Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. kaltinama sugadinusi svetimą turtą, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodama nenustatytą daiktą, sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): subraižė kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, tuo kaltinama padariusi (duomenys neskelbtini) 762,55 Eur turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. grįžo namo naktį, po 23 val. Pasistatė mašiną toliau nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pasistačiusi mašiną išlipo, užrakino automobilį ir nuėjo į atskirą įėjimą, kad į jį patektų, reikia pereiti gatvę ir pasiekti savo takelį. Bet praėjimas dažniausiai būna užstatytas. Parėjo namo. Po kurio laiko išgirdo beldimą į duris. Draugas atidarė duris, išėjo į lauką, ji žiūrėjo pro langą. Matė keturis asmenis, kaip jie rodo į draugo mašiną, puldinėjimą, kaip jie blogai stato mašinas. Matė, kaip A. ( L.) puolė jos draugą, bet juos išskyrė jauna moteris. Draugas grįžo namo ir klausė, ar ji ką nors padarė. Atsakė, kad nieko nepadarė. Draugas sakė, kad jie kaltina ją. Į lauką išėjo kai atvyko policijos pareigūnai. Priėjo A. (L.), pradėjo rėkti. Mano, kad jis buvo arba neblaivus, arba „apsivartojęs“. Jis rėkė, kad neva ji pakėlė jo automobilio valytuvus. Ji sakė, kad nekėlė valytuvų. Priėjo pareigūnai, paklausė jos duomenų. Sakė jiems, kad turėjo rankinuką ir automobilio raktus. Jie paprašė tų raktų. Atnešė jiems raktus, jie apžiūrėjo ir pasakė, kad jeigu reikės – jie su mumis susisieks. Pareigūnai sakė jiems eiti namo, kad nekiltų ginčas. Pareigūnai, kai paprašė raktelių, net neklausė ar ji kažką padarė, net nenusivedė prie automobilio. Automobilio Mitsubishi savininkas buvo prie jos priėjęs, bet daugiausia kalbėjo A., kuris rėkė dėl savo mašinos valytuvų. Kad nubrėžtas Mitsubishi šonas girdėjo nuogirdas tą patį vakarą. Tą vakarą nebuvo priėjusi prie automobilio. Stovėjo ant laiptų, draugas buvo prie jos. A. buvo agresyviai nusiteikęs, paskui jau kaltino ją, kad ji nubrėžė automobilį. Ji tikrai nenubrėžė. Jai neužkliūdavo nei vienas automobilis. Kad ir pasistatydavo ant takelio – nesvarbu. Jeigu kaimynas koks užstatydavo mašiną, paprašydavo kaimynų, kad neužstatytų takelio, nes sunku vaikščioti. Ir pačio V. prieš tris metus yra prašiusi, kad neužstatytų takelio, bet jis ją „pasiuntė“. Draugas pasakojo, kad jam A. grasino, kad jis nemoka statyti mašinos. Tą vakarą jie visi pasakė, kad tai yra įsisenėjusios problemos. Ji stato savo mašiną ir pasilieka saugų atstumą, kad galėtų išlipti. Mano, kad kvaila, jog liudytojas L. sako, jog ji nubrėžė automobilį. Namus skiria pagrindinis kelias. Mano, kad yra pyktis laikomas. Gal L. buvo apsivartojęs ar neblaivus, jis ir pats tai pripažino. Kai grįžo namo ir iki to momento, kai atvyko aiškintis, praėjo apie puse valandos. Civilinio ieškovo atstovas automobilį prie įėjimo į jų butą statydavo dažnokai, prieš tris metus jo gražiai paprašė, jis atsakė nelabai gražiai, bet negali, tai negali perstatyti, to nesureikšmino. Po to nesusipratimų su juo nebuvo. Tą vakarą grįžo iš darbo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo namuose, jau gulėjo. Paskambino dukra. Ji eidama iš draugų sutiko kaimyną A., kuris pasakė, kad matė, kaip kaltinamoji ėjo gatve, sustojo, apsidairė, perbraukė mašinos šoną ir nuėjo į namus. Mašina buvo neseniai perdažyta. Dukra pranešė policijai, užregistravo įvykį. Patikslina, kad išėjo į lauką, pamatė, kad nubrauktas mašinos šonas. Atvyko policija. Buvo jis, jo dukra, žmona, ir A. Paaiškino reikalą, parodė kur gyvena tą moteris. Kieme jaunimas mašinas pastato netvarkingai, numeta tas mašinas. Pareigūnai pasibeldė pas kaltinamąją į duris. Išėjo jos vyras. Jam buvo paaiškinta kas čia vyksta. Pareigūnai po tam tiro laiko iškvietė ir kaltinamąją. Ji parodė pareigūnams raktą, su kuriuo ėjo. Pareigūnai įformino įvykį. Pas kaltinamąją į duris beldė pareigūnai. Jiems duris atidarė jos draugas. Prieš atvykstant pareigūnams nebuvo eita pas kaltinamąją. Su kaltinamąja jokių santykių nėra. Jis yra nepiktybinis, nėra nieko auklėjęs kad ne taip stovi mašinos. Prieš pora metų yra radęs mašinoje užkištą raštelį „Nestatyk taip mašinos, asile“. Su kaimynais nekonfliktuoja. Rugsėjo 1 d. pastatė mašiną prie takelio, kur įeiti į butą. Mašiną pastatė vakare, ar po pietų, tiksliai neatsimena, ankstyvą popietę, bet ne vėlai vakare ar naktį. Kol nepaskambino dukra ir nepasakė, kad kaimynas matė kas ten buvo padaryta. Su A. gyvena toje pačioje laiptinėje. A. tą vakarą nebuvo apsvaigęs. Jis tik bando juos pamokyti, kad automobilių nenumestų naglai. Gal ir yra jiems pareplikavęs, kad tų automobilių neišmėtytų. Tą naktį vieta prie automobilio buvo apšviesta nuo stulpų. Laukė kol atvyks policijos ekipažas, niekur nėjo belstis, nes belstis be pareigūnų nėra jokio tikslo. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašo jį priteisti, nuvažiavo į servisą ir servisas įvertino kiek galėtų kainuoti remontas.

Liudytoja U. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. ėjo iš draugų namo ir pamatė savo kaimyną prie savo tėčio automobilio. Jis pasakė, kad kita kaimynė nurėžė tėčio automobilį. Nuėję pamatė, kad automobilis nurėžtas. Kaimynas pasakė, kad matė, kaip kaimynė nurėžė automobilį. Iškvietė policiją, paskambino tėčiui ir mamai. Iki atvykstant policijai nuėjo aiškintis pas tą kaimynę, bet ji į lauką neišėjo. Išėjo jos vyras, sakė, kad taip negali būti. Pasikalbėti nepavyko. Tik atvykus pareigūnams, vėl visi kartu ėjo kalbėtis. Savo kaimyną A. pažįsta. Jis nebuvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kokių nors medžiagų. Nieko blogo negali apie šį kaimyną pasakyti.

Liudytojas A. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo, jokių santykių nėra. Civilinio ieškovo atstovas – kaimynas, santykiai normalūs. 2023 m. rugsėjo 1 d., vakare žiūrėjo krepšinį. 23.30 val. nuėjo į laiptinės 5-ą aukštą parūkyti. Pamatė kaltinamąją, kaip ji eidama brėžė per kaimyno mašiną. Nuėjo į kiemą ir pamatė, kad iš tikrųjų mašina nubrėžta. Pamatė kaimyno dukrą, parodė jai, kad perbrėžta jos tėvo mašina. Ji paskambino tėvui. Atvažiavo pareigūnai. Pamatė, kad šviežiai perbrėžta mašina. Buvo tamsus paros metas, bet matėsi puikiai. Jis buvo laiptinėje, 5-ame aukšte, iki tos mašinos atstumas gal 30-50 metrų, per gatvę. Kaimyno automobilis stovėjo, o mergina ėjo iš mašinos galo pro vairuotojo pusę. Dešine ranka ji brėžė. Matė ją tiesiai, ji ėjo veidu link jo. Iš viršaus gerai matė. Ji laikė ranką nuleidusi, ėjo atsargiai, brėždama. Susitiko kaimyno dukrą, pasakė jai, atėjo kaimynas. Su kaimynu nuėjo prie kaltinamosios buto, paskambino į duris, kad ji išeitų pasiaiškinti. Bet išėjo jos draugas, jis akivaizdžiai melavo. Tik atvykus pareigūnams panelė išėjo. Sakė jai, kad prisipažintų, kad taip buvo. Bet ji neigia ir viskas. Neseniai, dar prieš įvykį, stovėjo jo mašina gatvėje, mašinos valytuvai buvo atlenkti, panelės mašinos jau nebebuvo. Jiems trukdo statytis kitos mašinos. Nebuvo jokių reikalų, kol jie nepradėjo čia gyventi. Nei su vienu kaimynu pykčių nebuvo. Tą vakarą jis pats buvo išgėręs pora alaus. Vakare lijo lietus. Dėl valytuvų nei kaltinamajai, nei jos draugui nieko nesakė. Yra kameros, kur galima atsisukti ir pažiūrėti, bet tos kameros nieko nemato. Kaltinamoji eidama nuo mašinos galo iki mašinos priekio brėžė automobilį. Nusistatymų prieš kaltinamąją neturi ir neturėjo.

G. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Kaltinamoji G. P. teigia, jog automobilio negadino, apėjo jį lanku, nes kitaip negalėjo prieiti iki savo įėjimo į butą. Apeidama automobilį prie jo sustojusi nebuvo. Eidama rankoje turėjo savo automobilio raktą, kurį atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus, parodė. Nežino dėl kokių priežasčių liudytojas A. L. ją kaltina, anksčiau yra buvę žodinių konfliktų, jis yra grasinęs jos draugui dėl statomų automobilių.

Vertinant liudytojo parodymus matyti, kad įvykio vietoje pareigūnams jis paaiškino, kad mergina grįžo su BMW, išėjusi iš jo apsidairė ir su rakteliu nubrėžė stovinčio automobilio šoną (t. 1, b. l. 41-42). Vėliau savo parodymuose liudytojas nurodo, kad nematė, ar mergina turėjo ką nors rankoje, bet „..merginos gestas sudarė tokį vaizdą, kad ji brėžė per automobilio kairės pusės dureles“ (t. 1, b. l. 99-100). Iš 2023-09-02 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio liudytojas A. L. nurodė, kad matė kaip jauno amžiaus mergina piktybiškai, t. y. apsidairiusi, laikydama rankoje aštrų daiktą, perrėžė minėto automobilio kairės pusės šoną ir nuėjo į namus. Įtariamoji G. P. paaiškino, kad jokios neteisėtos, nusikalstamos veikos neatliko, ji tiesiog pasistačiusi automobilį stovėjimo aikštelėje ėjo namų link pro minėtą Mitsubishi L200 automobilį, tačiau laikėsi pakankamo atstumo ir jo negalėjo apgadinti. Dėl ko ją įtaria nežino, tačiau su minėtais kaimynais ir anksčiau yra buvę žodinių konfliktų dėl automobilio statymo vietų, todėl mano, kad tai galėjo įtakoti. G. P. pateikė savo automobilio užvedimo raktą, jį apžiūrėjus jokių dažų likučių ar kitų nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. Kokiu aštriu daiktu buvo apgadintas automobilis, nenustatyta. Apžiūrint apgadintą automobilį, matomas vientisas įbrėžimas, kuris eina nuo priekinio kairės pusės sparno iki galinių kairės pusės durelių. Pats įbrėžimas jokių specifinių žinių, padėsiančių nustatyti nusikaltimo įrankį, neturi, jo identifikuoti nebuvo galimybės. (t. 1, b. l. 39-40).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo tamsus paros metas, t. y. apie 23.30 val., lijo lietus, liudytojas buvo daugiabučio namo laiptinės penktame aukšte, išgėręs alkoholio, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl liudytojo A. L. parodymų teisingumo. Faktas, kad buvo įbrėžtas automobilio kairės pusės šonas, nei patvirtina, nei paneigia G. P. kaltės. (duomenys neskelbtini) atstovas V. B. paaiškino, kad automobilį pastatė ankstyvą popietę, iki kol paskambino dukra, jo netikrino. Taigi, neatmetama tikimybė, kad per tokį laiko tarpą automobilį galėjo sugadinti bet kas kitas.

Nepatikrinta ar kaltinamoji, būdama tokio ūgio, laikydama ranką tokioje pozicijoje kaip nurodo liudytojas A. L., eidama pro automobilį galėjo įrėžti tokiame aukštyje, tokio gylio įbrėžimą, koks padarytas automobiliui.

Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Taigi, liudytojo A. L. ir kaltinamosios G. P. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni G. P. kaltinantys, kiti - teisinantys, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. P. 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodama nenustatytą daiktą, sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi L200“, t. y. subraižė kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, tuo padarydama 762,55 Eur turtinę žalą. nesurinkta įrodymų,

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

BK 2 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas, įtvirtinta nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą konstatuotina, kad nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių neginčijimai būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamoji G. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl G. P. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 762,55 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 87). Kadangi kaltinamoji G. P. išteisinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

2023-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms „NEO Finance“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

G. P. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikti nenagrinėtą.

2023-12-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms „NEO Finance“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 763.00 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.