „SataBank“ pagrindinis klientas buvo jo bendraturčio C. G. įkurta mokėjimo įmonė“, bei tie patys jau anksčiau minėti teiginiai dėl neva tai pradėtų tyrimų, leidžia prieiti prie akivaizdžios išvados, kad straipsniu buvo siekiama parodyti, jog Liuksemburgo specialiųjų tarnybų neva pradėtas tyrimas yra susijęs su pinigų plovimu ir, kad su šiuo tyrimu dėl pinigų plovimo yra susijęs būtent ieškovas C. G..
35.4. Straipsnio autorius V. D. rašydamas apie „SataBank“ pridėjo žodį „galėjo“ („Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų.“), o štai rašydamas konkrečiai apie ieškovą C. G. tokių žodžių nenaudojo, buvo aiškiai įvardinta, jog „<...> 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G. <...>“, „<...> Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslą <...>“, <...> Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J. A. aiškino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jūros salą, po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo<...>“. Naudojama terminija ir visas straipsnio kontekstas rodo, kad nėra keliama jokių abejonių dėl to, jog ieškovo C. G. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo. Nebuvo nurodoma, kad „galimai, galbūt, įtariama galimai nusikalstama veika, įtaria padarius nusikalstamą veiką“ ir panašiai, buvo aiškiai ir kategoriškai įvardintas konkretus asmuo - ieškovas C. G. ir konkrečiai buvo įvardinta, jog būtent dėl jo veiklos pinigų plovimo kontekste Liuksemburgo specialiosios tarnybos pradėjo tyrimą. Be to, paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su C. G. ir jo veikla, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius.
35.5. Analizuojant teismo sprendimą, sutiktina, kad reikalinga vertinti visą straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau būtent šito sprendime ir yra pasigendama. Svarbu akcentuoti, jog teiginiai „šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą“, „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti“, „po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“ negali būti laikomi nuomone. Be to, būtina pažymėti, jog apskritai teiginys „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G.
35.6. veiklą, šis suskubo imtis veiklos Maltoje“ nebuvo išskirtas arba kitaip pažymėtas, kad tai buvo kitų žiniasklaidos priemonių skelbta informacija.
35.7. Straipsniuose nebuvo panaudoti žodžiai, kad ieškovas C. G. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (tokių žodžių „įtaria, įtariama “ pavartojimas leistų teigti, kad jais yra keliamos abejonės), o buvo konstatuotas faktas, jog ieškovo C. G. atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo. Visas 2020 m. sausio 6 d. straipsnis savo esme perteikia žinią, jog ieškovo C. G. atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo.
35.8. Ginčo objektu esančiais teiginiais „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti“, „po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“ yra paskleista konstatuojamojo pobūdžio faktinė informacija apie ieškovo C. G. veiksmus, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Paskleisti duomenys apie tai, kad dėl asmens veiksmų yra atliekami tyrimai dėl pinigų plovimo, reiškia naujos informacijos pateikimą, ir tai yra žinia. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta, taip pat, ar ji atitinka tikrovę, gali būti patikrinta, vadinasi yra paskleisti konstatuojamieji duomenys.
35.9. Ar asmuo vykdė veiklą priešingą pinigų plovimo prevencijai, yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys, todėl gali būti patikrinti tiesos požiūriu ir vertinami kaip faktai, t. y. žinia. Todėl laikytina, kad pirmoji sąlyga, kad buvo žinių paskleidimo faktas yra, tačiau teismas sprendime to neanalizavo ir nenagrinėjo, tiesiog konstatavo faktą, kad bendrame viso straipsnio kontekste straipsnių autorius išreiškė savo nuomonę, o ne pateikė žinią.
35.10. Vertinant visą ginčijamo straipsnio tekstą, akivaizdu, kad skelbtos žinios yra apie ieškovą C. G., todėl laikytina, kad ir antra sąlyga dėl CK 2.24 straipsnio taikymo įrodyta.
35.11. Žinia, apie tai, jog ieškovo C. G. veikla buvo tiriama Liuksemburgo specialiųjų tarnybų yra tikrovės neatitinkanti. Tą be visų teiginių nurodytų patikslintame ieškinyje, įrodo ir pačiame teismo sprendime konstatuoti faktai, jog ieškovas C. G., teikdamas patikslintą ieškinį, pateikė ir Varnos (Bulgarijos) regioninio teismo, bylos Nr. 20203110111300/2020, sprendimą. Taigi, ieškovas laikosi pozicijos, jog ir trečia sąlyga dėl CK 2.24 straipsnio taikymo įrodyta.
35.12. Teismas sprendime nurodė, jog ginčijamų straipsnių autorius V. D. necitavo portalo, iš kurio Bulgarijos teismas įpareigojo M. D. pašalinti tam tikrus teiginius (https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence), esančios informacijos. Tačiau teismas nevertino to, jog tiek ginčijamų straipsnių autorius, tiek M. D. rėmėsi maltiečių politiko J. A. pasisakymais. Be to, nebuvo vertintas ir tas faktas, kad ieškovas C. G. ir dėl minėto politiko paskelbtos informacijos yra pradėjęs teisminius procesus, siekdamas apginti savo pažeistą garbę ir orumą, tačiau ginčijamuose straipsniuose jų autorius apie tai neužsiminė, tikslingai siekdamas sukurti įspūdį, jog neva nurodyto Maltos politiko pasakyti žodžiai yra nenuginčijama tiesa.
35.13. Teismas nevertino teiginių dėl pačio ieškovo C. G., kurio atžvilgiu nebuvo naudojami jokie žodeliai „galimai“ arba „galėjo“. Analizuojant ginčijamus straipsnius, akivaizdu, kad ieškovo C. G. atžvilgiu buvo kategoriškai paskleista žinia, jog pastarojo veikla yra tiriama dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų.
35.14. Dėl ginčijamų straipsnių autoriaus sąžiningumo nurodo, kad teismo sprendime nurodyta, jog „byloje duomenų apie tai, kad juose nurodytos aplinkybės būtų ginčijamos, tuo metu, kai V. D. publikavo ginčo straipsnius, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas nevertino fakto, jog patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad jeigu atsakovė (šiuo atveju ir straipsnio autorius) būtų laikęsi jam, kaip visuomenės informavimo priemonei keliamų reikalavimų, būtų pastebėjęs, jog informacija apie inicijuotas bylas jau rengiant / skelbiant ginčo straipsnius buvo viešai prieinama internete. Šiuo atveju, buvo pažeisti objektyviosios žurnalistikos principai, nes autorius išimtinai rėmėsi tik tais šaltiniais, kurie neva pagrindė, informaciją paskelbtą ginčijamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl šaltinių, kuriais remtasi ginčijamuose straipsniuose, yra ir priešinga informacija, jog ieškovas C. G. yra pradėjęs teisminius procesus. Visa tai buvo tikslingai nutylėta, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu padarant žalos ieškovo C. G. garbei ir orumui. Be to, teismo sprendimo nurodytuose šaltiniuose, kuriais rėmėsi ginčijamų straipsnių autorius taip pat yra informacija, kad ieškovas C. G. kreipėsi į teismus Bulgarijoje dėl informacijos paskelbtos Times of Malta, kuri padarė žalą ieškovo C. G. reputacijai. Todėl teiginys, kad ginčijamų straipsnių autoriui, rengiant šiuos straipsnius nebuvo žinoma, kad informacija apie, kad Ieškovo C. G. atžvilgiu yra atliekami tyrimai yra neatitinkanti tikrovės negali būti laikomas visiškai teisingu.
Žemesnės instancijos teismas
35.15. Teismo sprendimu nebuvo vertinta tai, kad ginčijamų straipsnių autorius pažeidė objektyviosios žurnalistikos principus, nes rėmėsi išimtinai tik tais šaltiniais, kurie neva pagrindė, informaciją paskelbtą ginčijamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl šaltinių, kuriais šiuose straipsniuose remiamasi, yra ir priešinga informacija, jog ieškovas C. G. yra pradėjęs teisminius procesus. Kaip buvo nurodyta patikslintame ieškinyje, nei atsakovas UAB „Lrytas“, nei ginčijamų straipsnių autorius nesikreipė dėl komentaro arba nuomonės nei į vieną asmenį, apie kuriuos buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. nebuvo susisiekta nei su ieškovu C. G., nei su S. I. S., nei su „SataBank“ ar iCard AD.
35.16. Teismo sprendime nurodyta, kad ginčijamų straipsnių autorius neva bandė susisiekti su „SataBank“, tačiau jam nepavyko, tačiau, kodėl nebuvo mėginta susisiekti su kitais straipsnyje minimais asmenimis, įskaitant ir patį ieškovą C. G., nebuvo analizuota ir nagrinėta.
35.17. Ginčijami straipsniai buvo publikuojami atitinkamai 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d., kuomet teisminiai procesai jau buvo pradėti (t. y. teisminiai procesai pradėti 2019 m., informacija apie tai buvo prieinama internete prieš skelbiant ginčijamus straipsnius), tačiau apie tai ginčijamuose straipsniuose net nebuvo užsiminta, todėl teigti, kad ginčijamų straipsnių autorius elgėsi sąžiningai tikrai negalima.
35.18. Teismas sprendime cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „OOO Regnum“ vs. Russia, No. 22649/08, kuriame nurodyta, jog „žurnalistai turi pareigas ir atsakomybę (S. M. Oy ir S. O. Suomiją [GC], Nr. 931/13, § 125, 2017 m. birželio 27 d.). Šiuo atveju nurodytas sprendimas aktualus ta apimtimi, kad visgi ginčijamų straipsnių autorius negali būti laikomas sąžiningu, kadangi kaip nurodyta ankstesniuose šio skundo punktuose pateikdamas informaciją, neatskleidė faktų, kad ieškovas C. G. yra pradėjęs teisminius procesus dėl V. D. naudotų oficialiuose šaltiniuose nurodytų teiginių (nors ši informacija jau buvo viešai prieinama prieš publikuojant ginčijamus straipsnius), taip pat straipsnių autorius nebandė susisiekti su ieškovu C. G..
35.19. Viešosios informacijos rengėjas negali paskelbti nepatikrintos, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, viešosios informacijos rengėjų pareiga informaciją pateikti teisingai, tiksliai, etiškai ir nešališkai, vadovaujantis pagarbos žmogui principais, o šiuo aspektu ginčijamų straipsnių autoriaus ir atsakovės UAB „Lrytas“ veiksmai teismo sprendime nebuvo nagrinėti, kaip ir nebuvo atsižvelgta į tai, jog ginčijamų straipsnių paskelbimo metu, ieškovas C. G. jau buvo pradėjęs teisminius procesus dėl kitų asmenų paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos.
35.20. Akcentuoja, jog ginčijamų straipsnių autorius ieškovą C. G. įvardijo kaip konkretų asmenį, kurio veikla yra tiriama specialiųjų tarnybų dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų. Ieškovas C. G. neginčija fakto, jis gali būti laikomasis viešuoju asmeniu, kuriam taikomos didesnės pakantumo kritikai ribos, t. y. visuomenė turi didesnį interesą žinoti apie joje veikiančius asmenis, galinčius daryti įtaką visuomenės gyvenimui. Tačiau kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. O šiuo atveju, ginčijamų straipsnių dėka paskelbta žinia, jog ieškovas C. G. yra tiriamas kitų šalių specialiųjų tarnybų dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų.
35.21. Pažymi, jog kaltinimai padaryta nusikalstama veika sukėlė rimtus padarinius ieškovo C. G. reputacijai. Akcentuotina, jog teismas savo sprendime nevertino to, jog ieškovas C. G., nors ir priskiriamas prie viešųjų asmenų kategorijos, neturėjo galimybės pasisakyti viešai arba paneigti paskelbtos apie jį informacijos, nes ginčijamų straipsnių autorius su ieškovu C. G. net nebandė susisiekti.
35.22. Paskelbiant tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją, pagrindinė mintis yra, jog ieškovas C. G. neva vykdo nusikalstamo pobūdžio veiklą, tuo būdu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o visai visuomenei ir kitiems finansinių paslaugų sektoriaus dalyviams sudaromas ypač neigiamas įspūdis apie ieškovą C. G. ir apie su juo susijusias įmones.
35.23. Kaltinimai nusikalstama veika, kai tokia informacija yra tikrovės neatitinkanti informacija, negali būti vertinama kaip viešojo asmens pakantumas didesnei kritikai.
Atsiliepimas
36. Atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
36.1. pirmos instancijos teismas priėmė išsamų, teisingą ir pagrįstą sprendimą.
36.2. Nurodė, kad įvertinus pavartotas išraiškos formas, terminiją, teiginių turinį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žurnalistas V. D. ieškovą nėra įvardijęs įtariamuoju. Publikacijoje apeliantas buvo įvardintas kaip vienas SataBank bendraturčių. Publikacijoje jis nebuvo niekuo kaltinamas, tik buvo nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo atliktas tam tikras patikrinimas.
36.3. Europos Žmogaus Teisių Teismas pats ne kartą yra brėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai, taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje didelės viešos kompanijos laikomos neišvengiamai bei sąmoningai atveriančiomis savo veiklą kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų ar verslininkių, valdančių šias bendroves, atveju, jiems priimtinos kritikos ribos yra platesnės. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie privatų asmenį, kuris įsitraukia į viešą sferą. Visos šios nuostatos tiesiogiai taikytinos ir ieškovui (apeliantui).
36.4. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas iš požymių, leidžiančių asmenį priskirti viešajam, yra viešųjų lėšų panaudojimas. Užsienio spaudoje paskelbta informacija, kad įmonės, kuri veikia ir Lietuvoje, vieno iš įkūrėjo atžvilgiu yra atliekami finansiniai patikrinimai yra aktuali ir Lietuvos gyventojams. Būtina pažymėti, kad ši įmonė naudojasi Lietuvos banko valdoma sistema „Centrolink“, leidžiančia per centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA.
36.5. EŽTT pabrėžė, kad viešasis interesas liečia klausimus, kurie turi įtakos visuomenei tiek, kad ji gali teisėtai jais domėtis ir kurie patraukia visuomenės dėmesį; tai klausimai, turintys įtakos visuomenės gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčo publikacijos buvo susiję su visuomenės interesu žinoti, kokios finansų įmonės veikia Lietuvoje, atkreipti dėmesį į šių įstaigų savininkų reputaciją. Tokio pobūdžio klausimai yra itin aktualūs tiek visuomenei, tiek valstybės institucijoms. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimomis finansų įstaigomis, jų savininkais ir jų verslo skaidrumu.
36.6. Nurodė, kad vertinant publikacijų tekstą, yra akivaizdu, kad apeliantas publikacijos tekste niekuo nebuvo apkaltintas, žurnalistas taip pat neiškraipė pirminiame informacijos šaltinyje-užsienio žiniasklaidoje -paskelbtos informacijos. Todėl, teismo padarytos išvados, kad iš ginčo straipsnių pavartotų išraiškos formų, terminijos, teiginių turinio teismas nenustatė, kad V. D. ieškovą būtų tiesiogiai įvardijęs įtariamuoju, yra teisingos ir pagrįstos.
36.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad publikacijoje buvo paskelbtas ir Lietuvos banko atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog „Lietuvos bankas, atlikęs papildomą patikrinimą dėl akcininko reputacijos, dabar neturi pagrindo manyti, kad ji neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Įmonė savo ruožtu informavo Lietuvos banką, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės: įmonės akcininkas niekada nebuvo kaltinamas dėl neteisėtos veiklos, o įmonės veiklą prižiūrinti institucija jam nėra pareiškusi jokių įtarimų dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Taigi, užtikrinant objektyvumą ir nešališkumą, publikacijoje buvo pateikta ir kita, ne vien tik užsienio žiniasklaidoje paskelbta informacija.
36.8. Pažymėjo, kad publikacijos buvo parengtos išskirtinai remiantis užsienio spaudoje paskelbta informacija apie įmonę ir jos steigėją. Ši informacija buvo ir yra aktuali, kadangi įmonės veikla yra susijusi su Lietuvos banko teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Apie bet kokius įtarimus įmonei vykdant neskaidrią veiklą visuomenė privalo žinoti, kadangi įmonės veikla yra susijusi su viešaisiais interesais. Galbūt užsienio žiniasklaidoje ir galėjo būti padaryti tam tikri netikslūs vertinimai apelianto atžvilgiu ( nors jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl šios aplinkybės nėra), tačiau žurnalistas, informuodamas mūsų šalies skaitytojus, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus faktus, nepažeidė nei įstatymų nuostatų, nei žurnalistų etikos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro 2022 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo.
40. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė naujienų portale www.lrytas.lt 2020 m. sausio 6 d. patalpino trečiojo asmens – žurnalisto V. D. straipsnį „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ (nuoroda - https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/01/06/news/skandalai-ne-kliutis-darbuotis-lietuvoje-13153980/) ir 2020 m. liepos 21 d. patalpino trečiojo asmens – žurnalisto V. D. straipsnį „Milijardus iš investuotojų išviliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ (nuoroda https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2020/07/21/news/milijardus-is-investuotoju-isviliojusios-finansu-piramides-pedsakai-ir-lietuvoje-15653654/).
41. Ieškovas įrodinėjo, kad nurodytuose straipsniuose buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą, o būtent minėtuose straipsniuose buvo paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija, kurią prašė paneigti: 1) C. G. buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje; 2) Buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl C. G. veiklos; 3) Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslą, šis suskubo imtis veiklos Maltoje; 4) C. G. savo veiklai pasirinko Maltą po to, kai Liuksemburge buvo pradėti tyrimai dėl jo veiklos“. Ieškovas p rašė įpareigoti atsakovę paneigti nurodytą informaciją bei priteisti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytus ginčo teiginius bei 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d. straipsnių turinį nustatė, kad ginčo straipsniuose yra nurodytas pažodžiui vienas ieškovo nurodytas teiginys „Buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl C. G. veiklos“, kiti ginčo teiginiai, kuriuos apeliantas teismo prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei, kurie ieškovo vertinimu žemina ieškovo garbę ir orumą, suformuoti ieškovo, ieškovui įvertinus ginčo straipsnius, t. y. informacija, mintis, kurią ieškovo vertinimu straipsnio autorius trečiasis asmuo pateikė ginčo straipsniuose.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
44. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
45. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydamas tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
46. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos.
47. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos neturi.
50. Nagrinėjamu atveju, ginčo byloje, kad atsakovė paskleidė internetiniame portale viešai du ginčo straipsnius ir, kad jie buvo prieinami tretiesiems asmenims, nėra. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl to, ar straipsniuose pateikta trečiojo asmens nuomonė, ar siekiama buvo paskleisti žinią apie ieškovą bei ar ji atitinka tikrovę.
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kas atsakovės viešai paskelbta straipsniuose informacija atitinka faktų ir nuomonės kombinaciją, t. y. teiginius, susijusius su ieškovo statusu vertintino kaip faktus, kuriais buvo paskleista informacija, žinia visuomenei, o teiginius, kad: viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų, - vertino kaip autoriaus nuomonę; teiginiai - „Vienas iš „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi šios nedidelės šalies „fintech“ sektoriuje“ – vertintini kaip autoriaus nuomonė, kuri turėjo pakankamą faktinį pagrindimą ir buvo paremta kitais šaltiniais. Apelianto vertinimu visa paskleista informacija atitinka žinios kategoriją.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).
53. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė ar netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad atsakovo paskleista informacija vertintina kaip žinia, o apsiribojo tik priešingos nuomonės išdėstymu.
55. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad informacija yra nuomonės ir žinios kombinacija, atliko išsamią ginčo straipsnių analizę, įvertino straipsniuose vartojamus terminus, įvertino ne atskirus teiginius, tačiau vertino visą straipsnio kontekstą, patikrino, ar pateikti teiginiai atitinka tiesos kriterijų, nustatė šaltinius, kuriais rėmėsi trečiasis asmuo rašydamas straipsnius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, nuosekliai įvertinusi ginčo straipsnių turinį pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad visi ginčo teiginiai priskirtini žinios kategorijai neturi, todėl šiuo atveju pagrindo sutikti, jog egzistuoja CK 2.24 straipsnio taikymo pirmoji sąlyga žinių paskleidimo faktas nėra.
56. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad pavartoti teiginiai, jų išraiškos formos ir būdas, išraiškos formos, vartojami terminai „galėjo“ neleidžia daryti išvados, kad teiginys konstatuojamojo pobūdžio. Teisėjų kolegijos, vertinimu terminas „galėjo“ leidžia abejoti teiginiu, kelia abejones, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo teiginiu yra išsakoma autoriaus nuomonė.
57. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog egzistuoja antroji CK 2.24 straipsnio taikymo sąlyga - faktą, kad žinios yra apie ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentais, jog pasirinkta terminija ir žodžiai skirta eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui susiformuoti nuomonę, jog ieškovo C. G. veikla nėra skaidri ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodytos šalies specialiosios tarnybos yra pradėjusios tirti ieškovo C. G. verslą. Nuosekliai įvertinus visą 2020 m. sausio 6 d. straipsnio turinį vienareikšmiai daryti išvados, jog straipsniu išimtinai perteikiam informacija tik apie ieškovą negalima. Įvertinus ginčo straipsnius pažymėtina, kad dėl pirmojo ieškovo nurodyto sakinio „C. G. buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje“ nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje nėra įvardinta, jog būtent ieškovas buvo tiriamas dėl pinigų plovimo. Straipsnyje nurodytas teiginys „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landą – jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje“, tačiau nėra nurodomas būtent ieškovas, tik žemiau straipsnyje nurodomas ieškovo vardas ir pavardė, nurodant „Vienas iš „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G.“. Įvertinus straipsnio turinį eilinis skaitytojas neturi galimybės identifikuoti, kad išimtinai rašoma tik apie ieškovą, kadangi jis įvardijamas, kaip vienas iš bendraturčių, taip perteikiant informaciją, kad yra daugiau nei vienas savininkas, todėl vienareikšmiai teigti, jog skleidžiama informacija būtent apie ieškovą ir, kad būtent jis buvo įtariamas dėl pinigų plovimo nėra. Akcentuotina, kad 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje nėra pateikiama informacija, jog ieškovas buvo tiriamas ar kaltinamas pinigų plovimu. Straipsnyje vienintelis teiginys yra tai, kad įmonė „iCard AD“ prisijungė prie straipsnyje aprašomos sistemos bei, kad „SataBank“ skyrė baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Esant tokiam straipsnio teiginiui, įvertinus termino „prevencija“ reikšmę (prevencija - (lot. praeventio - išankstinis įspėjimas) - teisinė kontrolė, priežiūra; reguliavimas; režimas; kelio užkirtimas), daryti išvados, jog straipsnyje pateikiama informacija, jog ieškovas (apeliantas) buvo įtariamas dėl pinigų plovimo, nėra.
58. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog ginčo teiginiuose, o taip pat ginčo straipsniuose yra nurodytas vienas, aiškus ir konkretus asmuo - ieškovas C. G.. Nuosekliai analizuojant 2020 m. sausio 6 d. straipsnio turinį, konstatuoti, jog pateikiama išimtinai tik informacija apie ieškovą negalima. Straipsnio sisteminė analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog straipsniu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos finansų rinką ir, kad Lietuvos bankas prieigą prie „Centrolink“ sistemos suteikia visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams. 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje analizuojama situacija dėl galimybės prisijungti prie Lietuvos banko mokėjimų sistemos „Centrolink“, ieškovo vardas ir pavardė paminėti straipsnyje tik vieną kartą, nurodant, jog anksčiau atsakovė buvo publikavusi straipsnį apie įmonę „iCard AD“ bei jos įkūrėją bulgarą C. G. bei nurodyta, jog „jo valdomam „SataBank“ Maltos finansų žvalgybos analizės tarnyba buvo skyrusi 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Tačiau tuomet Lietuvos banko atstovai tvirtino neturį pagrindo manyti, kad akcininkas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“. Įvertinus visą straipsnių turinį, darytina išvada, jog atsakovė straipsniais nėra pranešama žinia būtent apie ieškovą, t. y. straipsnių objektai nėra ieškovas.
59. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad, vertinant visą ginčijamų straipsnių tekstą, akivaizdu, kad skelbtos žinios yra apie ieškovą C. G., todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog CK 2.24 straipsnio antra taikymo sąlyga įrodyta.
60. Teismas, nustatęs, kad apie ieškovą buvo paskleista žinia, turi įvertinti, ar ši žinia neatitiko tikrovės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad apie ieškovą paskleista žinia atitinka tikrovę, tačiau pateikė šaltinius, kuriais buvo remtasi rašant ginčo straipsnius. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino atsakovės nurodytus informacijos šaltinius, jų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog straipsniuose pateikta informacija turėjo faktinį pagrindą.
61. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, įvertinus visą straipsnių turinį, jų kontekstą, pavartotų teiginių išraiškos būdą, bendrą toną, pateikimo stilių santykyje su ieškovo prašomais pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginiais, ginčo teiginiai turėjo pakankamą faktinį pagrindimą, jie nebuvo sugalvoti trečiojo asmens, jo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais. Vien tai, kad jau po ginčų straipsnių paskelbimo buvo priimtas kitos valstybės teismo sprendimas, kurio dalinai tam tikra informacija paneigta, ar tai, kad trečiasis asmuo rašydamas, ginčo straipsnius nesusiekė asmeniškai su ieškovu, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
62. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).
63. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad straipsniais nėra skelbiama žinia, jog apeliantas buvo įtariamas dėl pinigų plovimo. Apeliantas skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teisėjų kolegija, su apelianto teiginiais nesutinka.
64. Nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su asmens orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama jo garbė ir orumas. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Ginčo straipsniuose nėra kategoriškai teigiama, įvardinat būtent ieškovo vardą ir pavardę, jog jo atžvilgiu vykdytas ar vykdomas teisėsaugos institucijų ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai baudžiamajame procese, jis pripažintas kaltu ar vyksta baudžiamasis procesas jo atžvilgiu. Ginčo straipsnyje terminas „įtariamas“ pavartotas šiame teiginyje - „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landą – jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje.“ Pabrėžtina, kad šiame teiginyje nėra nurodomas ieškovo vardas ir pavardė. Ieškovas įvardijamas tik toliau straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, jog vartojamas terminas „įtariamo“ suponuoja išvadą, jog yra pradėtas baudžiamasis tyrimas ieškovo atžvilgiu ir asmeniui pranešta apie pareikštą įtarimą. Įvertinus viso straipsnio turinį nustatyta, kad šis terminas pavartotas tik vieną kartą, jis nėra vartojamas su ieškovo vardu ir pavarde, kas neleidžia daryti išvados, kad straipsnio autorius turėjo tikslą paskleisti žinią, jog ieškovui pareikšti įtarimai. Pastebėtina, kad be nurodyto termino „įtariamo“ nėra vartojami kiti terminai, kas leistų vienareikšmiai daryti išvadą, kad skleidžiama žinia apie baudžiamąjį procesą ir jame pareikštus įtarimus dėl nusikalstomos veikos padarymo būtent ieškovui.
65. Pažymėtina, kad ieškovas teigdamas, jog „niekada nebuvo tiriamas jokios valdžios institucijos dėl jokių pažeidimų. Ieškovas niekada nebuvo asmeniškai kritikuojamas jokios reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos priežiūros institucijos. Ieškovui nebuvo pareikšti jokie kaltinimai Maltoje arba kitoje valstybėje“, nepateikė nei iš vienos straipsnyje įvardijamos valstybės (Bulgarijos, Matos, Liuksemburgo ir pan.) kompetentingos institucijos pažymos, patvirtinančios, kad būtent ieškovo atžvilgiu nebuvo vykdomi jokie patikrinimai, tyrimai, pradėti baudžiamieji procesai, mokestiniai patikrinimai ir pan., kas leistų pagrįsti ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovui, nepateikus objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, esant eilei straipsnių spaudoje apie ieškovą ir banko veiksmų neatitikimą įstatymams, straipsnių publikavimo dieną, nesant viešai spaudoje, paskelbtai paneigiančiai informacijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikta straipsniuose informacija turėjo faktinį pagrindą.
66. Apelianto vertinimu straipsnio teiginys „banke galėjo būti išplauti milijardai eurų“ neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad šis teiginys pavartotas tokiame kontekste: „Praėjusiais metais Maltos bankų sektorių sudrebino šios šalies Finansų žvalgybos analizės tarnybos (FŽAT) sprendimas skirti 3,5 mln. eurų baudą tarptautiniu mastu veikusiam „SataBank“. Viešai skelbta, kad banke galėjo būti išplauti milijardai eurų. „SataBank“ veikla buvo sustabdyta, įšaldytos sąskaitos, o banko administratoriumi paskirta nepriklausoma audito įmonė“. Įvertinus ginčo teiginio kontekstą nustatyta, kad nėra nurodomas ieškovo vardas ir pavardė, kaip tai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kalbama tik apie juridinį asmenį „SataBank“, nesiejant jo su fiziniais asmenimis, o taip pat asmeniškai su ieškovu. Esant tokiai formuluotei, ginčo teiginio susieti su ieškovu nėra, kadangi nėra įvardijamas asmuo, kuris galimai banke galėjo plauti pinigus. Be to, vartojamas terminas „galėjo“ nesuponuoja išvados, kad straipsnio autorius konstatuoja aplinkybę, todėl nesutiktina, kad skleidžiama žinia.
67. Kitas apelianto nurodomas ginčo teiginys „Vienas iš „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimą iš Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi šios nedidelės šalies „fintech“ sektoriuje.“ Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad „iš minimo straipsnio netgi nėra aišku, kokios tarnybos ir ką konkrečiai pradėjo tirti, todėl be abejonės, tokios abstrakčios informacijos pateikimu, kuris dar ir neatitinka tikrovės, buvo siekiama pažeminti ieškovo garbę ir orumą“. Įvertinus ieškovo poziciją dėl šio teiginio, darytina išvada, kad ieškovas pripažįsta, kad jo atžvilgiu pateikiama abstraktaus turinio informacija, todėl pareiga įrodyti, kad tokio turinio informacija žeidžia ieškovo garbę ir orumą tenka ieškovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo teiginiu yra siekiam pažeisti ieškovo garbę ir orumą.
68. Pasisakant dėl teiginio „Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J. A. aiškino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jūros salą po to, kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“, svarbu tai, kad teiginio autorius ne trečiasis asmuo, o įvardijamas politikas, kurio žodžius pakartojo trečiasis asmuo. Įvertinus tai darytina, išvada, kad atsakovė nurodė informacijos gavimo šaltinį, t. y. pateikė kito asmens pateiktą informaciją. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos šiuo atveju tinkamai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų.
69. Dėl ieškovo nurodomų Varnos apygardos teismų bylų, kuriose ieškovas Bulgarijoje gina savo garbę ir orumą, pasisakytina, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi pareigos vadovautis kaip prejudicinę reikšmę turinčiomis bylos kitų Europos Sąjungos valstybinių narių teismų sprendimais, kurie nėra pripažinti ir vykdytini Lietuvos Respublikoje, juolab, kad ginčas vyksta ne tarp tų pačių šalių, faktinės aplinkybės skiriasi. Vien tai, kad kitoje valstybėje narėje tam tikras ginčas išsprendžiamas, jis netampa prejudicinę reikšmę turinčia byla nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas be kita ko vertino, kad Bulgarijos teismo nustatinėtinos aplinkybės yra skirtingos, skiriasi ginčo straipsnių turinys, jų tonas ir kontekstas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su šiomis išvadomis, atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
70. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
71. Remiantis kasacinio teismo praktika, viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).
72. Taigi bendrąja prasme viešojo asmens tolerancijos ribos turėtų būti platesnės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teiginiuose buvo pateikta tik informacija susijusi išimtinai su ieškovo profesine, darbine veikla, dėl kurios viešojo asmens tolerancijos kritikai ribos yra platesnės. Iš EŽTT jurisprudencijos taip pat matyti, kad asmens žinomumo aspektas analizuojamas kartu su viešo pranešimo temos klausimu. Panašaus požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje. Joje pabrėžiama, kad ieškovo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą, tačiau lygiai taip pat reikšmingas viešo pranešimo turinio aspektas, t. y. ar pranešimas pateiktas tik apie faktus ar įvykius, galinčius prisidėti prie viešosios diskusijos demokratinėje visuomenėje, susijusius su politikais, šiems vykdant savo oficialias funkcijas, ar tai pranešimas, pateiktas apie individo, kuris nevykdo tokių funkcijų, privataus gyvenimo detales, t. y. teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
73. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Šiuo atveju, ieškovas (apeliantas) įvertinus civilinės bylos duomenis, pagrindo sutikti jog ginčo teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, jog apeliantas yra viešas asmuo, todėl kritikos ribos platesnės, tačiau vien ši aplinkybė, apeliantui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad buvo pakenkta jo reputacijai, neleidžia daryti išvados, kad jam kilo žala.
74. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 44, 51, 54 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 37 punktas). Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir informacija paskelbta šios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu būdu (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 48 punktą; 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 21 punktą).
75. Nagrinėjamu atveju 2020 m. Sausio 6 d. straipsnyje aiškiai nurodoma: „Viešai skelbta“, „Kaip skelbė „Financial Times“, „Maltos žiniasklaidoje skelbta“, „ Šios šalies žiniasklaidoje skelbta“, „Anot šalies žiniasklaidos šaltinių“, „maltiečių politikas J. A. aiškino“, Viešai prieinamuose duomenyse nurodoma“. 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje nurodoma „Kaip tuomet skelbė „Financial Times“, „„Financial Times“ duomenimis“, „Tarptautinės investuotojų interesus ginančios organizacijos „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ žiniomis, skelbiamomis nepriklausomame portale „FinTelegram“, „viešai prieinamuose šaltiniuose“. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo ginčo straipsniuose rėmėsi viešo asmens, valstybės pareigūno - Maltos politiko J. A. pasisakymais, straipsnyje aiškiai nurodė, kad tai ne straipsnio autoriaus, o politiko teiginiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo patikrinti, ar politiko teiginiai nėra paneigti. Vien tai, kad apeliantas iniciavo teisminius procesus kitose valstybėse, nesudaro pagrindo abejoti kitos valstybės politiko, pareigūno pasisakymais. Reikalavimas publikuojamuose straipsniuose nurodyti visus galimus teisminius procesus, apeliantui nepateikus įrodymų, kad faktiškai trečiajam asmeniui buvo žinomos šios aplinkybės ir teisminių procesų esmė, pažeistų protingumo principą. Įvertinus šias nuorodas pateiktas straipsniuose, darytina išvada, jog atsakovė pateikė informacijos šaltinius, rėmėsi viešai skelbiama informacija, o taip pat viešo asmens politiko teiginiais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčo teiginiai buvo pagrįsti tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais, kurie žurnalistui buvo viešai prieinami, o atsakovė, vykdydama savo, kaip patikimos informacijos skleidėjos pareigas, laikėsi atsakingos žurnalistikos principų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad buvo pažeisti objektyviosios žurnalistikos principai ir tai įrodo trečiojo asmens nesąžiningumą nėra.
76. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
77. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
79. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
80. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.