Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-158-875/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-06-12
Bylos Nr.: 1A-158-875/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33864-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Audrius Sadauskas
Kaltinamasis: G. P.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Irma Bekerė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.14.9.1Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-875/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33864-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.9.1.; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,išteisintosios G. P. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,civilinio ieškovo atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

G. P. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių;

civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtas;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. P. buvo kaltinama tuo, kad sugadino svetimą turtą, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) tyčia, panaudodama nenustatytą daiktą, sugadino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): subraižė kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, tuo padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 762,55 Eur turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog kaltinamoji savo kaltės nepripažino, nors ir neneigė minėtą vakarą praėjusi pro minėtą automobilį, tačiau teigė jo negadinusi, o vieninteliu jos kaltės įrodymu sprendė esant liudytojo A. L. parodymus, kuriuos vertino kritiškai, nes įvykį liudytojas nurodė matęs būdamas daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės penktame aukšte, esant tamsiam paros metui ir lyjant lietui, bei būdamas neblaivus. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu daiktu automobilis buvo apgadintas, ant kaltinamosios pateiktų automobilio raktelių jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, nepatikrinta, ar kaltinamoji, būdama tokio ūkio ir laikydama ranką atitinkamoje pozicijoje, kaip nurodė liudytojas, eidama galėjusi įbrėžti jį tokiame aukštyje, todėl neatmesta tikimybė, kad nuo popietės iki vakaro automobilį galėjo sugadinti kas nors kitas, todėl visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, pirmosios instancijos teismas vertino kaltinamosios naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir:

pripažinti G. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti G. P. per 3 mėnesius atlyginti nusikaltimu UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą;

laisvės apribojimo bausmės pradžią G. P. skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos;

tenkinti civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš G. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 762,55 Eur turtinei žalai atlyginti;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763,00 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763,00 Eur, palikti galioti iki žalos UAB (duomenys neskelbtini) visiško atlyginimo;

daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su 2 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

3.1. Cituodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl G. P. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, prokuroras nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Bet to, skundžiamu nuosprendžiu liko neišspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis keistinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl įrodymų vertinimo

3.2. Remdamasis BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiais, BK 20 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino visus surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vieną nuo kito, o ne įrodymų visumą, nepagrįstai taikė in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog G. P. nepadarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

3.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienintelis įrodymas, kaltinant G. P. svetimo turto sugadinimu, yra liudytojo A. L. parodymai. Nurodė, kad liudytojo A. L. ir kaltinamosios G. P. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni – G. P. kaltinantys, kiti – teisinantys, o esant prieštaravimams sprendė, kad visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, vertintinos kaltinamosios naudai. Skundžiamame nuosprendyje tai pat pažymėta, kad buvo tamsus paros metas, lijo lietus, liudytojas buvo daugiabučio namo laiptinės V aukšte, buvo išgėręs alkoholio, todėl suabejota liudytojo parodymų teisingumu. Teismas pripažino tą aplinkybę, kad automobilio kairės pusės šonas buvo sugadintas, nubrėžtas, tačiau tokia aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia G. P. kaltės. Teismas nurodė, jog automobilis buvo pastatytas ankstyvą popietę ir iki paskambino nukentėjusiojo dukra, nukentėjusysis V. B. automobilio netikrino, neapžiūrėjo, todėl neatmesta tikimybė, kad tuo laikotarpiu automobilį „Mitsubishi L200“ galėjo sugadinti kitas asmuo. Taip pat teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta, ar kaltinamoji G. P., būdama tokio ūgio, laikydama ranką tokioje pozicijoje daiktu (raktu) praeidama pro automobilį galėjo įbrėžti jį tokiame aukštyje, tokio gylio įbrėžimą, koks buvo padarytas automobiliui. Esant prieštaringiems A. L. ir G. P. parodymams, teismas sprendė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. P. sugadinus svetimą turtą, todėl ji išteisinta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

3.4. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintoji padarė šią nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad patikėdamas G. P., viso proceso metu neigusios savo kaltę (tokia pasirinkta gynybine taktika), pateikta versija, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto ji negadino, o įvykio metu tik praėjo pro šalia įėjimo į jos gyvenamąsias patalpas stovėjusį automobilį, kitų byloje surinktų įrodymų iš esmės tinkamai neįvertino ir jų nesiejo tarpusavyje. Todėl, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Nuosprendyje padarytos išvados nepagrįstos visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisminiame nagrinėjime ištirtais įrodymais. Todėl daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai patvirtina, kad G. P. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą.

3.5. Analizuojant G. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat liudytojo A. L. parodymus, anot prokuroro, matyti, kad liudytojas, būdamas V aukšte, pro langą matė pro kaimyno mašiną praeinančią moterį, kurią atpažino ir nuo pat pradžių konkrečiai įvardijo, taip pat matė ir jos atliekamą specifinį veiksmą –kažkokiu daiktu nuo automobilio pradžios iki galo nubrėžė automobilį „Mitsubishi L200“. Nors teismas suabejojo šio liudytojo parodymų teisingumu bei nurodė, kad įvykio metu lijo lietus, buvo vėlus paros metus, tamsu, o liudytojas buvo daugiabučio namo laiptinės V aukšte, visgi pažymi, kad įvykio vietoje viskas labai aiškiai matyti, nes ta vieta yra apšviesta, ką patvirtino ir liudytojas. Tai patvirtinta ir 2023 m. gruodžio 12 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota liudytoją A. L. pro savo daugiabučio namo laiptinės langą V aukšte mačius V. B. automobilį ir parodžius, kaip kaimynė buvo ištiesusi į automobilį ranką, kai ėjo pro jį. G. P. kaltę, pasak prokuroro, patvirtina ir kiti bylos duomenys: 2023 m. spalio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriuo liudytojas A. L. atpažino G. P.; 2023 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota automobilio „Mitsubishi L200“ apžiūra ir padaryti jo sugadinimai; Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK tyrėjo 2023 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas apie užfiksuotas įvykio aplinkybes pareigūnams atvykus į įvykio vietą; 2023 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota vaizdo įrašo iš pareigūno kūno kameros, apžiūra; 2023 m. lapkričio 16 d. akistatos tarp įtariamosios G. P. ir liudytojo A. L. protokolas, kuriuo kiekviena proceso šalis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus; 2023 m. gruodžio 12 d. liudytojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

3.6. Dėl teismo nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta, ar G. P., būdama tokio ūgio, laikydama ranką tokioje pozicijoje, kaip nurodo liudytojas A. L., eidama pro automobilį galėjo įbrėžti tokiame aukštyje ir tokio gylio įbrėžimą, koks padarytas automobiliui, pastebi, kad nėra aišku, kokį aukštį teismas turėjo galvoje. Be to, šiuo atveju buvo nubrėžtas lengvojo automobilio šonas ir įbrėžimas, kaip nustatyta, prasideda 92 cm aukštyje, o baigiasi 80 cm. Todėl, prokuroro nuomone, akivaizdu, kad G. P. tokį įbrėžimą automobiliui padaryti galėjo, o specialus tyrimas, kaip nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas, naujų duomenų neduotų ir nieko nepatvirtintų.

3.7. Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog liudytojo A. L. neblaivumas kelia abejonių jo parodymų teisingumu, bei pažymi, kad liudytojas prisipažino išgėręs porą skardinių alaus žiūrėdamas krepšinį išgėrė, bet dėl to nesijautė apsvaigęs ir viską suvokė bei matė aiškiai. Be to, atvykę policijos pareigūnai su A. L. bendravo, kalbėjosi ir jį apklausė, jiems taip pat nekilo jokių abejonių, kad liudytojas yra neblaivus. Nors G. P. ir neigia savo kaltę, dėl to liudytojo A. L., mačiusio visą įvykio eigą, parodymų nevertinti ar juos atmesti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, negalima. Be to, G. P. turėjo motyvą sugadinti automobilį. Tyrimo metu ši buvo nurodžiusi, kad jai trukdydavo toje vietoje stovėjęs minėtas automobilis, nes reikėdavę jį apeiti norint patekti ant takelio ir nueiti į savo namus, ji turėdavusi eiti aplinkui arba „per žolyną, kur tuo metu buvo pliurza“, ir taip buvę ne kartą. Įvykio metu automobilis „Mitsubishi L200“ taip pat stovėjo ant takelio, vedančio į G. P. namus. Todėl, pasak prokuroro, eidama namo G. P. galėjusi atkeršyti raktu nubrėždama automobilio šoną.

3.8. Prokuroro įsitikinimu, priimdamas nuosprendį teismas visų bylos duomenų išsamiai neįvertino, neatliko jų tarpusavio analizės, siekdamas juos sudėlioti į vieną loginę grandinę, kurios pagrindu būtų galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl G. P. kaltės. Teismas apsiribojo vien tik G. P. teisinančių duomenų išvardijimu, tačiau neanalizavo visų bylos duomenų, neatliko nustatytų faktų ir įrodymų vertinimo, nepasisakė, kurie duomenys vertintini įrodymais, o kurie ne, kuriais remiasi, o kuriuos atmeta ir dėl kokių priežasčių, kurias aplinkybes įrodymai patvirtina arba paneigia. Dėl šių priežasčių teismo išvados esą neįrodžius tyčinių G. P. veiksmų, prokuroro vertinimu, yra neteisėtos ir nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat teismas nepagrįstai liudytojo A. L. parodymus pripažino nepatikimais ir prieštaringais, neįvertino to, kad juos patvirtina byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma.

3.9. Apibendrindamas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų (tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių) visetas, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, patvirtina būtent G. P. padarius nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo G. P. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės

4. Skiriant G. P. bausmę atsižvelgtina į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į jos asmenybę – G. P. neteista, administracine tvarka nebausta, nors ne kartą buvo surašyti administraciniai nurodymai už padarytus KET pažeidimus, tačiau jie baustumo nesukelia, dirba (duomenys neskelbtini), barmene-padavėja, civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Todėl laikytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti G. P. paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t. y. 6 mėnesius, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – per 3 mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

5. Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs G. P. ir, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikęs nenagrinėtą, prokuroro vertinimu, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kuris turėjo būti atmestas, o ne paliktas nenagrinėtas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu civiliniu ieškiniu nebuvo prašoma turtinę žalą priteisti būtent iš G. P., o teismui ją išteisinus, civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) nebelieka teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir patirtą turtinę žalą prašyti civilinio proceso tvarka išieškoti iš G. P..

5.1. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais G. P. laikytina kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pripažinus ją kalta ir nuteisus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, turi būti išspręstas civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio klausimas. UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 13 d. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintas visiškai ir iš G. P. priteista 762,55 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ir daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šalies argumentai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB ir (duomenys neskelbtini), AB sąskaitose. Patenkinus civilinį ieškinį byloje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki žalos UAB (duomenys neskelbtini) visiško atlyginimo.

6.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, tačiau prie bylos buvo pridėtas vokas su 2 vnt. CD laikmenų. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišsprendė daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomo prie baudžiamosios bylos, klausimo, nuosprendis šioje dalyje keistinas, išsprendžiant šį klausimą – vokas su 2 vnt. CD laikmenų paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

8. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Išteisintosios gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo atstovas V. B. prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

10. Prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, jog baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai įvertio surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vienas nuo kito, o ne įrodymų visumą, nepagrįstai taikė in dubio pro reo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą G. P. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015,

Žemesnės instancijos teismas

2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).

12. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos ir padarė bylos aplinkybes neatitinkančią išvadą, kad G. P. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, dėl ko jos atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl tos priežasties Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

14. BK 187 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla perduota G. P. kaltinant tuo, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), ji tyčia, panaudodama nenustatytą daiktą, sugadino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): subraižė kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, tuo padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 762,55 Eur turtinę žalą.

16. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad G. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog kaltinamoji savo kaltės nepripažino, o vienintelis jos kaltės įrodymas – liudytojo A. L. parodymai kelia abejonių dėl jų teisingumo, kadangi įvykį liudytojas matė neblaivus, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės penktame aukšte, esant tamsiam paros metui ir lyjant lietui. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kokiu aštriu daiktu automobilis buvo apgadintas, ant kaltinamosios pateiktų automobilio raktelių jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, nepatikrinta ir tai, ar kaltinamoji, būdama tokio ūkio ir laikydama ranką atitinkamoje pozicijoje, kaip nurodė liudytojas, eidama galėjo įbrėžti automobilį tokiame aukštyje, bei neatmesta tikimybė, kad nuo popietės iki vakaro automobilį galėjo sugadinti kas nors kitas, todėl visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertino kaltinamosios naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

17. G. P. pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. iš darbo namo grįžo naktį, po 23 val. Mašiną pasistatė toliau nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pastačiusi mašiną išlipo, užrakino automobilį ir nuėjo į atskirą įėjimą. Norėdama į jį patekti, turi pereiti gatvę ir pasiekti savo takelį, tačiau praėjimas dažniausiai būna užstatytas. Parėjusi namo, po kurio laiko išgirdo beldimą į duris. Duris atidarė jos draugas ir išėjo į lauką, o ji žiūrėjo pro langą. Pro langą matė keturis asmenis, rodančius į draugo mašiną, matė jų puldinėjimą dėl blogai statomų mašinų. Matė, kaip A. (L.) puolė jos draugą, juos išskyrė jauna moteris. Draugas grįžo namo ir klausė, ar ji ką nors padarė. Jam atsakė nieko nepadariusi. Draugas sakė, kad jie kaltina ją. Pati į lauką išėjo tik atvykus policijos pareigūnams. Priėjęs A. (L.) pradėjo rėkti. Mano, kad šis buvo neblaivus arba „apsivartojęs“. Jis rėkė, kad neva ši pakėlė jo automobilio valytuvus. Ji atsakė valytuvų nekėlusi. Pareigūnų paklausta nurodė tą vakarą turėjusi rankinuką ir automobilio raktus. Jų paprašyta atnešė raktus, kuriuos pareigūnai apžiūrėjo ir grąžino. Pareigūnai nurodė jiems eiti namo, kad nekiltų ginčas. Automobilio „Mitsubishi“ savininkas buvo prie jos priėjęs, bet daugiausia kalbėjo A. (L.), rėkė dėl savo mašinos valytuvų. Apie nubrėžtą „Mitsubishi“ šoną ji išgirdo tą patį vakarą iš nuogirdų, prie to automobilio priėjusi nebuvo, stovėjo ant laiptų. A. (L.) buvo agresyviai nusiteikęs, kaltino ją nubrėžus automobilį. Ji nurodė automobilio nenubrėžusi, jai neužkliūdavęs nė vienas automobilis, nors ir pastatytas ant takelio. Jeigu koks kaimynas užstatydavo mašiną, ji paprašydavo neužstatyti takelio, nes sunku vaikščioti. Ir paties V. (B.) prieš trejus metus yra prašiusi neužstatyti takelio, bet šis ją „pasiuntė, ji to nesureikšmino. Po to nesusipratimų su juo nebuvo. Draugas pasakojo, kad jam A. (L.) grasino, jog šis nemoka statyti mašinos. Tą vakarą jie visi pasakė, kad tai yra įsisenėjusios problemos. Jos nuomone, kvaila, jog liudytojas A. L. sako ją nubrėžus automobilį, galbūt pyksta arba buvo „apsivartojęs“ ar neblaivus, ką ir pats pripažino. Nuo momento, kai ji grįžo namo iki tol, kai atvyko aiškintis, nurodė praėjus apie pusę valandos.

18. Nors G. P. savo kaltę padariusi nusikalstamą veiką neigė, tačiau teisėjų kolegija tokią jos poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kurią paneigia byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, grindžiant pareikštą kaltinimą dėl svetimo turto sugadinimo, yra liudytojo A. L. parodymai. Sutiktina, kad vertinant šio liudytojo parodymų objektyvumą, tiek paros metas ir oro sąlygos, tiek liudytojo buvimo vieta bei liudytojo fizinė būklė, turi reikšmės, tačiau vien tai, kad buvo tamsus paros metas, lynojo, liudytojas įvykį stebėjo iš gyvenamojo namo penktojo aukšto laiptinės ir buvo vartojęs alkoholio, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo parodymai yra neteisingi ar jis buvo neobjektyvus ir juos atmesti. Kaip jau minėta, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. L. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. vakare žiūrėjo krepšinį. 23.30 val. nuėjo į laiptinės V aukštą parūkyti. Pamatė kaltinamąją, kaip ši eidama brėžė per kaimyno mašiną. Nuėjo į kiemą ir pamatė, kad iš tikrųjų mašina nubrėžta. Pamatęs kaimyno dukrą, parodė jai perbrėžtą jos tėvo mašiną ir ši paskambino tėvui. Atvažiavę pareigūnai pamatė, kad mašina šviežiai perbrėžta. Nors buvo tamsus paros metas, bet matėsi puikiai. Jis buvo laiptinėje, V aukšte, iki tos mašinos atstumas per gatvę – gal 30-50 metrų. Kaimyno automobilis stovėjo, o mergina ėjo iš mašinos galo pro vairuotojo pusę ir brėžė dešine ranka. Jis kaltinamąją matė tiesiai, ši ėjo veidu jo link, laikė ranką nuleidusi, ėjo atsargiai, brėždama. Iš viršaus jis gerai matė. Susitikęs kaimyno dukrą pasakė jai apie tai ir tuomet atėjo kaimynas (V. B.). Su kaimynu nuėjo prie kaltinamosios buto, paskambino į duris, kad ši išeitų pasiaiškinti. Tačiau išėjo jos draugas, kuris akivaizdžiai melavo. Ir tik atvykus pareigūnams kaltinamoji išėjo. Sakė jai, kad prisipažintų, bet ši viską neigė. Liudytojas nurodė ir tai, kad neseniai, dar iki to įvykio, gatvėje stovėjo jo mašina, o mašinos valytuvus rado atlenktus. Dėl valytuvų nei kaltinamajai, nei jos draugui nieko nesakė. Liudytojo įsitikinimu, šiems trukdo kitos mašinos, nes iki tol viskas buvo gerai, kol šie nepradėjo gyventi. Nė su vienu kaimynu pykčių nebuvo. Patvirtino, kad tą vakarą buvo išgėręs porą alaus, vakare lijo lietus, tačiau jis matė, kaip kaltinamoji nuo mašinos galo iki mašinos priekio nubrėžė automobilį. Nusistatymų prieš kaltinamąją paaiškino neturįs.

21. Kaip matyti, apylinkės teismas sprendė, jog liudytojo A. L. parodymai apie įvykio aplinkybes, kurias šis matė tamsiu paros metu, apie 23.00 val., lyjant lietui, pats būdamas daugiabučio gyvenamojo namo penktajame aukšte ir išgėręs alkoholio, kelia pagrįstų abejonių, todėl, esant liudytojo ir kaltinamosios G. P. parodymų prieštaravimams, visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertino kaltinamosios naudai. Tačiau su tokiu liudytojo A. L. parodymų vertinimu teisėjų kolegija negali sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vertinant liudytojo A. L. parodymus patikimumo aspektu, pažymėtina, kad liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, analogiškus teisme duotiems jis juos davė dukart apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tokius patvirtino ir kitų proceso veiksmų atlikimo, t. y. parodymų patikrinimo vietoje, akistatos metu. Apklaustas iškart po įvykio liudytojas nurodė 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val. išėjęs parūkyti į laiptinės V aukšto laiptinę, kai pro langą pamatė, kaip nematyta mergina prie (duomenys neskelbtini), atvažiavusi mėlynos spalvos BMW automobiliu, jį pastačiusi prie kelio ir išlipusi, eidama link daugiabučio namo laiptinės stabtelėjo prie automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsidairė ir, ištiesusi ranką prie minėto automobilio, galimai aštriu daiktu prabrėžė kairįjį automobilio šoną. Iškart po to mergina nuėjo į gyvenamąjį daugiabutį pro atskirą įėjimą. Manydamas, kad minėtas automobilis priklauso toje pačioje laiptinėje gyvenančiam jo kaimynui V. B., jis išėjo į kiemą, įsitikino, kad tai kaimyno automobilis ir pamatė, kad jis yra apgadintas – nubrėžtas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės galinės ir priekinės durelės. Netrukus kieme sutiko kaimyno V. B. dukrą U. B., kuriai paaiškino, ką matęs ir parodė, kur gyvena automobilį apgadinusi mergina. Kaip matyti, liudytojas ir tuomet apklausiamas nurodė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kiemas buvo pilnai apšviestas, todėl jis viską matė (t. 1, b. l. 93–94). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas esmines matyto įvykio aplinkybes pakartojo ir patvirtino aiškiai matęs, kaip praeidama pro šalia įėjimo pastatytą kaimyno automobilį „Mitsubishi“ mergina, greitai apsidairiusi, ištiesė dešinę ranką į minėtą automobilį, praėjo palei jo kairę pusę ir, praėjusi pro automobilio priekį, nuėjo į savo namus. Liudytojas patikslino, jog nesimatė, ar mergina ištiestoje rankoje ką nors turėjo, tačiau jos gestas iškart sudarė tokį vaizdą, kad ji brėžė per automobilio kairį šoną. Būtent dėl to, ką pamatė, jis išėjo į lauką įsitikinti, ar ji tikrai nubrėžė automobilį, o priėjęs pamatė vieną ištisą nubrėžimą automobilio „Mitsubishi“ kairėje pusėje, t. y. toje vietoje, į kurią ranką buvo nukreipusi matyta mergina. Liudytojas dar kartą patvirtino, kad visą vaizdą matė stebėdamas pro V aukšto langą, viską matė iš viršaus, o kaimyno automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje, tikslaus atstumo negali įvardinti. Kaip ir anksčiau, nurodė, kad nors ir buvo nakties metas, tačiau degė gatvių apšvietimas ir viskas matėsi gerai, stovinčio automobilio jam niekas neužstojo, jį matė iš priekio, todėl aiškiai matė, kaip ištiesusi ranką į automobilį mergina ėjo pro jį. Neneigė liudytojas, kad tą vakarą, žiūrėdamas krepšinį buvo išgėręs porą skardinių alaus, tačiau dėl to nesijautė apsvaigęs, viską suvokė bei matė aiškiai. Patikslino liudytojas tai, kad mergina jam iš matymo pažįstama, gyvenanti daugiabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, bute, kuriame padarytas atskiras įėjimas. Su mergina anksčiau jokių nesutarimų neturėjo ir jokių priežasčių kaltinti ją nebūtais dalykais neturi, tiesiog pamatė, kaip ši sugadino kaimyno turtą, pasielgė pilietiškai ir apie tai informavo kaimyną (t. 1, b. b. 99–102).

23. Iš aukščiau nurodytų liudytojo parodymų analizės matyti, kad A. L. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, juos vėlesnių apklausų metu patvirtindamas, bei patikslindamas kai kurias aplinkybes ar jas papildydamas. Liudytojas kategoriškai nurodė, kad visą vaizdą matė aiškiai, nes gatvė buvo gerai apšviesta, jam matomumo niekas neužstojo, įvykį jis stebėjo iš viršaus – namo V aukšto laiptinės, viskas vyko tiesiais priešais jį ir apsvaigęs jis nesijautė, viską suvokė aiškiai. Todėl netikėti jo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo, juo labiau, kad analogiškai įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir akistatos su G. P., bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Akistatos metu liudytojas patvirtino, kad praeidama pro automobilį labai arti jo, mergina ranka prabrėžė automobilio visą šoną vairuotojo pusėje (t. 1, b. l. 119–122). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas įvykio vietoje patvirtino matytas įvykio aplinkybes ir savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 125–133). O tai, kad būtent G. P. atliko liudytojo matytus veiksmus jis patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažinęs ją iš nuotraukos (t. 1, b. l. 107–111). Tokias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir netrukus įvykio vietoje sutiktiems kaimynams – liudytojai U. B. ir civiliniam ieškovui V. B. bei atvykusiems policijos pareigūnams. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas tik kai kuriuos jo parodymų aspektus ir nevertindamas jų visumos, pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai liudytojo parodymus pripažino nepatikimais (neteisingais).

24. Kaip matyti, liudytoja U. B. teisme nurodė kaimyną A. L. jai pasakius, kad kita kaimynė nubrėžė jos tėčio automobilį, kuo ji įsitikino apžiūrėjusi tą automobilį. Analogiškai ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paliudijusi, kad A. L. jai pasakė apie ką tik nubrėžtą tėčiui priklausančio džipo šoną, bei nurodė, kad tai padariusi moteris gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje (t. 1, b. l. 136–139). Civilinio ieškovo atstovas V. B. teisme patvirtino apie apgadintą automobilį sužinojęs iš dukros, kuriai apie tai pasakė kaimynas A. L.. Būtent A. L. ir jam pasakė matęs, kaip kaimynė ėjo gatve, sustojo, apsidairė, perbraukė mašinos šoną ir nuėjo į namus. Pats išėjęs į lauką pamatė, kad nubrauktas jo automobilio šonas. Analogiškai jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50–52). Nors nei U. B., nei V. B. patys šio įvykio nematė, tačiau jų parodymai apie liudytojo A. L. nurodytas aplinkybes esminėmis detalėmis sutampa tiek tarpusavyje, tiek su A. L. parodymais. Be to, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. L. lygiai taip pat tvirtino matęs, kaip jauno amžiaus mergina piktybiškai, t. y. apsidairiusi, laikydama rankoje aštrų daiktą, perrėžė minėto automobilio kairės pusės šoną ir nuėjo į namus. Pareigūnams jis pasakė ir tai, kad įvykio vieta yra puikiai apšviesta, todėl jis esąs tikras tuo, ką matė. Šie duomenys užfiksuoti Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK tyrėjo 2023 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 39–40). Iš 2023 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas pareigūnų kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas, matyti ir tai, kad liudytoju įvardintas vyras (A. L.) merginai (G. P.) sako matęs, kaip ji grįžo ir „praėjo“ su raktu. Merginai atsakius, kad šis matė ją praeinančią pro automobilį, nes kitaip ji negalėjusi pro jį praeiti, vyriškis sako matęs, kaip ji ėjo su raktu per mašiną. Vyriškiui raginant merginą ateiti, kur šis parodysiąs, kaip ji ėjo, mergina jam atsako ėjusi ir praėjusi. Pareigūno perklaustas A. L. parodė į priešais, kitoje gatvės pusėje esantį daugiabutį ir nurodė iš daugiabučio namo laiptinės matęs, kaip mergina grįžo mėlynu BMW, išėjo iš jo, apsidairė ir rakteliu nubrėžė stovinčio automobilio šoną. Merginos elgesį liudytojas įvykio vietoje atkartojo tai pademonstruodamas (t. 1, b. l. 42). Iš nurodytų duomenų matyti, kad liudytojo A. L. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis tapatūs, analogiškai įvykio aplinkybes jis nurodė ir įvykio vietoje buvusiems U. B., V. B., tokie patys jie užfiksuoti ir įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu ir kūno kameromis.

25. Nors G. P. ir liudytoju apklaustas jos draugas M. V. teisiamojo posėdžio metu bandė sumenkinti liudytojo A. L. parodymus, teigdami, kad liudytojas grasino (M. V.) susidoroti, elgėsi labai agresyviai, iš jo eisenos ir kalbėsenos buvo matyti, kad jis apsvaigęs, o ir iki tol pusantrų ar dvejus metus ne kartą grasino dėl automobilio statymo, vadino „asilu, žąsinu“, dėl ko santykius su juo įvardijo esant įtemptus, dėl to liudytojas neva galėjęs pykti ant jų ir apšmeižti padarius šį nusikaltimą, tačiau toks situacijos aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka to paties M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nėra patvirtintas ir kitais objektyviais bylos duomenimis, todėl nelaikytinas įtikinamu. Kaip matyti iš liudytojo M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, apie santykius su A. L. liudytojas kalbėjo žymiai nuosaikiau ir nurodė su juo jokių konfliktų neturėjęs, tik prieš metus buvęs smulkus apsižodžiavimas dėl automobilio statymo. Nors G. P. teisme nurodė mačiusi, kaip A. L. puolė jos draugą (past. iškart po įvykio), kai juos išskyrė jauna moteris, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų, ji į lauką pasikalbėti su kaimynais tada nėjusi, su jais lauke kalbėjosi jos draugas (M. V.), o ji girdėjusi tik triukšmą, iš ko suprato, kad kaimynai reikalauja pakviesti ją. Taigi, nors G. P. ir jos draugas M. V. vienodai tvirtina A. L. įvykio vietoje elgusis agresyviai, neadekvačiai, juos puolus, buvus akivaizdžiai neblaivų ir turėjus pagrindo ją šmeižti (dėl konfliktinių santykių), tačiau pati G. P. nurodė ir tai, kad anksčiau su šiuo kaimynu nėra turėjusi jokių konfliktų. Šių asmenų tvirtinimo apie agresyvų ar akivaizdžiai neadekvatų A. L. elgesį įvykio vietoje, kaip matyti, nepatvirtina ir kartu su juo įvykio vietoje buvę liudytojai U. B. ir V. B., nei policijos pareigūnai, tyrę įvykio aplinkybes, toks neužfiksuotas ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais. Sutiktina, kad minėto įvykio metu, kuomet liudytojas teigė akivaizdžiai matęs G. P. padarius nusikaltimą, o šiai tai neigiant, galėjo susiklostyti konfliktinė situacija, tačiau jokių liudytojo A. L. neadekvatų, agresyvų ar akivaizdžiai apsvaigusio elgesį patvirtinančių požymių, išskyrus G. P. ir jos draugo M. V. tvirtinimus, nustatyta nebuvo, toks neužfiksuotais jokiomis priemonėmis nei rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta ir jokių aplinkybių, patvirtinančių ir liudytojo A. L. siekį apkalbėti G. P.. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats A. L., anksčiau su šia mergina nesutarimų jis nėra turėjęs, nors ir buvo įvykis anksčiau dėl atlenktų jo mašinos valytuvų, tačiau dėl jų anuomet niekam pretenzijų nereiškė ir šiuo metu priežasčių kaltinti merginą nebūtais dalykais neturi. Todėl tokie G. P., bei jos draugo M. V. argumentai A. L. neva juos šmeižiant, laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip gynybinė versija, G. P. siekiant išvengti atsakomybės. Analogiškai vertintini ir liudytojo M. V. parodymai esą tą vakarą rūkydamas balkone jis matė G. P. visą kelią nuo jos parvažiavimo automobiliu iki parėjimo į namus bei tvirtinant negalėjus ją apgadinti kaimynų automobilio. Viena vertus jis nurodė vis tik nematęs draugės rankų pozicijos šiai einant pro automobilio „Mitsubishi“ šoną, kita vertus patvirtinus, jog išėjo į lauką pats įsitikinti, ar kaimynų automobilio draugė visgi neapgadino netyčia veidrodėliu, pravažiuodama pro šalį. Šios aplinkybės rodo M. V. nemačius G. P. visų veiksmų kieme ir tuo pačiu negalint patvirtinti jos versijos nepadarius šio nusikaltimo.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad liudytojo A. L. parodymai, kurie patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su G. P. metu, visiškai atitinka duomenis, esančius civilinio ieškovo V. B. ir liudytojos A. B. parodymuose, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose, pareigūnų tarnybiniame pranešime. Tai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog A. L. parodymai atitiko faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, jie yra patikimi ir pagrįsti kitais bylos šaltiniais, todėl juos atmesti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti sprendžiant G. P. kaltės klausimą, nėra jokio pagrindo. Nors liudytojo parodymų teisingumu apylinkės teismas suabejojo nustatęs, kad įvykis buvo tamsiu paros metu – apie 23.30 val., lijo lietus, liudytojas buvo daugiabučio namo laiptinės V aukšte, bei išgėręs alkoholio, tačiau byloje nenustatyta, kad šios aplinkybės turėjo kokios nors įtakos liudytojo galimybėms ir gebėjimui pastebėti daromą nusikalstamą veiką. Kaip matyti, pats liudytojas neneigė tą vakarą išgėręs 2 skardines alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. Alkoholio įtakos jo būklei nenurodė pastebėję ir liudytojais apklausti A. B. ir V. B., o taip pat į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, betarpiškai bendravę su liudytoju. Liudytojo blaivumas nefiksuotas ir jokiomis techninėmis priemonėmis. Nors G. P. ir jos draugas M. V. teigia priešingai, tačiau paminėtų duomenų kontekste jų parodymai šiuo aspektu vertintini kritiškai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pavartotas alkoholis neigiamai įtakojo liudytojo A. L. gebėjimą teisingai vertinti įvykio situaciją. Dėl kitų teismo nurodytų aplinkybių, galimai sąlygojusių prastesnį įvykio vietos matomumą, o būtent – tamsaus paros meto, lietaus ir atstumo tarp liudytojo ir įvykio vietos, pastebėtina liudytoją nuo pat pradžių akcentavus, kad nepaisant nakties meto, jis įvykio vietą matė gerai, nes gatvė buvo apšviesta lauko žibintų, matomumo niekas neribojo, visą vaizdą jis stebėjo iš priekio ir iš aukštai – iš namo penktojo aukšto. Tokias liudytojo nurodytas aplinkybes objektyviai patvirtina tiek 2023 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūno kūno kameros, nurodyti duomenys, jog įvykio vieta yra gerai apšviesta gatvės žibintų, tiek ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedu (fotolentele), iš kurio akivaizdžiai matyti, jog matomumas iš liudytojo buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) į priešais esančią įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) yra geras (t. 1, b. l. 41, 125–133). Priešingos išvados dėl liudytojo parodymų teisingumo neleidžia daryti ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl šio liudytojo parodymų netikslumo, t. y. vienu atveju nurodžius, kad mergina automobilio šoną nubrėžė rakteliu, kitu atveju nurodžius, jog nematė, ar ši turėjo ką nors rankoje, tačiau jos gestas sudaręs tokį vaizdą, kad ji brėžė per automobilio kairės pusės dureles. Akivaizdu, kad liudytojas šioje situacijoje galėjo neįžiūrėti G. P. rankoje galimai turėto daikto (įrankio), tačiau jos atlikti veiksmai – praėjimas pro pat stovinčio automobilio kairįjį šoną ištiesta ranka, prieš tai apsidairius, liudytojui nesukėlė jokių abejonių dėl jų nusikalstamo pobūdžio, nes jis, kaip matyti, iškart po to išėjo laukan įsitikinti tuo, ką pamatė. Dėl tos pačios priežasties atmestina ir ta aplinkybė, kad automobilį laikotarpiu nuo popietės iki vėlyvos nakties galėjęs sugadinti kas nors kitas. Šios išvados nekeičia ir tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu įrankis (daiktas), kuriuo buvo apgadintas automobilis, nebuvo rastas, nes, kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 22 d. atliktos automobilio apžiūros, matomas įbrėžimas konkrečiam įrankiui identifikuoti netinkamas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nurodytas papildomas proceso veiksmas, siekiant įsitikinti, ar G. P. galėjo praeidama pro automobilį padaryti tokiame aukštyje ir tokio pobūdžio sugadinimą, šioje byloje būtų akivaizdžiai perteklinis ir netikslingas. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, lengvojo automobilio apgadinimai buvo padaryti 80-92 cm aukštyje ir juos padaryti galima aštresnį įrankį suaugusiam asmeniui laikant bet kokioje rankos pozicijoje.

27. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. P. padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią išvadą, iš esmės vadovavosi išteisintosios kaltės neigimu, tačiau neanalizavo A. L. duotų parodymų logiškumo ir nuoseklumo viso baudžiamojo proceso metu, nepalygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie priešingai, nei sprendė teismas, nepalieka jokios protingos abejonės G. P. kalte padarius šią nusikalstamą veiką. Todėl darytina išvada, kad A. L. parodymai bei kiti byloje esantys duomenų šaltiniai sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtina bei papildo vieni kitus ir paneigia G. P. parodymus, bei įrodo jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Toks automobilio sugadinimas, kai ištisiniu įbrėžimu sugadintos net trys automobilio kėbulo dalys, yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdama G. P. neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei padarinių mastą ir numatė, kad dėl jos veiksmų bus sugadintas svetimas turtas, šių padarinių norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) šia nusikalstama veika buvo padaryta 762,55 Eur turtinė žala, todėl G. P. atlikti veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies požymius.

28. Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos įrodymų visuma nustatyta, jog G. P. sugadino svetimą turtą, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodama nenustatytą daiktą, sugadino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): subraižė kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 762,55 Eur turtinę žalą. Tokia G. P. nusikalstama veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies požymius. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir G. P. šioje byloje dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisino nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, G. P. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės

29. G. P. pripažinus kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės paskyrimo jai klausimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

30. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

31. G. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. P. anksčiau neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta 9 kartus, daugiausia už įvairius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi, galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Sodros registro duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje nustatyta G. P. pdadaryta nusikalstama veika vis tik yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nei tendencinga jos nusikalstamo elgesio pasekmė, ji nėra linkusi nusikalsti. Todėl spręstina, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti G. P. paskyrus vieną švelniausių iš BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui už padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Įvertinus G. P. skirtinos baudos dydį, o taip pat tenkintino civilinio ieškinio sumą, baudos savanoriško sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei įstatymo numatytas minimalus (Lietuvos Resoublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

32. Kadangi šiuo nuosprendžiu G. P. pripažįstama kalta sugadinusi svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, koreguotinas ir skundžiamu nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimas. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškė 762,55 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl bendrovei priklausančio automobilio „Mitsubischi L200”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo. Civilinio ieškovo į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 27 d. automobilio „Mitsubischi L200”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata patvirtina 762,55 Eur šio automobilio remonto kainą. Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas V. B. civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

33. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

34. Byloje nustatyta, kad G. P. tyčiniais veiksmais apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mitsubischi L200”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių jos veiksmų bendrovė patyrė 762,55 Eur turtinę žalą. Prašoma atlyginti suma už automobilio remontą laikytina adekvačia, pagrįsta byloje pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš G. P. priteistina 762,55 Eur suma turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnis).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo

35. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį 762,55 Eur turtinei žalai atlyginti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu G. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

36. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiuo nuosprendžiu išpsręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, kuris nebuvo išspręstas skundžiamu nuosprendžiu. Prie baudžiamosios bylos pridėtos 2 CD laikmenos – tarnybiniu pranešimu paimtas miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas bei policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.

Dėl proceso išlaidų

37. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajai G. P. pagal 2024 m. gegužės 28 d. pažymą Nr. APD-2024-05843, pagal kurią valstybės naudai priteistina suma – 116,67 Eur.

38. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

39. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl G. P. išteisinimo, kuris tenkinamas, t. y. G. P. teisinė padėtis sunkėja. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme G. P. iš esmės atstovavo ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatė Irma Bekerė, kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleista nuo pareigos ginti ją, o pačios G. P. pasirinktas gynėjas Dalius Vaičiulis pagal sudarytą atstovavimo sutartį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, išlaidos už nuteistajai G. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

G. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL (3000 Eur – trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti G. P., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. P. civilinio ieškovo naudai priteisti 762,55 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 55 ct) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu G. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur; (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur, palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dvi CD laikmenas, pridėtas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios G. P. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisAudrius Sadauskas